Iterpsiu ir as savo nuomone. Gerai, kad draugaujat su norvegu kalba, tai jums suteiks dideli pliusa bendraujant su klientais. Nenoriu pasakyti, kad Oslo regione zmones nacionalistai ( visokiu pasitaiko, aisku ), bet norvegu kalba atvers daugiau duru. Jei planuojate daryti svaru ir legalu versla, islaidos pirmais metais virsys pajamas. Tikiuosi, kad susipazinot su verslo draudimais, mokesciu sistema, HMS ( helse, miljø og sikkerhet ) reikalavimais, atlyginimu sistema ir t.t. Darbuotojai privalo buti saugus, laimingi ir siltai aprengti Norvegijoje. Jei planuojat uzsiimti valymo verslu tik todel, kad jis atrodo nesudetingas, nereikalaujantis specifiniu ziniu ir mazai sanaudu/irangos reikalaujantis verslas, siulyciau pamastyti apie siuos dalykus: 1. perziurekite kiek yra su valymo paslaugomis susijusiu imoniu Osle ir Oslo regione ( AS, ENK, DA, Ltd, NUF ir kitomis formomis ). 2. ivertinkite konkurencija. Dirbant legaliai, tikimybe susirasti klientu privaciave sektoriuje artima nuliui. Belieka verslo klientai. Cia noreciau truputi issiplesti. Labai daznai tenka matyti, kad zmones stacia galva puola i versla, net nepamaste, kam jie savo produkta parduos. Nesvarbu kur gyveni - ar Norvegijoje, arLietuvoje, ar Mozambike, versla reiketu pradeti nuo klientu paieskos, savo pazinciu rato pletimo ir produkto pristatymo iki jam pasirodant rinkoje. Cia as sneku apie versla, kurio analogu jau yra rinkoje. Verslas be isankstiniu klientu yra niekinis. Kodel imone, su kuria ruosiates bendradarbiauti, turetu pasirinkti butent jus, tik ka iejusius i rinka? Ka jus galite jiems pasiulyti geriau? Mazesne kaina tikrai nesuzavesite, papildomu paslaugu gali pasiulyti ir esama valymo imone. Visiems skeptikams, ypatingai gyvenantiems Lietuvoje ir komentuojantiems verslo Norvegijoje ypatumus, galiu iskart pasakyti, kad Norvegijos rinka/klientai niekuo nesiskiria nuo Lietuvos, tiesiog Norvegijoje klientai turi didesne perkamaja galia. Tai, zinoma, yra labai svarbu, atsiveria didesni pardavimo kanalai, prabangos paslaugu poreikis yra nepalyginamai didesnis, bet… Viskas atsiremia i verslo pazintis. Negalvokite, kad pasiulysite geresnes kainas ar lankstesni grafika ir iskart gausite 6000 kvadratiniu metru biuru pastata valymui. Tokiu pastatu vadovu ( ne savininku ) zmonos vazineja su prabangiais kabrioletais/visureigiais, kuriuos nuperka valymo imones, ju seimos nariai atostogauja prabangiausiuose pasaulio kurortuose, o tas keliones apmoka spekit kas?.. Teisingai atspejote, tos pacios valymo imones. Tai galioja ne tik valymo verslui, o visiems, kurie nori parduoti savo produktus/paslaugas. Norite tureti pelninga versla ir nebijoti, kad rytoj neturesite kaip sumoketi savo darbuotojams atluginimo? Pasiruoskite ilgoms naktims klubuose girdant klientus savo saskaita, skrydziams i siltus krastus su klientais ir ju linksminimu nuo ryto iki vakaro ( visas keliones islaidas, be abejo, padengsite jus ). Patikekite, tai jokia romantika. Pirma karta bus idomu, antra karta jau nebe... Geroji sio reiskinio puse - kuo daugiau paslaugu/prekiu parduosite, tuo daugiau jusu naudojamu medziagu/paslaugu pirksite, reiskia ir jusu tiekejai jus prades vezioti, linksminti ir girdyti. Toks, deja, nesibaigiantis ratas. Reziumuojant, noreciau dar karta pasikartoti, kad bet kokiame versle svarbiausia klientai. Paprastas pavyzdys: pabandykite salyje, kurios didziaja dali sudaro musulmonai, pardavineti kiauliena. Kokia gera kaina bepasiulytumete, jei jus nepazistate nei vieno krikscionio, jusu produkto niekas nepirks. Tai nereiskia, kad jo niekam nereikia, tiesiog jus nepazistate savo potencialiu klientu. O jusu potencialus klientai jusu neieskos, jus patys turite juos surasti.
Visada yra galimybe neplesti verslo, dirbti vienam/keliese, bet tokiu atveju jus neuzsidirbsite daug daugiau negu dirbant samdoma darba, tai ar vertas toks uzdarbis viso galvos skausmo ir bemiegiu naktu?
P.S. Jei galvojate apie nelegalu versla, tokiu atveju komentaru neturiu, nes tai ne tik neteisinga jusu busimu darbuotoju ir valstybes atzvilgiu, bet ir didele tikimybe, kad jusu "versla" greitai uzdarys su labai liudnom pasekmem. Nelegaliai uzdirbtu pinigu Norvegijoje neturesite kur isleisti, nebent skaniau valgysite ir rubus brangesnius nesiosite. Moki mokescius - miegi ramiai.
Sutikite – žmogus tikrai nesijaučia, jog dirba, jeigu daro tai, kas jam tikrai patinka. Lygiai tą patį sakau ir tiems, kas klausia manęs “ką manai, ką man reikėtų daryti?”. Ir visą laiką stengiuosi išsiklausinėti pašnekovo, kas jam patinka, kokie yra interesai, pomėgiai; kaip leidžiamas jo laisvalaikis. Tada bandau įžvelgti tame monetizavimo galimybes, nors tai turėtų daryti jau pats pašnekovas. Nesakau jam apie tai, o stengiuosi savo klausimais vesti prie akivaizdžių išvadų. Žmogus turi pats suprasti, ką jis turi daryti gyvenime.
Kaip tai veikia
Didžioji sėkmingiausių pasaulio žmonių dalis tokiais tapo dėl to, kad jiems patinka tai, ką daro. Jie visada tai darė. Mark’as Zuckerberg’as, pavyzdžiui, pradėjo programuoti dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Ir neabejoju, kad jis ir šiandien tai darytų (gal net ir daro), jeigu net nebūtų Facebook’o savininkas.
Tarp tokių žmonių galima paminėti ir Bill’ą Gates’ą, kuris programuoti pradėjo labai anksti ar net Warreną Buffettą, kuris visuomet buvo apsėstas “pinigų darymo procesu, o ne pačiais pinigais”. Jau nuo ankstyvos jaunystės jis turėjo verslumo gyslelę. Tai pasižymėjo, kai atgavęs $35 USD mokesčių permoką iš pirmosios savo pajamų deklaracijos, jis nusipirko dviratį, kad galėtų pristatinėti laikraščius. Sekančiais metais, jis už $25 USD nupirko pinball žaidimo aparatą, kurį pastatė vietinėje kirpykloje Po kelių mėnesių, to aparato atneštų pajamų dėka, tokie žaidimai stovėjo jau keliose kirpyklose.
Tačiau šis straipsnis – ne apie W. Buffett’ą. Noriu tiesiog pasakyti Jums, kad žmonės, kurie dirba dėl pinigų, daro viską dėl atlygio. Tokiam žmogui, kaip W. Buffett’as – atlygis yra pats pinigų darymo procesas. Todėl naudoju jį kaip pavyzdį.
Geriausias pavyzdys
Vienas iš geriausių pavyzdžių to, ką noriu Jums pasakyti, yra rašytoja J. K. Rowling. Net būdama paauglė, Rowling dievino rašymą, ant popieriaus išliedavo savo fantazijos vaisius, kurdavo įvairias istorijas. Tačiau po koledžo baigimo, ji (padedama tėvų, žinoma) nusprendė, kad jos fantazija yra tik hobis, kuris “neapmokės sąskaitų”.
Sekančius kelerius metus, Rowling praleido “normaliuose darbuose” – dirbdama tyrimų sferoje ir dėstydama anglų kalbą. Praėjus septyneriems metams po aukštojo mokslo baigimo, J. K. Rowling buvo vieniša motina, neturinti darbo ir gyvenanti iš pašalpos.
Atsikračiusi jai primesto “turi būti tokia kaip visi” požiūrio, Rowling susikoncentravo ties tuo, kas jai labiausiai patiko – rašymo. Kaip ji išsireiškė vėliau, sakydama kalbą Harvardo universitete: “aš nustojau apsimetinėti, kad esu kažkas kitas ir sutelkiau savo visą energiją į darbą, kuris man visuomet rūpėjo ir teikė malonumą”.
Tas “darbas”, žinoma, buvo Harry Potter knygų serija, kuri tapo viena iš sėkmingiausių visų laikų kūrinių bei tapo ir itin sėkminga ekranizacija. Dėka to, J. K. Rowling tapo pirmoji rašytoja-milijardierė. Tačiau ne todėl, kad ji siekė tapti milijardiere, o todėl, kad siekė tapti rašytoja.
Išvados
Žinoma, visada bus tas labai mažas procentas žmonių, kurie laimi stambias sumas loterijose ar gimsta itin turtingose šeimose. Tačiau didžioji dauguma super turtingų žmonių tapo “super turtingais” ne todėl, kad siekė tokiais tapti. Jie praturtėjo, nes darė tai, kas jiems patinka. Ir jų veikla atnešė jiems tuos turtus.
Todėl ir Jums siūlau padaryti tą patį: jeigu norite tapti turtingais – negalvokite apie pinigus. Tiesiog darykite tai, kas Jums patinka. Lygiai tą patį darau ir samdydamas žmones (bei kitiems darbdaviams patariu daryti tą patį) – nereikia ieškoti žmogaus su pačiu įspūdingiausiu gyvenimo aprašymu. Reikia tiesiog rasti žmogų, dievinantį veiklą, kuriai ieškote kandidato.
Nebent norite žudyti. Tada, dėl šventos ramybės, geriau darykite ką nors, kas nepatinka…
