HypnoCat

Rekomenduočiau:
V.M.Putino ,,Altorių šešėly'' bei A.Kamiu ,,Svetimas''. Abi knygos paliko puikų įspūdį dėl psichologizmo bei veikėjų individualumo, privertė susimąstyti. Taigi, tikrai vertos dėmėsio knygos.

Rekomenduočiau:
V.M.Putino ,,Altorių šešėly'' bei A.Kamiu ,,Svetimas''. Abi knygos paliko puikų įspūdį dėl psichologizmo bei veikėjų individualumo, privertė susimąstyti. Taigi, tikrai vertos dėmėsio knygos.

Rekomenduočiau:
V.M.Putino ,,Altorių šešėly'' bei A.Kamiu ,,Svetimas''. Abi knygos paliko puikų įspūdį dėl psichologizmo bei veikėjų individualumo, privertė susimąstyti. Taigi, tikrai vertos dėmėsio knygos.

Ar gyvenime užtenka 12 klasių? TAIP, užtenka. Jei esi apsukrus, besidomintis, nebijantis iššukių žmogus, gali gyvenime tikrai daug pasiekti ir be diplomo. Nesakau, jog mokslas universitete yra blogas dalykas, tačiau tikrai nesutinku, kad be diplomo esi jau nieko vertas. Aplamai, kalbant apie studijas Lietuvos universitetuose, tai pasidaro graudu... Visi, kaip robotai, viena didžiulė vidutinybių masė kalanti vieną, pasenusią teoriją. Jokio asmenybės ugdymo, kritiško mąstymo, visi bijo kitokio, naujo požiūrio...Dauguma studentų sėdi universitetuose ir nežino, ką daro. Juokinga kartu ir graudu, kai žmonės renkasi specialybės dėl to, jog ''bus gerai apmokamas darbas'', ''turėsiu diplomą, tėvam bus ramiau!'', o poto visi skundžiasi, kokie aplinkui ######ni specialistai... Žodžiu, reziumuojant, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo suvokimo apie gyvenimą. Vienas pabaigęs universitetą gali būti daug prastesnis specialistas už tą, kuris pats, savarankiškai, savo noru tobulėdamas tapo tam tikros srities specialistu.

na as darbdavio vietoje viska vertinciau pagal realius darbus, o ne pagal tai kas kazkokiame popieriuje prikeverzota. ir manau tokie darbdaviai su savo tuo iprociu viska vertinti pagal popieriu kartais ,,auksinius" potianciala turincius darbuotojus pramazina. aisku ne visi turi laiko ir noro sackintis su kiekvienu norinciu isidarbinti veikeju, vertindamas jo darba, potianciala ir t.t.

Netiesiogiai baigiau profesinė mokykla
 
Uz pinigus atlikau visus darbus zmogui vienam per moodle sistema :)
Paskutiniame kurse.
 
:)
 
Tikrai neneigiu universiteto naudos :) Gal kaikada, jeigu bus poreikis konkretus, kodel gi ne :)

Ar tau universitetas jau suteikė daugiau galimybių ir daugiau pasirinkimo? Spėju, kad nelabai. Galvoji, kad su tuo popieriaus lapu sugebėsi visuomet turėti darbą, nes tu esi pranašesnis už tą, kuris turi vien praktikos? Abejoju. Tūkstančiai kas metus baigę universitetus kažkodėl išvažiuoja "vergauti" į užsienį, nes nieko daugiau ir nesugeba. Iš tų tūkstančių labai didelė dalis neidavo į paskaitas, miegodavo per jas, papirkinėjo dėstytojus, nusirašinėdavo ir t.t. Tai manai, kad vos ne vos gavęs tą diplomą žmogus sugebės tinkamai atlikti savo darbą? Jam dar 5 metų reikės, kad suprastų ką dirba. Ypač kai dauguma absolventų net nedirba darbo pagal specialybę, kurią baigė. Ir jei prasidėtų ekonominis nuosmukis darbą labiau išsaugotų tie, kurie turi daugiau patirties ir stažo savo srityje.
 
Gyvename tik vieną kartą, todėl nesiūlyčiau nei vienam gyventi tik ABC, t.y. baigei mokyklą, baigi universitetą, susirandi patinkantį ar nepatinkantį darbą, sukuri šeimą ir t.t. Kiekvienas turi gyventi taip kaip sugeba, o ne taip kaip gyvena kiti. Šiuo metu tėvai tik stumia savo vaikus į universitetus, kolegijas ir galvoja, kad padėdami siekti kažkokio mokslo užtikrins jiems ateitį. Tikiu, kad nemaža dalis tų vaikų turi kažkokių idėjų, svajonių, bet tėvams tai neįdomu, nes šiuo metu jie tik nori pasirodyti/pasigirti prieš kitus, kad jų vaikai baigė kažkokį mokslą. Kadangi vaikas neturi kitų galimybių, jis ir mokosi tą gal ir nemėgiamą mokslą ir su laiku pamiršta tai, ką kažkada planavo, bet neturėjo galimybių įgyvendinti. Todėl gyvenime, jei tik turi idėją ar kažkokį planą, reikia bandyti, ieškoti, kurti, neužsisėdėti vienoje vietoje, nemiegoti naktimis, prašyti kitų pagalbos ir jokiu būdu nepasiduoti aplinkinių nuomonei. Tik taip gali pasiekti tai, ko norėjai ir sukurti tai, ko dar niekas nesukūrė. Todėl ir kai kurie žymūs žmonės nebaigė universitetų, nes norėjo sukurti kažką naujo, kol to dar nepadarė kiti. Juk pasaulyje milijardai galvų...
 
Palaikau tokius žmones, kurie nesilaiko tų ABC standartų. O tie, kurie norit teorijos, tai sėdėkit universitetuose ir svajokit apie šimtaprocentinę darbo vietą, tik po to neverkit, kad ieškosit darbo pas savo draugą, kuris nieko nebaigė arba negausit darbo dėl to, kuris per tuos 4-5 metus išmoko daugiau.

Ar gyvenime užtenka 12 klasių? TAIP, užtenka. Jei esi apsukrus, besidomintis, nebijantis iššukių žmogus, gali gyvenime tikrai daug pasiekti ir be diplomo. Nesakau, jog mokslas universitete yra blogas dalykas, tačiau tikrai nesutinku, kad be diplomo esi jau nieko vertas. Aplamai, kalbant apie studijas Lietuvos universitetuose, tai pasidaro graudu... Visi, kaip robotai, viena didžiulė vidutinybių masė kalanti vieną, pasenusią teoriją. Jokio asmenybės ugdymo, kritiško mąstymo, visi bijo kitokio, naujo požiūrio...Dauguma studentų sėdi universitetuose ir nežino, ką daro. Juokinga kartu ir graudu, kai žmonės renkasi specialybės dėl to, jog ''bus gerai apmokamas darbas'', ''turėsiu diplomą, tėvam bus ramiau!'', o poto visi skundžiasi, kokie aplinkui ######ni specialistai... Žodžiu, reziumuojant, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo suvokimo apie gyvenimą. Vienas pabaigęs universitetą gali būti daug prastesnis specialistas už tą, kuris pats, savarankiškai, savo noru tobulėdamas tapo tam tikros srities specialistu.

Tikrai neneigiu naudos :) tik noriu pasakyti, kad viskas imanoma labai norint :)

Ar gyvenime užtenka 12 klasių? TAIP, užtenka. Jei esi apsukrus, besidomintis, nebijantis iššukių žmogus, gali gyvenime tikrai daug pasiekti ir be diplomo. Nesakau, jog mokslas universitete yra blogas dalykas, tačiau tikrai nesutinku, kad be diplomo esi jau nieko vertas. Aplamai, kalbant apie studijas Lietuvos universitetuose, tai pasidaro graudu... Visi, kaip robotai, viena didžiulė vidutinybių masė kalanti vieną, pasenusią teoriją. Jokio asmenybės ugdymo, kritiško mąstymo, visi bijo kitokio, naujo požiūrio...Dauguma studentų sėdi universitetuose ir nežino, ką daro. Juokinga kartu ir graudu, kai žmonės renkasi specialybės dėl to, jog ''bus gerai apmokamas darbas'', ''turėsiu diplomą, tėvam bus ramiau!'', o poto visi skundžiasi, kokie aplinkui ######ni specialistai... Žodžiu, reziumuojant, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo suvokimo apie gyvenimą. Vienas pabaigęs universitetą gali būti daug prastesnis specialistas už tą, kuris pats, savarankiškai, savo noru tobulėdamas tapo tam tikros srities specialistu.

Ūniversitetai ar kiti dalykai - proto neprideda.
Yra tikrai ne vienas ir ne du žmonės, kurie praktikos keliu įsitvirtino savo mėgiamojoje profesijoje.
Tad praktiškai bei teoriškai teigčiau, jog taip, 12 klasių tikrai užtenka
 
Mokytis niekada nėra vėlu. Geriausia būtų daryti taip, baigi 12, atostogauji po mokslu, ieškaisi darbo sferoje, kur nori save išbandyti, suradęs sferą, kur matai, kad tau sekasi, kur tau patinka ir kur jautiesi savas gali drąsiai stoti tada į mokslą, kad turėtum tą nelemtą popierių, kad esi kvalifikuotas toje veikloje.
Nes dabar dauguma trina tuos kolegijų ar universitetų suolus vien dėl to, kad turėtų tą popierių, bet pagal tą popierių dirba galbūt koks trečdalis, jei ne mažiau, o ir tuos pačius dirbančius pagal pabaigtas specialybes kartais specais nepavadinsi

Ar gyvenime užtenka 12 klasių? TAIP, užtenka. Jei esi apsukrus, besidomintis, nebijantis iššukių žmogus, gali gyvenime tikrai daug pasiekti ir be diplomo. Nesakau, jog mokslas universitete yra blogas dalykas, tačiau tikrai nesutinku, kad be diplomo esi jau nieko vertas. Aplamai, kalbant apie studijas Lietuvos universitetuose, tai pasidaro graudu... Visi, kaip robotai, viena didžiulė vidutinybių masė kalanti vieną, pasenusią teoriją. Jokio asmenybės ugdymo, kritiško mąstymo, visi bijo kitokio, naujo požiūrio...Dauguma studentų sėdi universitetuose ir nežino, ką daro. Juokinga kartu ir graudu, kai žmonės renkasi specialybės dėl to, jog ''bus gerai apmokamas darbas'', ''turėsiu diplomą, tėvam bus ramiau!'', o poto visi skundžiasi, kokie aplinkui ######ni specialistai... Žodžiu, reziumuojant, viskas priklauso nuo pačio žmogaus ir jo suvokimo apie gyvenimą. Vienas pabaigęs universitetą gali būti daug prastesnis specialistas už tą, kuris pats, savarankiškai, savo noru tobulėdamas tapo tam tikros srities specialistu.

Sveiki,
 
Taigi perskaitęs šia temą: http://uzdarbis.lt/t247867/mokytis-o-gal-nesimokyti/page__st__20
Pamaniau, kad dali viso to esu jau perejęs ir galiu kažką papasakoti iš savo perspektyvos.
 
 
Atsiprašau, bet viskas labai padrika. Pirmas mano toks ilgas rasinys, po egzamino :D
 
Trumpai apie mano gyvenima
 
Man Spali suejo 19 metų.
Tėvai išsiskyrė kai man buvo galbut 8 metai. Tiksliai net nebepamenu, tik žinau jog nusprendžiau pasilikti su tevu.
 
Kadaise buvau BMX'eris, patikdavo važinetis, leisti laiką su draugais, trintis visa dieną po miestą. (12-14metų)
Tačiau kadangi tevai buvo išsiskyrę teko daug padėti tevui, nes stateme namą, o mano tevas toks žmogus kuris mėgsta daryti viską pats. T.y. nemegsta samdyti žmoniu dėl to, ką gali padaryti pats.
 
To pasekoje patekau į tikrą lažą. Pradžioje buvo labai sunku, nes norėdavau greiciau sprukti iš namo statybų ir važiuoti į butą, mieste laukdavo draugai. Bet Tevo taktika suveike nepriekaistingai, kuo daugiau zyziau, kad noriu namo, tuo daugiau darbo gaudavau :) Vieną diena suvokiau, kad tevo taip nepaskubinsiu, ir isigilinau į savo darbą, ir jis man pradejo patikti.
 
Su laikui naujai pastatytame name net elektros instaliacija atlikau, nes fizika sekesi neblogai (15-16 metu)
Jau buvau gana neblogai išugdytas :) Labai džiaugiuosi, kad tevas išugdė tokia savybę daiktus taisyti pačiam.
Kažkam sulūžus nebegyu i parduotuve pirkti naujio daikto, o pirmiausia bandau ji sutvarkyti :)
 
Butas mieste man buvo padovanotas tevo kai man buvo gal 10 metu. Laikui begant bute dažnai budavau vienas, nes tevas daugiau laiko leidzia naujame name. Kas keisčiausia, kad iš jo pusės neturėjau jokios kontrolės. T.Y. Galėjau daryti tusus, fiestas ar dar ka tik norėjau. Tačiau, savo butą vertinau, ir niekam neleidau teplioti sienu :) - todel tusu nedarydavau, draugu nekviesdavau
 
Šitu laikotarpiu susidomejau IT, web kurimu, dizainu :)Klasiokas pasiule sudalyvauti logotipo konkurse (Uždarbyje), nes apie pinigus is piesimo net neturejau minčių. Buvo labai keista kai per 10 minučiu nupiestas logotipas atnese 70litu pelną. Tuo metu man buvo gana dideli pinigai. Taip ir pasisuko mano gyvenimas į IT puse, nes supratau, kad is to kas man patinka, galiu ir uzdirbti.
 
Niekados nedarydavau namų darbų (Nebent budavo labai riesta iš mokytoju puses). Viskas ką darydavau, stengdavausi klausiti ką šneka mokytojai per pamokas, nes žinojau, kad grižus turiu savos veiklos su IT. O mokykloje pagrindinis mano tikslas budavo pirkti-parduoti.
 
Pirkdamas - parduodamas, buavu nekartą nudegęs, nes ganetinai sunku visada numatyti viską, tačiau ranku nenuleisdavau, ko pasekoje pavyko išsiugdyti šioki toki verslumą :)
 
Mokykloje visuomet buvau komunikabilus su mokytojais, kas man padejo išnešti kaili su geresniais pažymiais :) Mokėjau bendrauti su mokytojais, ir nevaidinau "didvyrio" kuriam mokslai dzin.
 
Visuomet turedavau daug darbo užsakymu iš uždarbiečiu, todėl net pamokas taip deliodavausi, kad liktu kuo daugiau langu, kad galeciau daugiau nudirbti. 11 klaseje mokytojos net išleisdavo is nesvarbiu pamoku, nes joms parodydavau prie kokiu projektu dirbu :) Budavau atviras ir nemeluodavau.
 
Anglu kalbos beveik nesimokiau, bet su mokytoja sutariau gerai, dvyliktoje klaseje nunešiau deže saldainiu, kad nebereiktu eiti i pamokas, nes reikejo daugiau laiko darbams.
 
Jau 11-toje klaseje žinojau, kad niekur nestosiu, todel 12-toje egzaminus pasirinkau tokius kurie man patinka.
Fizika, Istorija (Lietuviu buvo privalomas)
Pavaduotoja pasake, kad su tokia kombinacija nerasiu normalios specialybes, deja as specialybes niekada ir nenorejau.
 
Mokykla pabaigiau gana neblogais pažymiais. Ironiška, kad iš fizikos turejau 8, o iš matematikos 6. (Daug ką reiškia ir mokytojai)
Pabaigus mokyklą:
 
Padėtis susikloste taip, kad susiradau draugę kuri istojo į Lancaster Universitetą Anglijoje. Taigi teko rintis daiktus ir važiuoti drauge. Išukiai man patinka.
 
Atvykęs i UK nieko nelaukiau ir pradejau ieškoti darbo, pasirašiau labai skurdu CV :) Tačiau i pokalbi buvau pakviestas po pirmo CV palikimo vienoje SEO/WEB kompanijoje.
 
Manau nebučiau priimtas jeigu nebučiau palikes savo portfolio, kuri galite pamatyti:
www.lizard.lt - sitame portfolio mano piesti dizainai, tačiau nevisi puslapiai koduoti mano, todėl kaikurie realus puslapiai atrodo tikrai nekaip.
 
Į darbo pokalbi ejau su drauge, nes pats su darbdaviu beveik nesusikalbejau :D Buvo ironiška, tačiau draugei isvertus mano laužytą anglu kalbą darbdaviui, buvau priimtas :)
 
Dabar UK esu jau 5 menesius, anglu kalba pagerejo 10 kartu, kolektyve susikalbu gana neblogai. Uždirbu taipogi visai nemazai :) Nors kaiptik zadejo pakelti atlyginimą, nes nuo wordpres developerio perejau prie E-commerce.
 
Labai patinka tai, kad daug ką išmokau naujame kolektyve, pagylinau visas savo turetas žinias, pamačiau kaip dirba firma iš vidaus, dabar mano tikslas išmokti anglu kalbą, ir ikurti savo web kurimo imone.
 
Reziume:
Mano istorija skamba tikrai neblogai, man tik 19, o dirbu ofise, viskas einasi gana neblogai.
 
Tačiau nebūkit naivuoliai, manydami, kad va, jis nebaige univero, taciau kyla karjeros laiptais visai neblogiau uz baigusius.
 
Mano gyvenimas nebuvo rožem klotas, teko daug ką išmokti, daug ką suvokti, kol draugai tusino, as dirbau.
Todėl nemanykit, kad tai yra taip lengvai pasiekiama.
 
Betkokiu atveju reikia mokytis, ir stengtis viska suvokti, nes mokykla isugdo logini mastymą. As puse fizikos formuliu jau užmiršau, nors nepraejo metai po mokyklos baigimo, taciau ne formulese esme, esmė sprendime.
 
Mokėsi spresti fiziką, mokėsi spręsti gyvenimą :)
 
 
P.S. nepagalvokit, kad beraštis aš visiškas, tiesiog labai skubejau.

??? Aš ir nesimokau savarankiškai to, kas man nepatinka, ar ko nenorėčiau išmokt, todėl man ir per prievartą nereikia jos mėgint įsisvatint - pati sulenda :-). Tas pats ir univere, jei norėsi, įsisavinsi medžiagą ten sedėdamas, nenorėsi -- nieks per prievartą tau jos ir nesukiš. Nevykusiai čia kažką suvėliai.
 
Beje, kokiame pats lygyje, kad čia narius pradėjai į lygius skirstyt? :-))))

Rekomenduočiau:
V.M.Putino ,,Altorių šešėly'' bei A.Kamiu ,,Svetimas''. Abi knygos paliko puikų įspūdį dėl psichologizmo bei veikėjų individualumo, privertė susimąstyti. Taigi, tikrai vertos dėmėsio knygos.