Unsorted

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Kaip save motyvuoti?
 
Dažnai žmonės ko nors nepasiekia, nesugeba įveikti paskirtų užduočių, o ir vėliau dėl to gailisi ar griaužia save. Kai kurie bando artimiausioje aplinkoje ieškoti kaltų ir dirgiklių, kurie „atnešė“ nesėkmę. Iš tiesų tik mažas procentas atsitiktinumų, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių, "prišaukią" nesėkmes. Nesėkmingą pabaigą 9 iš 10 atvejų nulemia pats žmogus. Viena iš tipinių priežasčių – motyvacijos praradimas.
 
 
Prieš dvejus metus universiteto dėstytojas, sutikęs mane koridoriuje, skubantį į paskaitą, pasiūlė surengti man pasiruošti pranešimui tema: Motyvacija ir jos svarba. Tai nebuvo kažkoks išskirtinis pasiūlymas, tiesiog vyko paskaitų ciklas, susijęs su verslo tendencijomis Europoje ir viena iš praktinių užduočių – vieša 1 valandos paskaita. O motyvacijos svarba aktuali pradedant mokytojais, baigiant verslo guru.
 
Kadangi ši užduotis buvo skirta visai mano subgrupei – iš pradžių truputi suirzau ir paklausiau savęs: "Kodėl būtent aš turėsiu atlikinėti šią užduotį? " Bet supratęs, jog tokiu būdu dėstytojas bando parodyti savo pasitikėjimą manimi, bei suteikia galimybė atsiskleisti – aš sutikau. Pasitikėjimas - tai privilegija, kurią gauna tikrai ne kiekvienas.
Nors ir scenos baimė man buvo mano mažasis priesas, tačiau kartu šio vidinio jausmo aš visuomet pasiilgdavau. Iki šiol dievinu tą adrenalino antplūdį ir akimirką, kai tu atsistoji prieš tau nepažįstamus žmones ir daliniesi savo mintimis.
 
 
Kadangi neturėjau daug laiko, nieko nelaukdamas pasinėriau į darbus. Pirmiausia ėmiau įnirtingai ieškoti informacijos šaltinių, kuriais galėčiau remtis ir taip sukurti įdomią paskaitą ir žinoma praturtinti savo pasakojimą. Besiruošdamas paskaitai – suradau daugybę įdomių, o kartais ir keistų būdų kuriuos žmonės naudoja vienam tikslui - savimotyvacijai. Gerai pamenu, tai buvo tik mokslų metų pradžia ir galbūt tai buvo priežastis, dėl ko jaučiau mane užvaldžiusį mažą tinginį. Bėgant laikui pradėjau vis labiau gilintis į man paskirtą temą ir dėka jos bei atrastos literatūros, aš tarsi atradau būdus, kaip aš galiu sau suteikti kartais taip reikalingos motyvacijos trupinėlį.
 
Manau, kad daugelis iš Jūsų esate susidūrę su tokio tipo problema ir galbūt iki šiol neradote tinkamo atsakymo. Pasidalinsiu su jumis būdais, kaip kurie man padėjo atrasti motyvaciją bet kokiai užduočiai.
 
Užsibrėžtam tikslui sukurkite mažesnius tikslus - arba išskaidyti užduotis
 
Norint pasiekti pagrindinį tikslą, visų pirma, Jums vertėtų ne tik pasiruošti minimalų planą, kaip viską darysite, nusistatyti mažesnio lygio tikslus. Kaip pavyzdį pateiksiu, pasirengimą viešajai paskaitai. Pagrindinis iškeltas tikslas – pasirengti viešai paskaitai. Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo aiškus ir konkretus tikslas. Bet ar mes galime palengvinti sau gyvenimą? Būdas paprastas - tereikia suvokti, kokias užduotis privaloma atlikti, norint pasiekti nustatyto tikslo.
 
Tad išsikelkime papildomų tikslų, kurie padės pasiekti tobulo rezultato:
 
1. Rasti tinkamų 20 literatūros šaltinių
2. Atrinkti 10 tinkamiausių ir įdomiausių literatūros šaltinių
3. Rasti tinkamiausią skaidrių dizainą
4. Iš atrinktų literatūros šaltinių – parengti 5 A4 formato lapų konspektą
5. Sukurti pristatymą, kurio apimtis ne daugiau nei 20 skaidrių, 4-iuose iš jų negali būti joki oteksto – tik temą atspindintys ir patrauklūs paveikslėliai
6. Parengti xxh kalbą
7. Patikrinti gramatines klaidas ir pristatymą pateikti artimiausios kolegos (kad sulaukčiau kritikos).
 
 
Šie 7 mini tikslai man padės pasiekti pagrindinio rezultato. Didelio darbo išskaidymas į mažesnius punktus padeda ne tik labiau susikaupti, bet ir atrasti motyvacijos. Jūs matote visą procesą, žinote kiek pasistūmėjote į priekį ir būtent šie faktas gali tapti teigiamais dirgikliais, kurie Jus , norom – nenorom, privers siekti kažko daugiau – atlikti kitas užduotis.
 
Dažnai asmenis motyvuoja teigiami dalykai ir nudirbti darbai. Pasiekus kiekvieną tikslą vertėtų ne tik pasidžiaugti, tačiau ir pailsėti.
 
 
Poilsis – „kaifas“ smegenims
 
Dažnai dirbdamas, su sudėtingais projektais arba iškilus netikėtom problemom – aš visuomet sustoju ir gerai viską apgalvoju. Lygiai taip pat elgiausi rengdamąsis mano minėtai paskaitai. Nepuoliau atlikti visko per vieną naktį ar kelias paras (iš pradžių pasirengiau kalendorinį planą, tad žinojau kiek laiko aš turiu). Leidau sau, po kiekvienos įgyvendintos mini užduoties – pasiekto mažesnio tikslo – pailsėti: atsigerti kavos, išeiti į miestą ir taip „prapūsti smegenis“.
 
Poilsis – taip pat gali „pridėti“ papildomos motyvacijos. Jūs pasąmonėje žinosite, jog po kiekvienos įgyvendintos užduoties gausite mažą prizą - poilsio minutėlę. Poilsis tampa ypač svarbus – kai darbas reikalauja daug mąstymo, nežmoniško įsitraukimo į atliekamas užduotis ir t.t.
Taip pat poilsio laikas, ne retam tarsi metas, kai smegenys pradeda generuoti papildomų idėjų, netikėtai atranda sprendimus ir atsakymus į pačius sudėtingiausius klausimus.
 
Pailsėkite - „Darbas ne vilkas – į mišką nepabėgs“.
 
 
Nebauskite savęs
 
Turbūt ne vienas iš Jūsų dažnai save nubaudžiate tokiomis frazėmis: „Susimoviau“, „Aš negaliu“, „Koks aš kvailas, kad taip padariau“. Neleiskite vidiniam balsui ir pasąmonei smerkti Jūsų ir ar neigiamai įvertinti atliktų darbų.
 
Jeigu matote, jog kažkas nepavyksta, atliekama užduotis yra neįveikiama – pasinaudokite pastaruoju patarimu – pailsėkite. Neigiamos mintys tik demotyvuos, o tai gali privesti prie baisesnių padarinių: prasto produkto ar paslaugos, suirzimo, nesugebėjimo bendrauti su aplinkiniais ir pan.
 
Raskite laiko pamąstyti ir kartu priežastims, dėl ko Jūs blogai atlikote paskutinę užduotį. Priežasties atskleidimas - tai menas, kurį reikia lavinti, kartu tai dovana, kuria ne kiekvienas gali pasigirti. Raskite būdą kaip įveikti iškilusią problemą, o galbūt vienas iš potencialių sprendimų: tiesiog palikti viską nuošalį ir pasiekti užsibrėžtą galutinį tikslą neįgyvendinus vienos ar kitos mini užduoties?
 
Atsakymų gali būti daug, tačiau tik Jūs esate padėties šeimininkas, kuris padės visus taškus ant i.
 
 
Sekite savo veiksmus ir apdovanokite save
 
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus retai save pagiria. Visi mes tarsi laukiame, kol kiti pastebės mūsų nuveiktus darbus ir pagirs, o dar geriau - apdovanos. Tačiau deja, dažnai susiduriame su kitokia realybe. Geri darbai nugrimzta užmarštyje, o ir dažnas vadovas nepagiria darbuotojų už gerai atliktas užduotis, ypač jeigu jos neatneša apčiuopiamos finansinės naudos.
 
Tokiose situacijose Jūsų vidinė būsena, pakylėjimo jausmas priklauso tik asmeninių veiksmų. Nepamirškite savęs pagirti, o kartas nuo karto ir apdovanoti. Tai teigdamas, neturiu omenyje, jog privalote po kiekvienos įveiktos užduoties bėgti į parduotuvę ir pirkti naują automobilį, tačiau apdovanokite save: susitikimu su artimais draugais (jeigu atliekamas darbas išsunkė visą turėtą laisvalaikį), nueikite į kavinę ir išgerkite mėgstamos kavos, o galbūt po kiekvienos užduoties suvalgykite po mėgstamo šokolado gabaliuką? Visa tai priklauso nuo fantazijos ir kūrybingumo.
 
Sekti savo veiksmu – taip pat yra privalu. Pirmiausia – Jūs žinosite, ką jau atlikote ir kas liko padaryti. Antra – po viso triūso galėsite save įvertinti, pvz: kiek pastangų ir jėgų kainavo šis procesas. Susidūrus ateityje su panašia situacija ar panašaus tipo užduotimi žinosite savo galimybes ir galėsite geriau įvertinti kiek laiko ir pastangų Jums reikės "paaukoti". Jeigu nuo šių užduočių tiesiogiai priklauso gaunamas atlygis – tada bus lengviau įvertinti kokius sumos Jums derėtų prašyti?
 
 
Tai tik keletas būdų, kaip galima motyvuoti save. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai suranda individualių sprendimų, tačiau aš su Jumis pasidalinau būtent tais , kurie dažnai man padeda įvairiuose situacijose.
 
Sėkmės.
 
Brainstorm

Forumo rangai, kurie yra po kiekvieno nario slapyvardžiu:
Naujas veidas forume (nuo 0 iki 50 pranešimų)
Pradedantis dalyvis (nuo 50 iki 200 pranešimų)
Dažnas dalyvis (nuo 200 iki 1000 pranešimų)
Užkietėjęs dalyvis (nuo 1000 iki 2500 pranešimų)
Forumo senbuvis (nuo 2500 iki 5000 pranešimų)
Forumo širdis (nuo 5000 iki 10000 pranešimų)
Forumo legenda (10000 ir daugiau pranešimų)
 
Slapyvardžių spalvos:
Administratoriai
Moderatoriai
VIP nariai
Patvirtinti nariai

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Žmonės jūs neveiki ar kas jum yra? Sako apsimelavo... :D
Taigi matosi, kad viskas parašyta su ironija, bet šauniai išdėstytos mintys, netrūksta protingų žodžių, nėra jokių keiksmažodžių, bet toks humoras man labai patinka :))
ar čia visi rimtuoliai susirinke? juk neatėjo ir neparašė : "paperdžiau, ką daryt, ostit?"
tokių žmonių aišku, kad nereikia, bet už tokius aš visad už!
Nebūkit tokie niūrus, juolab ne po temas teršia, o savo susikūrė ir šauniai stumia bičas :))
++

Sveikas, sėkmės :) Jeigu moki bent šiek tiek anglų bandyt šaut į anglus ar dar kur, tikrai manau kad bent 1 pažįstamą turi kuris ten jau dirba.
 
Kitas patarimas, nesuvokiu kaip žmogus gali pavogt visą verslą iš tavęs... t.y. pinigus, su kuo turbūt ir verslas baigėsi, jeigu tikrai pelninga tai paskolą siūlyčiau, bet manau skolų ir taip pakankamai turi.
 
Aš rinkčiausi tokį planą. Padirbt Lietuvoj 2-3 mėn, pasitaupyt pinigų ir šaut į užsienį. Jeigu normaliai gausi darbą po metų jau tikrai ramus gyvensi ir turėsi įgavęs neblogos patirties, gal ir galva išmoksi naudotis :)
 
Dar kartą sėkmės :)

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Na, padavėjų, barmenų darbai nėra už minimumą, manau. Arbatos gauni, algos gauni, kartais ir pavalgyti duoda nemokamai. Tad žiūrėk pats! Sėkmės!

Nenori pabandyti kariuomenės? Pradžiai - BKM, gal spėtum į kito mėnesio "traukinį"? Jie nesi priklausomas, sveikas ir visa kita, gali, manau, drąsiai bandyti - vis šiokia tokia pradžia. Dar turint omenyje, kad tai yra nemokami kursai, o duoda daug, tai dar vienas pliusas. Priedo, gausi maitinimą, vietą gyventi, apsirengti, ir, berods, dar skirs išlaidom kažkiek.

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Dar ir prikibkim :))
Kas sakė, kad vien namie sėdžiu? tiesiog dabar čia praleidžiu daugiau laiko pastaruoju metu...
Kiek noriu tiek ir parašau žinučių ar 1 per dieną ar 50, tai mano reikalas, jeigu šiuo metu kažkuo domiuosi ar patinka atsakinėti į klausimus, diskutuoti su žmonėmis, tai nematau kažkokios tai problemos, ar pažeidžiu kokias nors tai taisykles?
 
Kodėl ieškau investicijos? nes idėja mano gera ir ji yra pelninga bei sėkminga, bet iš manęs pavogė pinigus, bet viskas įvyko kaip ir turėjo būti ir ne pirmą kartą, tik gaila,kad šį kartą nesėkmingai, net yra visi įrodymai ir t.t.
 
Jeigu ieškojau $ reiškias yra pinigų už ką juos nupirkti, o ne šiaip temą kuriu, juolab nemanau, kad kas nors man pirmam man eis ir manęs tai nejaudina. O gal manęs koks pažįstamas paprašė, kad aš jam paieškočiau pigesniu kursu?
Nematau prasmės aiškintis.
 
O jeigu nori kažką tai pasakyti tai sakyk tiesiai šviesiai, nesupyksiu, o ne per aplinkuj :)
 
P.s. jeigu tamsta mane kažko įtarinėjate tai nemanau, kad būtų protinga sukurti temas, kad perku $ ir ieškau investicijos ir prie to pačio dar "karštą" temą apie tai kokia pas mane situacija šiuo metu, kad esu skolingas nemažai pinigų ir pn.

Dar radau į New yorką pigiai su KLM, rugsėjį.
 
jei kam įdomu, galima į Abu Dabi (Emiratai) nuskristi iš Miuncheno už 230 eurų pirmyn/atgal. Geri persėdimai ir galimybė pamatyti Beiruto, Romos, Kairo oro uostus :) Čia kas neturi ką veikti ir mėgsta pakeliauti :)

Sugalvojau sukurti naują temą kurioja būtų talpinamos nuorodos, miniatiūros, ar šiaip pamąstymai, kurie leistų uždarbiečiams keliauti pigiau. Visi kas keliauja žino, kad viešbutį geriausia užsakinėti savarankiškai, todėl labiau akcentuosiu skrydžių pasiūlymus. Norėčiau, kad ir kiti palaikytų temą ,jei ką nors vertingo surastų.
Šiuo metu suradau KLM super kainas į Rio de Janeiro rugsėjo mėnesį. Pirmyn/atgal iš Hamburgo tik už 562 eurų. Kaip į Rio tai tikrai labai pigu. Nes Rio De Janeiro yra ganėtinai nutoles nuo EU, net Brazilijos mastais, todėl bilietai į ten tradiciškai labai brangūs. Net pačioje Brazilijoje aš norėjau skristi iš Natalo į Rio man paskaičiavo 400 eur, pirmyn /atgal.

Žmonės jūs neveiki ar kas jum yra? Sako apsimelavo... :D
Taigi matosi, kad viskas parašyta su ironija, bet šauniai išdėstytos mintys, netrūksta protingų žodžių, nėra jokių keiksmažodžių, bet toks humoras man labai patinka :))
ar čia visi rimtuoliai susirinke? juk neatėjo ir neparašė : "paperdžiau, ką daryt, ostit?"
tokių žmonių aišku, kad nereikia, bet už tokius aš visad už!
Nebūkit tokie niūrus, juolab ne po temas teršia, o savo susikūrė ir šauniai stumia bičas :))
++

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Dar ir prikibkim :))
Kas sakė, kad vien namie sėdžiu? tiesiog dabar čia praleidžiu daugiau laiko pastaruoju metu...
Kiek noriu tiek ir parašau žinučių ar 1 per dieną ar 50, tai mano reikalas, jeigu šiuo metu kažkuo domiuosi ar patinka atsakinėti į klausimus, diskutuoti su žmonėmis, tai nematau kažkokios tai problemos, ar pažeidžiu kokias nors tai taisykles?
 
Kodėl ieškau investicijos? nes idėja mano gera ir ji yra pelninga bei sėkminga, bet iš manęs pavogė pinigus, bet viskas įvyko kaip ir turėjo būti ir ne pirmą kartą, tik gaila,kad šį kartą nesėkmingai, net yra visi įrodymai ir t.t.
 
Jeigu ieškojau $ reiškias yra pinigų už ką juos nupirkti, o ne šiaip temą kuriu, juolab nemanau, kad kas nors man pirmam man eis ir manęs tai nejaudina. O gal manęs koks pažįstamas paprašė, kad aš jam paieškočiau pigesniu kursu?
Nematau prasmės aiškintis.
 
O jeigu nori kažką tai pasakyti tai sakyk tiesiai šviesiai, nesupyksiu, o ne per aplinkuj :)
 
P.s. jeigu tamsta mane kažko įtarinėjate tai nemanau, kad būtų protinga sukurti temas, kad perku $ ir ieškau investicijos ir prie to pačio dar "karštą" temą apie tai kokia pas mane situacija šiuo metu, kad esu skolingas nemažai pinigų ir pn.

Sveiki,
 
esu šiame forume naujokas, tačiau būsiu mandagus ir prisistatysiu iškart. Galbūt kai kam tai nepatiks, o kitiems būsiu naudingas savo žiniomis bei sugebėjimais padėsiu kuriant projektą ar jį vystant.
 
Pradėsiu nuo pradžių, esu Kaunietis, baigęs Vadybos studijas (teko paragauti bakalauro ir magistro duonos), tiesa pirmoji buvo daug skanesne.
 
Visai neseniai baigiau universitetą, todėl pagaliau turiu daug laisvesnio laiko savo papildomiems darbams, kadangi kasdien nuo 8 iki 17:00 dirbu vadinamu "ofisiniu berniuku", kai tenka didžiąją laiko dalį praleisti ofise. Tačiau mano tikroji aistra yra nauji projektai, kuriems aš padedu vienoje ar kitoje stadijoje.
 
Esu toks žmogus, kuriam patinka permainos, todėl prie vieno projekto nedirbu maximum 2 metų.
 
Paklausite kodėl? Manau, kad jeigu vienas žmogus yra projekto lyderis daugiau nei vienerius metus, jis turi šią poziciją užleisti kitam žmogui, tam, kad projekte būtų įgyvendinamos naujos mintys ir lyderiu būtų šviežias žmogus arba bent toks, kuris sugebėtų iš naujo pažiūrėti į esamą situaciją.
 
Aš galiu būti naudingas: ne visiem, tačiau kai kuriems. Kaip ir minėjau esu baigęs vadybą, tai yra ganėtinai plati sritis ir joje mane labiausiai "traukė" marketingas/rinkodara - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.
 
Todėl galiu pasakyti, kad rinkodaros srityje galiu padėti Jums. Žinoma, neesu kol kas profesionalas, tačiau su patirtimi viskas ateina, kaip ir išmintis su metais.
 
Turiu patirties šiuose sektoriuose:
Optometrija,
Viešieji ryšiai,
Hidrauliniai įrenginiai,
Miškovežiai,
Medienos pramonė,
IT paslaugos (pvz: hostingas),
Renginiai ir jų organizavimas,
Privatūs projektai (bendruomenių ir pan. projektai).
 
 
Todėl galiu pasakyti, esu Freelance Manager (taip taip, angliškai geriau skamba:)) ) ir jeigu reikėtų Jums pagalbos iš manęs - visados kreipkitės.
 
O šiaip bus malonu su daugeliu iš Jūsų susipažinti (galbūt ir padirbėti).
 
Sėkmės darbuose :)

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Sveiki.
 
Praejo kiek daugiau nei 20 dienu nuo mano galutinio gyvenimo dugno pasiekimo is kurio pakilti be pagalbos jau nebepajegsiu... Ilgai galvojau ir nusprendziau pasidalinti savo istorija su jumis, galbut tai pades kam nors isvengti tokios padeties, galbut kazkas kol dar ne per velu susimastys apie tai ir grys i realu gyvenima.
Istorija nebus labai trumpa, taigi taupydami laika neskaitykite jos vien del to, kad paskaite komentuotumete bet ka ir rinktumeties postus. Tema aktuali turetu buti dviems zmoniu tipams:
1. zmonems, kurie galvoja pradeti zaisti azartinius zaidimus is pinigu tikedamiesi lengvu pinigu ir zmonems kurie jau zaidzia azartinius zaidimus is pinigu megejiskai (profesionaliu loseju, kurie zino ka daro tai neliecia);
2. zmonems, kurie turi daug atliekamu pinigu ir galetu/noretu pasinaudoti mano beviltiska suituacija, kad uzdirbtu "investuodami i mano gyvenima" (tokiu net neabejoju neatsiras, bet nebeturedamas ka prarasti bandau griebtis siaudo...).
 
Trumpai apie viska is pradziu.
 
Gimiau ir augau nedideliame miestelyje netoli Siauliu. Mokykloje sekesi pakankamai gerai, kad galeciau galvoti apie ateiti ("galva ant peciu turejau"). Miestelyje nebuvo jokiu lazybu punktu, jokiu kazino taigi nebuvo net jokiu minciu apie azartinius zaidimus (na neskaitant tu mokyklisku "seiko" pazaidimu is rudu centu mazomis sumomis per pertraukas). Deja neismokau vertinti pinigu. Vasaromis padirbes nusipirkdavau nauja telefona ar kazka panasaus ir vel budavau be pinigu. Ju man nereikejo. Tevai nelepino pinigais, bet turejau kruvas draugu, kuriems nebuvo problema, kad pastoviai bunu be pinigu. Visada kviesdavosi i visokiausius tusus ir panasiai, tereikedavo paciam atsirinkti su kuria kompanija noriu praleisti koki savaitgali net negalvojant kur gauti bent kiek pinigu toms savaitgalio islaidoms. Gyvenimas atrode nuostabus, del nieko nereikejo sukti galvos. Pabaiges 12 klasiu istojau i Siauliu kolegija (i universiteta nenorejau stoti, nes prisiklauses buvau, kad baigus kolegija rasti darba lengviau, nes kolegijoje igyjama daugiau praktiniu ziniu). Persikrausciau gyventi i Siaulius. Cia ir prasidejo kelione zemyn, kuri truko 5 metus.
 
Pirmieji metai
 
Istojau i IST (informaciniu sistemu technologijos). Susiradome su dviem draugais kur gyventi ir isvykome i Siaulius. Atitrukus nuo tevu cia pasirode tikras rojus, galejome vestis mergas i namus, tusintis namuose kada tik panoreje. Kadangi buvau linksmas visada, megdavau bendrauti tai netrukus jau Siauliuose turejau didziuli rata draugu. Visiems labai patikdavo mano nuolatinis juokavimas, taigi del pinigu vel nereikejo sukti galvos, vel tusai ir panasiai man budavo nemokami, vel turedavau pasirinkimo laisve kur, kada ir su kuo noriu leisti laika. Sakydavo net kad jie nezinojo kas yra linksmas tusas kol jame nesudalyvaudavau as. Viskas buvo puiku, nekildavo problemu derinant linksmybes su paskaitomis. Bet Siauliuose nemazai kazino, lazybu punktu. Is pradziu nezinojau net kas tai yra ir ramiai praeidavau pro sali. Nuolat pleciant draugu rata atsirado keletas azartisku zmoniu. Pradejau lankytis kazino, lazybu punktuose. Lankydavausi ten pakankamai daznai, bet tik kaip stebetojas. Palaipsniui daresi vis idomiau ten lankytis, bet rizikuoti bijodavau nors ir nevertinau pinigu. Laikui begant kartais pabandydavau imesti keleta litu i aparatus, retkarciais pora litu pastatydavau topsporte ar orakule uz neralius tapetus. Pralosus bent 5 litus budavo labai gaila, keikdavausi kam taip padariau. Potraukio didelio dar nebuvo. Prasidejus moklsu antram semestrui su grupioku nusprendeme isvaziuoti i Anglija padirbeti pusmeti ir gryze stoti i kita specialybe (Nusprendeme, kad nebus is musu informatiku, nors pirmame semestre net nebuvo specialybiniu dalyku). Meteme mokslus. Susiradome pazystamu pas kuriuos turejome isvaziuoti, nusiunteme savo duomenis, per painta nupiestus parasus, kad galetu suoargnizuoti mums darbo sutartis kol mes Lietuvoje. Reikejo laukti kol viskas bus sutvarkyta. Nezinodamas kiek laiko reikes laukti net nebandziau ieskoti darbo Siauliuose. Nors ir nesimokiau likau Siauliuose, labai jau patiko "savarankiskas" gyvenimas. Nedirbant, nesimokant atsirado begales laisvo laiko. Daznejo tusai, klubai. Po vienos isvykos i kluba buvau sumustas triju asmenu. Ilgai gulejau ligonineje, daktarai sake, kad buvo realus pavojus gyvybei. Po sio ivykio kardinaliai pasikeiciau. Pradejau bijoti bendrauti, neliko jokio linksmumo, net nebesportavau, pradejau visko vengti. Taip pasibaige pirmieji "savarankisko" gyvenimo metai, per sumusimus nebeisvaziavau i Anglija (grupiokas iki dabar ten dirba ir net negalvoja gryzti i Lietuva).
 
Antrieji metai
 
Istojau i kita specialybe, ji jutau, kad patiks labiau. Is praeitu metu buvo uzskaityta dauguma paskaitu taigi pirma semestra laisvo laiko turejau bet kiek. O laisvo laiko namuose nesinorejo nuolat leisti, Siauliuose vis dar buvo pilna draugu, bet kazkodel pasirinkau didziaja laiko dali leisti su tais, kurie dienas leisdavo kazino. Kuo toliau tuo labiau pradejau uzsidegti azartu, jau pralaimedavau nebe po 5 litus, o po 20, kas tuo metu atrode daug. Vis sakydavau (pralaimejes ta 20 litu), kad nebeisiu daugiau ten, bet... Laikui begant pradejome i kazino eiti ir su kambarioku. Kuo toliau, tuo labiau didejo pralosiamos/islosiamos sumos. Praejus pusmeciui jau buvome uzsikabine losmimuose. Bet daznai sekdavosi. Atvyke po savaitgalio gimtajame miestelyje, pasideje daiktus bute skubedavome i kazino. Jau be jokios baimes ar nerimo issikeisdavome visus pinigus, kuriuos duodavo tevai ir pradedavome serti aparatus. Gaudavome 50-100 litu savaitei, jau sekmadienio nakti daznai namo gryzdavome su 200-300 litu. laukdavome kitos dienos, kad vel galetume lekti i kazino. Lazybos neuzkabino, nes ten reikejo pastacius pinigus laukti kol suzais komandos, o kazino viskas vyko taip greitai, nereikejo jokios kantrybes ten. Dazniausiai sekdavosi pora dienu, ketvirtadieni jau turedavome tik ant autobuso bilietelio gryzti i namus. Studijoms skirdavau labai mazai laiko, paskaitu nebelankydavau, bet problemu neturejau, puikiai sugebedavau savarankiskai pasiruosti per trumpa laika atsiskaitymams. Paskaitas leidau kazino. Pradejo nebesisekti losimai. Prasidejo skolos. Tada dar 100 litu atrode daug, taigi i skolas nelysdavome daugiau nei 100lt (nes daznai tiek duodavo tevai gryzus savaitgali namo ir galedavome grazinti skolas). Antrieji "savaranksiko" gyvenimo metai paliko liguista protrauki i losimus. Gaila, bet tuo metu man taip neatrode. Budavo, kad net pasijuokdavau is draugu, kurie nelosia, man smagu buvo, kad zinojau toki "lengva buda gauti pinigu", neskaiciavau, kad bendrame balanse esu minuse ir kuo toliau tuo didesniame, tiesiog dziaugdavaus laimejes butent ta diena. Gryzus vasaros atostogoms ilgejausi kazino, retkarciais nuvaziuodavau i Siaulius palosti.
 
Tretieji metai
 
"Nuostabiausieji" metai. Pagaliau sulaukiau 21 metu. Nuo tada kai uzsikabinau ant losimu aparatu buvo labai idomu kaip atrodo Olympic kazino vidus, kaip ten tas zaidimas prie gyvu stalu, kaip ten tie apratai su neribojamomis galimybemis praturteti. B licenzijos losimu aparatai jau tapo nebeidomus kai pirma karta apsilankiau A licenzijos losimu salone - Olympic. Prasidejo zaidimai ruleteje. Ten jau reikejo didesnio kapitalo nei 50-100 litu. Prasidejo didesnes skolos, kreditai. Kaip sakoma pradedantiesiems sekasi. Sekesi ten ir man. Labai sekesi. Per kelias dienas laimejau virs 1000 litu, tai buvo nerealus laimejimas kai buvau prates zaisti aparatuose kur didziausias laimejimas 200 litu per sukima. Na, bet kaip sakoma nesidziauk rades, neverk pametes. Per pora dienu viska ir pralosiau. Pradejau vis skolintis pinigu is draugu, bunant studentu smscredit dave paskola. nejutau i koki liuna klimpstu. Draugai pradejo kalbeti apie tai, jog laikas man nustoti lankytis kazino. Nevertinau ju pastabu. Kartais pasisekdavo laimeti ir grazinti skolas, bet neilgam. Prasidejo visiska beprotybe. Laimejes 500 ar daugiau as vistiek nesustodavau, zaisdavau kol nebeturedavau nieko. Po to keikdavau save. Ne del to, kad skolinuosi ir losiu, o del to, kad laimejes nesustoju.
 
Ketvirtieji metai
 
Vel pasibaigus vasarai gryzau i Siaulius. Mokslai pradejo visai neberupeti, na bet vistiek sugebejau savarankiskai viska ismokti per itin trumpa laika, parasyti diplomini ir pabaigti mokslus. Visas demesys buvo sutelktas i kazino. Vis dar nejauciau, kad tai yra liga. Pradejau losti is bet kokiu pinigu. Net tevu duotus pinigus, kad susimokeciau uz moksla pralosiau, gerai kad kolegija dave paskola ant mokslo po to. Visada budavau atsakingas uz buta, kuri nuomodavomes keliese. Su buto savininkais atsiskaitydavau as surinkes pinigus is bendranuomininku. Liga pasike toki laipsni, kad net surinkes nuomos pinigus skubedavau i kazino... Draugai vis intensyviau ragindavo mesti zaidimus. Neklausiau. Meluodavau tevams, draugams, kad tik gauciau pasiskolinti pinigu ir skubedavau zaisti...
 
Penktieji metai
 
baiges mokslus likau gyventi Siauliuose. Kaip ir turi buti darba pagal specialybe galima gauti tik per pazystamus, na retais atvejais jei tikrai geras specialistas esi tai gal irgi imanoma. Specialistas geras nebuvau, patirties lygiai 0. Isidarbinau apsaugoje. Isidarbinus visi kreditai nebijodami teikdavo paskolas. Pasiemiau kreditus is visur kur tik imanoma. Viska pralosiau. Atejus metui grazinti kredita skolindavaus is kitur. Taip skolos dar labiau augo. Protas gryzo kai jau buvo per velu, kai turejau didziule skola. Jau mazdaug metai kai nebelosiu kazino. Realiame kazino. Retkarciais nedidelemis sumomis pazaisdavau unibete live kazino, ten jau suprasdamas ka darau zaidziau minimaliai, laimedamas praktiskai ant cigareciu ir to pilnai iuztekdavo, jokio noro zaisti nebebuvo. Dirbant ir gaunant nedidele alga, kurios net neuztenka pratesti kreditu terminams issikapstyti yra labai sunku... Gerai, kad vis rasdavau ka papildomai padirbeti, kiek galejo padejo tevai, po truputi mazinau skolas. Buvau isiskolines kiek daugiau nei 20k litu. Nuolatinis stresas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Nuo nervu prasidejo ligos, pradejo slinkti plaukai, kuna pradejo berti neaiskiomis puslemis. Nebuvo net stimulo eiti i ligonine pasirodyti. Niekas tapo nebeidomu. Po truputi taip egzistuodamas sumazinau skolas iki sumos, kuri jau teike optimizmo, vel pradejau ziureti i gyvenima taip kaip reikia, o ne taip kaip i laza. Po tiek kanciu atrode, kad viskas bus gerai. Ir stai vel staigus suolis i dugna. Atsirado galimybe lengvai uzsidirbti 4-5k litu dirbant patinkanti darba. Bet tam reikejo investicijos. Didziaja dali pinigu susiskolinau vel is kreditu ir draugu. Keletas kreditu kazkodel suteike paskolas nors jau kuri laika nebedirbau net apsaugoje. Na atrode viskas pavyks. Viskas ir butu pavyke jeigu ne lemtinga mano klaida pries dvidesimt kelias dienas... Mazdaug tuo metu buvo mano 24 gimtadienis, dar is skolu neissivadaves nusprendziau nesvesti. Draugai suorganizavo toki lengva baliuka vistiek. Veliau jis pasirode visai ne lengvas. Visi prigereme, susipykau su drauge ir girtas sedau i draugo masina. Nesivaldydamas isvaziavau, net negalvodamas kur. Sudauziau ne savo masina. Praradau teises. Gavau bauda. Policijos garbes ir orumo izeidimas, policijos nurodymu nevykdymas tuo metu man buvo tarytum privalomas dalykas prie visu ivykiu. Dziaugiuosi, kad buvo naktis, viskas ivyko ten kur ir diena buna mazai eismo, nenukentejo nekalti zmones. Savo sio poelgio jokiu budu nepateisinu, puikiai suvokiu kaip kvailai ir neatsakingai pasielgiau, kaltinu tik save taigi nereikia dar papildomu izeidzianciu komentaru. Na ir ka turime po sunkiu metu bandant sugryzti i normalu gyvenima? Pasiektas skolu rekordas. Per viena nerealiai kvailai praleista vakara skola pasieke rekordine suma. Tiksliai net neskaiciavau, nera noro net zinoti sumos... Suma turetu buti 25-30k litu. Virs 20 dienu jau nieko nebedarau, gryzo berimai, depresija, nemiga. Nuleides rankas sedziu, jausmas lyg siela jau paliko kuna. Ne gyvenu, o egzistuoju. Turiu keleta darbo pasiulymu su alga 1400-2000 litu per menesi, bet sedziu ir nieko nedarau. Visos mintys sukasi tik ant kokio medzio kabinti virve... Nebeisivaizduoju kaip galeciau savarankiskai pakilti is sio dugno. Nebera jegu dar keleta metu nematant gyvenimo egzistuoti beviltiskai bandant grazinti skolas. Vaziuoti i uzsieni? Turejau galimybe isvaziuoti pas viena is sio forumo nariu, bet jau buvo like nebedaug skolu, nenorejau palikti ju nesusitvarkes, kad nebutu bedu su antstoliais... Dabar jau per velu ten vaziuoti. Na ir isvaziuoti dabar tuo labiau negaliu, negalima palikti tiek skolu, nes gryzus is uzsienio skolos neaisku kiek kartu butu isauge. Nors net neturiu pas ka isvaziuoti, is daug draugu liko tik keli, kurie, deja, niekuo negali padeti sioje situacijoje.
Tikiuosi padesiu atmerkti akis tiems kam dar nevelu isvengti losimu ligos... Jeigu kas nors netycia galite kazka pasiulyti, patarti parasykite pm, jeigu kas nors galvosite ar verta "investuoti" tai is karto parasau, kad per menesi galeciau grazinti tik po ~1000 litu, taigi tai butu ilgalaikis reikalas, procentus sutikciau didelius moketi, nes nebeturiu kur trauktis, arba saka arba paskola, kitu variantu nebeturiu...
Uz savo susiklosciusia situacija atsakingas ir kaltas esu tik as, taigi zmones nerinkite postu man kartodami tai ka as puikiai suvokiu.
Aciu kas skaitete, nezinau ar suprantamai ir risliai cia isejo nupasakoti, nezinau ar tai pades kazkam...

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!

Žmonės jūs neveiki ar kas jum yra? Sako apsimelavo... :D
Taigi matosi, kad viskas parašyta su ironija, bet šauniai išdėstytos mintys, netrūksta protingų žodžių, nėra jokių keiksmažodžių, bet toks humoras man labai patinka :))
ar čia visi rimtuoliai susirinke? juk neatėjo ir neparašė : "paperdžiau, ką daryt, ostit?"
tokių žmonių aišku, kad nereikia, bet už tokius aš visad už!
Nebūkit tokie niūrus, juolab ne po temas teršia, o savo susikūrė ir šauniai stumia bičas :))
++

Net nelabai ką ir turiu pasakyti, situacija tikrai nėra pavydėtina. Bet linkiu kuo didžiausios sėkmės. Manyčiau, kad jei nebūtų skolos kvepuotum laisvai. Merginą susirasi kitą, du metai nėra daug. Sėkmės, ir svarbiausia, nepasuk tėvo keliu (t.y nedaryk nieko nelegalaus)

Sveiki, nusprendžiau kaip jau dauguma narių ir padarė - PRISITATYTI JUM MIELI UŽDARBIEČIAI!
Šį forumą žinau jau daug metų, tik niekad nesiryžau prisiregistruoti, nereikėjo ir tiek, tad neseniai nusprendžiau tai padaryti, panaršiau, padiskutavau ir galvoju gal apie save parašius, labai neišsiplėsiu.
Man 18 metų, esu iš Kauno, vaikystėj augau gan sunkiai, tėvas sėdo 6 metam, mama pasigimdė jauna, neturėjom po to kur eiti kaip atėmė butą iš mūsų, net valgyt būdavo, kad neturėjom ko, na žodžiu, nepyragai tikrai...
Su laiku atsigavom, paskutiniai 4 metai išvis buvo neblogi :) mokslus jau kaip ir pabaigiau, dabar nieko neveikiu. Kadaise rimtai sportavau kulturizmą, siekiau rezultatų, bet deja, mečiau ir neprisiryžtu grįžti į sportą.
Esu sukrėstas gyvenimo po šių metų, prsidariau daug problemų, nemažai skolų turiu apie 15000LT... išskyriau su drauge su kuria išdraugavom du metus, viskas buvo taip tobula, deja, per savo durna galva ją praradau, ji įstojo į vdu nemokamai, puikiai išsilaikė egzaminus na ir mane tokią palaidą balą galu gale metėm, bes šansų turėjau - N, bet, deja, visad supranti ką turėjai ir pradedi vertinti tik praradęs. Bet aš dar tikiu, kad yra įmanoma galbūt tą meilę atstatyti, jei viską atitaisyti.
Dabar esu visiškai palūžęs, nežinau kaip ir besielgti, draugai atrodo nusisuko, gyvenimo meilę praradau, su tėvais sutariu irgi nepergeriausiai.
Stoviu vietoj ir net nežinau kaip dabar čia viską ištaisius, kaip atidavus tas skolas, paskutinį sykį bandžiau biznį, viskas gavosi, bet pinigus pavogė ir taip šokau į dar didesne duobę...
Gal kažkiek palengvės, kaip pasipasakosiu, nes šiuo metu nelabai kaip ir turiu tokių žmonių, tėvam gėda ir nelabai kuo ir galėtų padėti, draugai nelb supranta, neveltui sako žmonės : kad draugus riekia kviesti į šventę, o kai tau bėda jie patys ateis, deja :)
Ramybės jums ir sėkmės visiem!