Pereiti prie turinio

Mario9

Nariai
  • Pranešimai

    7
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    1
  • Atsiliepimai

    0%

Mario9 Pranešimai

  1. Pridesiu is savo "karcios" patirties - mokykis dabar. Nes kai as baiginejau mokykla - lygiai taip pat sekmingai nesimokiau, nes matai "nereikes". Praejo grubiai 20 metu - dabar jau mokausi pats. Tik jau su entuziazmu, nes zinau kad reikia, ir dar del to, kad paciam tenka pinigus moketi. Ir gana didelius pinigus. Grubiai taip galutine kaina bus virs 20K euru.

    Per ta laika aisku jau supratau ka noreciau daryti ir ka galeciau daryti. O tai deja - du labai skirtingi dalykai.

    Taip kad niekada zmogus nezinai kaip pasisuks gyvenimas. Is kitos puses i mokslus gali ziureti kaip i paprasciausia draudimo polisa ateiciai.

     

     

    Pritariu ir as - mokykis. Tau mokslai nieko neduos, jei pats nepasiimsi is mokslu viska kas geriausia. Be to ne visi turi tokia galimybe. Irodyk, kad gali pabaigti, pradek nuo to.

     

    Ačiū Jums!

  2. Daug nekomentuosiu, nuoširdžiai - nematau prasmės. Tiesiog, yra labai geras pasakymas, kurį pamėgink pritaikyt savo perspektyvoje..

     

    "People use "follow your dreams" as an excuse to not working hard. As, apparently, following your dreams is nothing, but the hard work and dedication."

     

    Esmė, ką supratau perskaitęs, kad tu šiuo metu esi įkalinęs save savotiškoje antipatijoje. Išankstinis nusistatymas, kad nenori mokytis, neduos jokios naudos. Traktuok dabartinę situaciją, kaip iššūkį sau - įrodyk, kad gali pasibaigti. Pamatysi, vėliau savimi didžiuosiesi, kad nemetei.

     

    Apie tai, kad kiti sako, jog keliavimas praplečia akiratį - sutinku, tikrai keičiasi suvokimo diapozonas, tačiau, kaip ir kažkas minėjo, privaloma ne vien tik "having time of your live", bet ir kitokio pobūdžio nauda turi būti. Jeigu važiuosi tik tam, kad atitrūkti nuo visko, tai galiausiai grįžęs, pabuvęs mėnesį tame pačiame stagnacijos taške, pulsi į depresiją, nes atsiras mintys, kad gal galėjau ir produktyviau išnaudoti ir t.t. Aišku, kiekvienas žmogus yra skirtingas. Niekada nemėgau lygiuotis į kitus, nes tai jokios prasmės neturi. Būk geriausias, koks gali būti TU, o ne taikyk savo gyvenimą, palei kitų nugyventas vėžes. (Tiesa, man asmeniškai šypsena kaipmat pakyla, kai dalis lietuvaičių tapatina save, kad ir į tą patį Jobs'ą, į jo gyvenimą, požiūrį ir t.t., kai realiai vien tai, kad mes augome visiškai kitoje kultūroje, nei jis, mus totaliai keičia, kaip asmenybes, todėl bet kokie sugretinimai yra beprasmiai)

     

    Kadangi jau išsiplėčiau, dar vieną nuoširdų patarimą duosiu. Tokioje savotiškoje stagnacijoje kurį laiką buvau ir aš. Vis dėlto, niekas kitas, kaip tik disciplina, imlumas naujovėms, prisivertimas daryti tai, ko nemėgsti, verčia išsijudinti iš tos komforto zonos ir tuo pačiu keičia požiūrį, kuris bet kokiu atveju natūraliai kinta. Nenori gyventi kaip kiti? Turi padaryti tai, ko kiti nedaro. Jeigu šiuo metu laiką leidi - kai neini į paskaitas - veltui, keisk požiūrį. Laikyk studijas, kaip investiciją, tuo labiau, kad tėvai tikriausiai viską padengia - kas iš to, kad nebūsi finansininku? Aš irgi finansų ekonomiką studijuoju, didelės iniciatyvos ateityje šioje srityje nerodau, bet teigti, kad tokio dalyko mokymasis nesuteikia naudos, kad ir buityje - na, tai būtų absurdiška.

     

    Į šią rašliavą gali žiūrėti, kaip nori - kaip į patarimą, kaip į galimybę išsikapstyti, ar kaip motyvą rytoj nueiti į paskaitas. ;)

     

    Vienas geriausių komentarų temoj! Ačiū :)

  3. Skaitau temos autoriaus pranešimą ir šypsausi :). Man iškart kyla klausimas - ką tu veiki dienomis ir ką žadi veikti, metęs mokslus? Ar tau mokslai trugdo kažkokiai veiklai? Nori mesti juos tik dėl to, kad "nepatinka"? Ar čia, tavo manymu, yra geriausias būdas, spręsti problemas? Tai jei, tarkim, įkursi savo verslą, ir kas nors nepatiks, ką darysi? Mesi viską į šalį ir pradėsi naują verslą? Kažkaip kvaila atrodo atsiradus kažkokiems sunkumams, ar kai kas nors nepatinka, viską tiesiog mesti. Nelabai įsivaizduoju, kaip tu tada žadi verslą įkurti? Su tokiu mąstymu čia geriausiu atveju būtų tokio tipo verslas, kaip per filmus dažnai tenka pamatyt, kur maži vaikai stovi prie gatves ir savo spaustas apelsinų sultis pardavinėja.

     

    "Nenori gyventi kaip kiti". O ką dėl to padarei, kad "negyventum kaip kiti?" Kodėl tas "kitų" gyvenimas yra blogas? Šiais laikais, pastebėjau, jaunimui į galvą yra kalama, mano manymu, labai durna mintis: "neatrandi savęs? Nežinai ką nori daryti? Nedaryk nieko, pakeliauk metus po pasaulį, sėdėk namie ir apmąstyk viską ir atrasi save." Nu o kas bus, jei neatrasi? Argi taip blogai pabaigti mokslus, įgauti specialybę, dirbti kad ir ne taip jau mėgstamą darbą, tačiau turėti galimybę kilti karjeros laiptais? Turėsi tvirtą pagrindą, laisvalaikiu galėsi mėgautis savo hobiais, šeima, draugais ir t.t., ar kad ir ieškoti savęs. Gal bedirbdamas atrasi save ir galėsi pradėti pagaliau daryti tai, ką nori. Mūsų tėvai sovietiniais laikais jau augo tokioje sistemoje, kur viskas buvo nuspręsta už juos, neturėjo beveik jokių karjeros galimybių ar pasirinkimų, ir dėl to nedejavo. Dabar, žiūriu, visi labai išlepę patapo. Skaitant tavo pranešimą tai atrodo, kad tau geriau yra išvažiuoti į ukus ir dirbti juodą darbą, negu kad čia pabaigti specialybę, įgauti diplomą ir dirbti kvalifikuotą darbą. Išvažiuoti į ukus visada spėsi. Na, o jeigu tau taip norisi, tai ką tu čia dar veiki? Mesk mokslus ir važiuok, tik nelabai suprantu, kuo šis sprendimas yra pranašesnis už mano pateiktą sprendimą.

     

    Sakai, kad žinai, jog kuriant savo verslą reikės dirbti naktimis ir t.t. ir teigi, jog esi tam pasiryžęs, bet... kur tavo verslo idėja, planas? Panašu, kad šių dalykų neturi, o dirbti ofisinio darbo nenori. Tai ką siūlai? Mesti mokslus, sėdėt tėvam ant sprando ir skaityt "self-development" knygas? Ar važiuot į ukus ir dirbt juodą darbą? Kodėl tada pvz. tau netinka idėja išmokti kad ir programuoti ir dirbti freelanceriu? Dirbsi kiek norėsi, iš kur norėsi ir kam norėsi. Not that bad, is it?

     

    Sorry, bet skaitant tavo pranešimą iš šono atrodo, kad tai tik eiliniai vaiko, kuris nori tapti dar vienu Stevu Jobsu nieko nedirbdamas. Tai, kad kažkas metė mokslus ir tapo labai sėkmingu žmogumi, nereiškia, kad ši sėkmės formulė tiks ir tau. Labai teisingai šiuo klausimu parašė Kamilė.

     

    Nu va, kaip tau blogai atrodo :(( O koks tada gyvenimo tikslas, tarkim dirbi kas nepatinka, moki saskaitas ir miršti? Ar kam tada gyveni? Ar gyveni, kad būtum laimingas? Iš to seka, kad darydamas tai kas nepatinka, manau nelabai būsi laimingas? Ar ne taip?

    O dėl plano ir verslo, tarpkitko turiu planą liko gaut pinigėlių viskam įgyvendinti :)

    Sakai neįsivaizduoji su tokiu mastymu kaip įkursi verslą ar kažką? O tai kokio mastymo reikia? Tarnaut 40 vergovės metų jei tau tai nepatinka? Ar kokio, nelabai suprantu :) Visi čia sakot patirties patirties reikia, bet iš ko ta patirtis ateina? Ne kažką darant? Nuo ko žmonės pradeda? Kad ir tas pats S.Jobsas, nuo ko pradėjo? Jis iškart turėjo patirties viską daryti? Kaip pavyzdys "pepsi žmogus" - Johnas Sculley, Jobsas jį pasisiamdė ir ko pasekoje Johnas su kitų apple akcininkų pagalba išmetė Jobsą. Mano asmeninė nuomonė, be darymo, praktikos nieko nebus.

     

    O dėl mokslu, tai manau pasibaigsiu kaip nors. Kaip visi sakot - blogiau nebus

    Sorry, neįsižeisk, bet tiesiog mano nuomonė, nežinau teisinga ji ar ne, bet kaip matau skiriasi.

  4. Iprastai toks klausimas iskyla zmonems, kurie nera nieko dirbe. Tau klausimas: ar esi kur nors dirbes ir gaves atlyginima?

     

    Saviugdos knygas reikia atsirinkti, nes jos dabar kaip popsas: masems. Svarbu parasyt, kaip bemoksliui pavyko milijonus vartyt.

     

    Jei monotoniskas darbas nedomina, tai lieka arba verslas arba kurybinis darbas. Akivaizdu, kad verslas atkrenta, nes kitaip nebutu sitos temos. Del kurybos jau paciam svarstyt pagal gebejimus.

     

    Maximoje ilgai dirbantys irgi negalvojo, kad ju gyvenimas toks bus.

     

    Viska susimavus darau isvada, kad tikriausiai nesi tiek pranasesnis, kad galetum nedirbt monotonisko darbo. Biski atsibusk ir pasiziurek statistika, kaip zmogai Lietuvoj gyvena.

     

    Gyvenimas purvo duobe, stenkis islikti jos virsuje.

     

    Kodėl turiu žiūrėt į statistiką? :D Gyveni viena karta ir turi gyvent kaip "visi" taip, kaip tau nepatinka? Gyvent, kad tik gyvent? Ne, ačiū ;) O dėl darbo, esu dirbęs įvairaus darbo. Pradedant žolės pjovėju su trimeriu kai saulė kepina, baigiant padavėju.

     

     

    Įdomiai tu čia rašai, nori savo verslo, bet nenori dirbti 9-5 tipo darbo. Nepagalvojai, jog kuriant kažką savo, turbūt kartais reikės dirbti ir 20 valandų per parą, 7 dienas per savaitę, bent jau tol, kol viskas įsivažiuos (JEI įsivažiuos). Aš nenoriu teigti, jog nedaryk nieko, nes jei kažkas gyvenime netinka - tai keisk, o bet tačiau... Nepamiršk, kad nors verslininkai ir yra asociajuojami su 'risk-taking', dažniausiai ta rizika būna itin gerai apskaičiuota, tad prieš mesdamas mokslus apmąstyk kodėl verta ir kodėl neverta; nors dažnai girdime, kad itin sėkmingi verslininkai metė univerą/collegą (Jobsas, Gateas, Zuckerbergas etc), tačiau statistika apie verslą sako mums ką kitą - dažniausiai verslus kuria žmonės su patirtimi toje srityje, matydami, jog gali kažką pakeisti ir padaryti geriau (pigiau, inotyviau, efektyviau etc), tačiau apie tokius žmones mes negirdime, nes tai yra norma. Taigi, grįžtant prie tavo mokslų metimo temos ir rizikos - galbūt, jei taip trokšti būti verslininku, yra geriau turėti patirties kažkokioje specializuotoje srityje nei neturėti jos visai t.y. turėti finansų diplomą ir išmanyti kažką apie finansus nei tiesiog būti dar vienu, kuris nenusimano nieko, bet nori itin daug.

     

    O jei nori kur nors išvažiuoti į užsienį - važiuok, ieškok galimybių dabar, mesk studijas ir susirask darbą (kad ir "juodą" - jei turi svajonių/siekių, toks darbas bus tik motyvacija, jog nori kažko daugiau, o ne tik fabrike klijuoti detales ar skaičiuoti sudėtus daiktus į lentynas sandelyje - kalbu iš savos patirties), pasitaupyk pinigų ir važiuok, kol esi jaunas. Forume buvo tema apie darbą Kinijoje - jei domina gyvenimas ten, parašyk tam žmogui; dabar kaip pasaulis po mažu tampa "be sienų", o internetas atveria puikias galimybes susirasti naudingos informacijos apie darbą svetur (ne tik Anglijoj ar Norvegijoj), pats laikas yra kažką keisti ir daryti. Esmė yra tik ta, jog turi turėti bent idėją, ką darysi. Mesti mokslų vien tam, jog mesti - ar verta? Kas iš to, jei mesi mokslus, tačiau dienom nieko neveiksi, nes, neva "aš ne toks, turiu kurti savo verslą". Aš pati mečiau mokslus, bet turėjau bent idėją ką veiksiu ir kodėl man neverta studijuoti x specialybės, nes savo ateities perspektyvoje man, galbūt, to, ką mokausi, visai neprireiks.

     

    Žodžiu, kaip ten sakoma, gyveni tik kartą, tad daryk ką nori, tačiau gyveni tik kartą, todėl ir apgalvok ar tavo veiksmai suteiks kažkokios apčiuopiamos vertės/laimės ateičiai. Sėkmės!

     

    Supratai ne taip - vienas dalykas yra dirbti sau, kitas dalykas yra dirbti kitam. Sau gali dirbti dienas ir naktis, jei tau to reikia (kalbu apie verslo pradžią). Žinau, kad norint kurti verslą, etc reikia dirbti išties sunkiai, nežiūrint į valandas ir pan. Šiuo atveju aš kalbu apie darbą kokioje tai įstaigoje.

     

    Turėtum tęsti/baigti studijas, kol dar turi tokią galimybę,- t.y. kol padeda tėvai. Per tą laiką yra galimybė, kad suprasi, ko nori ir tai nebus tuščias laiko prašvaistymas.

    Nebent turi planą: kur aš esu => kur aš noriu būti =>kaip aš tai pasieksiu.

    Vien motyvacinių saviugdos knygų tam neužtenka.

    Ar dabar turi bent kokį pajamų šaltinį iš kurio pragyveni (mėgstama veikla iš kurios jau gauni pinigus ir gali pragyventi).

    Ar turi kokių įgūdžių/patirties kokioje nors srityje kad galėtum pradėt savo veiklą?

    Ar tai tik krūva svajonių kuriomis gyveni, nes, kaip pats minėjai- dar neatradai savęs...

     

    Tarkim apie patirtį. Kaip ją gauti norint pradėti kokią nors veiklą? Kaip žmonės ją gauna????? Patirtis ateina ne iš praktikos?

×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...