Pereiti prie turinio

Khanan

Nariai
  • Pranešimai

    231
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    1
  • Atsiliepimai

    0%

Khanan Pranešimai

  1. Situacija šiek tiek pagerėjo, pats pradedu suvokti kitų žmonių dėka, kad kai kuriuose dalykuose labai save nuvertindavau ir nepastebėdavau ko reikėjo. Na kitas aspektas dar yra finansai, dirbu, vasarai darbą lyg dar susiradęs, tik vis tiek man tame jaučiasi stagnacija, studijuojama specialybė nieko gero nežada ir galvoju galvoju ką reikės daryti.

  2. Tai va, padariau tam tikrą pažeidimą ir sužinojau, kad turiu eiti papildomus vairavimo kursus. Žinote, kurioje vairavimo mokykloje Kaune galėčiau apsisukti per vieną dieną? Neturiu aš to laiko..

     

    Ir apskritai, pažeidimas padarytas rugsėjo mėnesį, teisės pasibaigė galioti spalio mėnesį, įstatymas įsigaliojo nuo sausio mėnesį. Man vis tiek reikia eiti kursus?

  3. Dialogas iš filmo The Sea Inside.

     

    Julia: Why choose death?

     

    Ramón Sampedro: Well, I want to die because I feel that a life for me, in this state has no dignity. I understand that other quadriplegics may take offense to my saying there's no dignity in this, but I'm not trying to judge anyone. Who am I to judge those who choose life? So don't judge me or anyone who wants to help me die.

     

    Julia: You think someone will help?

     

    Ramón Sampedro: Well, that depends on the powers that be. They'll have to overcome their fear. But hey, it's really no big deal. Death has always been with us and always will be. It catches up with all of us. Everyone. It's part of us. So why are they shocked because I choose to die, as if it were contagious?

     

    Julia: If this goes to court, they'll ask why you haven't explored all alternatives. Why refuse a wheelchair?

     

    Ramón Sampedro: Accepting a wheelchair would be like accepting the scraps of the freedom I lost. Think about this: You're sitting there, three feet away. What's three feet? An insignificant distance for any human being. But for me, those three feet that keep me from reaching you, from touching you, are an impossible journey. Just an illusion. A fantasy. That's why I want to die.

  4. Man tos tradicinės situacijos nelabai tinka, kaip tarkim ta Bendravimo psichologija knyga. Kad ir va dabar prieš valandą sportavau, sporto klube nėra tylu ir būdavo, kad man ką nors pasakydavo toks žmogus stovėdamas už kelių metrų, o aš paprasčiausiai neišgirstu ką jis sako. Taip kelis kelis kartus ir aš nusišypsau ir tiek. Su viena patinkančia mergina irgi kai bendravau, ji šiek tiek toliau buvo, tai gal mažiau nei puse jos pasakojimų supratau. Tada ir pats bendravimas toks padrikas gaunasi.

  5. Turbūt turi širdies aritmiją, kaip ir aš. Patarčiau kreiptis į gydytojus, nes :

     

    Pasekmės:

     

    Negydant aritmijos, gali susiformuoti krešuliai, vystytis infarktas, insultas, plaučių arterijų užsikimšimas.

    Gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

     

    Beveik esu įsitikinęs kad galėsi sportuoti ir gydytojai tau to neuždraus. Ypač patarčiau daryti kardio pratimus, kaip bėgimas, nes bent jau man krepšinis yra peilis :D Per savaitę išbegu 30< km, o seniau negalėdavau greičiau sujudėt, kadangi būdavo širdies permušimai.

     

    Jau seniai galvoju eiti, tik vis neprisiverčiu. Aš ir bėgiodavau anksčiau, tik ir bėgioti tikriausiai nelabai galiu, nes blauzdas skauda. Ne patį raumenį, o tiesiog ten spaudžiasi viskas, ji tokia sunki pasidaro, tai kraujas lyg atgal neišstumiamas. Paskutinį kartą visai prieš dvi savaites kažkur bėgau, nes tada pradėjo tirpti ties blauzda, tai per tą pertrauką daugiau magnio gėriau ir greit vėl pradėsiu. Žiūrėsiu kas bus. Seniau kai formoje buvau, po 12-15 km bėgdavau 3-4 kartus per savaitę.

  6. Gal pradeda plakti stipriai ne palaipsniu bet iš karto? Tą pačią akimirką? Ir spėju baigiasi po to kai pailsi?

     

    Dar norėčiau paklausti : koks tavo ūgis?

     

    Taip, iš karto ir kelias minutes turiu pailsėti ir giliai pakvėpuoti, kad baigtųsi. Ūgis apie 174.

  7. Dėl klausos, tai bent prieš kelis metus Lietuvoje dar medicina nebuvo tiek pažengusi, kad operacijos dėka tai sutvarkyti. Ėjau pas daktarus, na jei būtų koks būdas pagerinti kažkiek, manau būtų pasakę. Dėl širdies, tai žaidžiant futbolą ar krepšinį užeina kartais taip, jog širdis pradeda stipriai plakti, oro trūkti, šaltas prakaitas išpila, galva svaigti ir apskritai taip sunkiau orentuotis pasidaro. Tai jeigu yra rungtynės, sukandęs dantis toliau žaidžiau, jei šiaip su draugais, tai nesistengiu tada nieko, kad greičiau atsigauti. O bėgiojant blauzdos sunkios pasidaro, jose toks spaudimas jaučiasi, vieną kartą tirpti net pradėjo, venų nepakankamumas lyg ir kraujas ten normaliai neprateka.. na yra kaip yra.

  8. Na vien kai dėl teisių sveikatos pažymos ėjau kabinosi dėl klausos, tai dirbti vairuotoju man uždrausta ir dar didesniu nei 80 greičiu negaliu važiuoti. Teoriškai. Galima būti bet kokiu optimistu, bet armijoje klausa tikrai reikalinga. Širdžiai tiksliai nežinau kas, pas daktarus neskubėsiu, nes galutinis verdiktas manau būtų draudimas sportuoti.

  9. Ačiū visiems parašiusiems ! Na yra problemų, turiu savo požiūrį ir savo nuomonę, tačiau nenoriu, kad šita tema būtų mano viešas dienoraštis. Reikia manyje daug ką keisti ir labiausiai patiktų kokį mėnesį nuo visų pabėgti, jokio interneto, jokio bendravimo, tik aš vienas pats. Tada pabūti su savimi ir viską apsvarstyti, tik tam reikia progos.

    Gerų Velykų !

  10. Na, šiuo savo pranešimu būsiu žiaurus, bet iš tiesų manau, jog tu esi vienas iš tų mano vadinamų "gyvenimo nevykėlių". Paprastai gyvenime aš taip apibūdinu žmones, kurie kažką siekia, susimauna, ir tiesiog tai užmeta, ir skundžiasi, kad nesiseka. Iš tavo pranešimų sprendžiu, kad tu nei mergytę esi gerai padziobinęs (iš žinučių atrodo kad nė vienos, peršasi mintis, kad gali būti gėjus, ypač po žodžių "man nulis emocijų"), nei darbą gerą turi (nes tiesiog pameni, kad jis retesnis, bet pinigų reikia, nei santykius gerus palaikai su žmonėm, žodžiu niekur nesiseka. Pamastymai apie švarius ir nešvarius pinigus irgi nevykėliški - dažnai tokie intiligentai, kaip tu ir būna pagaunami su narkotikus ar gabenant cigaretes.

     

    Ir žinai ką? Turiu dvi naujienas, viena bloga, kita gera.

     

    Bloga naujiena yra ta, kad turbūt 80% ką parašiau yra tikra tiesa. Tu tikrai nevykėlis. Ir nesiteisink. Mano standartais vien tavo šitas pranešimas man teigia, kad pas tave vyriškumo maža, tik skundiesi ir slepiesi po anonimiškumo kauke.

     

    Gera žinia yra ta, jog viską visada galima pakeisti. Visi gyvenime gali atsidurti tokioje padėtyje, ir tikriausiai kiekvienam reikės stiprios rankos, kad jį iškelti iš depresijos. Aišku, kokia čia gali būti depresija, kai esi jaunas, bet tavo atveju gali - studentai dažnai supranta, jog jų diplomai nieko verti ir jų gyvenimas yra tragedija (o ypač tavo atveju, kai nesi pats sveikiausias žmogaus pasaulyje).

     

    Ką galiu rekomenduoti?

    a) Susitvarkyk santykius su šeima. Nežinau kaip kitiems, bet jeigu mano santykiai su šeima būna blogi, jaučiuosi kažkaip blogai viduje. Taip neturi būti.

    b) Susirask merginą - jos būna linksmos, su jomis gali sportuoti ir iškrauti blogą energiją, galima pasidalinti vargais ir džiaugsmais, kurti ateitį. REKOMENDUOJU rinktis tik už save protingesnę, nes tada ji tave išspaus ir tu pasieksi daugiau. Yra pasakymas, jog daug lengviau iki moters nusileisti ir prieiti prie tokios, iki kurios reikia daaugti.

    c) Pinigai negali būti tikslas, nes jie turi savybę mažėti. Geriau ferrari, bentley, abaldytėlna chata, ar kažkas panašaus. Bet svarbiausia savo svajonę įvertinti pinigais - tik taip pasieksi.

    d) Atrask save, ką nori veikti. Nedirbk nemėgstamo darbo, nes nieko nebus. Nesimokyk kas nepatinka - nes tai tik iššvaistytas laikas. Geriau pagalvok, ką daryti tau malonu, ir tai mėgink padaryti. Patiko? Daryk tai plačiau.

    e) Keliauk. Keliaudamas atrasi save ir į gyvenimą pradėsi žvelgti kitaip.

     

    Sėkmės.

     

    Ir žinai ką, tavo žinutę perskaičiau tris kartus ir šypsojausi visą laiką. Dalis tiesos gal yra.

    Darbas tikrai nėra gerai apmokamas, bet kaip studentui tai normali suma, o pats darbas yra susijęs su mano mėgstama veikla. Man to užtenka.

    Dėl mergytės.. Na buvo viena mergina, kuri pati norėjo to intymumo. Susitikome du, tris kartus ir daugiau pats nenorėjau. Na neužkabino manęs ir tiek ir po to nebėra to tokio didelio noro. Pamačiau, patenkinau savo smalsumą ir viskas.

    Su draugais irgi. Na susibendrauju su tais vadinamais populiariais žmonėmis, bet daugiau nieko. Pats nemoku išlaikyti draugystės, nemoku būti geru draugu, nesveikinu su gimtadieniais, savo gimtadienio nekeliu. Dažnai tik susitinkam jei užsimanom kur nueiti, prastumti laiką, o to tokio ryšio nėra. Atrodo, kad ir pačiam to ryšio nereikia, bet būna jaučiu, kaip pats dėl to kenčiu.

    Kas liečia skundimąsi, realiame gyvenime aš tikrai mažai skundžiuosi, man tai daryti nemalonu ir pats žiauriai nemėgstu žmonių kur nuolat ieško pasiteisinimų. Na sportas man yra vienas iš tų dalykų, kur tu gali patikrinti savo valią, tą vidinį užsispyrimą.

    O tavo rekomendacijos yra tikrai geros. Yra dalykų į ką reikėtų atkreipti dėmesį :)

  11. Kažkodėl būtent ir maniau, kad vienas pirmųjų dalykų bus apie merginą. Norėčiau, tikrai turėčiau tą merginą. Tik visi skirtingai supranta tą dalyką kaip mergina. Mane paprasčiausiai jos neužveda, na nėra to kažko, ko pastebiu kad pas kitus vaikinus yra. Paprasčiausiai nereikia. Esu buvęs keliuose pasimatymuose, kelios pačios po jų pirmos parašė, bet man nulis emocijų arba dar tos nė nesutikau.

  12. Ką jūs darytumėte, kai tiesiog nebeturėtumėte ko prarasti? Pats dabar sėdžiu, mintimis permetu viską turiu. Tai turiu retesnį darbą, studijuoju, su šeima gerai nesutariu, artimų draugų neturiu ir čia ne aplinka kalta, o kažkas manyje yra. Toks instinktas eiti prieš bandą. Dar sportuoju ir tai yra bene geriausias dalykas mano gyvenime. Tik tikriausiai po širdies tyrimų man būtų uždrausta sportuoti arba liepta mažinti krūvį. Čia pas mane jau įprasta, kad kur pažvelgsiu, ten kažkas blogai. Pradedant nuo galvos ir iki blauzdų. Tiesiog nepasisekė ir reikia mokėti save priimti toks koks esi, bet viena yra teorija, o kita praktika.

    Baisiai nenoriu tuščiai nugyventi. Norisi padaryti kažką tokio stipraus, įsimintino ir nesvarbu, jei po to apskritai ateitis taptų miglota. Esu materialistas ir dažnai pasvarstau, kaip čia pasidarius pinigus ir nesvarbu, švarius ar nešvarius. Būčiau galėjęs, būčiau ėjęs į armiją, bet dėl sveikatos nepriims. Dar labai įstrigo filmas Into The Wild. Pačiam jis toks artimas atrodo.

    Visiškai mintys nesidėlioja, bet esmė tame, ką jūs darytumėte, jei jums jūsų gyvybė nebūtų svarbi, bet norėtųsi tą likusį laiką nugyventi labai prasmingai?

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...