Gal kas turi vz.lt mokama versija (Nebereikia)

Sveiki, labai idomu butu paskaityti viena VZ.lt straipsni, bet jis skirtas tik mokamiems vartotojams. Gal kas naudoja ir galetu atsiusti printscreen sio straipsnio :)

buciau dekingas

http://vz.lt/premium/2015/09/28/5233/ambicinga-pletra-kasmet-po-elektronine-parduotuve-vis-kitoje-salyje#ixzz3n0rCFKwP

Del vienos straipsnio nelabai verta pirkti visam menesiui :)

Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje elektronines parduotuves valdanti, o netrukus ir į Daniją bei Vokietiją žengsianti įmonė su 26 savo darbuotojais visus verslo procesus sugeba suvaldyti iš vieno nedidelio biuro Vilniuje, o didžioji dalis prekių užsienyje dėl nuolat tobulinamos logistikos schemos pirkėjus pasiekia per vieną dieną.

Bendrovės apyvarta nuo veiklos pradžios kasmet auga 50–70%, prognozuojama, kad šiemet sieks maždaug 3,22 mln. Eur.

„Kuo toliau, tuo lengviau žengti į kitas šalis, nes verslo modelis mums jau visiškai aiškus. Nuo 2012 m. kasmet atidarome po parduotuvę vis kitoje šalyje, neseniai Švedijoje, Malmės mieste, atidarėme ir savo prekių sandėlį. Sustoti nematome prasmės, kai jau žinome, kaip nesunku atidaryti parduotuvę kitoje šalyje. ES yra dar ne viena rinka, kur ketiname eiti. Manau, tokiais tempais ir toliau kasmet augant visus procesus tikrai įmanoma suvaldyti“, – sako Kęstutis Daukševičius, įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas.

Įmonė turi dvi fizines darbo įrankių parduotuves Vilniuje ir Kaune, tačiau, sako vadovas, stengiasi gryninti veiklą ir specializuotis daugiausia prekiaujant įrankiais internetu privatiems asmenims. Po užsienio rinkas įmonė plečiasi naudodama savo prekių ženklą „Verkter“.

Esmė – logistika

Iš užsienyje veikiančių elektroninių parduotuvių niekas nepirktų, jei prekės iš Lietuvos būtų vežamos bent kelias dienas ar savaitę. Svarbu prekę gebėti pristatyti per dieną, kaip tai daro daugelis vietos kompanijų. Ponas Daukševičius tvirtina, kad logistika šiame versle yra sudėtingiausia dalis, mat užtikrinti prekės siuntimą pirkėjui per tokį trumpą laiką dirbant kitoje šalyje yra ir sudėtinga, ir labai brangu.

„Logistika yra įdomiausias dalykas ir didžiausias iššūkis kuriant šį verslą. Pirmuosius metus tikriausiai absoliučiai kiekviena mūsų išsiųsta prekė dėl logistikos sunkumų buvo nuostolinga. Didelis laimėjimas buvo sėkmingos derybos su Švedijos paštu, dabar jau turime kur kas geresnes kainas. Šiemet yra lūžio metai, kai visos grupės mastu greičiausiai pasieksime pelną“, – sako verslininkas.

Pristatydama siuntas įmonė naudojasi vietos pašto, daugelio tarptautinių siuntų kompanijų paslaugomis.

„Lietuva kalbant apie logistiką yra daug nepatogesnė šalis už Latviją ar Estiją, jei verslas plėtojamas Skandinavijoje. Istoriškai susiklostė, kad visos logistikos schemos eina per Latviją ir Estiją, šių šalių uostus. Visos kurjerių kompanijos turi sandėlius Rygoje, Taline ar Suomijos miestuose. Estams šį verslą kurti būtų kur kas patogiau nei mums. Dėl to svarstėme, kur geriau būtų statyti sandėlį. Vis dėlto Švedija tampa mūsų pagrindine rinka, tad ten ir nusprendėme apsistoti“, – kalba pašnekovas.

Verslininkas mano, kad daugelis sunkumų susiję su įmonės verslo modeliu, kai prekės parduodamos daugiausia privatiems asmenims, kurie dažnai perka tik po vieną prekę, kartais tik įrankių priedą.

„Mažai yra įrankių srityje dirbančių bendrovių, kurios orientuojasi į privačius klientus, o ne į įmones. Lietuvoje nėra tokios bendrovės, kuri galėtų mums išspręsti logistikos klausimus. Daugelis pasiūlo tik kaip sutvarkyti kokią nors logistikos grandinės dalį, kuri dažniausiai nėra pati svarbiausia. Lengviau įmonėms, kurios veža didelius kiekius prekybininkams. Pristatymas privačiam asmeniui toli ir greitai dar sunkiai išsprendžiamas“, – prisipažįsta p. Daukševičius.

Visi vietoje

Kiekvienoje naujoje šalyje atidarant elektroninę parduotuvę įkuriama ir įmonė. Tačiau visi darbuotojai dirba Lietuvoje, užsienyje turima tik partnerių, samdomi vertėjai ir pan. Ponas Daukševičius sako, kad kalbos barjeras žengiant vis į kitas užsienio šalis taip pat yra kliūtis, ir atskleidžia, kaip su juo bent iš dalies susitvarkė.

„Darbuotoją lietuvį, kalbantį švediškai, į darbą priėmėme verslo dar nepradėję. Vėliau mums pavyko pasikviesti dirbti jauną žmogų iš Švedijos, kuris ten studijavo lietuvių kalbą. Parašėme į universiteto katedrą, pasiūlėme jam darbą ir jis sutiko. Iki šiol dirba, džiaugiuosi, kad pavyksta jį sudominti darbu ir išlaikyti. Švedijos svetainė yra puiki, kalbos prasme tobulai sukurta. Prie kitų šalių svetainių galbūt dar įmanoma būtų prikibti“, – dėsto verslininkas.

Jo teigimu, net mokantiems užsienio kalbas versti tekstus apie darbo įrankius ar atsakinėti į specifines klientų užklausas telefonu yra sunku. Dėl to paprastai į klausimus atsakoma raštu.

Verslininko nuomone, dirbant kitoje šalyje, labai svarbu bent iš pradžių sudaryti įspūdį, kad įmonė yra vietinė, – tai didina pasitikėjimą.

„Kai nekuri toje šalyje įmonės, tarsi iš karto nusiteiki, kad tik pabandysi, nesitiki ko nors pasiekti. Be to, jau pats įmonės sukūrimas teikia pasitikėjimą“, – teigia jis.

Konkuruoja specializuodamiesi

Įmonė savo internetinėse parduotuvėse prekiauja maždaug 15.000 įvairių gaminių. Kadangi rinkose, į kurias žengiama, konkurencija didelė, veikia ne viena kur kas didesnė parduotuvė, išsiskirti stengiamasi specializuojantis ir prekiaujant įrankių priedais.

„Daug investuojame sistemai, leidžiančiai greitai ir lengvai susirasti savo įrankiams įvairių priedų, kurti. Tai didelis darbas, tačiau ir mūsų stiprybė. Jei žmogui reikia konkretaus priedo savo žoliapjovei, jis pas mus jį gali lengvai susirasti pagal modelį“, – aiškina verslininkas.

Jo teigimu, Skandinavijos šalyse internetinė prekyba kur kas toliau pažengusi nei Lietuvoje – čia pirkėjai prekę užsako internetu, bet atsiima dažniausiai parduotuvėje.

„Lietuvoje internetinis verslas nėra visiškai grynas, labai susijusi tradicinė mažmeninė prekyba ir internetinė. Tai maža šalis, infrastruktūra gerai išplėtota, nėra spūsčių, internetinė prekyba veikia labiau kaip rinkodaros priemonė. Švedijoje, Estijoje, Norvegijoje yra normali internetinė prekyba, latviai mažai skiriasi nuo mūsų. O Suomija – labai įdomi šalis. Aš ją vertinčiau kaip vieną geriausių šalių lietuviams imtis verslo. Ten mažiausia konkurencija. Daug įvairių trukdžių, žmonės uždari, nenori įsileisti svetimų, tačiau pasistengus galima įsitvirtinti ir išvengti didelės konkurencijos. Norvegijoje vienintelėje iš karto pradėjome dirbti pelningai. Tai taip pat puiki vieta internetiniam verslui. Tačiau darbo reikia įdėti daug, nes tai ne ES šalis, daug dalykų skiriasi“, – perspėja p. Daukševičius.

Anot jo, Skandinavijos šalyse dėl internetinės prekybos populiarumo pirkėjai aktyviai naudojasi kainų lyginimo portalais. Naujai įmonei tai suteikia galimybę vos susikūrus pasirodyti, tačiau ir iškelia nemažai iššūkių formuojant kainodarą.

„Kai tik pradedi, vienintelis dalykas, kuriuo gali konkuruoti, yra kaina, nes pirkėjai tavimi nepasitiki. Tačiau tai laikina, praeina šiek tiek laiko ir kaina tampa ne vieninteliu svarbiu dalyku“, – priduria pašnekovas.

Aciu