Turiu gerą gydytoją. Buvau pas jį likus nedaug laiko iki egzaminų. Apie juos užsiminė (perfrazuoju): "Nereikia jaudintis dėl tų egzaminų. Kas bus, tas, nuo to pasaulis nepasikeis. Pas mane dažnai užsuka žmonių, kurie serga rimtomis ligomis. Tie žmonės patiria didįjį egzaminą, nežinomybę. Jie nežino, kiek laiko gyvens. Galbūt jie kris ant grindų dabar? Tačiau jie nesijaudina, o priima gyvenimą tokį koks yra ir vertina viską džiaugsmingomis akimis."
Mums turėtų būti gėda, kad tiek pergyvename dėl šūdų. Tie žmonės, kuriems gyventi liko nedaug, dažniausiai į gyvenimą žiūri džiaugsmingai, nes kiekviena akimirka jiems yra brangi. O kas brangu mums? Išlaikyti egzaminus, nes nuo jų priklauso visas likimas? Na, jei mes į tokį klausimą atsakytume teigiamai, tik patvirtintume, kad esame jauni kvailiai ir egzaminų mums išlaikyti nereikia, nes juos ir išlaikę nesuprasime tikrųjų gyvenimo vertybių. Taigi, nepergyvenkime dėl kvailų dalykų. Egzaminai yra niekas ir jeigu mes galvojame kitaip, reiškia, mums neverta mokytis, nes esame įrėminti, NEC gasdinimo propagandos paveikti individai.
Linkiu nustoti galvoti apie tai, kas bus. Kas išlaikysite - nesidžiaukite, kas neišlaikysite - neliūdėkite. Egzaminai - tik kvailas išmislas nuostabiame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame ir be egzaminų yra daug nuostabių dalykų.
