CristianoRonaldo

BOMŽTRIPAS: IZRAELIS
 
Sveiki sveiki. Išlaukęs pagaliau šios datos, galiu jums pristatyti Gvido, mano Kelionių Partnerio Izraelyje, galutinį darbą. Šiandien šventė, todėl rašliavom apie kitas keliones šiandien nuplauks, kad per daug nesiblaškytumėm. Žiūrim! Trūkmė 30min~
 

 
daugiau kelionių rasite čia - http://bomztripas.lt

O yra žadančių iš vis neemigruoti? Be manęs.

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, uždarbiečiai.
Šioje apklausoje norėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie mano balsą. Esu įgarsintojas mėgėjas ir kartas nuo karto pagalvoju apie profesionalo karjerą. Ar galima mano įgarsinimus prilyginti šių dienų profesionalams? :)
 

http://www.filmai.in/24699-jaunasis-vilkas-season-05.html
 
Dėkingas ir už pagyrimus ir už karčią kritiką. :)

Sveiki,
 
 
nors peticijų puslapyje dar nėra, bet norėčiau, kad įvertintumėte patį puslapį, dizainą, patogumą, funkcionalumą. Ačiū.
 
Adresas: epeticija.lt

Plačiau trumpai gali kažką apie hospitality Tailando? Geriau čia nei į PM. Nes manau ne vienas nori sužinoti :) Ačiū.

Bet tai kai... baltas pavydas. Va, ko norėčiau ir aš, tai tokio tripo, po šalį, arba po aplamai Europą... Didžioji dalis tauposi tauposi, kad į Turkiją nuskristų ir su "viskas įskaičiuota" nachaliavai gertų, o va, toks tripas yra pats tas džiaugsmas. :)

Verified Lietuvoj ne vienas puslapis yra arba nelabai suprantu. :)
 
https://www.facebook.com/bczalgiris
https://www.facebook.com/bclietuvosrytas
https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva
https://www.facebook.com/lrytaslt
https://www.facebook.com/15min
https://www.facebook.com/bcneptunas
 
Na žodžiu čia greit tokie.

Sveiki,
 
Prieš kurį laiką buvau sukuręs temą apie savo nuotykius Prancūzijoje https://uzdarbis.lt/t339974/mano-keliones-i-prancuzija-istorija/ . Straipsnis forumo lankytojams pasirodė įdomus, kas negalėjo nedžiuginti ir jo autoriaus.
 
Įkvėptas tokiu susidomėjimu, nutariau aprašyti ir savo kelionės į Lenkiją nuotykius. O jų ir vėl netrūko. Šį kartą vėl bus daug teksto, tačiau nuotraukų bus dar daugiau.
Balandžio viduryje užtikau šiame forume temą, kur narys eXPy (dėkui už informaciją) pasidalino ypatingu pasiūlymu. Vienas Lenkijos autobusų vežėjų paskelbė akciją, kurios metu 100 000 kelionių kainavo vos po vieną zlotą + 1 zlotą kainavo registracijos mokestis. Iš karto prisiminiau, jog prieš kurį laiką norėjau aplankyti labai įdomią ir kažkiek bauginančią vietą, kuri randasi Krakuvoje. Kalbu apie koncentracinę stovyklą Auschwitz (Oswięcim). Bet apie tai vėliau.
 
Iš karto puoliau ieškoti bilietų. Žinojau, jog reikia keturių maršrutų: Vilnius – Varšuva, Varšuva – Krokuva, Krokuva – Varšuva bei Varšuva – Vilnius. Deja pigius bilietus pavyko nusipirkti tik trimis kryptimis. Taip, trys kryptis kainavo po du zlotus, o iš Krokuvos į Varšuva “net” 26 zlotus. Bendrai – 32 zlotai. Beje, konvertuoti į eurus labai paprasta. Vienas euras yra lygu keturiems zlotams. Todėl autobusų bilietai kainavo 8 eurus. O čia nei daug, nei mažai, virš 1500 kilometrų kelio.
Vos įsigyjęs bilietus, išsiprašiau porai dienų iš darbo (laimei, dar viena diena prisidėjo, kadangi išpuolė gegužės pirmoji, kuri buvo laisvadieniu). Iki kelionės liko savaitė ir nutariau visą ją skirti pagrindiniam kelionės tikslui, koncentracinės stovyklos analizei. Daug literatūros, nuotraukų, dok. filmų... Paraleliai, žinoma, ieškojau vietos, kur apsistoti Varšuvoje dvi naktis bei tiek pat Krokuvoje.
 
Kai tik pradėjau ieškoti nakvynės Couchsurfing’e, supratau, jog lenkai taip pat švenčia gegužės pirmąją (maža to, pas juos nuo gegužės pirmosios iki trečiosios yra valstybinės šventės) ir tai buvo man prasta žinia. Šitas faktas labai pasunkino nakvynės paiešką. Beveik iš visų žmonių gaudavau atsakymą, jog dėl ilgojo savaitgalio išvyksta arba pas artimuosius arba į kelionę. Todėl radau nakvynę tik Varšuvoje (dviems naktims) ir Krokuvoje (vienai nakčiai). Ir tai man labai pasisekė, kadangi bendrai išsiunčiau apie šimtą užklausų.
 
Ir štai atėjo ta diena. Visų pirmą, labai patiko autobusas, kuriuo teko važiuoti. Tylūs, komfortiški, raudoni, su wi-fi bei įkrovimo lizdais (nežinau, gal čia tik mane nustebino, kadangi neteko dar važiuoti autobusu į kitas šalis). Išvykau, jeigu neklystu, apie 16 Lietuvos laiku. Kelionė truko apie 8 valandas. Labai varginantis dalykas. Ir nesvarbu, jog autobusas geras ir turėjau dvi vietas. Užmigti beveik neįmanoma, todėl gelbėjo tik muzika.
 
Bet pagaliau atvykau. Varšuvoje buvau apie vidurnaktį. Žmogus, kuris turėjo mane priimti, žinojo, jog atvyksiu vėlai vakare. Dar kelionėje rašė man, jog jeigu turėsiu noro, galėsime nueiti į vakarėlį, kad susipažinčiau su dar daugiau vietinių gyventojų. Nusileidau į metro, tačiau neturėjau nė vieno zloto bei banko kortelės. Pasisekė, jog šalia stovėjo lenkas, kuris keliavo į Austriją, todėl iškeičiau eurą į vieną metro bilietą, kurį nupirko pastarasis. Išlipau senamiestyje, kur vietinių merginų paklausiau, kaip nusigauti iki tam tikros gatvės. Paaiškino. Einu. Deja lenkiškos SIM kortelės neturėjau su internetu, todėl telefonas su GPS nelabai kuo galėjo padėti. Ieškojau apie 45 minučių reikiamos gatvės, klausinėjau dar kitų žmonių, bet visi rodydavo vis į skirtingas puses. Tačiau jaučiau, jog po truputį esu vis arčiau. Galiausiai, apie pirmą val. nakties radau reikiamą namą ir sutikau buto savininką. Labai nustebo, jog radau pats. Manė, jog prašysiu jo mane pasitikti.
 
http://puu.sh/iviVs/b1714673b2.png
 
Buvo jau gyli naktis, buvome abudu pavargę (jis taip pat tą pačią dieną grįžo iš kelionės po Gruziją ir nemiegojo), todėl nutarėme, jog vakarėlis atšaukiamas. Apie valandą pabendravome, užkasėm ir nuėjom miegoti. Tarp kitko, puikiai moku lenkų kalbą, todėl jokių kalbos barjerų nebuvo.
 
Ryte neturėjau didelių planų, išskyrus aplankyti vieną namą, kur prieš 10 metų savaitę gyvenau lenkų šeimoje pagal mainų programą. Turėjau tik adresą ir pavardę. Sužinojau, kuris autobusas važiuoja į tą pusę ir iškeliavau. Išlipau paskutinėje stotelėje (tame rajone, kur buvo reikalingas man adresas). Vėl pradėjau klausinėti vietinių kelio, tačiau niekas net nebuvo girdėjęs tokios gatvės. Patarimas buvo tiesiog eiti pagrindine gatve. Galiausiai kelionė pėsčiomis į vieną pusę užtruko kurį laiką, kadangi atstumas – 5 km. Ir čia jau su pagyvenusių vietinių žmonių pagalba radau reikiamą gatvę bei namą. Bet, žinoma kaip dažniausiai būna, šeimininkų nebuvo. Pavyko paskambinti į kaimynų vartus ir paaiškinti situaciją. Nedrąsiai, tačiau įleido mane į savo namus ir liepė palikti savo kontaktus, kuriuos perdėtų man reikalingiems žmonėms.
 
Tą ir padariau. Apsisukau ir pajudėjau link reikiamos stotelės. Staiga prasidėjo lietus ir pradėjau žvalgytis vietos, kur galėčiau nuo jo pasislėpti. Ir čia pastebėjau mokyklą, kurioje prieš 10 metų mokiausi visą savaitę, užplūdo nostalgija, apibėgau aplink visą mokyklą, ir pasislėpiau po stogeliu. Po pusvalandžio pajudėjau toliau, vėl penki kilometrai į vieną pusę.
 
http://puu.sh/iviTf/ebf1022837.png
 
Tarp kitko, kas labai nepatiko Lenkijoje – gausybė reklamos. Visur. Beveik kiekvieno nuosavo namo šeimininkai parduoda plotą ant savo tvoros reklamai.
 
http://puu.sh/iviYc/02f8153156.png
 
http://puu.sh/ivj3k/8c6cde71b2.png
 
Įlipau į autobusą. Turėjau 90 min. trunkantį bilietą. Iki centro nuvykau per pusvalandį, gal kiek daugiau. Tačiau pradėjo vėl lyti ir nutariau nuvažiuoti iki maršruto pabaigos, tuo pačiu pažiūrėsiu kaip atrodo Varšuva atokiau centro. Kažkiek nustebino tai, jog tie atokesni rajonai labai primena musiškius, kaip Naujininkai. Kai kur net gatvės taip pat užvadintos (pvz. Konarskio g.).
 
http://puu.sh/ivj4J/f67a2361e5.png
 
http://puu.sh/ivj6L/0cc8599e6b.png
 
Taip gavosi, kad neliko laiko bilietėlyje visiškai grįšti į centrą, todėl teko išlipti apie 5km nuo centro. Ir žinoma prasidėjo dar stipresnis lietus. Palaukiau 15 minučių stotelėje ir pajudėjau link centro. Dar šiek tiek pasivaikščiojau ir nuvykau link mano laikinųjų namų. Atvykęs ten, manęs jau laukė ne tik buto šeimininkas, bet ir dar du keliautojai (pora). Jie yra iš Krokuvos, todėl sužinoję, jog rytoj ten keliauju, papasakojo ką galima aplankyti. Dar pabendravome ir nuėjom miegoti. Sekančią dieną buto šeimininkas palydėjo mane iki stoties, iš kur buvo mano autobusas į Krokuvą. Atsisveikinom, aš likau laukti autobuso, o naujas draugas nuėjo ruoštis kitų svečių priėmimui (laukė vokiečių, kurie keliavo aplink pasaulį).
 
http://puu.sh/ivj80/93b3085204.png
 
http://puu.sh/ivjep/1840d3e32a.png
 
http://puu.sh/ivjgS/3522366700.png
 
http://puu.sh/ivji6/3dfb010852.png
 
Ir vėl varginanti kelionė į Krokuvą, laimei “vos” apie 4 valandos. Vis galvojau, ką veiksiu, kadangi neturėjau nakvynės. Vos atvykęs į Krokuvą, nužygiavau į vietinį “Akropolį”, kuris yra sujungtas su stotimi. Todėl realiai netoli reikėjo eiti. Išsiunčiau dar keliasdešimt užklausų nakvynei ir palikau viename iš parduotuvių krautis telefoną. Pats nuėjau pasivaikščioti po miestą, link senamiesčio. Buvo apie 21 val. , jau tamsu. Apėjau visą senamiestį ir pastebėjau mano kelyje turistus. Priėjęs arčiau išgirdau, jog tai lietuviai. Susipažinau su merginomis iš pajūrio, pabendravome ir išsiskirstėm. Turėjau skubėti, kadangi PPC dirbo iki 22 val. , o ten dar mano telefonas kraunasi.
 
http://puu.sh/ivjs5/37faff1071.png
 
Pasiėmęs telefoną pamačiau, jog negavau jokio atsakymo, todėl supratau, jog laukia bemiegė naktis. Nuo 22 iki 1val. vaikščiojau po miestą, vėliau pavargęs nutariau nueiti į stotį pasėdėti ir pailsėti bei užkasti. Kaip minėjau, stotis yra sujungta su prekybos ir pramogų centru, todėl viskas yra po stogu.
 
http://puu.sh/ivjuD/2791677100.png
 
http://puu.sh/ivjzO/1a679b44d8.png
 
http://puu.sh/ivkbu/8f2136551f.png
 
http://puu.sh/ivkeN/6d8168e9e5.png
 
http://puu.sh/ivkhP/b1fb0ca2ba.png
 
http://puu.sh/ivklc/206584baf4.png
 
Po kurio laiko priėjo vaikinukas, paklausė ar turiu iPhonui pakrovėją. Atsakiau, jog ne. Dar po pusvalandžio nutariau pasivaikščioti po stotį. Vėl sutikau tą patį vaikiną. Priėjau prie jo ir pradėjom bendrauti.
 
Pasirodo, jog jis yra iš Rusijos, Nižnij Novgorod miesto. Per Lenkiją su draugu keliavo į Čekiją, kur norėjo stebėti ledo ritulio čempionatą ir palaikyti savo šalį. Tačiau vos pora minučių pavėlavo į traukinį, kuris važiavo į Prahą ir liko Krokuvoje. Blogiausia tai, jog draugas nuvažiavo kartu su visais daiktais, įskaitant dokumentus, pinigus bei drabužius. Todėl dar vienas naujas draugas liko tik su išsikrovusiu telefonu, 10 eurų bei marškinėliais. Dar apie valandą smagiai pabendravom ir nutarėme pasivaikščioti po senamiestį, kadangi mane jis sužavėjo ir norėjau, kad tą patį pamatytų ir jis. Lauke buvo 5 laipsniai šilumos, todėl paskolinau jam savo ploną megztinį, pats likau su plonu džemperiu (be marškinėlių).
 
http://puu.sh/ivjB6/454f61689a.png
 
http://puu.sh/ivjCa/c60c34a2da.png
 
Dar po 1.5 val. grįžome į stotį. Dar apie valandą pabendravome ir išsiskyrėm, kadangi manęs 5:32 ryto laukė autobusas į Auschwitz stovyklas (Oswięcim mieste). Sulaukiau autobuso, įlipau. Laukė kelionė apie 35 km į vieną pusę. Kainavo 13 zlotų. Labai jaudinausi. Žinojau, kas tai per vieta, kur važiuoju ir kas manęs ten laukia. Ir pagaliau atvykau. Prie vartų buvau visiškai pirmas, lygiai 7 jau buvau čia. Pats muziejus atsidaro 8-tą. Nieko kito neliko, kaip pasivaikščioti po apylinkes. Tarp kitko kažkiek net norėjau, kad tą dieną būtų prastas oras. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet norėjau, kad atmosfera būtų kuo niūresnė ir sąlygos būtų kuo prastesnės, kad pajusti bent 1% tai, ką jautė žmonės, kurie ten “gyveno” prieš virš 70 metų. Ir dalinai pavyko, bet tik ryte. Buvo gana šalta, ypač kai teko 20 minučių stovėti lauke (kaip minėjau, tada jau buvo apie 10 laipsnių šilumos, aš tik su plonu megztiniu ir džemperiu.
 
http://puu.sh/ivcIU/6778ab1999.png
 
Ir pagaliau įėjau į vidų. Labai nustebino patikra. Kaip oro uoste. Reikia ištraukti visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus, praeito pro “skenuojančius” vartus ir viską atgal paimti. Pagaliau atsiduriau stovyklos teritorijoje. Dabar šiek tiek informacijos apie patį Auschwitz, manau daug kam bus naudinga.
 
http://puu.sh/ivcLN/7575c27d26.png
 
Oswięcim (antro pasaulinio karo metu pavadinimas buvo pakeistas į vokišką Auschwitz) – miestas, kur antro pasaulinio karo metu fašistai buvo įkūrę tris koncentracines stovyklas (viena jų mažai kam žinoma ir neįdomi, todėl apie ją nepasakosiu). Mano kelionės metu aplankiau Auschwitz I bei Auschwitz Birkenau stovyklas. Karo metu jos buvo didžiausios bei baisiausios iš visų esamų. Pagrinde ten patekdavo žydai (virš milijono asmenų), vėliau raudonos armijos kariai (virš 100 000 karių) bei kiti asmenys, politiniai veikėjai, ir panašiai. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos (ypač Birkenau). Nuo ryto iki vakaro reikėjo dirbti sunkų fizinį darbą. Valgyti gaudavo minimaliai. Dauguma miršdavo nuo išsekimo, tiesiog darbo metu. Iš tikrųjų labai nelengva pasakoti apie viską, kadangi nežinai nuo ko pradėti. Todėl siūlau peržiūrėti nuotraukas su komentarais.
 
http://puu.sh/ivcOQ/acf35ca53b.png
 
Realaus dydžio kalinio maketas.
 
http://puu.sh/ivcXX/b1792e61a2.png
 
Kalinių forma. Ant sienos – jų nuotraukos. Tokių nuotraukų yra labai daug, išmėtytos po visą muziejų.
 
http://puu.sh/ivd2I/0235f6ddef.png
 
“Mirtis Hitlerio okupantams”
 
http://puu.sh/ivd5o/49d5bd3897.png
 
Šioje vietoje kiekvieną rytą rikiavosi kaliniai ir buvo tikrinama, ar visi vietoje. Jeigu bent vieno trūko – visi kiti turėjo stovėti ir laukti, kol neras. Kartais tekdavo stovėti visą dieną, net žiemą. Apie šiltus drabužius nebuvo nė kalbos.
 
http://puu.sh/ive7Q/ef0295fa19.png
 
Vieta, kur buvo kariami kaliniai. Tikrai keistas jausmas stovėti toje vietoje, kur stovi gėlės.
 
http://puu.sh/ivdcw/4d12933a04.png
 
Tokiu nejaukių vietų pastatuose yra labai daug, kur girdisi traukinių garsai, kai kur mažos mergaitės meldžiasi, kai kur jos dainuoja, vietomis tikrai baisoka. Ypač kai esi vienas tame pastate.
 
http://puu.sh/ivdls/8cb46c0a42.png
 
Vienas iš kalinių. Prieš stovyklą ir po jos.
 
Toliau eina “eikskliuzyvinės" nuotraukos. Fotografuoti čia negalima.
 
http://puu.sh/ivdr4/78bd85d3bb.png
 
Gydytojo kabinetas, kur atsivesdavo nesunkiai sergančius kalinius. Su sunkiai sergančiais niekas ten “nežaidė” ir negydė.
 
http://puu.sh/ivehX/e2630d8935.png
 
Kalinių kambarys.
 
http://puu.sh/ivdJQ/5cdb795e03.png
 
Kalinių, kurie prižiūrėjo kitus kalinius, kambarys. Tokie asmenys turėjo tam tikras privilegijas, kaip pvz. erdvesnis kambarys.
 
http://puu.sh/ivdxj/0a5a1504b1.png
 
Karceris
 
http://puu.sh/ivdCz/144dd384b6.png
 
Dar vienas karceris. Tokiuose “kambariukuose”, 1x1m. dydžio turėjo sutilpti keturi kaliniai ir visą nakti stovėjo. Atsisėsti, kaip matote, nebuvo kur. Kai kurie miršdavo tiesiog stovėdami. Kiti, išgyvenę, po tokios nakties iš pat ryto ėjo dirbti fizinį darbą.
 
http://puu.sh/ivelm/01c77f0a9c.png
 
Vieta, kur kaliniai palikdavo savo rūbus prieš sušaudymą.
 
http://puu.sh/ivdRm/9b89d607d5.png
 
Siena, prie kurios buvo sušaudomi kaliniai.
 
http://puu.sh/ivdTK/4bdc39b35e.png
 
Krematoriumas
 
http://puu.sh/ivdVy/a21848ee9d.png
 
Įėjimas į krematoriumą
 
http://puu.sh/iveqH/506cdcc301.png
 
Vieta, kur po to, kai raudonoji armija išlaisvino kalinius 45-ais metais, buvo pakartas stovyklos vadas
 
http://puu.sh/ivdYf/bd7a8c8f33.png
 
Galiausiai vieta, kuri vaizduojama visuose suvenyruose. Užrašas reiškia "Darbas išlaisvina".
 
Kitos nuotraukos be komentarų:
 
http://puu.sh/iveN1/7831d406c3.png
 
http://puu.sh/iveRs/74b4fb2223.png
 
http://puu.sh/iveUt/6c07ccc7ad.png
 
http://puu.sh/iveYm/c974de77cf.png
 
Vos išėjęs iš stovyklos teritorijos supratau, jog teisingai padariau, kad aplankiau tą vietą iš pat ryto, kadangi arčiau pietų armija iš šimtų turistų tapo armija iš poros tūkstančių turistų. Smagu, jog spėjau apeiti visą muziejų dar kai palyginus nebuvo daug žmonių. O kai kur, kaip minėjau, iš viso buvau vienintelis žmogus. Tarp kitko sutikau ir kelis lietuvius.
 
Nuėjau prie parkingo, kur reikėjo laukti nemokamo autobuso į Birkenau. Jis kursuoja kas pusvalandį. Distancija – 3 kilometrai. Ir štai aš jau antroje stovykloje. Šita išgarsėjo dar žiauresnėmis sąlygomis, kur visą parą krematoriumuose buvo deginami kūnai. Dėl to ši stovykla įgavo pavadinimą “Mirties fabrikas”.
Ši stovykla atrodo tiesiog milžiniška. Ženkliai didesnė, nei prieš tai aplankyta.
 
http://puu.sh/ivfwN/65a3f3c9d5.png
 
Ir vėl gi nuotraukos su komentarais.
 
http://puu.sh/ivfFt/d95df1cd15.png
 
Šitais bėgiais traukiniais buvo vežami žydai iš visos Europos. Daugumai jų nesakė, kur jie važiuoja, todėl važiavo su savo brangiausiais daiktais. Dažnai vežė vagonais, kurie buvo skirti vežti gyvūnus. Kartais traukiniai stovėdavo vietoje daug valandų, kartais net parą. Todėl žmonėms buvo arba labai karšta, arba šalta. Nebuvo kuo kvėpuoti. Vėl gi, dažnai žmonės miršdavo tiesiai vagonuose. Čia buvo jų paskutinė stotelė. Kaliniai išlipdavo. Daktaras paskirsdavo visus žmones į dvi dalis. Darbingus į vieną, nėsčius ir nedarbingus į kitą. Pirmieji likdavo stovykloje, antri – iš karto sudeginami.
 
http://puu.sh/ivg6A/95d79db3d9.png
 
Kalinių barakai.
 
http://puu.sh/ivfVR/b7e72c73e6.png
 
Barakai, kur gyveno kaliniai. Dažnai būdavo šalta, todėl kai kas nors naktį miršdavo – baisu, bet kai kuriems tai buvo gera žinia. Reiškia galima paimti to žmogaus rūbus. Kiekvienas gaudavo metalinę lėkštę valgymui.
 
http://puu.sh/ivgot/d796208dd0.png
 
Čia dugne randasi tūkstančių žmonių pelenai.
 
http://puu.sh/ivgFH/a06e43762b.png
 
Asmeniniai kalinių daiktai.
 
Ir kitos nuotraukos be komentarų.
 
http://puu.sh/ivgLL/09a7ad94da.png
 
http://puu.sh/ivgO4/9c1224961b.png
 
http://puu.sh/ivgPy/7afda06eaf.png
 
http://puu.sh/ivgRk/2f4d1f4bae.png
 
http://puu.sh/ivgVO/72dedc83dd.png
 
Labai ne rekomenduoju užsakinėti gido paslaugų. Geriau prieš tai pačiam išstudijuoti viską ir rinktis individualią ekskursiją. Oficialus muziejaus interneto adresas: http://auschwitz.org/ . Visos sąlygos surašytos čia.
 
Apsilankymas nemokamas, tik būtina iš anksto užsiregistruoti. Iš kitų turistų matėsi, jog kelionė su gidu yra labai varginanti. Žinoma gal su jais aš kažką daugiau sužinočiau, tačiau nežinau ar verta.
 
Pabaigai – video. Pastatas, kur buvo vedami atvykę nauji kaliniai. Čia jie palikdavo savo asmeninius daiktus, rūbus, buvo dezinfekuojami, nuskutami ir gaudavo tatuiruotes – numerius. Nuo šiol jie neturėjo vardų. Jie turėjo numerius.
 

 
Po įdomios ir gana sunkios psichologiškai ekskursijos pajudėjau link Krokuvos. Kelionė tiek pat kainavo.
Šį kartą buvo kiek paprasčiau, kadangi žinojau, jog šiąnakt turėsiu nakvynę.
 
Dar kartą susisiekiau su vaikinu, pas kurį turėjau apsistoti, pasitikslinau adresą. Krokuvoje buvau apie pietus. Kadangi vaikinas turėjo atvykti tik vakare, turėjau daug laiko pasivaikščiojimams. Vėl aplankiau senamiestį, vėliau nutariau nueiti duotu adresu, kad žinoti, kur nakvosiu. Radau reikiamą gatvę, tačiau reikiamo namo ieškojau apie valandą. Klausinėjau bene kiekvieno praeivio, tačiau niekas nežinojo, kur randasi reikalingas man namas. Kaip specialiai ir telefonas buvo išsikrovęs eilinį kartą. O vaikino telefono numeris ten liko. Todėl dar po kurio laiko sutikau jauną vaikiną, kuris sutiko priimti mane į savo butą, kur galėjau pasikrauti telefoną, ir šiek tiek pailsėti. Prabuvęs svečiuose apie 20 minučių išėjau į lauką. Po kurio pagaliau pavyko susitikti su vaikinu, kuris mane apgyvendins. Priežastis buvo labai paprasta. Sumaišiau buto numerį su namo. Praėjau n+1 kartą pro reikiamą namą, tačiau buvau tikras, kad man reikalingas kitas numeris.
 
http://puu.sh/ivkmU/ed97a635e8.png
 
Čia buvo šiokia tokia staigmena. Negaliu pasakyti, jog labai maloni. Pasirodo vaikinas gyvena ne vienas, o su dar dviem savo draugais. Bet tiek to, kelio atgal nėra. Be to vaikinai pasirodė labai malonūs ir draugiški. Visi studentai, gyvena apie 500 metrų nuo senamiesčio, dideliame bute senos statybos daugiabutyje (su aukštomis lūbomis). Iki vidurnakčio bendravome, ir kaip priimta, ieškojom panašumų ir skirtumų tarp Lietuvos bei Lenkijos. Nuėjome miegoti.
 
http://puu.sh/ivk5L/42f49ea8cf.png
 
http://puu.sh/ivk7J/2aa3ae5b28.png
 
Ketvirtą ryto atsikėliau, kadangi apie šeštą turėjau autobusą į Varšuvą. Po atvykimo į Vilnių paaiškėjo, kad netyčia pasiėmiau to vaikino iPhone’o pakrovėją. Negražus poelgis, todėl teko nusiųsti pinigus, kiek yra vertas laidas. Pagaliau vėl esu autobuse. Nuotaika ne itin gera, kadangi žinau, jog kelionės pabaiga jau čia pat, be to šiandien laukia virš 11 valandų kelyje, link namų. Pakeliui iš Krokuvos į Vilnių autobusas sustojo dvejuose mažuose miesteliuose. Viename iš jų įlipo įdomi mergina. Todėl bent dalį kelionės iki Varšuvos ji palaikė kompaniją. Išlipęs Varšuvoje, turėjau dar porą valandų, kol atvyks mano autobusas link Vilniaus. Skiriau tą laiką suvenyrų bei skanumynų artimiesiems bei pažįstamiems pirkimui.
 
Po atvykimo į Vilnių iš dalies atsipūčiau. Buvau labai pavargęs. Per tą labai ilgą savaitgalį paskaičiavus praėjau virš 75 kilometrų. Vilniaus stotyje iš autobuso išlipau vidurnaktį. Kadangi manęs pasiimti atvažiavo artimas žmogus, negalėjau nepasiūlyti pasimetusiai lenkaitei, kuri važiavo tuo pačiu autobusu, nuvežti ją iki hostelio prie rotušės, paaiškinęs, jog tokiu laiku prie stoties trintis yra gana pavojinga. Juo labiau ji sunkiai orientavosi, kur randasi. Ji žinoma sutiko. Taip ir baigėsi dar viena kelionė.

Nu blemba, iš š*do vaško neišspausi, yra kas yra. Tokių vietų kaip "ale niekas nežino, naujai atrastos" gi nėra.

riportas

Sveiki,
 
Po truputį artėja vasara, atostogų bei kelionių metas. Beplanuodamas savo sekančią avantiurą bei skaitydamas kitų narių publikacijas apie išvykas, nutariau pasidalinti savo praeitais metais vykusių atostogų ispūdžiais. Teksto bus daug, tačiau tikiuosi, jog viskas susiskaitys labai lengvai ir įdomiai, kadangi kartu su raidėmis bus nemažai ir nuotraukų.
 
Prasidėjo viskas praeitų metų birželį, kai po mokslų baigimo bei metų kasdienio ofisinio darbo, “užrezervavau” dvi savaites atostogų rugpjūčio pabaigai. Tikslas buvo paprastas: nepraleisti tas dvi savaites Lietuvoje.
 
Tą pačią dieną prasitariau geram draugui, kuris studijuoja Londone, jog planuoju keliauti kur nors į vakarus ir iš karto gavau pasiūlymą prisijungti prie jo kelionės į Portugaliją. Užsidegėm noru nuvykti į banglenčių stovyklą (toliau “Surf camp”). Tačiau pradėjus domėtis plačiau kaip ten nuvykti, atmetėm šią kelionę. Draugui iš Londono lėktuvų bilietai kainavo nedaug, tačiau man, kadangi sezonas ir liko kelios savaitės iki skrydžio, kaina buvo arti tūkstančio litų į abi puses. Vėliau dar pati kelionė per visą Portugaliją kainuotu apie 150 eurų į vieną pusę.
 
Todėl sekantis pasiūlymas buvo jau iš mano pusės. Pasiūliau važiuoti į tą patį surf camp’ą, tačiau ne į Portugaliją, o Prancūziją (Moliets miestelis). Viską detaliai aptarėm ir apsisprendėm. 08-23 - 08-31 dienoms užrezervavom ir apmokėjom dvi vietas palapinėje. Viena vieta savaitei kainavo 300 eurų. Įskaičiuota vieta palapinėje, pusryčiai bei vakarienė. Draugas taip pat sumokėjo 100 eurų už 10 ar 15 (neatsimenu) banglentės treniruočių valandų.
 
Kadangi lėktuvai iš Lietuvos į patį Moliets neskrenda, nusipirkau bilietus į Paryžiaus Bovę. Į Prancūziją rugpjūčio 21-ai dienai, į Lietuvą - rugsėjo antrai. Kainavo apie 450 litų.
 
Štai ir atėjo ankstus 21-os dienos rytas, kai atsiduriau oro uoste. Belaukdamas skrydžio susipažinau su dviem merginom, kurios skirdo ten pat. Todėl lėktuvo laukimas neužtruko. Išlipus iš lėktuvo susiduriau su pirma problemėle. Norint nukeliauti autobusu iki pačio Paryžiaus (taip, nesitikėjau, kad nuo oro uosto iki pačio Paryžiaus dar neblogas atstumas), reikėjo nusipirkti bilietą, būtinai su kreditine kortele. Jos neturėjau, tik grynuosius. Todėl paprašiau jaunos lietuvių poros, kad sumokėtų už mane, jiems daviau grynųjų. Lietuviai, žinoma, paėmė poros eurų “komisinį” mokestį : )
 
Įsėdus į autobusą dar kartą sutikau vieną iš lietuvių, su kuria susipažinau dar oro uoste. Nuvažiavom kartu iki Paryžiaus. Ten ją pasitiko jos vaikinas. Kartu nuėjom iki arčiausios metro stotelės, kur naujas draugas man paaiškino kaip nukeliauti iki Paryžiaus centro. Grynųjų vis dar neturėjau, todėl gavau dovanų du eurus. Išsiskyrėm, likau vėl vienas. Ir štai, pirmą kartą gyvai matau traukinį po žeme. Wow. Triukšmas, skersvėjis, kažkuo dažnai smirda. Na tiek to, judam.
 
http://puu.sh/h5seF/4cf653c04c.png
 
Vos įlipus į traukinį ir atsisėdus, sutikau Valdą Adamkų. Pasisveikinti neišdrįsau.
 
http://puu.sh/h5sfA/185b07c16f.png
 
Vos keli sustojimai ir išlipu jau Paryžiaus centre. Nors gal nelabai taktiškai išsireiškiau. Paryžius neturi aiškaus centro. Sakykime, išlipau tarp daugybės žymių objektų ir pastatų.
 
http://puu.sh/h5tuJ/03da351087.png
 
Buvo jau 21-os dienos vidurdienis. Su draugu buvom susitarę, kad susitiksime miestelyje Dax, kuris yra apie 700km nuo Paryžiaus ir 30km nuo Moliets 22-os dienos vakare, kad 23-ią dienos ryte jau būti vietoje. Todėl žinojau, kad pasivaikščiojimui po Paryžių turiu parą (greičiau dieną). Pirmiausia bandžiau pranešti artimiesiems, kad esu jau vietoje. Tačiau ilgai neturėjau galimybės susisiekti su jais. Prancūziškos sim kortelės nemačiau prasmės pirkti, praeiviai kažkodėl labai nenorėjo duoti paskambinti į Lietuvą. Žinoma sakiau, kad sumokėsiu už skambutį. Po kurio laiko užsukau į McDonalds. Ten pagavau nemokamą wi-fi. Iš ten susisiekiau su artimaisiais, draugu bei žmonėmis, su kuriais turėjau susitikti Paryžiuje.
 
http://puu.sh/h5tw7/f36dd3c25c.png
 
Prieš kelionę pirmą kartą teko pasinaudoti portalo Couchsurfing paslaugomis. Ten radau vieną rusą, kuris sutiko man aprodyti Paryžių bei ukrainietį, kuris sutiko mane priimti nakčiai pernakvoti savo bute. Iki susitikimo su rusu liko kelios valandos (kol jis baigs darbą). Todėl kol turėjau nemokamą wi-fi, pasidomėjau ką netoliese galima apžiūrėti ir kur nueiti. Pirmiausia nuėjau prie Noterdamo, vėliau pajudėjau link “Operos” Apple Store, kadangi reikėjo pakrauti telefoną. Pakeliau “apžiūrėjau” Luvrą. Dėja nei Noterdame, nei Luvre viduje nebuvau. Gal laiko pritrūko…
 
http://puu.sh/h5tyI/35d12e3f1f.png
 
Pasikrovus mobilųjį, nuėjau į sutartą vietą, kur ir susitikau su rusu. Aprodė dar kai kurias įdomesnes vietas. Vėliau nuėjom į geležinkelio stotį (norėjom nusipirkti atsigerti). Išeinant iš stoties pasijutau kaip Lietuvoje. Artėjant prie išėjimo pastebėjau kairėje ir dešinėje pusėse stovinčius juodaodžius. Pro juos praėjom ramiai, tačiau jau lauke prie mūsų pribėgo vienas iš jų (jauniausias, kokių 16 metų, visas prasirūkęs) ir pradėjo man kažką piktai aiškinti. Rusas pradėjo jam kažką atsakinėti. Kaip man po to papasakojo, vaikis tiesiog norėjo, kad (ati-)duočiau pinigų.
 
http://puu.sh/h5tzF/a481a475e7.png
 
Po kelių valandų sutikau su ukrainiečiu ir iš karto pajudėjom link jo namų. Pakeliui užsukom į mažą parduotuvėle nusipirkti vakarienei ko nors. Mokėjau žinoma aš. Už arbatos pakelį, sultis, prancūzišką bagetę, mėsos gabalėlius prie jos ir sūrį sumokėjau 17 eurų. Apskritai viskas ten brangu. Tikėjausi kažko panašaus, bet vistiek…
 
http://puu.sh/h5tAH/72a2af3bd6.png
 
Ir štai mes namie. Pavakarieniavom, pabendravom. Kadangi sekančios dienos vakare jau turėjau būti Daxe, reikėjo galvoti kaip ten nukeliauti. Traukinis kainavo nuo šimto eurų. Brangu. Per portalą BlaBlaCar pradėjom ieškoti žmonių, kurie važiuoja pakeliui ir gali pavežti. Po kurio nervingo laiko, radom žmogų. Ukrainietis Prancūzijoje gyvena jau aštuntus metus, todėl vietinę kalbą moką tobulai. Paskambino ir susitarė su vairuotoju. Pastarasis važiavo į kažkokias futbolo varžybas, tiesa iš Versalio. Todėl pernakvojus atsikėlėm, ukrainietis palydėjo mane iki geležinkelio stoties, iš kur aš nukeliavau į Versalį.
 
http://puu.sh/h5tCP/b42dfd90e3.png
 
Ten aš buvau dvi valandos iki susitikimo su vairuotoju. Ant kojos vėl pradėjau jausti nuospaudą, kuri atsirado dar prieš porą savaičių. Vaikščioti vis sunkiau. Dešimt kartų pasitikslinau praeivių ar tinkamoje vietoje laukiu. Jaudinausi, kad niekas neatvažiuos. Neatsimenu, ar turėjau kokių vairuotojo kontaktų.
 
Ir valio, matau pravažiuojančią Audi, kuri sustoja reikiamoje stotelėje. Prieinu, susipažįstu ir pradedam judėti. Kelionė ilga (8val.) ir gana nuobodi, kadangi vaikinas (apie 22 m.) beveik nekalba angliškai.
 
http://puu.sh/h5sgv/5d02956981.png
 
Ir štai pagaliau mes “kažkur” Dax’e. Kelyje pradėjau tiksliau derinti su draugu, kur tinkames. Pranešė, kad lauks McDonaldse. Jis ten neva vienintelis. Bus lengva rasti. Nurodžiau vairuotojui adresą, kuri davė draugas ir nuvežė būtent ten. Atsisveikinom su juo. Beje kelionė kainavo apie 45 eurų.
 
Nuėjau į McDonalds’ą. Draugo žinoma neradau. Bet yra wi-fi. Paskambinau, dar kartą pasitikslinau kur jo ieškoti. Vietiniai pasakė, kad Dax’e McDonalds’ų yra bent trys. Dar po 45min nutarėm susitikti geležinkelio stotyje (ji čia vienintelė). Nuėjau į stotį, laukiu 5min, 10, 20… Pradedu jau nervintis. Miestelis nejaukus, aštunta vakaro, tuoj pradės temsti. Nutariau vėl nueiti iki McDonalds ir paklausti, kur jis. Nuėjus 100 metrų nuo stoties, matau, kad kažkas mojuoja. Draugas. Valio. Nuotaika ženkliai pagerėja. Nueinam užkasti į McDonald’ą, nes… pigu ir wi-fi. Iš ten paskambinam stovyklai. Susitariam, kad mus paims iš stoties ir nuveš iki vietos už 30 eurų. Tinka.
 
Sulaukėm automobilio, nuvažiuojam į mišką, išlipam. Ir… mums pasisekė. Buvo jau apie 10 val. vakaro (penktadienis). Būtent kas penktadienį vyksta didžiausi vakarėliai, kadangi “pamaina” keičiasi. Vieni turistai rytoj išvyksta, kiti atvyksta (čia mes kiek per anksti atvykom). Todėl vos išlipus iš automobilio pasijutom kaip “American Pie” filme. Aplink visur simpatiški žmonės (tiek merginos, tiek vaikinai), daug alaus, riedlentės, beer-pong, garsi muzika, minkštas smėlis. Visi be galo draugiški ir linksmi. Nuvedė mus iki mūsų palapinės, kur jau gulėjo mūsų kaimynas (palapinė trivietė būtent mūsų). Tai buvo šešiolikametis iš Vokietijos. Beje, vidutinis amžius daugmaž kaip mano, apie 22 metų. Jauniausias šešiolikos - vyriausias - keturiasdešimt trijų. Susipažinom ir pradėjom linksmintis. Gal geriausiai atmosferą perkels šie filmukai. Kai kur čia esu ir aš.
 
https://www.youtube.com/watch?v=ivCFb6DzYxg
 
https://www.youtube.com/watch?v=IMMh9ziarGk
 
http://puu.sh/h5shX/49c47dc1dd.png
 
Iš lietuvių buvome tik mes dviese. Visi kiti - ispanai, prancūzai, vokiečiai (jų daugiausia), čekai, lenkai, rusai… Kalbėjome žinoma visi anglų kalba. Kas kaip galėjo… Ir štai atsikėlus šeštadienio ryte nepastebėjome jau nieko iš tų, su kuo bendravom naktį. Vietoj jų matome daug nepažįstamų žmonių, kurie ką tik atvyko ir dar atvyksta. Kasdien turėjome surfinimo pamokų ir šiaip žaidimų. Kartu su mumis miške įsikūrusios ir kitos stovyklos. Kartais varžėmes ir prieš jas.
 
http://puu.sh/h5slN/884cc8a34e.png
 
http://puu.sh/h5smO/f9cf1c3f99.png
 
http://puu.sh/h5snS/886be9636c.png
 
Per savaitę turėjom dvi ekskursijas. Vieną - į Prancūzijos gana prabangų miestelį Biarritz, kitą - į Ispaniją, San Sebastian’ą. Šiame mieste pasitikom labai gražų saulėlydį ir apie pirmą nakties pajudėjom atgal į Moliets. Buvo tikrai daug įspudžių, įvykių, ir pažinčių. Gaila tik dėl to, kad nemokėjau (iki šiol nemoku) plaukioti, todėl negalėjau pasimėgauti banglentėmis. Tik išbandžiau savo jėgas vieną kartą. Nelengva. Baisu.
 
http://puu.sh/h5tDS/bc2c7f850d.png
 
http://puu.sh/h5sjo/420863b54e.png
 
Ir štai atėjo sekantis savaitgalis, kai vėl keičiasi pamaina. Žinoma, kas nori, už papildomą mokestį, lieka. Turėjom išvykti šeštadienį, bet nepavyko. Penktadienio vakare per BlaBlaCar pradėjau ieškoti vairuotojų, kurie važiuoja link Paryžiaus sekančią dieną. Nieko neradau. Radau tik vieną moterį, kuri su vyru važiuoja sekmadienį po pietų. Tiek to, tinka. Kaina apie 50 eurų. Kaip susisiekti su vairuotoja? neaišku.
 
 
 
Iiiilgai ieškojau per visas stovyklas pracūzų, kurie galėtų padėti. Ir po geros valandos radau automobilį su prancūziškais numeriais. Prie jo ilsėjosi jaunuolių kompanija. Pavyko susitarti angliškai. Jie susisiekė su moteriške ir organizavo man vietą automobilyje. Už tai nuoširdžiai padėkojau ir įteikiau lietuvišką šokoladą. Vėliau teko prie jų trumpam grįžti. Klausė, ar neturiu dar šokolado, labai skanus.
 
Ir štai dar kartą pernakvojau palapinėje, papusryčiavau (beje pusryčiai ir dvi nakvynės mums gavosi nemokamai). Greičiausiai organizatoriai (visokie hipiai) nelabai pergyvena dėl to, o gal tiesiog pamiršo. Puiku, nes papildoma nakvynė, jei neklystu, 10-15 eurų.
 
Mane nuvežė reikiamu adresu ir viskas prasidėjo iš naujo. Dvi valandos laukimo, pergyvenimo ar laukiu tinkamoje vietoje, itt. Tik čia situaciją apsunkino tai, kad praeivių beveik nebuvo, o tie kas buvo, angliškai beveik nešnekėjo. Bet štai, atvažiavo reikiamas Renault. Kartu su manim ten pat įsėdo dvi merginos. Viena pusę kelio verkė, kita - juodaodė. Labai nemaloni. Kelionė trūko apie 9 val. Ir pagaliau aš vėl Paryžiaus centre.
 
http://puu.sh/h5t4z/0d4229ad83.png
 
Beveik kiekvieną naktį Moliets’e sėdėjom papludimy, kur vėsoka ir pučia vėjas. Todėl nenuostabu, kad peršalau. Paryžiuje atsiduriau apie 23:30. Nuėjau iki vienos iš kavinių, kad vėl pagauti wi-fi. Kur nakvoti neturėjau, todėl nutariau praleisti naktį gatvėje, vaikštant po naktinį Paryžių. Lyg ir romantiška.
 
Per Maps’us pastebėjau, kad randuosi visai arti Eifelio bokšto. Nutariau ten pirmiausia ir nueiti. Pakeliui teko sutikti nemažai jaunuolių, kuriuos stengdavau apeiti. Ir matyt neveltui. Tik vėliau sužinojau (jau Lietuvoje), kad vaikščiojau gana pavojingame rajone, kur “karaliauja” juodaodžiai. Esu pavargęs, su nuospauda, peršalęs, šiek tiek alkanas… Ir po 30 min. pagaliau matau danguje prožektorių ir už kelių minučių patį Eifelio bokštą. Mačiau jį iš tolo prieš savaitę, bet čia jis arti, naktį, apšviečiamas. Wow. Priėjau arčiau prie jo. Jis milžiniškas. Ten vėl kelis kartus prašė cigaretės. Išgirdus atsakymą “nerūkau”, manęs jau kurį kartą paklausdavo “o gal išgerti ko turi, alaus, ko nors stipresnio?”. Ir tokių “gaujų” buvo visai nemažai aplink bokštą, po juo. Padariau porą nuotraukų ir pajudėjau toliau.
 
http://puu.sh/h5t5F/cf312b1968.png
 
http://puu.sh/h5t6E/e9b5fabf10.png
 
Toliau, reiškia ten, kur kojos eina. Juk turiu dar visą naktį priešaky. Nuėjus 300 metrų nuo Eifelio bokšto prie šiukšliadėžių pastebėjau gaują žiurkių. Vėliau dar nekartą mačiau panašų rėginį. Dar už kelių šimtų metrų pastebėjau gulintį girtą benamį ir šalia stovintį vyriškį, kuris garsiai ant jo rėkė. Nuėjau iki Triumfo arkos, kur nutariau pailsėti.
 
http://puu.sh/h5tFX/b117c05d23.png
 
http://puu.sh/h5t7h/1bb7e8ccc1.png
 
Laikas ėjo labai lėtai. Nuėjau prie eliziejaus laukų. Buvau čia prieš savaitę, ne naktį. Ir dieną jie gražesni. Vaikščiojau kaip įmanoma lėčiau, todėl per visą “alėją” praeidavau per 30 min. Bevaikštant eilinį kartą, į kitą pusę, žmogus sėdintis ant suolelio, paprašė pagalbos. Priėjau. Paklausė kaip praeiti iki Eifelio bokšto. Kadangi pats ką tik ten buvau, paaiškinau, parodžiau telefone žemėlapį. Pabendravom. Tai buvo lenkas, kuris prieš pusmetį paliko šeimą ir turtą ir iškeliavo “bet kur”. Papasakojo kaip išgyvena, ką galvoja apie Prancūziją ir pačius Prancūzus. Palinkėjom vienas kitam gero kelio ir išsiskyrėm. Po keliolikos minučiu, tuose pačiuose eliziejaus laukuose mane pašaukė du jaunuoliai. Neskubant priėjau prie jų. Pokalbis buvo gana keistas ir įtartinas (kaip ir patys jaunuoliai).
 
Jie: Labas, atrodai išsiblaškęs, ar viskas gerai?
Aš: Taip, tiesiog vaikšioju, kvepuoju grynu oru
Jie: Iš kur esi?
Aš: Lietuva, Vilnius
Jie: O, ar gera ten?
Aš: Visai smagu
Jie: Ką gero galima pamatyti?
Aš: Daug ką. Geriau vieną kartą atvykti ir pamatyti. Rekomenduoju
 
Viso pokalbio metu mačiau, kaip bėgioja jų akys ir dažnai pažiūri vienas į kitą. Pajutau kažką nesmagaus ir pasakiau, jog skubu ir atsisveikinau.
 
http://puu.sh/h5tH3/a80b29f663.png
 
Buvo čia apie 3 nakties. Norėjau taip pat įgyvendinti savo “svajonėlę”. Papusryčiauti kaip tikras prancūzas. Paragauti kroasano.
Pajudėjau toliau nuo eliziejaus laukų. Tenka pripažįnti, jog naktinis Paryžius yra gana baugus ir nejaukus miestas. Žmonių (kaip nekeista) vienetai, gatvės tuščios, o seni pastatai yra neapšviečiami, todėl tamsoje atrodo kaip iš siaubo filmų.
 
http://puu.sh/h5t8v/4c59157fa5.png
 
Apie penktą valandą pradėjau domėtis, kur galima papusryčiauti kuo pigiau ir greičiau (buvau jau gerokai išalkęs). Po kurio laiko radau vieną kavinukę, kur labai mandagus ir linksmas vyrukas (greičiausiai savininkas) pasakė, jog atsidaro septintą. Nuėjau ant suolelio ir netyčia užmigau. Atsibudau penkias minutes iki septintos. Greitai nuėjau į tą pačią kavinukę. Buvau ten penkias minutes po septintos ir deja, jau buvo maža eilė. Nepavyko būti pirmu pirkėju. Tiek to, užsisakiau arbatos su bandele ir sultimis. Visiškai nesotu, bet užtat turiu nuotrauką instagramui.
 
http://puu.sh/h5t9x/36d3e715f0.png
 
Vėliau vėl pajudėjau link McDonalds’o, kur manęs laukė tualetas ir nemokamas wi-fi. Ant patogios kėdės užmigau. Atsibudęs vėl nuėjau į Apple Store pasikrauti telefoną. Sekantį rytą turėjau būti autobusų parkinge, iš kur mane nuveš į oro uostą. Galvojau kuo užsiimti. Vėl nuvykau prie Eifelio bokšto, papietavau sumuštiniu su sultimis, dar pasibasčiau po miestą.
 
http://puu.sh/h5tbt/d61f0f5733.png
 
Ir štai pagaliau vakaras. Kur nakvoti aš vis dar neturėjau. Miegojau per paskutines dvi paras porą valandų. Kažkodėl pradėjau nekęsti Paryžiaus. Tapau dar piktesnis ant visko. Nuėjau prie eliziejaus laukų, nes ten yra McDonalds, kuris veikia net iki trečios nakties. Nusipirkau šalia esančioje parduotuvėje keksiukų ir sulčiu. Nuėjau i McD antrą aukštą ir pradėjau vakarieniauti. Vėliau pabandžiau užmigti. Pusvalandžiui užmigti pavyko. Netoliese sėdėjo vyriškis, kuris taip pat kelias valandas sėdėjo, vėliau užmigo.
 
http://puu.sh/h5tco/5a64e33941.png
 
 
Trečią valandą, po uždarymo, nuvykau link parkingo. Ten jau buvo keli baltarusai, kurie keliavo pro Vilnių į Baltarusiją, lenkas, kuris keliavo pro Vilnių į Lenkiją ir benamiai. Dar pasivaikšiojus dvi valandas aplink parkingą grįžau, sulaukiau autobuso ir nuvykau link oro uosto. Skrydis buvo be nuotykių. Namo grįžau pavargęs, bet laimingas ir su kruva atsiminimų.
 
Atsiprašau už klaidas, jei tokias rasite. Nesitikėjau, kad užtruksiu tris valandas. Mielai atsakysiu į Jūsų užduotus klausimus.

Ką gi - nemokama advokato konsultacija būsimiems verslininkams :))
 
Jau yra sukurta ne viena tema apie tai, kokios idėjos yra geros ir kaip pradėti verslą, tik neradau informacijos, kad kas nors būtų paminėjęs vieną esminį momentą. Pabandysiu paaiškint trumpai, kas ir kaip.
 
Temoje apie įmonės steigimą antru punktu yra nurodyta, kad 40 lt, kainuoja patikrinimas, ar nėra tokio pavadinimo duomenų bazėje. Šis patikrinimas - pinigų išmetimas į balą, nes tą patikrinimą nemokamai padaro pats Registrų centras - tiesiog Jums neleis registruoti įmonės pavadinimo, jei toks jau yra.
 
OK, tarkim, Jūs pasirenkate pavadinimą, kurio dar nėra duomenų bazėje, jį Jums užregistruoja, kelis metus vystote savo verslą, ir apyvartos jau normalios, ir nemažai suinvestavote į reklamą... o tada gaunate pretenziją, kad Jūsų įmonės pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ankstesnį prekių ženklą, kuris registruotas net ne Lietuvoje, o kur nors Ispanijoje ar JAV (esant tam tikrom aplinkybėm tie prekių ženklai pilnai galioja ir Lietuvoje). Pretenzijoje rašoma, kad arba Jūs susmokate po 10 % nuo paskutinių kelių metų apyvartos, arba Jus tiesiog paduos į teismą, kadangi kelis metus naudojotės pavadinimu, kuris panašus į tą nelemtą prekės ženklą, klaidinote vartotojus, bla bla bla.
 
Aukščiau nurodytas scenarijus yra labai realus, nes (ypač Rusijoje) yra netgi tam konkrečiai steigiamos įmonės, kurios registruoja prekių ženklus, laukia, kol atsiras naujos įmonės panašiais pavadinimais, leidžia joms atsistoti ant kojų... o tada ir prasideda. Iš principo - domenų prekybos verslas jau yra atgyvenęs verslas. Būtent prekių ženklų registracija (paprastai - su tikslu vėliau arba tuos prekių ženklus parduoti arba užtampyti teismuose naivius verslininkus) dabar yra "ant bangos". Juolab, kad prekės ženklas kainuoja nuo 480 lt., galioja 10 metų. Vos ne domeno kaina, o gaunamos teisės - įgyjate vos ne absoliutų monopolį. Netgi prieš tuos pačius domenus :)
 
Kaip to išvengti? Yra du būdai:
1) kreipiatės pas advokatus (ir ne bet kokius, o tuos, kurie būten dirba (o ne tik savo svetainėje nurodę, kad "dirba") su prekių ženklais. Tai svarbu, nes su prekių ženklais yra daug niuansų, o Lietuvoje TIKRAI nusimanačių yra gal 20 žmonių). Advokatas Jums padarys tyrimą, ar pasirinktas įmonės pavadinimas nekonfliktuos su ankstesnėmis teisėmis, kurių pagrindu gali tekti ne tik pavadinimą pasikeisti, bet ir mokėti kompensacijas už padarytą žalą. Normalus tyrimas pas normalų advokatą kainuoja apie 800 Lt.;
2) patys registruojate prekės ženklą, kuris yra toks pats kaip įmonės pavadinimas. Jei paaiškės, kad vistik užsirovėte ant prekės ženklo savininko, kuris sugalvojo pasipelnyti Jūsų sąskaita - turint prekių ženklą jam nereikės mokėti žalos atlyginimo, nes pagal teisės aktus žalai atsirasti yra būtinas elementas - NETEISĖTUMAS. O kol Jūs turite registruotą ir galiojantį prekės ženklą - įmonės pavadinimas yra naudojamas TEISĖTAI. Kitas momentas - jei paaiškėja, kad užsirovėt tikrai rimtai, ir pretenzija yra tikrai pagrįsta - Jūsų prekės ženklo registracijos panaikinimas užtruks kelis metus. Per tą laiką laisvai spėsti išsiparduoti pažymėtas prekės ženklu prekes, pasikeisti pavadinimą, pereiti ant kito prekės ženklo. Aišku, gal ir gaila bus pasikeisti pavadinimą, bet bent jau finansinių nuostolių neturėsit.
 
Ir paskutinis svarbus dalykas - nebūkit naivūs, manydami, kad pavadinimas "gal praslys". Aš pats (tiek ir kiti teisininkai) kasdien žiūrim, kokios yra įsteigiamos naujos įmonės, kokie pavadinimai įtraukiami į laikinąjį registrą. Ir mes patys pranešam prekių ženklų savininkmas - "žiū, va tokia ir tokia nauja įmonė įsisteigė, galima ją paduot į teismą, kad pavadinimą pasikeistų". Tada pats prekės ženklo savininklas sprendžia - truktelti dabar, ar palaukti kelis metus, kai įmonė pinigų turės :).
 
Na, nežinau, ar supratot iš mano rašinėlio esmę. Sudėtinga sutraukti į kelias pastraipas tai, apie ką seminaruose klientams kelias valandas skaitai :).
 
Jei turit kokių nors klausimų - rašykit man į PM. Tiesa, esu parašęs kelis straipsnelius šia tema. Kam įdomu - irgi per PM.
 
****
 
Ir dar šis tas prieš miegą. Dalai Lama yra pasakęs - "išmok taisykles, kad žinotum, kaip jas laužyti". Kas gi geriau išmano taisykles, jei ne teisininkai? Praeitą ketvirtadienį Lietuvoje buvo užregistruotas naujas prekės ženklas "DRĄSIUS" alui ir kitiems svaigiesiems gėrimams žymėti. Prekės ženklo savininkas - UAB "ETB LEGAL". Viskas iš pirmo žvilgsnio lyg ir normalu, bet pasižūrėkim, kuo gi užsiima UAB "ETB LEGAL" - ogi teisinių paslaugų įmonė. Negi teisinių paslaugų įmonė dabar staiga pradės gaminti alų?
 
Manau, ne. Duodu galvą nukirsti, kad čia yra būtent tas atvejis, kai prekės ženklas buvo užregistruotas arba su tikslu jį parduoti tiems, kas už jį bragiai mokės arba palaukti, kol iš tiesų bus pradėtas gaminti alus "DRĄSIUS" arba atsidarys baras, restoranas, kavinė, viešbutis pavadinimu "DRĄSIUS" (šio prekės ženklo registracija pagal teismų praktiką leis uždrausti veikti tiems barams, kavinėms, restoranams, viešbučiams, moteliams ir pan.).
 
Manyčiau, šis prekės ženklas su laiku atsipirks su kaupu :)
 
Labos nakties.

Nu va šiandien 7h ryto jau buvau namie :) Užsukau iškart pas chirurgus su tuo lapu iš ligoninės. Pasikeičiau tvarsčius. Daktaras pasakė, jog operavo dvylikapirštę žarną, nes buvo trūkusi.. Sako gerai, jog gerai baigėsi.

Nu va šiandien 7h ryto jau buvau namie :) Užsukau iškart pas chirurgus su tuo lapu iš ligoninės. Pasikeičiau tvarsčius. Daktaras pasakė, jog operavo dvylikapirštę žarną, nes buvo trūkusi.. Sako gerai, jog gerai baigėsi.

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Nu va šiandien 7h ryto jau buvau namie :) Užsukau iškart pas chirurgus su tuo lapu iš ligoninės. Pasikeičiau tvarsčius. Daktaras pasakė, jog operavo dvylikapirštę žarną, nes buvo trūkusi.. Sako gerai, jog gerai baigėsi.

Nu va šiandien 7h ryto jau buvau namie :) Užsukau iškart pas chirurgus su tuo lapu iš ligoninės. Pasikeičiau tvarsčius. Daktaras pasakė, jog operavo dvylikapirštę žarną, nes buvo trūkusi.. Sako gerai, jog gerai baigėsi.

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..

Sveiki, visų pirma noriu pranešti jog rašau telefono pagalba, tai gali būti klaidų. ;)
 
Trumpai papasakosiu ką veikiau Lietuvoje iki išvažiavimo ir kodėl sumaniau išvažiuoti. Jau trys metai kaip Lietuvoje dirbu renginių organizavimo įmonėje. Mano pareigos DJ, garsistas, šviesų operatorius renginiuose. Dirbu komandoje su renginių vedėju. Vestuvės, jubiliejai, įmonių renginiai bei sąskrydžiai. Hobis tapo mano mylimu darbu. Man šiuo metu 22 metai. Šiuo darbu nesiskundžiu ir tikrai eina uždirbti. Bet... tai yra sezoninis darbas. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo galo kažkur tai. Po to naujų metų sezonas. Gruodis ir nepilnas Sausio mėnuo. Dirbti tenka pagrinde penktadieniais ir šeštadieniais. O kai nėra renginių tenka sedėti be darbo. Buvau susiradęs dar papildomą darbą fizinėje apsaugoje.. taip ir sukausi visus metus. Atėjo Sausio mėnuo.. renginiai baigėsi.. apsauga jau įkyrėjo iki gyvos galvos.. pradėjau susirašinėti su geru draugu iš UK. Sako varyk pas mane. Pabūsi iki Gegužės mėn., grįši atgal ant renginių sezono. Darbo bus sako fabrike kur ir pats dirba. Nu kažkaip galvojau.. ką aš čia sedėsiu dbr tuos tris mėn už 1200lt.. nuoma,viskas kita.. ir nusprendžaiu lėkt į Angliją. Beje,Anglijoje esu buvęs vienai vasarai padirbėti. Pasisekė labai gerai. 7 savaites prabuvau. Dirbau pas Anglus. Parsivežiau netoli 10K lt. Nusipirkau bilietus Vasario 26d. ir pradėjau laukt skrydžio..
 
DIENA KAI TEKO IŠSKRISTI
Į Angliją skridau su lėktuvu pirmą kartą, o šiaip lėktuvu trečią. Skrydis su RyanAir iš Rygos oro uosto. Lagaminas sukrautas. Įsėdau į mašiną ir draugas nuvežė. Iki skrydžio dar gera valanda. Skrydis 11:25 turėjo būti. Praėjau visus check in ir laukiu jau prie vartų. Likus iki skrydžio nebedaug laiko per garsiakalbius praneša jog skrydis vėluos dėl oro sąlygų. Lauke didelis rūkas buvo.. visi sunerimę.. nu nieko galvoju, laukiam.. tylu.. tylu.. jau koks pusvalandis praėjo. Tylu. Ekranuose vis rodo , kad skrydis delayed vis dar ir dar pusvalandžiui.. O aš Anglijos laiku 14:25 turėjau jau bilietus autobuso iš oro uostą į Norwich miestą pas draugą nusipirkęs.. vis žiūriu žiūriu, kad spėčiau.. galiausiai išgirdom jog mūsų lėktuvą nukreipė į Vilnių nes Rygoje negali nusileisti niekaip.. prasidėjo nerimas pas visus. Tai kada skrydis ir t.t Tai galiausiai lektuve jau buvau 15:10 mūsų laiku.. skrydis šiaip turėjo būt 11:25.. beveik 4h vėlavo.. nu nieko skrendam.. jau į autobusą nebespėsiu niekaip. Kišenėje 40 svarų. Lagamine du blokai cigarečių ir 200g tabako. Nu galvoju užteks pinigų pavalgyt ir nusipirkt kitą bilietą pas draugą.
 
IŠLIPIMAS ORO UOSTE
 
Ohoo.. buvo pirmi žodžiai. Toks didelis Londono Stansted oro uostas. Kaip čia nepasiklysti.. pradėjau sekt visą bandą išlipusią iš lektuvo. Visi eina kažkur tai , einu ir aš :D atėjom pasų patikrinimo punktą. Eilės didelės. Praėjau šiaip ne taip. Viskas aš jau stoviu vienas tarp begalės žmonių. Jau nebėra ką sekt. Nes visi kas kur savo reikalais. Anglų moku gan gerai . Tai pagal užrašus susiradau kaip išeit normaliai į lauką , nes norėėėjau betkaip rūkyti.. Susiradau. Surūkiau dvi cigaretes. Pagalvojau. Pamasčiau jog viskas, aš nebe Lietuvoje. Aš Londone. Reikia pradėti veikt protingai ir stengtis pasiekt galutinį tikslą - draugo namus. Su juo susisiekt nėjo, nes darbe. O mano telefonas išsikraudinėjo. Bėda su juo, baterija prastai laiko. Užsirašiau jo nr.ant lapuko ir įsidėjau į striukę. Jeigu išsikrautų telefonas ir po to galėčiau susisiekt su juo. Pradėjau ieškot kur nusipirkti National Express autobuso bilietų į Norwich.
 
PRATĘSIU UŽ KOKIO PUSVALANDŽIO.
Nu va,bandau rašyti toliau. Susiradau el. aparatą kur galima nusipirkti bilietus, tai iš naujo vėl nusipirkau bilietus į Norwich, to dar nežinojau jog su senu bilietu pavėluotu galima važiuoti, primokėjus papildomai penkis svarus. Iki sekančio išvažiavimo dar dvi valandos. Pradėjau kimarinti, rūkyti,ir šiaip vaikščioti po oro uostą. Už kokio pusvalandžio paskambino draugas, pasakiau kaip viskas išėjo, sako nieko nepadrysi, visko būna, tik jis paprotijo nueiti į National express kioską ir ten pasakyti kaip buvo, gražino man pinigus už tą naują bilietą. Buvau laimingas, nes sutaupiau 28 svarus. Nuėjau po to į Burger Kingą pavalgyt, nes visa diena be maisto.
 
Įsėdau pagaliau į autobusą ir prasidėjo kelionė pas draugą. Kelionės trukmė apie 4h. Norwichiaus stotelėje buvau jų laiku 23:10. Telefonas jau buvo išsikrovęs prieš kokias 5 min. Bet gerai jog buvo stotyje žmonių ir davė paskambint draugui. Nors jau draugas pats ruošėsi lėkti į stotį, nes man skambino, o telefas išjungtas buvo. Už gero pusvalandžio aš jau šiltai sedėjau pas draugą ir gurkšnojom alų bei dalinausi įspūdžiais.
Draugas pasakė, jog poryt varom visai į kitą Anglijos pusę, į kitą darbą. Neteks dirbti Fabrike, rado skelbimą kur kur kas geriau ir normaliai moka. Nu ką galvoju aš, bandom. Dirbt juk atvažiavau. Nusipirkom bilietus , ant jų išleidom po 40 svarų. Už viską draugas mokėjo, nes aš nebeturėjau nieko beveik. Vasario 28 dieną prasidėjo kelionė į nežinią. Žinojom tik miestą, ir telefono numerį kam pasiskambint kai jau nuvyksime bei plius minus adresą. Kelionė prasidėjo 7h ryte. Pirmiausia reikėjo pasiekt Londoną, Visctoria station. Po to ten palaukus valandą sėst į sekantį autobusą ir lėkt į galutinį mūsų tašką. Keliavom ilgai. Galutinio taško stotelėje buvome apie 19h. Paskambinom duotu numeriu, pranešti jog mes esame stoty. Atsiliepęs žmogus sako, tuoj atvažiuos vyrai pasiimt jūsų, būkite būtent ten. Nu ką, sėdim ir laukiam.. pusvalandis prabėgo.. nieko.. sakau draugui gal paskambink, pasiteirauk kas kaip. Jis sako, nebijok, atvažiuos.. sėdim ir laukiaum toliau. Jau 20h.. šalta.. cigaretė po cigaretės.. draugas sugalvojo jau pats paskambinti be mano paraginimo.. ir ką jūs galvojat? Telefonas už ryšio zonos ribų.. beliko sedėt ir laukt.. 21h...22h..23h.. nebežinom ką daryti.. telefonai jau miršta.. sakom reikia bandyti kažkaip patiems nusigauti į tą vietą.. pasižiūrėjom per navigaciją maždaug koks atstumas, ir parodė jog apie 20 mylių.. bandom skambinti taxui.. taxas sako 60 svarų. O pas mus bendrai tik 43 svarai.. perskambinę visus taxus šiaip ne taip vieni pasisiūlė nuvežti už 45 svarus, bet tiek neturim. Sakom please for 43.. sako NO. Call us back when you have 45.. galvoju nu ir daunai tie anglai.. Tai ėjo žmogus pro stotį pardaviau cigarų pakelį už 3 svarus. Atvažiavo taxas ir pradėjom ieškoti tos vietos, šiaip ne taip radom. Ten buvo vienas iš daugelio namas, kuriuose yra apgyvendinti darbuotojai lietuviai. Nuvažiavę vos prisibeldėm, nes visi buvo užbaliavoję,girti jau miegojo. Valandų buvo apie pusę pirmos. Iš šios xatos ir turėjo kažkas atvažiuot pasiimt mūsų, bet deja visi girti.. Nu mus paguldė, sako rytoj 6 h keliamės, 6:30 išvažiuojam į darbą. Sako apsirenkit šiltai bei neparšlampamai. Nu tą žinojom priešvažiuojant, tai draugas parūpino guminius, ir t.t
 
PIRMA DARBO DIENA
Nuvažiavom, užpildėm trumpą Induction, sužymėjom varneles kad tą ir tą perskaitėm. Davė aprangą vis dėl to naują ir sako eikit dirbt. O darbas montuoti saulės baterijas. Darbas lauko sąlygom, nesvarbu lietus ar sniegas. Reikia dirbti. Nuo 7 h iki 19h. Du breakai yra po 30 min. Darbas be išeiginių, jeigu reikia laisvadienio reikia prašyti, neatvykus į darbą, 50 svarų bauda. O į dieną uždirbdavom po 65 svarus. Bet nekainavo apgyvendinimas. Kelionė simboliškai ten po kelis svarus į darbą. Nu ką pradėjom dirbti. Apsipratom, darbas nebuvo lb sunkus, ir nieks nestovėjo už nugaros ir nevertė dirbti. Būdavo laiko ir pakimarinti.. Ir prasidėjo rutina.. darbas, namai, darbas.
 
TAI, DĖL KO TENKA VAŽIUOTI NAMO
 
Grįžus po devintos darbo dienos be išeiginių pasijutau nekaip. Pilve pajutau nežmoniškus skausmus. Išgėriau vaistų , nieko nieo nevalgęs nuėjau gult, /sakau užmigsiu, atsikėlęs ryte į darba pasijusiu geriau.. bet deja.. buvo dar blogiau.. visi išvažiavo į darbą aš likau raitytis iš skausmo namie.. visą dieną negalėjau užmigt.. gėriau vaistus. niekas nepadėjo.. maniau jog kažkas blogai su apendicitu.. vakare grįžęs draugas pamatęs mane iškart iškvietė medikus.. atvarė medikai ir maždaug taip pat nusprendė jog apendicitas, sako reikia būtinai važiuoti į ligoninę.. sutikau, nes skausmas toks, jog norėjosi numirti.. Pasiėmiau piniginę ir telefoną su pakrovėju ir išvažiavom. Ligoninėj atliko tyrimus, uždavė daug klausimų, davė daug vaistų ir užmigdė.. Ryte laukė operacija.. Sako apendicitas tau. Sakau nu ok, operuokit.. Pabudęs iš po operacijos pasijutau geriau, bet jautėsi pjūvio skausmas. Daktaras atėjęs sako, tau ne apendicitas buvo, o kažkokia inekcija žarnyno .. darė laroscopia ar kažką panašaus, sunku buvo suprast man po prabudimo tuos angliškus ligų terminus.. pjūvis didesnis nei per sprindį buvo ir yra šiuo metu.. penkias dienas negalėjau valgyti.. netekau kokių 6 kg .. ligoninėje pragulėjau 10 dienų.. neturėjau jokio insurance, nei tos Europinės kortelės iš Lietuvos pasiėmęs.. Manęs klausė ligoninėje apie tai, bet sakau nieko neturiu. Tai aš jiems tik v.p pasakiau ir gimimo metus ir tiek.. manau gal neteks susimokėti kosminės sumos už gydimą.. Vakar mane paleido jau.. jaučiuosi 7/10. Dirbti nebegaliu. 3 mėnesius nieko sunkaus negaliu kelti.. Dabar laukiu 560 svarų iš darbdavio ir noriu kuo greičiau grįšti namo... Grįšiu ne tik su nuotaika , kad viskas išėjo lievai, bet ir su boga sveikata..