Rycka99

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

NE. laukiame naujo androido...

Ai, niekada tas lietuvių rašinys nebus įvertintas objektyviai, ir aš asmeniškai tikrai visiem linkiu gaut kuo didesnius balus, nė kiek nepavydėčiau, tebūnie nors ir visi už mane daugiau gauna. O taip yra dėl to, kad nėra prasmės lieti pykčio ar nervų dėl visiško ABSURDO. Kaip ir rašė Wineris, atrodo, literatūrinių žinių daug, galėčiau ištisai kalbėt apie kone ne kiekvieną autorių, bet kažkaip rašinyje atsiskleisti nepavyko, net neįsivaizduoju kodėl. Galiu cituot anokio Krivicko eilėraščius, galiu nagrinėt Tiliaus iš "Miškais ateina ruduo" psichologiją, bet kas iš to? Kas iš to, kad aš žinojau gal būt daugiau, negu statistinis abiturientas? Bet galbūt tas statistinis abiturientas buvo labiau susikaupęs ir per egzaminą geriau atsiskleidė?
Manau bėda tame, kad tie, kurie daugiau domėjosi ir skaitė, labiau domėjosi smulkmenom, o kai reikėjo parašyt brandų rašinį, gavosi šnipštas. Niekad nesupratau, kaip ruoštis tam lietuvių egzaminui. Visi mokytojai aiškino skirtingai, net patys mokytojai visko iki galo nežino, tai kaip galima pasiruošt? Nebuvo sistemos, nebuvo. O kaltos reformos.

Sveiki, taigi mano sumanymas nėra naujas ir niekuo nenustebins, bet manau verta bandyti.
Kaip jau aišku noriu kurti "Viktoriną". Dizainą kiek perdariau iš nemokamo "Coming soon" tipo dizaino:
 
http://demo.ourtuts.com/paperlaunch-demo/
http://www.part.lt/img/db1ed6cf4c37e6224bdf03351e897768132.png
 
Ketinu rimtai dirbti ties šiuo sumanymu, todėl klausimai bus suskirstyti į grupes:
 

 
Istorija
Chemija
Lietuvių literatūra
Fizika
Muzika
Sportas
Įvairūs
Biologija
Religijos
Tie žodžiai bus padaryti taip, lyg būtų įspausti į tas "vėlevėles" - Inlay ar kažkaip pan. vadinasi ta funkcija.
 
Beta versija būtų su 1 800 klausimais(pradžioj tik po 200 kiekvienai kategorijai)
Pratestavus ir atsižveliant į įvairiausius pasiūlmus bus pataisyta ir pridėta dar kategorijų ar kitų naujovių.
 
Klausimus Istorijai, Chemijai, Fizikai, Lietuvių literatūrai, Muzikai, Biologijai imčiau iš visų klasių vadovėlių - taip būtų dar vienas šios svetainės pliusas, kadangi mokiniai galėtų pasitikrinti žinias.
Skaityčiau visus tuos vadovėlius ir rašyčiau klausimus iš visų ten esamų temų.
Tarkime kas liečia Sportą, tai klausimai apimtų įvairiausių žaidimų taisykles, inventorių, sporto istoriją, lietuvių sportininkų pasiekimus ir t.t.
Tas pats su Religijomis - labiausiai paplitusių religijų niuansai, istorija, sudėtis, papročiai ir kt.
 
Norint atskinėti į klausimus, reikėtų užsiregistruoti, kadangi sistema žinotų, kuriuos klausimus jau atskinėjo ir vėl atsitiktinai parinktų dar nematytus.
Pati registracija bus tik: Vartotojo vardas - Slaptažodis - El. pašto adresas
Be jokios abejonės būtų ir statistika: atskirai kiekvienos klausimų grupės ir bendra.
Joje būtų tokie rezultatai:
 
Vartotojo vardas----------Teisingai atsakyta----------Vieta----------
 
Elijus------------------------------13 740----------------------1
 
Ir aišku kur nors šone rodytų ir lankytojo, nepatenkančio į pirmąjį šimtuką duomenis.
Teisingai atsakyta - teisingai atsakyta į nepasikartojančius klausimus.
 
Sugalvojau tokią lyg ir naujovę lyg ir ne: per dieną, lankytojas galės pasinaudoti 5 kartus "ATSAKYMO" mygtuku, kuris raudonai pažymės teisingą atsakymą ir vartotojui tereikės patvirtinti, jog tai galutinis jo atsakymas.
Pasinaudojęs/iusi šia pagalba, prieš sistemai pažymint teisingą atsakymą, jo nežinantis asmuo išgirs vis skirtingus pasakymus, pvz:


 
Bažnyčioj ir durną muša, tad sekmadienį geriau lik namie ir mokinkis
Galvojau mane mažą iš rankų išmetė, bet tu tai ...
Mokykloje tavo Lietuvių litaratūra tikriausiai apsiribojo tik tokiais kūriniais:


Darius ir Girėnas,
Susilaužė strėnas.
Nusipirko trantą,
Perskrido Atlantą.
 


 
Jeigu kas matytų kaip tau sekasi, tikriausiai apsiverktų ir pabėgtų
O Jėzau, o Viešpatie, o Kristau aukštybėse. Pagonis greičiau persižengnotų, negu tu atsakysi teisingai
Jeigu taip ir toliau demonstruosi žinias, tai pirmasis laimėsi prizą - paskambinsiu į stroikes ir parūpinsiu kokio darbo, kadangi akivaizdu, jog raumenys pas tave dirba labiau nei galva

 
Ir t.t. kai kurie pasakymai kam nors aišku pasirodys kiek per "aštrūs", vulgarūs ar pan., bet manau daugelis tikrai tai priimtų kaip pirkolą - o jų būtų mažų mažiausiai 100.
 
Berods pakankamai nupasakojau ką ketinu daryti, tad ką manote?
 
 
Atnaujinimas:
deja, bet visi programuotojai(6), kuriems rašiau yra gerokai užsiėmę, todėl greičiausiai tik po dviejų savaičių pradėsim dėl to kalbėtis(ir tikiuosi išeis bent vieną iš jų nusamdyti), o dar po savaitės turėtų būti ir BETA, kadangi išmanantiems savo darbą, ilgai netruks padaryti viską, ką esu surašęs.
 
Nežinau ar vis dar kam nors įdomu, bet vistiek - Dar vienas atnaujinimas:
jau nusamdžiau programuotoją ir po trijų savaičių viskas bus baigta, dar savaitė užtruks klausimų pildymas ir šiaip testavimas, tad grubiai imant - mėnuo. Kai viskas veiks, bus tik BETA versija su pirmo sunkumo lygio klausimais, o jų bus 3: C(lengviausias), B ir A.
 
Papildymas:
Deja, bet programuotojas pasižadėjo ir neatliko darbo, ko pasekoje pavogė 200lt(pusė sumos prieš pradedant darbą, kita pusė baigus).
Nors ir turi daug reputacijos taškų, tačiau žinokite, jog šis žmogus VAGIS - treksis

1863m. sukilimas ir ten jokių trėmimų į Sibirą nebuvo, nemaišyk :) Petras į sukilėlių gretas prieš carinę Rusiją.

1863m. sukilimas ir ten jokių trėmimų į Sibirą nebuvo, nemaišyk :) Petras į sukilėlių gretas prieš carinę Rusiją.

1863m. sukilimas ir ten jokių trėmimų į Sibirą nebuvo, nemaišyk :) Petras į sukilėlių gretas prieš carinę Rusiją.

Lietuvoje vis populiarėjanti pramoga - įvairūs proto žaidimai (viktorinos), vykstantys baruose, knygynuose, universitetuose ir kitur.
 
Bet iki šiol informaciją apie juos rasti buvo sunku, kiekvienas žaidimas paprastai turi tik savo Facebook, negalima palyginti vietų, laikų, kainų, informacija sklisdavo "iš lūpų į lūpas".
 
Todėl kilo mintis padaryti Protu.lt portalą, kur surinkts esminė informaciją apie tokius proto žaidimus Lietuvoje (o taip pat intelektualius TV žaidimus, radijo žaidimus). Yra galimybė dalintis komentarais ir nuomonėmis apie žaidimus ir priešingai nei oficialiuose Facebook'uose čia jų niekas negali ištrinti.
 
Taip pat čia skelbiamos svarbiausios proto žaidimų naujienos, straipsniai su įvairiais patarimais ar bendra informacija apie įvairių rūšių proto žaidimus.

Taigi per tiek laiko, Uždarbis.lt forume, sugebėjau parašyti tik apie keliavimą. Šis straipsnis bus kažkas kito. Pasistengsiu parašyti kelis svarbiausius gyvenimo dalykus, kas manyčiau šiam forumui labai tinka, kaip asmeniniui tobulėjimui.
 
 
Mes einame per gyvenimą...
 
Mes visi einame per gyvenimą skirtingai. Kai kurie iš mūsų renkasi padaryti tiek mažai kiek įmanoma, o kiti gyvena pilnu ritmu. Ką mes visi turim bendro, tai kad mes leidžiame savo laiką kažką darydami. Tai kas man įdomu, lemia, kaip aš leisiu savo laiką. Pamėginkite padaryti tokį paprastą eksperimentą su savim. Paklauskite savęs šių klausimų:
 
1. Kaip aš leidžiu savo laiką?
2. Kokie 5 veiksmai, kuriuos darydamas, praleidžiu daugiausiai savo laiko?
3. Kokia pagrindinė priežastis, kodėl aš leidžiu savo laiką būtent taip?
 
Prireiks šiek tiek laiko, kol atsakysit į šiuos klausimus ir aš rekomenduoju, gerai apmąstyti apie tai, kaip leidžiate savo laiką. Yra daugybė kitų klausimų, kuriuos galėtumėte savęs paklausti, kaip "Ką aš darau skirtingose gyvenimo situacijose, ir kodėl, tai darau?". Tokio tipo klausimai didins mūsų supratimą, kaip mes ėjome, dabar einame per gyvenimą.
 
...Bet ar mes žinome, kur mes einame?
 
Priežastis, kodėl tie klausimai buvo vertingi, kad tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes judame būtent ta linkme, kuri mums yra gera. Paklauskite savęs šių klausimų, kad pamatytumėte, ar ir jūs randate tiesos tame:
 
 
1. Ar aš žinau, ko aš noriu iš gyvenimo ir jei taip, tai ko?
2. Ar aš kartais jaučiu, kad aš neturiu laiko tam, ką aš iš tikrųjų noriu daryti?
3. Ar aš kartais darau dalykus, ne dėl to, kad to noriu, o dėl to, kad kiti to iš manęs tikisi, arba dėl to, kad pritapčiau?
4. Ar aš išgyvenau vidurinio amžiaus krizę, arba žinau, kas tai išgyveno?
5. Ar aš kada nors tęsiau bendravimą su žmogum, nors žinojau, kad tai nėra man gerai?
6. Ar aš kada nors praleidau daugybę laiko dirbdamas, ar darydamas ką nors kitą, kas paskui pasirodė, kad nėra taip svarbu MAN pačiam?
 
Esmė ką aš norėjau pasakyti, nėra tai, kad mes visada žinome, ar galime žinoti, kas teisinga būtent MUMS ir būti tikriems, kuria kryptimi mes einame. Tai neimanoma, mano manymu. Tai ką aš sakau, tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes nukreipti teisinga linkme. Mes niekada negalime žinoti, koks yra tas teisingas kelias, kuriam mes turėtumėm skirti kuo daugiau savo laiko, bandydami suprasti save ir ko mes norime iš šio savo gyvenimo. Turbūt mes turėtumem paklausti savęs KLAUSIMŲ KLAUSIMO:
 
Kokie yra svarbiausi dalykai gyvenime?
 
 
Patys svarbiausi dalykai gyvenime yra...

Šis medis Namibijoje, galėtų būti gyvenimo medis. Jis beveik 10 metrų pločio!
 
Žemiau aš aprašysiu dalykus, kurie mano manymu yra patys svarbiausi, beveik kiekvienam gyvam žmogui šioje žemėje. Taip, mes esam visi skirtingi, bet kaip mums visiem reikia vandens ir oro, yra dalykų kurių mum taip pat visiem reikia.
 
Prieš apžvelgiat kelis svarbiausius dalykus gyvenime, reikia apibrėžti žodį "gyvenimas" ir pateikti pagrindinę prielaidą, ant kokio požiūrio aš pastačiau savo gyvenimą.
 
Aš apibrėžiu gyvenimą gana paprastai:
"Gyvenimas yra galimybė ir laikas kurį mes turime, bendrauti su pasauliu."
 
Pagrindinė prielaida, mano gyvenimo požiūris yra paremtas:
"Gyventi gerą gyvenimą reiškia bendrauti su pasauliu taip kad, tai duotų mum prasmę ir pozityvių emocijų, nesukeliant žalos."
 
Turint tai omenyje, čia mano lentelė, keturių svarbiausių dalykų gyvenime:
 

 
 
Kaip jūs matote iš lentelės, aš manau, kad sveikata, santykiai, vertybės ir svajonės ir pozityvus požiūris į save yra keturi patys svarbiausi dalykai gyvenime.
 
Rūpintis savo sveikata
"Sveikata yra gyvenimas. Rūpinkis ja, taip kaip rūpintumeis ką tik gimusiu savo vaiku."
 
Prasta sveikata sumažins tavo turimą laiką šiame pasaulyje ir tavo galimybes gyventi gyvenimą tokį kokį nori gyventi. Todėl, jei mes norim gyventi ilgą gyvenimą su savo mintim ir kūnu, kurie mus gali nuvesti bet kur, kur mes tik norime, mes privalome rūpintis savo sveikata. Aš nesakau, kad gyvenimas negali būti geras, jei mes sergame, esame neįgalūs ar turime kitų sveikatos problemų. Aš sakau, mano tyrimai rodo, kad žmonės norėtų jaustis galintys gyventi tokiu būdu, kuriuo jie yra vertingi ir gyventi taip ilgai, kaip įmanoma. Sveikata, vadinasi yra absoliučiai svarbi.
 
Gaila, bet dauguma iš mūsų supranta, kokia svarbi yra sveikata tik tada, kai jos nebėra. Tai didelė gėda. Geras dalykas yra tai, kad mes galim paveikti savo sveikatą lengviau, nei dauguma žmonių galvoja.
 
Dėti pastangas į santykius
"Praleisk naudingą laiką su žmonėm kuriuos myli ir santykiai augs, stiprės ir gilinsis. Nedaryk to ir jie po biškį užges."
 
Kai kalbama apie gyvenimą, esame įpratę girdėti save ir kitus sakant, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra šeima ir draugai. Sunku nesutinkti su tuo, nes įrodymų, patvirtinančių tai yra labai daug. Kas nėra visiškai suprantama ar diskutuojama, tačiau yra svarbu dėti pastangas į santykius, kad jie gebėtų augti ir klestėti. Kalbant atvirai, daugelis iš mūsų turi mažai žinių, ką reiškia "dėti pastangas".
Aukščiau yra greičiausiai viena iš priežasčių, kodėl mes matome tiek daug skyrybų, kodėl mūsų praleidžiamas laikas su draugais nuolat mažėja, nes mes "suaugom", ir kodėl daugelis iš mūsų leidžia daugybę laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, nei leisdami jį su savo vaikais, šeima. Asmeniškai, aš nemanau, kad tai įvyksta todėl, kad mes to norim. Aš manau, kad tai įvyksta todėl, mes neleidžiame sau pagalvoti apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu ir mes nevisiškai suprantame, kokios yra pasekmės, tų menkų sprendimų priimamų diena iš dienos savo santykiuose. Siekiant turėti gerus santykius, aš manau, kad turime praleisti tam tikrą laiko "kiekį", su žmonėmis, kuriuos mylime.
 
Gyventi savo vertybėmis ir siekti svajonių
"Mąstydami apie, tai koks žmogus tu norėtum būti ir ko tu nori iš savo gyvenimo, padidins jūsų supratimą apie save. Gyvenimas pagal šį supratimą suteiks jums tikslą, pasitenkinimo ir ramybės pojūtį"
 
Būti sveikam, turėti pozityvų požiūrį į save ir turėti puikius santykius yra nuostabu, bet kas esi žodyje "TU" iš tikrųjų tu? Kas tave daro kitokiu nei kiti? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia energijos? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia prasmę, gyvenimo džiaugsmą ir nupiešia tavo veide šypseną, kuri sako: "Aš šokinėju iš laimės"?
 
Mąstydami apie tai, kas esame ir kas svarbu mums, leis padidinti mūsų supratimą apie save, ir tai ką norime daryti su savo gyvenimais. Kuo anksčiau pradėsime apie tai mąstyti, tuo geriau mes suprasim kas mums yra teisinga, kuo mes vertingi ir kokių svajonių siekti.
 

Spitzkoppe Namibijoje, vieta, kur gimsta svajonės
 
Įdiegti pozityvų požiūrį į save
"Kaip mes žiūrėsime į save yra pagrindas, iš kurio mūsų gyvenimas yra pastatytas. Pastatyk stiprius pamatus."
 
Kai mes neturime pozityvaus požiūrio į save, dažniausiai mes save lyginam save su kitais žmonem, jaučiamės nepasitikintys savimi ir per stipriai reaguojam į kitų nuomonę. Mes taip pat linkę daryti sprendimus pagal kitų žmonių lūkesčius, o ne daryti tai, ką tikrai jaučiam, kad mes turim daryti. Turėdami pozityvų požiūrį į save, kita vertus reiškia priimti save tokį koks esi ir kuo pats tiki. Tai reiškia turėti drąsos pačiam priimti sprendimus ir gyventi gyvenimą tokį, koks jis mums atrodo teisingas. Asmeniškai, aš supratau, ne taip seniai, kad aš gyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo, be stipraus požiūrio į save. Tik per pastaruosius kelerius metus aš sugebėjau suprasti ir priimti tai, kad aš labai retai jaučiuosi "žemiau" kažko, ar nepasakyti to kuo aš stipriai tikiu dėl kitų žmonių nuomonės. Aš vis dar, aišku, turiu kur save tobulinti, ypač su blogai priimtų sprendimų pasekmėmis.
 
Keturi svarbiausi dalykai gyvenime yra glaudžiai susiję
 
Sveikata. Santykiai. Vertybės ir svajonės. Savęs požiūris. Visi jie įtakoja vienas kitą. Pavyzdžiui, kaip sveikata paveikia jūsų energiją, kurią galėtumėt skirti kitiems trims faktoriams. Jūsų požiūris į save įtakoja jūsų psichinę sveikatą, kaip jums bendrauti su žmonėmis ir kiek jūs sau galite "leisti" savo asmeninį svajonių gyvenimą ir taip toliau. Tobulėjimas bet kurioje iš šių sričių, turės poveikį ne tik BŪTENT toje srityje, bet ir kitose taip pat.
 
 
Ačiū, kad skaitėte, bei tobulėkite kiek tik galite daugiau :).
 
 
 
Uždarbis.lt ---cnqq---

Žodžiu, lietuvių egzaminas yra didesnė loterija negu Teloloto. Vieni mokytojai aiškina vienaip, kiti kitaip, egzaminų centras dar kitaip, ir galų gale egzamino programa dar kitaip. Niekas negali pasakyt kaip tiksliai turi būt parašytas rašinys, o vertintojai, įsivaizduoju, vertindami patys tų normų nesupranta.

Aš tai jau praradau viltį gerai išlaikyt... tai nežinau, bandysiu art visą savaitę. (kūrinių konspektai, rašinius rašysiu ir pan.) Tik nesakykit "neprivalgęs neprilaižysi", nes ir pats puikiai tą suprantu :D Tiesiog normaliai rašyt nemoku :/

Sveiki,
 
Dėl Readingo, tai trečiosios dalies atsakymus jau kažkas buvo įmetęs, nes net pats tekstas yra internete. Atsakymai:
43 C
44 E
45 G
46 B
47 F
48 H
49 I
Pats iš viso padariau daugiausiai 9 klaidas, manau, jog gana prastas rezultatas. Reiktų gauti virš 86 balų, nežinau, kaip bus.
Tačiau juk tai tik egzaminai, gyvenimas nepasibaigs, jei nelabai pasisekė. Pats nelabai esu tikras dėl kelių atsakymų, tai yra: 3(A)( jei lyja, tai reiškia, jog drėgna. O galbūt, kad yra vėtra, tai reiškia, jog bus vėjuota?; 15(F); 51©; 52(A)( ar žodžiai pasakyti kompanijos yra pryliginami žodžiams, pasakomiems direktorius ? Tiesą pasakius, egzaminas pasirodė gana sunkus, net IELTS pasirodė lengvesnis. Kai kurie atsakymai yra tikrai dviprasmiški ir turbūt net daugelis egzaminatorių turėtų skirtingas nuomones. Tačiau jokių nuolaidų nebus. Taškas arba nulis. Tokia sistema :( Iš tikrųjų gaila, jog dvylikos metų darbas yra įvertinamas per kelias valandas ir įvertinimas labai dažnai priklauso nuo mažų smulkmenėlių. Taip pat gaila, jog buvome "bandomieji triušiai" - daugelis mokytojų net nežinojo vertinimo sistemos, ką jau kalbėti apie galimas egzamino užduotis. O didžiausias "gruzas" apima, kai pagalvoji, jog viskas baigiasi. Jog nebesedėsime tame mediniame suole, nebesikeiksime per pertraukas, nebebėgsim iš pamokų parūkyt ir nebematysim daugelio gerų draugų. Tie paskutiniai keli metai prabėgo kaip kelios dienos ir taip norėtųsi kartais viską sustabdyt. Tačiau tai neįmanoma. Mokykla - vienas smagiausių laikotarpių mūsų gyvenime ir viskas, kas liks, tai prisiminimai.

Aš tai siūlau nebeimti daugiau į galvą ar gerai, ar negerai parašėt, kaip parašėt, nes vistiek jau nieko nepakeisti. Be to mes patys esame mokiniai, o ne vertintojai, tai nelabai ir galim atsakyti, kaip bus ar nebus užskaitytos tam tikros dalys. Aš pati privėliau nemažai klaidų, bet ai pasinervinsiu dar prieš rezultatų skelbimą :D

Gal mano komentaras kai kam nepatiks, bet man px.
 
Cia gali noreti ir 1000lt uz val, bet taisykles cia diktuoja rinka visu pirma.
 
Realiai tu gali vertinti savo laika kaip nori, bet vertinti visu pirma reiktu ne pati laika o rezultata, verte kuri yra sukuriama per ta valanda.
 
Jeigu as per valanda parasau appsa ir jis yra vertas 1000$ as drasiai galiu sakyti, kad mano darbo valanda yra verta 1000$. Jeigu as esu verslininkas ir turiu 2 verslus kurie generuoja 10 000lt per valanda pelno as galiu drasiai sakyti, kad mano valanda laiko yra verta 10 000lt.
 
Bet jeigu as per valanda parasau 5 tekstus kurie nesugeneruoja jokiu pinigu ir jokios dideles vertes as negaliu saukti 200lt uz valanda nes tai yra tiesiog kvaila.
 
Gal geriau reiktu galvoti siek tiek kitaip, kaip padidinti savo sukuriama verte per valanda o ne kaip nuplesti kuo daugiau pinigu is kitu zmoniu kas man atrodo nei grazu nei profesionalu.
 
Tie kurie vaikosi pinigu niekad ju nepaveja, pinigus reikia prisivilioti, o prisivilioti galima tik kuriant atitinkama verte. Pele ir ta i spastus nelys kol surio neidesi o ka jau kalbet apie pinigus :D

Kodėl lietuviai gėdijasi kalbėti apie pinigus? Gėdijasi įkainoti savo paslaugas? Pasikalbėti apie atlyginimą?
 
Skambina šiandien žurnalistas ir klausia, - kodėl Jūs nesivaržote parašyti, kiek kartais uždirbate rašydama reklaminius tekstus per vieną vakarą? Tai juk tabu.
 
O aš ir sakau, kad brangiausias, o galbūt vienintelis dalykas, kurį turime šioje Žemėje, - laikas. Mes negalime sustabdyti nei savo senėjimo, nei išvengti savo ar artimųjų mirties, negalime įtakoti daugelio aplinkybių, stichijų, mūsų namai gali sugriūti, darbus galime prarasti, o ką tikrai turime - tai laikas.
 
Man ne gėda įsikainoti savo laiką. Ir ne gėda to parašyti.
 
Jei kažkas nori brangiausią savo turtą švaistyti, dirbdamas pusvelčiui (ir tuo pat metu dar tūžmingai nekęsdamas to, ką daro, to, kuriam tai daro, ir, žinoma, savęs) - tai to žmogaus pasirinkimas ir aš jį gerbiu.
 
Tačiau lygiai taip pat aš gerbiu savo laiką ir aš jį vertinu. O kadangi gyvename visuomenėje, kurioje daug kas gali būti išreikšta pinigais, man visiškai ne gėda pasakyti, kad už valandą intensyvaus darbo (po kasdienio savo darbo) imu nuo 250 Lt į rankas (draugams visada darau nuolaidų ir t.t., bet ne apie tai juk).
 
Buvo - net ir pastaruoju metu - pasiūlymų padirbėti už "pakeliuką arbatėlės" (truputį utriruoju šią frazę, gal todėl, kad skamba supermamytiškai) arba "rašyti kokį blog'ą, na, tarkim, 20 Lt už post'ą", ir gerbiu šiuos pasiūlymus, nes žmonės tokius dalykus siūlo iš natūralaus nežinojimo. Tačiau lygiai taip pat gerbiu savo teisę atsisakyti tokių pasiūlymų. Parduoti vakarą už 20 Lt? Savo gyvenimo vakarą, kuris daugiau nepasikartos? Ar, sorry, už "pakeliuką arbatėlės"? "Pakeliuku arbatėlės" aš nesusimokėsiu nei už internetą, nei už telefoną.
Rašau nemokamai, jei dirbu prie labdaringo projekto, tačiau "pakeliukas arbatėlės" buvo siūlomas už tekstus verslui.
 
- Bet juk tu taip gražiai rašai, tau GAUNASI natūraliai, turi tokį talentą... (and so on)
- Gal ir turiu. Bet kodėl jį turiu švaistyti rašydama tekstus kažkieno arbatėlėms?
- Tau gaila?
- Savęs? Ne. Savo laiko? Taip.
 
Diskusiją atkartoju improvizuotai, tačiau tąsyk teko paplušėti, tikinant žmogų, kad tikrai nesiimsiu šio patrauklaus pasiūlymo, o mano kantrybė ne auksinė ir net ne sidabrinė.
Taip, žmonės turi teisę tikėtis, kad kažką gaus dykai. Daug kas daug ką ir gauna. Tačiau tikiu, kad pasaulyje egzistuoja tam tikri energetiniai mainai, pinigai tėra vienas šios energijos ekvivalentų. Jei kažką iš kažko "išlupsi" per prievartą dykai, žiūrėk, kad nebūtų nuskaičiuota kitoj vietoj. Ir - kas labai šykšti, pas tą pinigai taip pat ateina nenoriai, tai sena ir gerai žinoma (nors ir labai banali) ezoterinė taisyklė. Tačiau juk sunkoka nešykštėti, kai pats dirbi už grašius? Ir dar, paskutinis punktas, - su neapykanta uždirbti pinigai labai greitai išgaruoja. O justi pakylėjimą, dirbant pusvelčiui, vėlgi, yra sunku.
 
Todėl aš geriau turėsiu vieną free-lance'o vakarą per tris savaites (ar tegul ir vieną per tris mėnesius), nei sėdėsiu persikreipusiu veidu kasvakar už juokingus pinigus, gailėdama savęs, savo jaunų pragaišusių dienų, savo neparašytų eilėraščių ir savo nepaglostytų kačių.
 
Ar aš pasikėlusi kalė? Mano darbo valandą nuvertinantiems potencialiems užsakovams - galbūt. Draugams esu žmogus, kuris niekada nepasikėlė ir niekada nepasikels.
 
Aš tiesiog nenoriu dirbti pusvelčiui, nes nemėgstu jaustis auka.
Kas mėgsta jaustis auka, tegul meta akmenį į savo monitorių.
 
PS. Darsyk - kodėl kartais rašau apie pinigus? Gal kad daugiau negaučiau pasiūlymų parašyti tekstų už "arbatėlės pakeliuką".

Dabar tie programuotojai ant bangos, manau kažkada sprogs šis burbulas, kaip kad teisė, statybos, vadyba.
Beje, ši specialybė manau turi labai daug minusų, vienas iš jų - tampi asocialus (zombis).

Man tai patinka paskaityt tavo idejas,saunu kad nebijai jom dalintis cia :)

Labas rytas. Aš žinau, nes tas šlamštas yra. Pasinaudok Spotify, senais topų sąrašais, galop muzikos istoriją pastudijuok. Niekas neišnyko, tik "nepriėjo" iki mūsų dienų, nes turime savo šiuolaikinį šlamštą. O dėl vaikų grupių garažuose... gal tu tikrai geriau pasidomėk šiuolaikinės muzikos istorija, tos vaikų grupės ir buvo TAI ką tu šiandien matai kaip senus žmones. Niekas 30m. savo karjeros nepradėdavo, buvo sakoma, kad "labels will soon sign acts that are still in utero". Net The Beatles buvo vadinami "vaikais iš Liverpulio", nes jie ir buvo vaikai, nepradėk aiškinti ką skaičiuoti ir ko ne - visos tos garažinės grupės yra vienodai "tikros", o albumų nei viena iš jų pati neleisdavo - tuo užsiima leidybinės kompanijos.
 
Papildau: įsijunk VHS Classic tv kanalą ir pažiūrėk bent pusdienį, pamatysi ko nematęs :)

Aš visada galvoju,jog geresnės muzikos negalima sukurti,bet vis išgirstu kanors nuo ko oda net pašiurpsta :)
 

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
 
Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
 
Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
 
Apie tinklinį marketingą
 
Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
 
Apie idėjų generavimą
 
Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
 
Apie sveikatą ir nuotaiką
 
Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
 
Apie galią ir įtaką
 
"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
Margaret Thatcher
 
Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
 
Pradžios pabaiga
 
Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
 
“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

Kazkotais prisiminiau daina apie golfa su niauktais langais ir kalpokais :D
 
http://www.youtube.com/watch?v=mRD1xvh6SR0

Norėčiau pasidalinti vienu vaizdo įrašu. Jis gana senas, pats jį seniai mačiau, tačiau kiekvieną kartą žiūrint atrandu kažką naujo.
 
Kalba filmuke kertasi su šiuo forumu, kertasi su pagrindine forumo idėja - uždirbti. Tačiau sugaišus tas tris minutes žiūrint šį video bent trumpam pagalvoji, kad ne piniguose laimė(ir ne jų kiekyje). Jog mūsų vertybės, grožio bei laimės supratimas yra sugedęs. Gal kažką darome ne taip? Yra daugybė gražių dalykų, kurių negali nusipirkti už pinigus. Tie nuolatiniai karai dėl naftos, dėl atominių bombų, dėl žemės ir pinigų atrodo tokie beprasmiai. Dažni konfliktai mūsų forume dėl menkniekių - ne išimtis. Žmonės visą savo trumpą gyvenimą pradirba, kad jie, jų vaikai ar anūkai turėtų gražią ateitį, tačiau nepagalvoja, jog gyvename ne dėl to, kad dirbtumėme, o dirbame tam, kad gyventumėme. Kažkada skaičiau labai įdomią mintį:
Mes visą savo gyvenimą laukiame tos dienos, kai galėsime pradėti gyventi...
 
Įkvėpianti Čiarlio Čiaplino kalba:
 

92? Silpnokai... Kodėl ne 100?
 
P.S. Bent jau man lengviau mokytis iš http://www.knyguklubas.lt/index.php?cl=details&anid=1cdb8715 knyga parašyta tokiu principu : VBE klausimas - išsamus atsakymas. Kiekvienos temos gale yra dokumentai su atsakymais. Jei perskaitęs matau, kad dar yra spragų, pagilinimui perskaitau ir iš N.Letukienės knygos

Ok, pradedame.
 
1. Alkoholio ir tabako kainų pokytis nėra tiesiogiai proporcingas suvartojamo kiekio pokyčiui. Kitaip tariant, abi šios prekės yra neelastiškos. Puikus to pavyzdys yra Prancūzija, kurioje pastaruosius 20 metų stabiliai kilo cigarečių kainos (kaip ir visoje Europoje), tačiau paklausa beveik nesikeitė.
Maišai priežastingumus. Žmonės "nueina netinkamais keliais" ne dėl to, kad prasigeria, o atvirkščiai. Problema yra ne kioskuose ar alkoholio prieinamume, o auklėjime ir kultūroje. Labai retai du aukštuosius išsilavinimus turinčiose šeimose augantys vaikai tampa nuolatiniais kioskų klientais. O jeigu jau atsidūrė toje pozicijoje, tai bet koks alkoholio draudimas nepadės - vistiek suras būdų kaip svaigintis. Kitaip tariant, alkoholio draudimas paliestų tik patį problemos paviršių.
 
2. Vienintelė priežastis, kodėl Lietuvos pasienyje egzistuoja tokie kontrabandininkų tinklai, yra muitininkų nebaudžiamumas. Idėja "užkimšti muitininkus pinigais, kad net nenorėtų imti kyšių" skamba gražiai, tačiau veiktų tik vienu atveju - jei kontrabandininkai neišgalėtų skirti didesnių kyšių. Šiuo atveju, kartu su muitininkų algomis padidėtų ir kyšiai, kas iš esmės reikštų, kad dalis pinigų pereitų iš kontrobandininkų į muitininkų kišenes, tačiau situacija iš esmės nepasikeistų, kadangi kontrobandininkų pelno marža (profit margin) ir taip užtektinai didelė.
Idėja, pardavinėti konfiskuotas prekes toje pačioje valstybėje, iš kurios jos atvyko, yra graži iki tol, kol nepamąstai kaip į tai reaguotų pati valstybė, kuriai parduotum jos pačios prekes ir visą pelną išvežtum į kitą šalį.
 
3. Redneck'iškas požiūris. Be abejo, socialinių pašalpų abuse'inimas yra didelė problema, kuria reikia spręsti, tačiau tikrai ne pašalpų atėmimo būdu. Priežastis paprasta - atėmus pašalpas, vos 10% susirastų apmokamą darbą, jei ne mažiau. Kitaip tariant, tokiu sprendimu tu pats pasmerktum socialinių pašalpų gavėjus badui ir lėtai mirčiai. Jeigu tu, kaip įstatytmų leidėjas esi pasiruošęs prisiimti tokią atsakomybę - valio. Tačiau aš tikrai nenorėčiau, kad Lietuva sugrąžintų de facto mirties bausmę, ir dar už tokį nusikaltimą, kaip alkoholystė ar socialinių pašalpų abuse'inimas.
 
4. Mažesnis Seimo narių skaičius reikštų didesnę lobistų galia. Jeigu vertintume A. Zuoko pasiūlymą sumažinti Seimo narių skaičių iki 101, tai praktiškai neturėtų jokios įtakos valstybės biudžetui, o padidėtų korupcijos gresmė, kadangi invidualius komitetus sudarytų mažiau narių.
Jeigu kalbame apie visų valstybinių organų produktyvumą, tai darbuotojų mažinimas nieko neišsprestų. Problema yra ne darbuotojų kiekyje, o tinkamų paskatų trūkume. Tai yra, jeigu dirbi ministerijoje, esi garantuotas dėl savo darbo vietos, o tavo rezultatai nėra susieti su atlyginimu. Dėl to darbai, kurie privačiose įmonėse yra atliekami per pusdienį, ministerijose užtrunka porą savaičių.