loorenzas

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Tai va, nusprendžiau ir aš pasipasakot apie savo darbo įspūdžius :) Dirbti užsinorėjau kažkur nuo 15 metų, kadangi mano tėtis yra statybininkas, visų galų, tai matydavau ka dirbdavo, patiko ir man, smalsiai norėjau išbandyt. taigi po 10 klasių, kartu per vasara su juo dirbau statybose(dviese gaudavom darbų pas kokių tai žmonių), dirbau kaip pagalbinis, aišku nelegaliai, visai patiko, šiek tiek užsidirbau.
Po 11 klasių, vėl vasarai ieškojaus darbo, ir vėl su tėčiu įsidarbinau, šį kart legaliai, puse etato. Dirbom dviese, tačiau jau per firmą. Kaip ir dauguma statybos įmonių, turėjo savo minusų. Ypač vadovas nepatiko, visad apsivertęs darbais, nuolat nieko nespėja, darbai vėluoja, pats užgeria.. (alkoholis šiame darbe buvo dažnas atvejis, visgi statybos) Patiko tai, kad dirbome dviese, mūrijom kaminus, aukštis didelis, bet patiko, nauja patirtis, o ne vien plytų nešiojimas, ar griovių kasimas. Visą vasarą neišdirbau, nes prasidėjo nesklandumai su ta pačia firma, todėl išėjau.
Baigus 12, Nusprendžiau vėl ieškotis kažko, šįkart statybų buvau atsikandęs.. norėjosi švaresnio darbo. Taigi pavyko įsidarbint į kooperatyvo parduotuvę, kaip dukterinę senukų parduotuvę. Dirbau pardavėju-konsultantu. Pradžioje buvo baisu, Visgi reikėjo bendrauti su žmonėmis, o dar ir išmanyti prekes(konsultavau per du skyrius, elektronikos prekės, plius kabeliai, lemputės, jungikliai ir pan). Buvo visko, bet laikui bėgant išmokau bendraut, įgavau neįkainojamos patirties. Rudeniui atėjus, stojau mokytis, tačiau studijas mečiau, nes supratau, kad ne ten įlindau. Tada vėl reikėjo ieškotis darbo, nes visgi nesinori ant tėvų gyvent. Taigi įsidarbinau į vieną gręžinių firmą(tiesiami nauji vamzdynai, pasitelkiant giluminio gręžimo aparatą) Darbas buvo tragiškas. Pirmiausia tai, kad ir koks oras, dirbi lauke, su lietpalčiu, jei šalta į guminius kiši pašiltinimus, kad tik kojos nešaltų. Kita tragedija, tai - darbų vykdytojas. Tokio gyvuliško elgesio dar nebuvau matęs. Nesistebiu kodėl dar ir šiandien jie pastoviai deda skelbimus dėl darbo.. Dirbome dviese naujokai, kaip pagalbiniai, todėl mus pastoviai keikė ir koliojo. Darbo neduodavo, bet atvažiavęs apšaukdavo, kad nieko nedirbam.(viską cenzūruoju..)Taigi buvau iniciatorius, ir išėjau iš darbo, iš paskos ir bendradarbis.. tiesa, už kelias savaites išmokėjo gan gerai, bet tie pinigai neverti tų nervų.
Teko ieškotis kito darbo, ir tai užtruko, nes artėjo žiemos metas. Įsidarbinau gamykloje, per įdarbinimo agentūrą. Galvojau pabandysiu, visgi nieko neprarasiu. buvo pamaininis darbas, grafikas labai durnas(pvz - 5 popietinės, viena laisva ir vėl naktinės). Išdirbau apie savaitę. Nepatiko tas cechas, jo darbas, visi kaip robotai, pertrauka - bėgi, dirbti - bėgi, atsižymi. Kiti kurie iš seniau dirbo, tai matėsi, užsimerkę vaikšto, monotonija.. Tad užteko savaitės, kad suprasčiau, kaip greit nudurnėsiu tokiam darbe. Todėl nusprendžiau ir vėl išeiti..
Po to ir vėl sekė naujo darbo paieškos. Gavau pasiūlymą dirbti apsaugos firmoje. Darbas pasirodė įdomus, todėl sutikau. Turėjau saugoti didžiulę teritoriją. Aplamai darbas patiko, bet pasijautė ir minusai. Tarp paprastų darbo dienų, kai budėdavai apie 12val., kas kelinta diena reikėjo dirbti po parą. Pajaučiau, kad parą dirbti mano organizmui daug kainuoja, tad pradirbęs kelias savaites, nutariau nerizikuot, ir išėjau.
Tuomet sekė ilgas savęs ieškojimas, buvo dienų, kai galvojau, kad esu per daug išpuikęs, kad be reikalo išėjau iš darbų ir pan.. (stogas pradėjo važiuot..) Tačiau, tada gavau kvietimą pokalbiui į Senukus. Tąkart gerai apgalvojau, bet nutariau darbintis. Priėmė dėl patirties, dirbus ankščiau, parduotuvėje. Darbas patiko, nors iš pradžių, vėl reikėjo apsiprasti, bendrauti su žmonėmis. Dirbau jau santechnikos skyriuje. Tad reikėjo daug ką išmanyti, būdavo įvairių situacijų, bet tobulėjau su kiekviena diena. Buvau paprastas prekių pildytojas, tačiau, daugiausia konsultavau žmones, žinoma, ko nežinojau, kviesdavausi pagalbos. Kolektyvas patiko, linksmas. Na iš minusų, tai gal buvo tokie, kad man teko važinėti iš kito miestelio, todėl nuo algos -200~, dar iš minusų, tai skersvėjai, pakirto man sveikatą, nes nuolat teko lakstyti, sušilusiam.. O Šiaip pliusai, tai kolektyvas, galimybė susiderinti tau patogų grafiką. Atėjus vasarai, ir supratus kad užkniso būt su sloga ir kosuliu, pradėjau vėl mąstyti, ką daryt. Ir vieną dieną gavau pasiūlymą ateiti dirbti į firmą, kuri užsiima nuotekų tinklų įrenginėjimu, tvarko gamyklų, valymo mechanizmus, bei pačius rezervuarus. Taigi teko išeiti iš senukų, vien dėl didesnės algos( nors senukuose vadovas siūlė pakelti pareigose, ir pakelti atlyginimą). Darbas naujoje firmoje patiko, nebuvo monotonijos. Kiekvieną dieną nauji iššūkiai, nauji darbai. Darbai nebuvo sunkūs. Ėjau montuotojo pareigas, nors patirties, apart statybų neturėjau. Kolektyvas taip pat geras buvo, darbo valandos neilgos, žodžiu gyvent buvo galima. Tačiau vasarai baigiantis pasimatė ir minusų. Algos reikia čiut ne maldaut, kad išmokėtų. Darbai kai kurie vyko neorganizuotai, na bet čia jau gal per plačiai aš.
Dabar sėdžiu be darbo, tiesa įstojau iš naujo į kitą kryptį, kol kas nesigailiu. Apibendrintai galiu pasakyt, kad darbas žmogų labai keičia, ir reikia pabandyti visokio darbo. Manau man labai pasisekė, kad turėjau galimybių išbandyt šitiek įvairių darbų. Nors atlyginimas buvo kai kur ir juokingas (minimumas, ar šiek tiek daugiau), tačiau manau svarbiausia tai praktika kurią įgauni. Ypač kai esi jaunas.. Siūlyčiau visiem pabandyt padirbti pardavėju, konsultantu. Tai labai padėjo man, išmokti bendrauti, spręsti problemas, aplamai, sužinojau šitiek įvairių žinių, nuo vadybos, iki komunikavimo. Juodas darbas padėjo dar geriau suprast, kaip sunku rast savo nišą, savo pašaukimą.
 
Įdomu buvo perskaityti visą šią temą, pilna įdomių minčių ir atradimų. Manau svarbiausia nepasiduot, ir ieškot!;)
Na o pabaigai tai galiu paminėt, kad esu be darbo, studentas, ir ieškau kažkokio tai darbelio internete, visuomet lauksiu žinučių :)

Jau daugybe inzinieriu yra aiskiai pasake, kad nuo lektuvu smugiu dangoraiziai negalejo nugriuti. Ypatingai visiskai laisvo kritimo pagreiciu, paziurekit video, kai dangoraizis griuna. Cia elementari mokykline fizika, kad jeigu kas nors yra po daiktu, jis nekris laisvo kritimo pagreiciu, nes trukdo apacioj visokios kliutys. Vienintelis paaiskinimas = susprogdintos atramos vienu metu. Be to, yra daug video, kur zmones sake, kad rusyje aidejo bombu sprogimai + buvo rasta issilydziusio plieno. Kaip sake irgi material scientists, lektuvu kuras neikasta ligi 1.5k+ laipsniu, kad pradetu pliena lydyt. O ten visiskai issilydes.
 
Negi dar kas nors tikit nesamonem mainstream media? Be to, rasta dirbtines medziagos issylydziusiam pliene - neothermyte, kuris sprogdamas isskiria daugiau nei reikia silumos atramom islydyt. Va is kur issilydes plienas.

Būtų geriau uždarę greitųjų kreditų kontoras, apgaudinėja jos žmones, po to ir eina kartis, kai arba nutylėta, arba neskaito sutarčių iki galo.

Pernai vasarą 5 dienas (;D) ravėjau šilauogių laukuose. Dirbti reikėjo nuo 8 iki 17h. Pusvalandžio pietų pertrauka. Dienos atlygis - 50Lt. Pliusai - visą dieną būni gryname ore ir nereikia 9 valandas stovėt ant kojų - pusiau gulom, atsiklaupus ir pan. Didžiausias minusas, kad labai skauda visus raumenis, negali net plaukų susirišt. Dirbau su dviejom draugėm ir viena iš jų pasitempė raiščius, sausgysles ar kas jai ten buvo, ir daugiau nei 3 mėnesius šlubavo. Dėl to taip trumpai ir tedirbom - nusprendėm visos mest, kol nepasidarėm invalidės ;D Ir šiaip norėjau ne užsidirbt, o tik pabandyti dirbt.
 
Kadangi šią vasarą man suėjo 18, nutariau ieškotis sezoninio darbo. Penktadienį pirmą kartą oficialiai įsidarbinau ir užvakar buvo pirmoji mano darbo diena. Pickepių padėjėja. Nuo 11 iki 23h + po valandą iš abiejų pusių pasiruošimui ir susitvarkymui. 4 dienos laisvos, 3 (penktadieniai ir savaitgaliai) dirbu. Daryti tenka daug ką - gaminti, minkyti tešlą, paruošti padažus (tiesa, šito dar nemoku), o daugiausiai tai viską pjaustyti ir tarkuoti. Darbas iš tikrųjų nėra sunkus (ravėti gerokai sunkiau), tik jis tampa toks varginantis vien dėl to, kad 12 valandų tenka prastovėti ant kojų. Tempas mūsų picerijoj didžiulis, pats pickepys man sakė, kad dabar kur benueičiau (kalbant apie picerijas) visur atrodys lengviau. Labai fainas kolektyvas - nesvarbu, kad kas antras žodis keiksmažodis, bet juokauja kiekvieną akimirką.
 
Šiaip tokio tipo (fizinis) darbas yra neblogas tuo, kad tu esi užtikrintas dėl algos ir pan., nes atidirbi savo dalį ir gauni algą. Verslininkai ir visi kiti, baigę aukštuosius, kiekvieną dieną rizikuoja, nes jie turi galvot apie karjerą, kylimą, kaip dirbt kuo geriau, kaip pasirodyti kuo geriau ir t.t. Bet kai valandą laiko tarkuoji kibirą svogūnų, tiesiog vietoj jauti kaip bukėji...

Pasireikšiu ir aš šioje temoje :)
 
Taigi 18m. pradėjau dirbti Gargžduose tokioje mažoje firmelėje "Jubenas", taisėme kompiuterius, perrašinėjome OS ir t.t. Uždirbau apie 1500 Lt/men. Aišku tai buvo, prieš 4 metus, tai pinigai buvo nemaži. Bet pakišo koja tas mano darbdavys, pradėjo nekęsti, meluoti ir išsidirbinėti, žodžiu nieko gero iš to neišėjo. (Pradirbau ~6mėn).
 
Sekantis žingsnis buvo UAB "Senukų prekybos centras" Klaipėdoje, va čia prasidėjo mano dviejų metų darbas (tikras darbas). Nieko nemokėjau ir nieko nežinojau... Darbas prasideda sodo daržo skyriuje, dirbau po 12val. slenkančiu grafiku. Iš pradžių atrodė neblogai, galvojau įgausiu patirties ir šį bei tą išmoksiu. Po 3-4 mėn mane pervedė į baldinės furnitūros skyrių, ten sekėsi irgi neblogai, išmokau dirbti su kasos aparatu, bei įgijau žinių apie visą baldų detalių niša. Pradirbau apie 1m. šiame skyriuje.
 
Toliau nusprendžiau patekti į įrankių skyrių, ten dar labiau susipažinau su visais medžio, metalo ir t.t. įrankiais. Ten taip pat pradirbau ~6mėn. Bet galų gale paskutinius 2 mėn, pradėjo labai skaudėti kojas (achilo sausgyslės), vis dėl to darbas po 12 val. ir praktiškai stovi ant kojų visą mielą dieną.
 
Mačiau, kad daugiau neišsilaikysiu ir teks mesti šį darbą būtent dėl kojų, nes vis dėl to sveikata svarbiau už šį darbą. Nepaminėjau - alga maždaug nuo 1200 iki 1500 lt/men. Darbas po 12 val. tikrai nepavydėtinas, niekam nelinkiu dirbti po tiek valandų, nes parvažiuoji iš darbo ~21:30 tai nieko nebesinori, esi tiesą sakant kaip "lavonas".
 
Taigi prasidėjo kito darbo ieškojimas (tai buvo gegužės mėnuo), norėjosi sėdimo darbelio. Po 2-3 sav. paieškų - volia! Įsidarbinau už 1500 Lt/men vandentiekio inžinerinių tinklų vadybininkų, vienoje tokioje įmonėje taip pat Klaipėdoje. Dabar alga šiek tiek didesnė, bei prisiduriu šiek tiek internete. Dabar darbas puikus, kojos taip pat pagijo, nors skaudėjo ~2-3 men, bet dabar viskas gerai. Dirbu po 8 val.
 
Tai va tiek mano istorijos, čia greitai parašiau sėdėdamas darbe. :)

Kai mečiau mokslus tai prasidėjo mano darbo istorija, nes nenorėjau grįžti pas mamą ir jai sedėti ant sprando :D:
 
Dirbau kebabinėje Vokečių gatvėje Vilniuje apie 3 savaites. Per visas tris savaites turėjau 3 laisvas dienas. dvi dienas dirbau dieniniai o kitas tik naktinėse. buvo kai 5 naktis iš eilės paskui viena laisva. Darbas buvo sunkus ne tiek fiziškai bet tiek, kad gyveni praktiškai tamsoje :) susipažinau ten su padavėjo amatu ir supratau, kad tokio darbo nenoriu. Tai ir įšėjau. Apie finansinius dalykus nenoriu ten šnekėti. Galima apie tai manau ir knygą parašyti :D
 
Vėliau dirbau "UAB POLONEZAS" fejeverkų pardavėjas. Darbas irgi ne kažką. Pirmas 5 dienas po 14h paskui viena laisva paskui gal savaitę po 8h per dieną. O tada prasidėjo... Kadangi įmonėje priemė visus iš eilės tai kažkokią motera užgėrė darbo vietoje ir ją išmetė, pasiūlė man vienu metu per dvi vietas( ta prasme per du taškus pardavimo). Kadangi pinigų reikėjo teko sutikti. Tai ir prasidėjo - 6h kelies, 8h vos vos spėji atvažiuot į vietą, dirbi iki 22h tada valanda važiuoji namo tai 12 nakties jau miegi... Ir tokiu ritmu 17 dienų, be išeiginių... Paskutinėm jau maniau nusišausiu. Po teik dienų, baigęs darbą, atsiguliau ir miegojau be pertraukos 23 valandas :D mokėjo ne kažką - apgavo...
 
Po darbo poloneze nepraėjo nė dvi dienos kai buvęs kolega pasiūlė dirbti jam (su juo). Mat jam padarė įspūdi mano atsidavimas darbui. Tai pasiūlė tokia gera maža įmonė (pavadinimo neminėsiu) darbą vadybininko ofise. Darbas prie automobilių. Normalus darbo grafikas nuo 9 iki 18h, būdavo kaip ir visur anksčiau paleisdavo (buvo kad iš vis tris dienas darbe nebuvau nes mašina neužsivedė) būdavo ir ilgiau padirbdavau. Esmė ten buvo tokia - automobilių remontas po avarijų, draudimas, autonuoma. Tai teko susipažinti su draudimu (dabar ten kažką jau ir suprantu) taip pat neturėjau visiškai jokio supratimo automobiliuose, dabar žinau tiek meistrų žargoną tiek nemažą da;į automobilio detalių:D pačiam keisti nei vienos neteko :D
 
Sėkmingai ten atidirbau pusantrų metų. Įstojau antrą kartą, baigiau pirmą kursą, ten jie mane laikė pilnu etatu, bet aš ir pusės pagal valandas nepradirbdavau. Mintis ta, kad mano daromas darbas (bent jau didžioji jo dalis) galėjo būti atliekamas iš bet kur.
O tada atėjo "blūdis" kaip aš sakau. Baigęs pirmą kursą gaudavęs 1000lt į rankas +dar tėvų duodami pinigai sugalvojau kad reikia keisti darbą. išėjau.
 
Sekanti darbovietė tapo "UAB MOKUS". Pratempiau nuo birželio pirmos iki liepos 17. Tokios nepagarbos darbuotojui nebuvau niekur girdėjęs ar patyręs. Su darbuotoju būdavo bendraujame rėkiant, o kaip gali būti laimingas pardavimų vadybininkas kai pastoviai bijai, kad ant tavęs rėks. Baigėsi ten paprastai, su direktoriu pirmas dvi savaites bendravome labai normaliai, nerėkė, nešaukė, matyt dėl to, kad pririnkau tokių potencialių klientų apie kuriuos jis nesvajojo (pvz: ergo, lietuvos draudimas, pzu, seesam, ermitažas, lietuvos geležinkeliai, ekskomisarai...) aišku su dauguma iš jų buvo aišku kad nieko nebus - kaip gali būti kai direktorius susitikimo metu su klientais krapšto nosį ir elgiasi švelniai pasakius nemandagiai... Nu žodžiu su direktorium riejaus, pykaus, užkniso ir išėjau...
 
Jau liepos 19 dieną tūrėjau sutarti su "UAB MEDIA SHOP" (kitaip dar elektromarkt) patirtis didelėje kompanijoje. Buvau tik mėnesį su trupučiu nes darbas mažų mažiausiai buvo už*isantis. Priimant net normaliai nepaaiškino ką daryt reikės. Tai tapau duomenų bazių koordinatoriumi :D suvedinėjau prekes į sistemą. Aišku po pirmos savaitės supratau, kad mano kolega, kuris daro tą patį iš mano darbo pelnos- užsirašydavo mano atliktą darbą sau ir gaudavo už tai priedus. Ką supratau apie dideles kompanijas? GAIDYS, vieni ant kitų stumia, betvarkė, balaganas, jei vieną darbą daro daugiau nei 5 žmonės jis bus padarytas paskutinią minutę. Na bet visa tai reikėjo pamatyt :)
 
Dabar sau sėdžiu laimingas, nuo rugsėjo pirmos nedirbu nieko, nebent pats sau, kokį litą kitą prasimanau. Tai senam šefui ką padarau kur pusantrų metų dirbau tai dar kas nors. Kaip tik galvoju pradėti savo internetinį projektą... Nes dirbantys kitiems neturi laiko uždirbti didelius pinigus :) kas tai pasakė neatsimenu.

Nu parasysiu darkarta nes kaskodel neisirase is pirmo karto :D
Esu dirbes daug visokiausiu ir ivairiausiu darbu, bet aprasysiu viena darba, kurio niekad nepamirsiu :)
Pries 2 metus dirbau padaveju, kruiziniame laive, dirbau 6 men (toks kontraktas buvo), yspudziai kurie liko, neimanoma pamirst, be abejo neimanoma r visko aprasyt :D alga buvo gan normali palyginus, nebuvo pastovi, nes tipsai sudarydavo 90% algos, alga savaitine buvo 50$ :D kruiziniuose laivuose yra taisykle, kad reikia palikt arbatos, punkte net yra nurodyta, kiek maziausiai turi palikt :) alga tikrai nesiskundziau :) darbas buvo isties sunkus tiek fiziskai, tiek psichologiskai..dirdavom po 9-10h per diena..turedavom viena "iseigine" per savaite per kuria reikdavo dirbt tik 3-4h..ir taip 6 menesius :) sunku buvo psihologiskai, nes tiesiogine zodzio prasme "p**davo" mus kaip reikalas turtingi amerikieiai :) jiems niekas neitikdavo, bet man budavo dzin :) skaudziausia i merginas buvo ziuret, jos jautriau reguodavo :) pvz pamenu nunese vienam viskio stikline, tas ja apsauke kodel tik vienas ledukas teidetas..nu visko budavo..jeigu esi nekaltas, ten nuvaziaves 100% ja prarasi :D kambariuke t.y kajuteje gyvenom po 2..kambariukas buvo 3x4..labai mazas :( todel jis budavo skirtas tik permiegojimui, o siaip visa laika trinies laive, pramogu budavo, baseinas, sporto sales ir t.t :) maistas budavo nemokamas, prie jo teko priprast..pamenu 2 menesius bulviu nevalgiau..kai paragavau tai toks skonis, lyg valgyciau kazka neiprasto, taip skanu buvo bulves kad net nemoku pasakyt :D gerimai bare irgi budavo nemokami..galedavai prisilakt, tik geresni budavo mokami ir tai su 60% nuolaida :) bet aisku kam pirkt jei gali veltui gert :) tusai budavo nuostabus laive, balaviadacom kaip reikalas :) aisku ia priklause daug kas nuo kolektyvo :) buvom visam laive tik 2 lietuviai :) bet ir su juo snekejomes angliskai :D pripratom tiesiog :) dirbau gana prestiziniam laive :) budavo visokiu izymybiu, galiu pasigirt kad gyvai maciau ameron Diaz :D norejau nusifotkint, bet neleido prie jos eit niekam is darbuotoju :) sunku viska aprasyt, lengviau nupasakot :D bet ir tai gali pasakot nepasakojes, nes per tuos 6 menesius tiek ivyko..labai daug visko :) siais metais gal spesiu vel isplaukt, bet jau nebe i padavejo darba :)
 
Pliusai
1) visiskai nereikia pinigu, nebent nori parsiust lauktuviu seimai, ar nauju drabuziu ar cigaretem
2) Maistas, skanus ir nemokamas
3) tusai, visi baliavoja kiekviena diena :) bet reikia su saiku :)
4) gali viska ka uzdirbi parsivezt i lietuva
5) bendraut su visais, labai lengvai ismokti anglu kalba
6) igauni patirties ir didesne galimybe gauti geresni darba ir geresniame kruiziniame laive
7) patiri ir pamatai visokiu kulturu, visokiu zmoniu :)
 
Minusai
1) Dirbi sunkiai ir daug :)
2) Miegas, jo ziauriai truksta..
3) Tavo kambarys..miegi "skylej" nera oro! kambary net nera lango i juros dugna :D
4) Isplauki 6 men, labai pasilgsti namu ir visu kitu dalyku
5) Subukeji :D pvz gryzau, ir as nebesuprasdavau kaip namie gali nebuti pieno? :D nes laive nieko netrukdavo ir dar nieko nereikedavo gamintis, tai 6 men be gaminimo irgi nekas palieka :)
 
Aciu, kad skaitetsia rasliava :D

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Pradėjau dirbti, jei galima taip pavadinti, gal nuo 14m. Visokie pagalbiniai darbai tokie kaip: malkų kapojimas, pagalbinis prie tinkavimo, betonavimo, visaus ir išorės apdailos. Teko ir akmenus nuo laukų rinkti porą savaičių. Ir miške pjovėjo pagalbiniu. Tiesiog kokį pasiūlydavo darbą tokį ir dirbdavau, niekada nebuvo taip, kad atsisakyčiau kažko. Tiesiog norėdavau kažkokio daikto, tai ir tekdavo pačiam užsidirbti. Kadangi mėgstu motociklus, nupirkdavau pigiai, sutvarkydavau ir parduodavau brangiau. Taip pavyko per vieną mėnesį uždirbti ~1500lt, Kaip 16m. būdamas atrodė visai neblogai. Nuo 13metų domiuosi programavimu, o tiksliau mobiliems telefonams svetainių kūrimu. Tai irgi iš to šį bei tą uždirbdavau.
 
18m. išvažiavau į Airiją. Nors važiavau nedirbti, o tik atostogauti, pažiūrėti kaip viskas yra užsienyje. Netikėtai einant gatve pasiūlė darbą. Dirbau pagalbiniu skardininkui, o poto teko ir pačiam būti skardininku. Ploviau stogus, keičiau lietvamzdžius ir panašiai. Mokėdavo 100eurų už 4-5h. Dvi savaites dirbau ir per jas pakeičiau du darbdavius.
 
Dabar jau tris metus(tris sezonus po 6-8mėn) dirbu legaliai pagal kontraktą Huljen Forest AB, Švedijoje, vienoje iš didžiausių Švedijos firmų, kuri užsiema miško sodinimų, retinimu. 6,500-8000lt/mėn atskaičius mokesčius, mokamas už padarytą darbą. Atlyginimas gali kisti, priklausomai kiek dirbi. Po truputi kylu karjeros laiptais. Darbas labai sunkus, reikalaujantis kantrybės, ištvermės, fizinės jėgos. Iš 10 žmonių 6-7 žmones neištveria krūvio ir važiuoja namo.
 
Pliusai: reikia mokėti tik už maistą, daugiau visą kitą duoda (įrankius, gyvenamąją vietą, mašiną), bent jau man asmeniškai lengvas darbas, dirbi kada nori ir kiek nori, grynas oras ir gamta.
 
Minusai: pasiilgsti namų, trūksta laisvalaikio,pramogų, nes grįžus po darbo nieko kartais nesinori. Darbas monotoniškas ir neįdomus. Na, bet dirbu tik dėl pinigų.
 
Dar neturėjau tokio darbo, kuris būtų man per sunkus. Tik va niekaip neišeina prisiversti programuoti.
 
 

Sveiki,
Kas dėl indėlio palūkanų.
Pirma, jei pinigus laikote indėlyje, vadinasi Jūsų pinigai nuvertėja. Ilguoju laikotarpiu laikyti pinigus indėliuose finansiškai nėra naudinga. Gal tai ir naudingiau nei laikyti pinigus kojinėje, bet ne daugiau. Paprastai infliacija būna beveik dvigubai didesnė už palūkanas. Bankas iš jūsų skolinasi pigiau tam, kad jūsų pinigus kažkam kitam paskolintų brangiau ir uždirbtų iš skirtumo. Dėl šitos priežasties bankai siūlo mažas palūkanas.
Kodėl vieni bankai siūlo didesnes, kiti mažesnes palūkanas? O gi todėl, kad vieniems labiau reikia pinigų, kitiems mažiau. Kitaip tariant, jeigu bankas yra blogoje finansinėje situacija ir jam mirtinai riekia pinigų, tuomet jis bus pasiryžęs mokėti didesnes palūkanas. Kitaip jis tiesiog nepritrauks indėlių. Taigi Jūs gaunate didesnes palūkanas už indėlį rizikingame banke, bet daugiau ir rizikuojate. Kažkuris garsus investuotojas yra pasakęs „Investuotojai turi trumpą atmintį“. Tad nepamirškite „SNORO“ istorijos. Valstybė ir apdraudžia indėlius, tačiau laukti kol valstybė grąžins pinigus niekam nesinori.
Pasakysiu tik viena, jeigu norite investuoti, turite tuo labai domėtis. Nei pensijų fondo brokeriui nei gyvybės draudimo agentui nerūpi kiek pabrangs Jūsų investicijos. Jiems rūpi, kiek gali iš Jūsų uždirbti. JŪSŲ PINIGAI LABIAUSIAI RŪPI JUMS PATIEMS. Tad jeigu norite uždirbti iš investavimo turite rimtai tuo domėtis ir tam skirti daug laiko. Investuoti yra paprasta, bet nelengva. Negalvokite, kad nusipirksite akcijų ir jos brangs. REIKIA DAUG PINIGŲ PRARASTI, KAD IŠMOKTUM UŽDIRBTI. Lengvų pinigų nebūna. Jeigu nesate pasiryžę prarasti, tai geriau net nepradėkite investuoti.
Ir svarbiausia, neinvestuokite į tai, ko nesuprantate, nes tai geriausias būdas prarasti pinigus. Jeigu norite pradėti rimtai gilintis į investavimą, galite paskaitinėti www.investologija.lt turi gan išsamių straipsnių. Iš knygų patarčiau perskaityti „Pagrindiniai verslo rodikliai“ ir Grehamo „Sėkmingas investuotojas“.
Kas dėl 10-15 proc. pelno – tai mažai rizikuojant to neuždirbsi, net jeigu ir apie investavimą supranti gan nemažai. Arba reikia kaip reikiant pasukti galvą ieškant gerų investicijų. Nekilnojamas turtas gali duoti 15 -25 proc. investicijas http://www.investologija.lt/LT/nekilnojamas-turtas/27/10/investicijos-i-nekilnojama-turta/nekilnojamas-turtas-skaiciuojam-investicine-graza/ . Pats dar investuoju į FOREX rinką 30-50 proc. metinė grąža. Tačiau šiuos produktus riekia gerai suprasti žinoti, kodėl ir kaip uždirbami pinigai iš investicinių produktų. Visur riekia įdėti pastangų, pinigai iš niekur neatsiranda. Jeigu įdomu plačiau padiskutuoti rašykite [email protected]
Justinas

Teko girdėti, kad snoras ne visiems gražino :blink:
Gal ne visų indėliai buvo apdrausti ? :unsure:
 
Nors aš ir neexpertas, bet žinau puikiai, kad kur palūkanos daug didesnės nei kitų bankų - ten ir rizika didžiausia.

Čia gal bus populiariausiems laužams duslintuvų su neišpjautu katalizatorium nuoma technikinės praėjimui nuo kovo 1 d. ;)P
Ar ne gera idėja naujam verslui?

Nemanau kad Nokia ilgai vėl kils į viršų, nes kuo toliau, tuo daugiau pastebiu, kad visos naujovės, iš nokios, buvo tik trumpalaikės. Žmonės pabandė naują produktą, vieniems patiko, kitiems ne, tačiau matoma ir toliau tendencija, kad Nokiai kažko trūksta. aišku čia tik mano nuomonė :)