Roseriver

Žmonės nori bendrauti. Jiems įdomu, iš kur tu. Jie nori išgirsti apie tavo šalį, apie patį tave. Jiems taip pat įdomu pasakoti, - tik paklausk. Galbūt net mielai tau aprodys savo miestą, nusives į tik vietiniams žinomas vietas, pakvies išgerti alaus.
 
Jie nieko neprašo, bet tai ne labdaros organizacija, - tiesiog jiems smagu pažinti naujus žmones - ir tu taip pat turėtum tuo mėgautis, pradėjęs naudotis CouchSurfing. Aš pats esu priėmęs nepažįstamus žmones ir man tai patiko. Tiesiog, galvok apie tai pirmiausia ne kaip apie nakvynę, o kaip apie pažintį su įdomiais žmonėmis iš kitos šalies.
 
Blogų žmonių dažniausiai nebūna, tiesiog geriausia skaityti atsiliepimus keliautojų, kurie ten lankėsi. Jei neklystu, jei žmogus gauna X (gal 3) neigiamus atsiliepimus CouchSurfing, jo anketa yra užblokuojama - suprask, bendruomenėje tu esi nepageidaujamas.
 
Aš esu turėjęs daugybę neįtikėtinų nuotykių, dėl kurių myliu CouchSurfing. Stengiuosi kiekvieną dieną gyventi vis kitur, nors priėmę žmonės ir siūlo pasilikti ilgiau.
 
Mažiau nei prieš savaitę buvau apsistojęs pas Barselonoje studijuojančią prancūzę. Pusryčiaujant ryte tarp mūsų įvyko toks dialogas:
 
- Ką veiksi šiandien?, - paklausiau aš.
- Galvoju savaitgaliui važiuoti namo, noriu pailsėti nuo miesto.
- O kur tavo namai?
- Mažame miestelyje Prancūzijoje, 5 kilometrai nuo Ispanijos sienos.
- Bet juk ten Pyrėnų kalnai!
- Taip, aš užaugau kalnuose. Mes ten turime namą.
- Koks aukštis?
- Ten, kur aš gyvenu, - maždaug 1.5 kilometro.
- Neįtikėtina! Mano šalyje aukščiausias taškas nesiekia 300 metrų. Kiek laiko tau trunka ten nuvažiuoti? Koks temperatūrų skirtumas?
- Maždaug 2.5 valandos automobiliu. Žiemą, kai Barselonoje +15, ten kartais būna -20... Ei, mano tėvai išvažiavo aplankyti brolio, studijuojančio Paryžiuje. Jei tave taip žavi kalnai, važiuojam kartu su manim į Prancūziją - tau tikrai turėtų patikti!
 
Esu sutikęs žmonių, kurie taip apkeliavo pasaulį. Jų CouchSurfing anketos ir nuotraukų albumai yra tiesiog įkvepiantys.
 
Pavyzdžiui, lenkas Mateusz:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/2678471_l_98a7ec9c0a3f5c703e59ef0630954146.jpg
 
 
Vienas žmogus sutikęs jį Pietų Afrikos Respublikoje CouchSurfing rašo:
 
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/1925108_l_0a7437215d5ecf0d6ae277936702b5f3.jpg
 
Tai yra gyvenimas. Gyventi taip, kad turėtum ką papasakoti.
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/O4GUTK/3869432_l_cb6b428ec6dbbe1d1518abd2ff26930e.jpg
 
 
Jo nuotraukas galima rasti čia.
 
Tranzuodamas po Estiją Parnu mieste vieną naktį alų geriau kartu su katalonu Anton - mus buvo priėmusi ta pati estė per CouchSurfing. Jis šiuo metu dirba gerai apmokamą darbą Barselonoje, o kelis metus prieš tai tiesiog keliavo po pasaulį.
 
Klausiau jo, ar neturėjo blogos patirties su CouchSurfing: "Ne, tik tokios... keistos ("weird")." - "Ką turi omenyje?" - "Kartą Malaizijoje mane priėmusi mergina bandė įtraukti į pornografijos filmą".
 
Anton Bolivijoje:
 
http://images.couchsurfing.us.s3.amazonaws.com/DYWDGK/245006_l_56398eee2f20a1b50f5445c355617a1d.jpg
 
Tai Salar de Uyuni - svajoju šią vietą aplankyti -
 
http://www.castiweb.it/soloenduro/210N%20-%20Attraversando%20il%20Salar%20de%20Uyuni%20(Bolivia).jpg
 
 
Keliauti vienam psichologiškai yra naudinga, nors iš pradžių ir nelengva. Grįžęs po tokių kelionių kaskart jaučiuosi tarsi pabaigęs dar vieną kursą universitete - tai labai daug ko išmoko, suteikia pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Jei keliauji vienas - reiškia, viską sprendi tu, viską turi žinoti tu, - negali nervintis, panikuoti, net jei nėra viskas taip, kaip norėtum, - turi išmokti visada išlikti ramus, priimti teisingus sprendimus ir nekartoti klaidų. Tai - gyvenimo mokykla.

Man kolkas teko pabuvot tik Londone, Berlyne, Brėmene, Barselonoj.. Visur, išskyrus Berlyne miegojau pas žmones iš couchsurfing :)) Neįkainojama patirtis ir emocijos:) Bilietai nekainuodavo daugiau nei 20 litų į priekį ir atgal ;) Tik Barsą pasiekt šiektiek brangėliau gavos:))
 
Kerniui tai pavydžiu stiprybės vienam keliaut :)) Man visad reikia kompanijos :)

Dabar mes esame laisvi - galime tai, ko negalėjo mūsų tėvai. Tu gali išeiti iš namų, pervažiuoti visą Europą ir atsidurti prie Viduržemio jūros net neišsitraukęs savo paso - ką jau kalbėti apie kažkokias vizas. Tu gali skraidyti už kelis litus - Ryanair bilietas į Paryžių gali kainuoti pigiau nei autobuso bilietas Vilnius - Palanga. Tu gali tranzuoti, važiuoti dviračiu, eiti pėsčiomis - tai nekainuoja nieko. Tu net gali gyventi Barselonos širdyje nemokėdamas nei lito - prieš kelias dienas pats tai dariau. Gali ryte iškelti nykštį Vilniuje ir vakare atsidurti Taline, Sankt Peterburge ar Helsinkyje - taip neišleisdamas nieko - sakau iš savo patirties.
 
Noriu paneigti nuomonę, jog keliavimas reikalauja daug lėšų. Tai reikalauja lėšų tada, kai pats to nori, kai apriboji savo keliavimo suvokimą. Jei esi studentas - tuomet tiesiog keliauk kaip studentas.
 
Taigi, kaip keliauti įdomiai ir pigiai?

LonelyPlanet pateiks įdomiausias nematytas vietas Azuon programa padės surasti pigiausius įmanomus skrydžius Europoje CouchSurfing leis sutikti įdomius žmones bet kur, kur keliautum, - ir pas juos nemokamai apsistoti (kaip?) - dar prieš porą dienų gyvenau pas vokietį, dirbantį Yahoo! tyrimų (research) centre Ispanijoje; vasarą Portugalijoje mane priėmė TV serialų žvaigždė, su kuria žmonės sveikinosi Lisabonos gatvėse, - bet tai tik keli iš daugybės sutiktų žmonių, su kuriais pokalbius ilgai prisiminsiu HitchWiki pagelbės, jei galvosi apie tranzavimą MegaBus neprilygstamas norint keliauti autobusu per JK už kelis svarus InterRail turbūt pigiausias būdas kelionei aplink Europą
Aš pats pabaigęs mokyklą stengiuosi keliauti nuolat - dingti kas kelis mėnesius. Jei tai šaltasis metų laikotarpis - į Pietus. Keliaudamas per dieną išleidžiu ne daugiau, nei būdamas namuose. Per paskutinius pusantrų metų nei karto nemokėjau už nakvynę.
 
Šios mano temos tikslas yra paskatinti keliauti. Manau, labiausiai tai gali padaryti tikri įspūdžiai, realios istorijos, todėl noriu jomis pasidalinti, - jei jums įdomu, kiekviena nuoroda veda į atskirą pasakojimą (mėgstu pasakoti išsamiai - kad skaitytojas jaustųsi tarsi keliaudamas kartu su manimi).
 
Aš dažnai keliauju vienas, kartais su draugais, bet be jokių gidų ar viešbučių. Tai neretai paverčia keliones nuostabiais nuotykiais.
 
Esu tranzavęs iš Vilniaus į Veneciją ir atgal (dvi savaitės Europoje atsiėjo 420 Lt - manau, tiek per metus susitaupyti galėtų kiekvienas); mynęs iš Vilniaus į Nidą dviračiu, kurį prieš dieną nusipirkau už porą šimtų litų; prieš metus lapkričio viduryje buvau kelioms dienoms pabėgęs į Ispaniją - 25 laipsniai šilumos, maudymasis jūroje ir naktinis gyvenimas (atrodo, įtilpau į 200 litų įskaitant lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal); praėjusią žiemą Lietuvoje buvo -20 laipsnių - Romoje, kurioje atsidūriau - +17; prieš porą metų su draugais traukiniais riedėjome per Europą; o turbūt didžiausias nuotykis kol kas buvo dvi savaitės, praleistos vienam keliaujant po Portugaliją, užsibrėžus tikslą nei karto nemokėti už nakvynę.
 
Kodėl tiek trankausi? Manau, kad gyvenime svarbiausia yra įspūdžiai, o daugiausia įspūdžių palieka tai, ko negali suplanuoti. Ar, kai tau bus 60, viskas, ką iš jaunystės prisiminti, bus dienos, praleistos prie kompiuterio, ir girtos naktys su draugais? Manau, kad gyvenimas turi būti kur kas daugiau. Bus daugiau, jei iš jo pasiimsi.
 
Jeigu jums reikia išsamaus gido, kaip daug neišleidžiant dingti nors kelioms dienoms, jis čia.
 
Už keliones, už įspūdžius.

Robin Sharma "Vienuolis kuris pardavė "ferrarį"
Labai įdomi knyga.