Gesintuvas112

Vienoj geroj knygoj šiemet perkaičiau, kad fabriko darbininkas gyvena sunkiai ne todėl, kad jis - darbininkas, o todėl, kad jis mąsto kaip baudžiauninkas ar net vergas. Nori sėkmės - ir samdomame darbe mąstyk kaip verslininkas, t.y. samdomas darbas, kuriame dirbi - tai tavo verslas, o ne pono ir jo tarno santykiai.
 
Verslas kai kada gali būti - ir dažnai būna - tiesiog darbo vieta, susikurta sau pačiam, o ne verslas grynąja žodžio prasme. Tai pastebėjo dar Adamas Smitas.

kaip bebutu keista nei vienas verslininkas nekuria verslo del pinigu, kuria ji, nes jam patinka tai daryt, verslas sukurtas zmonems kurie puikiai jauciasi dinamiskose situacijose, turi stiprius nervus - ypac siuo laikotarpio to reikia, puikiai balansuoja psichine sveikata, yra iskalbus, moka puikiai ir tiksliai keistis informacija su aplinka - tai savybe kai per kuo trumpesni laiko tarpa apsikeisti kuo daugiau informacijos, ir t.t. ir t.t.
 
Verslininko sukurtas gerbuvis kitiems atspindi kiek pinigu jis isvis turi bapkiu is to verslo :) Kaip sako "Issigelbek pats ir aplink tave issigelbes daugelis"
 
Kuriant versla visada laisvu laiku reikia ieskoti alternatyvu, skirti bent 2 - 4 val. per savaite laiko naujam pajamu srauto kurimui. Verslininkas kuo kolektyvesnis su aplinka, tuo paprastai problemai spresti randasi vis geresniu alternatyvu.

Verslas - tai kaip narkotikas. Karta paragaves negali sustot :D. Dirbau (ir siuo metu dirbu) ne vienoje verslo sakoje. Turejau ir bankrota (supras tie, kurie tai patyre). Per 14 metu darbo galiu pasakyti tik tiek, kad negalima isileisti i savo versla patareju, kurie nieko neismano TAVO kuruojamoje srityje. Tiek sekmes tiek nuosmukiu metu reikia vadovautis tik savo galva. Patarejai is sono yra neigalus pagalboje, nes jie neverda toje sriuboje, kurioje verdi pats. Negalima pradeti blaskytis gaudant kritiniu situaciju sprendimu is pasalies. Kas liecia tema, tai negalima patarti zmogui, ka jam rinktis: buti samdiniu ar savininku. Pats asmuo turi atrasti save ir realizuoti ten kur jo "personaline uosle" veda. Verslas - tai ne darbas, tai gyvenimo budas. Jei kas galvoja, kad budamas imones savininku reikes tik pasirasinet popierius, skaiciuot pelna ir su mersu "nuliovu" lakstyt, tas LABAI klysta ir geriau net nelenda i tai. Reikes daug dirbti fiziskai (priklauso nuo verslo sakos), auginti psichologinius ir emocinius "raumenis". Zodziu tureti savo versla ir daryti ji pelninga - tai ne "Maximoj" pardaveju dirbt.... .

Tai gal suburiam UAB, sumetam kapitalą kokį 100k ir imam Lietuvą :D

Verslas – asmenine rizika paremta savarankiška veikla, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir kitų žmonių darbą.
 
Kuri tau apibrėžimo vieta nesuprantama? Idėsi 1000lt, gausi 2000lt. Pelnas 1000lt. Kas tai bus tavo manymu? Užklasinė veikla? Paskui ir mokesčių inspekcijai aiškintis "Aš to nelaikiau verslu, tik pinigų pasidarydavau, bet kadangi man tai ne verslas tai ir mokesčių mokėti gi nereikia?".

Sako geriausia investicija yra į save, tai nusipirkau 0,7 ir išgėriau :)

Labai dažnai susipyksta draugai, nes nėra vieno to pagrindinio vado, abu nori vadovauti. Jei kuriant verslą pasiskirstytume aiškiomis rolėmis manau pykčių būtu mažiau, bet geriau jau viena, aišku jei išeina. Po to jau galėsi samdyti draugus :D

Jei verslininkas neturi patirties dirbant su partneriais kitose šalyse, taip pat nėra linkęs labai rizikuot, jis kur kas labiau pasitikės vietiniu lietuviu (su kuriuo gali susitikt ir pakalbėt), nei kažkokiu kinu.