Kartais dar ir sveika pagalvoti apie tai ką praradai, kas nesiseka, rezultai krito, gal tai nėra problemos? gal tiesiog natūralu kad negali nepriekaištingai atlikti to, ko nemėgsti ir kas tau nereikalinga? Gal metas imtis to, ką mėgsti, o pradėtuose darbuose taip pat rasti teigiamą pusę ir juos užbaigt? Tu nedegraduoji nebijok, tau "gyvenimas" pateikia statymą, atsakingas esi tik prieš patį save, susikoncentruok į užduotį (bet kokią) ir suprask, kad atlikti ją reikia būtent tau, ir kaip tu ją atliksi, ką kiti pasakys negali būti nė minties apie tai - jokios gėdos ar minčių "kas ką pasakys ar pagalvos". Tiesiog turi viską atlikti taip kaip gali geriausiai. Tą padarysi išsiiaiškinęs kas šiuo metu tau trukdo. Atsakymus žinai, tiesiog turi juos rasti galvoje. Nepriimk atsakymų iš aplinkos, jie turi ateiti iš vidaus, nes tu juos žinai. Sėkmės, jei kuo galėsiu padėti - klausk drąsiai :)
