ManoDebesis

Video paaiškinantis kaip jūsų interneto svetainė pasiekia lankytoją

Eksperimentuojame su edukaciniais video programuotojams. Labai laukiame pasiūlymų ką programavimo srityje jums sunku įsivaizduoti ir kam praverstų toks paaiškinimo formatas :)

Saugoma duomenų bazėje SQL.

Informacija užšifruoajma, kai ją įveda vartotojas WEB projekte, ir įrašomą į duombazę SQL.

O nuo kieno akių norima apsaugoti? Jeigu norima, kad informaciją žinotų tik svetainės lankytojas, ne svetainės administratorius, tuomet saugiausia, kad informacija atšifruojama tik kliento naršyklėje.

Slaptažodžių saugumą esu aprašęs šioje temoje https://uzdarbis.lt/t323788/php-slaptazodziu-saugumas/

Klausimas yra kur bus šifruojama informacija ir kur saugomas šifravimo raktas? Reikia šiek tiek daugiau informacijos kaip keliaus informacija ir kokiu tikslu duomenys šifruojami.

Pats paprasčiausias variantas traktuojant, kad nebus jokių specialių simbolių. ReikiaPuslapio teisus, ši problema nėra tokia paprasta.

http://php.debes.is/bi7jwoqt

ManoDebesis labai puikiai atsakė į trolių klausimus, tačiau lietuviška terminologiją (net ir su nuorodomis į wiki) pakišo koją ir nepadėjo suprasti apie ką visas šitas reikalas.

 

Aš tik gal dėl pačio puslapio pastebėjimą turėčiau, kad jums dabar į ką reikėtų investuoti, tai gražų dizainą (dabar atrodo kaip monochrome) ir turinį, nes kaip paaiškėjo net ir patys kiečiausi hostingo ekspertai nieko nesuprato.

 

Iš tikro paskaičius tokią diskusiją, darosiu liūdna, nes į tokias rankas niekados neatiduočiau talpinti savo projekto.

Ačiū Augustinai! Šiuo metu dirbame prie geresnio informacijos perteikimo metodo.

Svetainės dizainas buvo paremtas minimalizmu. Tikslas buvo neužgošti turinio. Dizainas ir informacijos perteikimas tobulinamas.

Peržvelgiau diskusiją ir noriu pritarti Augustinui – tiesiog šlykšti tulžis iš kai kurių oponentų liejasi. Gal susiturėkit ir energiją verčiau skirkite savo teikiamų paslaugų tobulinimui, m?

 

Dar viena pastaba dėl kalbos (kultūros), kurią ne vienam reikėtų patobulinti. Kaip pas besikeikiantį bei nuo pirmos akimirkos tujinantį verslininkėlį, taip ir pas savo kalbą angliškais (ar kokia kita kalba) intarpais „paįmantrinantį“ provincialą rimtas klientas niekada neateis. Galvokit.

Ačiū knoppkius už tavo nuomonę. Vyko ne visai oficiali diskusija. Aiškinant tam tikrus dalykus neišvengėme angliškos terminologijos. Ji turi aiškius apibrėžimus, taip stengėmės išvengti interpretacijų.

ManoDebesies darbas atrodo įdomus. Linkiu augti ir tobulėti, ateityje bus smalsu išbandyti.

Ačiū!

ManoDebesis, nepamirškite nuolat atnaujinti informacijos apie vykdomą projektą. Kad ir nenusiseks - vis tiek pagirtina iniciatyva ir ryžtas. Sėkmės projekte.

 

P.S. Kas liečia standartinius šio forumo hostingTrolius (hostingTrolis - tulžingas, neadekvatus asmuo siekiantis pažeminti kitus hostingo paslaugų teikėjus ir tokiu būdu tapti hostingo lyderiu šiame forume.) - mažiau veliantis su jais į "diskusijas" daugiau laiko sutaupysite.

Ačiū BruceW! Projekto pasiekimus mes išsamiai aprašysime bloge.

Sukurdami šią temą mes siekėme diskusijos, jos metu gavome labai svarbų grįžtamąjį ryšį.

Pridėsiu ir aš savo trigrašį -

ManoDebesis reiktų išmokt priimt kritiką, kuri beje yra gana pagrįsta, nes kol kas svetainėje debes.is tik manipuliuojama garsiomis frazėmis ...

 

Frazė "Naujos kartos hostingas modernioms svetainėms" skamba rimtai, bet taip pat akivaizdu, kad čia kol kas labiau tik svajonės ... Nebent tą nauja karta - tai lyginant su kokiu nors garažiniu superduperhosting.lt ..;)

 

Kaip ir rašė HOST321, "Tam reikia milijoninių investicijų " ir dar pridėčiau - Rimtos IT specų komandos su 10+ m. patirtimi dirbant su tartautiniais Enterprise lygio klientais ...

Ačiū val_das už tavo nuomonę. Kritika yra labai laukiama, toks ir buvo mūsų tikslas.

Paslaugas gretiname su standartiniu hostingu. Papildomai klientams išsprendėme failų sinchronizacijos, duomenų bazės replikacijos, DNS geolokacijos ir resursų sekimo iššūkius.

Na o dėl debes.is - tai tikiuosi, kad jums kas nors vis dėlto pavyks ir kokiais 2020 m. jūs būsit IT kompanija su milijonine apyvarta ;) ir stipriais produktais ;)

Ačiū!

Kokia programavimo kalba yra parašyta ši programa?

http://www.part.lt/img/591c14a6ba93d45fd55ba0d5ddaa871d861.png

World Of Warcraft žaidimo variklis parašytas su C ir C++, vartotojo sąsaja su Lua.

Tiesa pasakius būtų įdomu susitikti konstruktyviam dialogui ir pažiūrėti ką Jūs ten siūlote, nes kolkas man tai visiškos pievos.

 

Bet gi kolkas niekas mūsų nekviete HOST321.. Blin, nebijokit, gi ne bytukių balių siūlome.

Ačiū už pasiūlymą, tačiau mūsų platforma, filosofija ir planai išsamiai paaiškinti svetainėje ir šioje diskusijoje. Jūsų nuomonė apie paslaugas ir mūsų intelektualinius gebėjimus taip pat visiškai aiški.

Mes nekonkuruojame su didžiausias pasaulio tiekėjais. Teiginys, kad pasiūlyti visiškai kitam rinkos segmentui kažką panašaus reikia turėti milijonines investicijas yra tiesiog neteisingas. Įgyvendinti fundamentalius PaaS platformų teikiamus privalumus turint geras programavimo/technines žinias nėra taip sudėtinga. Visi projektai yra scalinami pagal paklausą, nuo to priklauso kiek investuojama į pradinę infrastruktūrą.

Pasikartojant, VPS yra pradinis žingsnis. Šiame etape daugiau smulkių virtualių serverių su replikacija yra patikimiau nei vienas brangus serveris. Sekančiame etape bus naudojami dedikuoti commodity serveriai.

Žodžių neiškraipom ir išmokstam skaityti - JŪS TOKIŲ INVESTICIJŲ MILIJONINIŲ NETURIT, kad tai pradėti teikti.

 

Gal užteks juokauti ir vis gi pradėti rimčiau domėtis? VPS duoda didesnį patikimumą - Įrodykit, o aš įrodyti galiu labai lengvai, kad VPS yra 1000 kartų mažesnio patikimumo nei dedikuotas serveris. Todėl tokie rašymai - ne tik žmonių klaidinimas, bet ir parodymas, kad vis gi nieko nesuprantate patys ką darote, o tuo labiau šnekate nesamones.

 

Grįškit Jūs į XXI amžių, niekas senai nevažinėja į DC, kad paleisti platformą, viską atlieka DC darbuotojai, pakanka tik išsiųsti įrangą ir speficikaciją...

 

Kaip ir minėjau anksčiau ir dabar paminėsiu - užteks šnekėti nesamonės ir neišmanančius dalykus, visi argumentai yra 12 metų vaiko......

 

Kaip tik mėnesio gale būsiu Šiauliuose, tai galiu į Radviliškį pas Jus į svečius su Andriumi atvažiuoti - pašnekėti apie šią platformą, jei mane įtikinate jos efektyvumu - 100 000lt pradžioje investuosiu.

HOST321 – gėda, atrodo teikiate talpinimo paslaugas, tačiau nesuprantate fundamentalių principų.

Pagal tavo logiką, didieji tiekėjai tokie kaip Google Cloud Platform, Amazon Web Services, Facebook turėtų veikti nepatikimai, nes naudoja commodity serverius? Vienas iš PaaS tikslų ir buvo padaryti nepatikimus komponentus patikimais.

Taip, mūsų atveju kol kas žemiausias commodity komponentas yra VPS. Jam sutrikus, lankytojai nukreipiami į kitą repliką. Tačiau fundamentaliai platforma nėra pririšta prie būtent tokio virtualizacijos mechanizmo. Scalinant teks neišvengiamai talpinti savo serverius. Mažesniu mastu logiškiau turėti ne didžiulį serverį, o daugiau mažų virtualizuotų replikų, tuomet patikimumas didesnis.

Sugrįžkite į 21 amžių. Čia nebereikia prisukinėti varžtų ir važiuoti į DC, kad paleisti savo platformą.

O čia jau prašau paaiškinti, ką jūsų manymų reiškia teiginys: Debesų kompiuterija.

 

Hardware sakot neturi įtakos....na na, tai gal pastatykit tada P4, jie tai išviso, už dyką randami skelbimuose užsienyje...kam pirkti hardware....juk programavimo lygmenyje tvarkosi gedimai, nereikės nei CPU nei RAM keisti nei dar ko nors....

 

O kaip jūs programiškai išspręsit bėdą, kada pas kitą tiekėją (VPS) suges įranga? Jums juk hardware brangaus nereikia, jei jau suges pas tiekėją - tai Jūs kaip programiškai išspręsit problemą?

 

Tai gal kaip Jūs teigiat, debesų technologijai ir nereikia jokių SAN/NAS? Kam, jei galima programiškai tai išspręsti? P.S. Yra virtual SAN bet čia neatlieka tokios f-jos kaip hardware....

*Grabbing popcorns*

 

Na hardware vistik yra svarbus, aišku didesnė apkrova tinklui, nes sinchronizacija rys trafiką taip, kaip banginis planktoną. Nemanyčiau, kad geras sumanymas talpinti viską VPS serveriuose, kur galimas belenkoks overbukinimas, taip kad su pigiausiais sprendimais toli neisite, jau nekalbant apie tolimą važiavimą.

 

Aišku turbūt dar sugalvosite kimsufi arba online.net serverius pasiimti ir verksite, kad 3 dienas niekas nesuuportina mirus hardui ar serveriams, kai mandagiai prancūzų kalba pasiųs nafik ir paprašys parašyti forume, kur postą peržiūrės koks studentas adminas gerdamas kavą po 2 dienų ir sugalvos, kad gal reikia pakeisti hardą ( hardus ), kuris jau dirbo 30 tūkstančių valandų į dulkėmis apėjusį vos tempiantį oldschoolą. Iš patirties sakau.

 

Nesvarbių dalykų nebūna ir kiekvienas mažiausias menknėkis gali turėti labai daug įtakos.

Susipažinkite – commodity computing. Negi pirmą kartą girdite, kad Google Cloud Platform, Amazon Web Services, Facebook ir Rackspace naudoja commodity hardware?

Visas IT hardware sugenda, tai nenuginčijamas faktas. Nesvarbu ar tai asmeninis serveris, dedikuotas serveris ar VPS tiekėjo serveris. Vienintelis būdas užtikrinti 100% availability yra redundancy. Pirmas mūsų žingsnis buvo sukurti platformą, kuri gali veikti extremely hostile environments. Infrastruktūros komponentai ant kurių veikia platforma yra lengvai pakeičiami.

Jūsų argumentai paremti straw men. Puiku kad jūs esate orakulai ir sugebate skaityti mūsų mintis, nuspėti planus, įvertinti mūsų technines žinias ir galimybes, apskaičiuoti mūsų finansus. Tikriausiai lengva ir klientams pateikti tai ko jie nori, visos jų mintys kaip ant delno <sarcasm>.

Trumpai, mūsų planas yra pasiūlyti paslaugas turinčias fundamentalių skirtumų nei egzistuojančios rinkoje. Atradus tikslinę auditoriją ir sulaukus klientų susidomėjimo projektas bus scalinamas. Platforma veiks ant naujausios kartos commodity hardware. Kliento aplikacijos nenutrūkstamas veikimas ir greitis yra King. Tai bus užtikrinama pasinaudojant distributed computing clusters paskirstytais įvairiose pasaulio vietose.

debesys ant supuvusiu iv vps`u ?

Debesų kompiuterijoje hardware kokybė nebeturi didelės įtakos. Tendencija yra naudoti pigius (dažnai custom made) komponentus kurie gedimo atveju būtų lengvai pakeičiami. Realybė tokia, kad net ir brangiausi, branded, komponentai genda. Downtime tiesiog išsprendžiamas programiniame lygmenyje palaikant aktyvias kopijas.

Projektas yra proof of concept stadijoje. Fundamentalios platformos savybės įgyvendintos ir jas galima išbandyti. Tolesnius mūsų veiksmus ir investicijas įtakos klientų susidomėjimas.

Seriously? Niekur nieko neminėjau apie kainas, minėjau apie mažai mokius klientus. Pasakyti ar kaina yra maža, ar ji yra didelė šiuo atveju net nelabai įmanoma, nes neaišku kiek pvz mano svetainė sudegins skaičiavimo resursų. Pvz: dalyvautumėte viešajame pirkime ir kokia valstybinė įstaiga pateiktų pateiktų reikalavimams vietai ir srautui. Koks dar blin skriptų vykdymo laikas? Kaip jūs įsivertinsit viską, nes ten turi būti viskas included? :) Tai kaip įsivertinti vartotojui, ar jam nereikės dvigubai susimokėti? Visi nori mokėti tik tiek ir nei kiek daugiau. Taigi bent normalius apsrasymus su pavyzdžiais, kiek maždaug resursų naudoja svetainė su 1000 lankytojų jau bus tam tikras atspirties taškas.

Paskaičiavimus ir pavyzdžius būtinai pridėsime.

Dalyvaujant viešajame pirkime neišvengiamai tenka prognozuoti svetainės lankomumą. Pagal keliamus reikalavimus vis tiek reikia parinkti talpinimo planą arba serverį. Utility computing atveju numatomas biudžetas.

asmeninis kompiuteris naudoja TEO dns serverius kuriuos pasiema per dhcp

 

serveris 1 naudoja baltnet dns serverius

 

serveris 2 naudoja parašysiu pm

Ačiū už informaciją. Išanalizuosime ir išspręsime problemą, kad geolokacija veiktų visais atvejais.

Gal galite patikslinti kokius DNS serverius naudojate asmeniniame kompiuteryje ir antrame serveryje? Į JAV serverį turi nukreipti tik jeigu DNS užklausa gaunama ne iš Lietuvos.

Kol kas jūsų sistema ne tai, kad pagerina pasiekiamumą, o tik pablogina.

 

iš serverio 1 kuris randasi LT:

 

ping debes.is

PING debes.is (185.5.54.132) 56(84) bytes of data.

64 bytes from lt.debes.is (185.5.54.132): icmp_req=1 ttl=61 time=0.338 ms

64 bytes from lt.debes.is (185.5.54.132): icmp_req=2 ttl=61 time=0.333 ms

64 bytes from lt.debes.is (185.5.54.132): icmp_req=3 ttl=61 time=0.341 ms

^C

--- debes.is ping statistics ---

3 packets transmitted, 3 received, 0% packet loss, time 2003ms

rtt min/avg/max/mdev = 0.333/0.337/0.341/0.015 ms

 

iš serverio 2 kuris randasi LT:

 

ping debes.is

PING debes.is (192.96.207.135) 56(84) bytes of data.

64 bytes from us.debes.is (192.96.207.135): icmp_req=1 ttl=54 time=118 ms

64 bytes from us.debes.is (192.96.207.135): icmp_req=2 ttl=54 time=118 ms

^C

--- debes.is ping statistics ---

2 packets transmitted, 2 received, 0% packet loss, time 1001ms

rtt min/avg/max/mdev = 118.607/118.623/118.639/0.016 ms

 

iš asmeninio kompiuterio prie kurio pajungtas TEO:

 

ping debes.is

 

Pinging debes.is [192.96.207.135] with 32 bytes of data:

Reply from 192.96.207.135: bytes=32 time=123ms TTL=54

Reply from 192.96.207.135: bytes=32 time=123ms TTL=54

Reply from 192.96.207.135: bytes=32 time=133ms TTL=54

Reply from 192.96.207.135: bytes=32 time=122ms TTL=54

 

Ping statistics for 192.96.207.135:

Packets: Sent = 4, Received = 4, Lost = 0 (0% loss),

Approximate round trip times in milli-seconds:

Minimum = 122ms, Maximum = 133ms, Average = 125ms

 

 

aš visada palaikau naujoves, bet kol kas jūsų naujovė (Lietuvoje) veikia ne tikslingai

Dėl pinigų deginimo – ačiū, kad rūpinatės, tačiau pagrindinis projekto tikslas nėra uždirbti daug pinigų. Platformą visų pirma sukūrėme savo projektams, orientuotiems į Lietuvos ir JAV lankytojus. Tiesiog neradome tinkamos platformos rinkoje. Kaip ir minėjome anksčiau, 21 amžiuje talpinti puslapį ant individualios mašinos be jokios replikacijos ir geolokacijos tiesiog kvaila. Juolab, kad hardware resursų kaina artėja prie nulio (Moore's Law).

Dėl planų kainodaros, matome dvi prieštaraujančias mintis:

Sinchronizuojami tarp JAV ir Lietuvos - wtf...Jūs 1 klientui, laikysit 2x daugiau resursų dėl tos pačios priežąsties, kurią įvardinau aukščiau (CloudFlare) naudojimo? Sinchronizuoti visą informaciją tarkim 500gb...nu čia dar nesu tokio varianto girdėjęs paprastam klientui.....Arba aš jau kažko nebesuprantu ir prašau išaiškinti, koks tikslas sinchronizuoti ir laikyti ne mažiau 2 kontinentuose tą pačią informaciją....kitaip tariant - išlaidos 2x didesnes už "nieką".

Viskas turi būti iki skausmo aišku, nes vien "Papildomų resursų kaina" daug kam sukelia konvulsijas, nes niekas tiksliai nežino kiek bus išnaudota ir ar neteks po to susimokėti antrątiek ir ar svetainė nesusimokėjus nebus išjungta. Kuo mažiau sudedamųjų apmokestintų dalių, tuo geriau. O jūs apmokestinate papildomai viską ir standartinio plano resursai vizualiai maži. Visi pripratę prie visko unlimited ir nepirks katės maiše.

Nemanau, kad 3€ yra didelė kaina. Juolab, kad rinkoje matome panašias kainas. Be to, kaip tiksliai pastebėjo HOST321, replikacija kainuoja ir nemokamų pietų nebūna. Manau visi supranta, kad hostingo tiekėjų siūlomi neriboti planai yra iliuzija.

Kolegos HOST321 ir FLSHS, siūlome išlieti savo frustracijas ne pamazgų pilstymui ant kitų, o tobulinant savo platformas. Rimtai, PHP+DirectAdmin instaliavimu inovacijos nepasibaigia. :)

Man tai nelabai aišku, ką aš realiai gaunu, pasirinkęs tą vienintelį planą...

http://debes.is/talpinimo-planai

 

Ir kaip man suprast, palyginus su kitais - kokie čia privalumai ...

 

Čia bandymas kurt kažką panašaus kaip RedHat OpenShift ..?

Ačiū Valdai už klausimą.

Mūsų paslaugos klasifikuojamos platforma kaip paslauga (PaaS). Tai yra vienas iš debesų kompiuterijos modelių. Siūloma paslauga yra aplinka (platforma) kurioje programuotojas gali vykdyti savo aplikaciją. Paslaugos naudotojui nereikia sukti galvos dėl serverių, programinės įrangos, programavimo bibliotekų, atnaujinimų ir infrastruktūros saugumo. Visu tuo rūpinasi platforma ir jos tiekėjas.

Programuotojas gali susitelkti į savo aplikaciją. Taip pat klientui suteikiamas specifinis platformai valdymo pultas, kuriame jis gali stebėti aplikacijos veikimą bei valdyti įvairius aplikacijos deployment nustatymus.

Šis modelis yra naudingas tuo, kad didėjant aplikacijos naudotojams ir apkrovimui, klientui nereikia rūpintis scaling problema. Platforma automatiškai pasirūpina reikalingais resursais ir užtikrina optimalų aplikacijos veikimą. Kadangi resursai paskirstomi dinamiškai, apmokestinama taip pat dinamiškai (apmokama tik už panaudotus resursus). Taip klientas efektyviausiai gali įdarbinti savo pinigus. Nereikia iš anksto mokėti už serverio resursus, kurie bus panaudojami tik piko metu (infrastruktūros tiekėjas negali oversellinti savo hardware).

Apibrėžime esantis junginys "kaip paslauga" savyje turi šias charakteristikas:

• žema pradžios kaina
  
• paslaugos kaina auga kartu su aplikacijos naudotojais
  
• naudotojas valdo platformos veikimą savarankiškai
  
• platformoje naudojamos geriausios industrijos praktikos
  
• automatinis deployment
  
• ...
  

Atsakant į tavo klausimą, RedHat OpenShift taip pat yra viena iš PaaS platformų.

Kadangi Lietuvoje populiarus PHP hostingas, jį naudojome kaip pradžios tašką kurdami platformą. Kol kas palaikome PHP+MySQL stack paremtas aplikacijas. Suprasti platformos privalumus lengviausia ją lyginti su standartiniu PHP hostingu.

Siekiant palengvinti paradigmos pokytį, pradedant naudotis mūsų platforma, klientams siūlome planą su nekintančia kaina. Tai ekvivalentu standartinio PHP hostingo talpinimo planui su ribojimais. Jeigu į planą įskaičiuoti resursai neišnaudojami, tuomet jokių papildomų mokesčių nėra. Mūsų skaičiavimais šio plano ribojimų neviršys didesnė dalis svetainių.

Jeigu svetainė susilauks populiarumo ir pasieks į bazinį planą įskaičiuotus resursus, platforma ir toliau užtikrins optimaliausią svetainės veikimą. Papildomai apmokestinami bus tik resursai virš baziniam planui skirtų. Standartinio PHP hostingo su ribojimais atveju, pasiekus ribas svetainė nustoja veikti. Hostingas su neribojimais dažnai turi įvairių suvaržymų ir sąlygų.

Taip pat, esminis skirtumas tarp standartinio PHP hostingo ir mūsų platformos yra aplikacijos vykdymas dvejuose kontinentuose vienu metu. Platforma automatiškai ir aktyviai stengiasi išlaikyti aplikacijų duomenis sinchronizuotus. Tokiu būdu lankytojai iš abejų kontinentų bendrauja su artimiausia aplikacijos kopija. Taip visiems užtikrinamas low latency ir high availability.

Apibendrinant, platforma galima naudotis kaip standartiniu PHP hostingu. Papildomai, didėjant lankomumui jums nereikės galvoti apie infrastruktūros didinimą. Taip pat jūsų svetainė bus pasiekiama greitai dvejuose kontinentuose.

Pagrindinė mūsų svetainė http://debes.is veikia platformoje. Lietuvišką repliką galima pasiekti adresu http://lt.debes.is ir Amerikos repliką adresu http://us.debes.is

EDIT: Video paaiškinantis skirtumus tarp IaaS ir PaaS

Sveiki, taigi susidomėjau labai paprastų operacinių sistemų kūrimu. Nuvažiavęs į vieną mokyklą pamačiau, kad yra televizorius su touch screen'u, na ten toks kaip web page padaryta os. Taigi, gal kas žinote kaip tai galima padaryti?

Sveikas Ensom,

Kiek esu matęs tokių sprendimų jie būna dažniausiai paruošti kaip aplikacijos veikiančios ant jau egzistuojančios operacinės sistemos. Vienur tai būna Android operacinė sistema ir ant viršaus veikianti aplikacija, kitur Windows operacinė sistema ir atidaryta svetainė.

Jeigu nori nuo pagrindų suprasti kaip veikia kompiuteris ir proceso metu parašyti savo OS, siūlau šį nemokamą kursą - Nand2Tetris. Jo metu sukursi savo procesorių, kompiuterio architektūrą, operacinę sistemą ir ant jos veikiančias aplikacijas. Šis kursas dėstomas Izraelio universitete, tačiau jo medžiaga yra nemokama ir prieinama visiems.

Isvada tokia, kad aukojat duomenis kad pasiektumete didesni greiti... Statiniam turiniui ideja nebloga, bet dinaminiui ne tokia ir gera.

Didžiausia šio sprendimo nauda yra dinaminiam turiniui. Statinio turinio paskirstymą galima pasiekti ir su CDN.

Šis consistency modelis yra plačiai naudojamas didžiausių pasaulio kompanijų siekiančių pasiekti highest availability. Paaiškinti kodėl joms greitis toks svarbus parašėme šį blogo įrašą.

Mūsų galutinis tikslas yra padaryti distributed computing privalumus prieinamus net ir mažiems projektams, nereikalaujant daug papildomų žinių ar kodo modifikacijų. Taip pat siekiame pateikti klientui naudingiausią utility computing kainodarą.

Sveiki. ilgai knaisiojaus po interneta, bet sprendimo neradau.

 

Puslapyje yra chatas panasus į facebooko. Paraso kasnors, tai apacioje ismeta lentele jog parase zmogus.

 

Esme tame, jog tik po puslapio refresho pasirodo lentele apacioje jog parase zmogus. Kaip padaryti kad puslapis be refresho ismestu jog parase kazkas.

 

Cia jei ka yra DLE sistema, PM FAST.

 

Dar kitas dalykas, niekaip neiseina padaryti jog ENTER mygtukas ne <br> atvaizduotu o pasirasytu zinute zmogui.

Yra daug būdų tai atlikti. Pats paprasčiausias yra intervalais siųsti ajax užklausą į back-end, gavus atsakymą jog yra nauja žinutė tuomet išmesti pranešimą (Pavyzdys).

Pagauti ENTER klavišo nuspaudimą gali pasinaudojęs jQuery keydown. (Pavyzdys)

Kiek reikia uzklausu i abu serverius, kad nebespetu sinchronizuot duomenu tarp serveriu ? Nespejant sincronizuot duomenu ilgeja svetaines uzkrovimo laikas? Ar islaikomas nuoseklus duomenu bazes uzklausu vykdymas ir failu kurimas, atnaujinimas, nespejant sincronizuot duomenu? Mano poziuriu islostas laikas del serveriu lokacijos gali baigtis tik padidejusiu uzkrovimo laiku kai nebebus spejama sincronizuot duomenu tarp serveriu.

Duomenų sinchronizacijai naudojamas eventual consistency modelis. Tai teorinė garantija, kad visi duomenų pasiekimo kanalai galiausiai gražins paskutinius atnaujinimus. Šio metodo privalumas yra, kad nevyksta skaitymo blokavimas – visos replikos išlieka pasiekiamos (high availability). Minusas, kad duomenų stebėtojui (observer) nėra garantuojama jog duomenys bus patys naujausi.

Taigi net ir aktyviai vykstant duomenų propagavimui lankytojams užkrovimo laikas nedidėja. Tai ir yra šio metodo privalumas, nes lankytojus aptarnauja serveris turintis lokalią duomenų repliką (low latency). Vienas iš tokio distributed computing modelio pavyzdžių yra DNS sistema.

Struktura tokia:

Conteriner div

full-page div

article div

 

Css failas netvarkingas :(

 

style.css

 

pilnas style.css

Pabandžius padaryti elementarią struktūrą su #container, #article ir #footer konteinerio dydis prisitaiko pagal tai kiek articles yra. Problema gali būti ir tavo HTML struktūroje.

<div id="container">
   <div id="article">
       Article
   </div>
   <div id="article">
       Article
   </div>
</div>
<div id="footer">
   Footer
</div>

Sveiki,

 

Išvedu informacija is DB, bet visa informacija netelpa i konterinerio div. Kokia css taisykle reikia naudoti container div'ui. Tam kad jo aukštis keistusi nuo jame esančiu elementu kiekio?

 

Gaunasi mazdaug toks rezultatas. Dalis informacijos palenda po footer'iu.

karkasas

Gal gali pateikti jau turimą CSS?

Ir reiktų paaiškinti plačiau ką reiškia "12 vykdymo valandų per parą."

Geriau suprasti padėtų pavyzdys. Jeigu vienam useriui dns skiriama ~200ms, tai per parą ~13k/sesijų.

 

Ir žinoma pamatyti esmę padėtų video klipas kaip veikai su Jūsų sistema ir be jos. Puikus pavydys -

 

Sėkmės projekte, galbūt galima ir išmėginti.

Ačiū už pasiūlymus!

Lankytojo užklausos metu puslapio generavimas užtrunka laiko. Pavyzdžiui HTML svetainei užtrunka 10 ms, o PHP turiniui 1000 ms. Visų užklausų generavimo laikas yra sumuojamas. Jeigu dienos suma neviršija 12 val. tuomet papildomai neapmokestinama. Pavyzdžiui per dieną būtų galima aptarnauti 43200 lankytojo užklausas (jei kiekviena būtų 1000 ms).

O tai vienu zodziu ( na gerai, vienu sakiniu ) galite paaiskinti ka jus cia darote?

PHP aplikacijų hostinimas dvejuose regionuose vienu metu ir apmokestinamas dinamiškai.

Developeris gauna platformą ant kurios gali leisti savo PHP aplikaciją. Jam nereikia rūpintis infrastruktūra didėjant resursų panaudojimui. Tai atitinka PaaS apibrėžimą.

Taip pat siekiant, kad aplikacija greitai veiktų lankytojams iš Amerikos ir Lietuvos platforma automatiškai palaiko dvi aplikacijos kopijas. Taip gedimo viename regione metu lankytojai ir toliau galės naudotis svetaine nors ir generuojamas dinamiškai turinys. Ateityje bus galima pasirinkti kiek ir kokiuose regionuose aplikacijos kopijų saugoti.

Siūlau pasitikslinti PaaS apibrėžimą. Teiginiai nepagrįsti ir paremti klaidingu suvokimu.

Kartojantis įžeidinėjimams diskusija tapo neproduktyvi. Ačiū už išsakytą nuomonę.

Prie ko čia teikiamos paslaugos ir platforma? Lietuva labai gerai konkuruoja su visais užsienio tiekėjais, žinau ne vieną LT kapitalo įmonę, kuri dirba ir EU ir USA, bet tokio sprendimo kaip jūs teigiat - niekas nedaro ir nedarys. Tai dar kartelį pasikartosiu ir užduosiu tą patį klausimą: Kuom platforma bus pritaikyta EUROPAI ir kuo ji bus išskirtinė nuo pasaulinio žinomumo? Argumentas kad bus sinchronizuojama - tai čia tikriausiai gerai "parūkėt" kažko....