LaurynasJo

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Kiek pastebiu, kasmet čia po sektantą atsiranda.

Taupyti yra lengva, nieko nepirk, niekur neik, niekuo nesidomek. O tu va pabandyk daugiau uzdirbti ir daugiau isleisti, va cia issukis!

y strasbura reiketu kreiptis

į savo žinias ir galvą.
Kito kelio nera

Pailsėk žmogau. RIMTAI. Blaivia galva viskas susidėlios savaime.

Iškart prisipažįstu - antraštė truputi clickbaitinė. Viskas su UK aukštojo švietimo sistema yra kaip ir neblogai: aukšos pozicijos pasauliniuose universitetų reitinguose, puikios sąlygos mokytis, o išmokus ir daryti karjerą. Tačiau pabaigęs antrą kursą jaučiu savo skrandyje besikaupiantį lengvo nusivylimo ir apmaudo mišinį, kurį jums šio teksto pavidalu ir pabandysiu išvemti.
 
Visų pirma, noriu pasakyti, kad niekur kitur nebūčiau toks laimingas, koks esu čia. Būtent Newcastle sutikau draugus gyvenimui, su kuriais kad ir po 20 metų sodyboj kepsim šašlykus, o aplinkui spardys kamuolį mūsų vaikai. Būtent Newcastle patyriau tokių nuotykių, apie kuriuos nedrąsu pasakoti padorioje žmonių kompanijoje. Būtent Newcastle, dirbdamas tik pusę etato, įgavau finansinę nepriklausomybę, kurią paverčiau kelionėmis ir prasmingesniu laisvalaikiu. Būtent dėl to, kad man čia taip gera ir patinka "užklasinė veikla", manau, jog galiu objektyviai įvertinti ir pačią studijų kokybę. Štai mano 3 didžiausi regretai.
 
Kaina
 
Didžiausia problema - kaina. Mokėti po £9000, o nuo 2017 metų jau ir po £9250, už metus mokslo universitete skamba kaip visiškas scamas. Bet yra ir didesnių vargšiukų. Amerikiečiai, Kiniečiai ar kiti internacionalūs studentai iš tolimųjų pasaulio kraštų, susidomėję aukštuoju mokslu UK, kasmet savo skolą Didžiosios Britanijos vyriausybei padidina nuo £10,000 iki £38,000. Baisu.
 
Taip, turbūt kiekvienas, vos tik pagalvojęs apie studijas UK, iš kalba.lt konsultanto ar jau įklimpusio studento yra girdėjęs, jog skolą reikės atiduoti tik uždirbant daug, o ir atiduodant - net nesijaus. Bet pradėti suaugusio gyvenimą su 30 štukų minusiniu net worth irgi ne svajonė.
 
Pasirinkimas
 
Kodėl tuomet nesirinkti Škotijos? Universitetą ten galima pabaigti be skolų, o universitetai, kaip Edinburgh ar Glasgow, patenka tarp top 25 universitetų visoje UK. Patikėkit, bandžiau. Gal motyvacinis laiškas nesužavėjo. Gal pažymiai ar pasiekimai per maži buvo. O gal tiesiog nepasisekė. Kad ir kas atsitiko - Škotija manęs nenorėjo. Gaila, kad to dar nežinojau, kai išnaudojau 4 iš 5 UCAS pasirinkimų viskio ir Lochneso pabaisos tėvynei. Paskutinio pasirinkimo, buvau užtikrintas, man nereikės. Pusiau ant bajerio išsirinkau vieną uni ir iš Anglijos - Newcastle. Gi futbolo komandą turi, o ir reitinguose neblogai stovi.
 
Pasirodo, nereikėjo pasitenkinti neblogai. Delfis melavo, egzaminai man gyvenimo nesugriovė. Jie leido man įstoti į Newcastle, tačiau būtų leidę įstoti ir kur kas aukščiau. Jei ir turiu kokį patarimą, tai UCAS universitų pasirinkimų strategijos nesimokykite iš manęs.
 
Kokybė
 
Labiausiai juicy dalis. Nors pernai Newcastle School of Computing atidarė naują ir modernų pastatą, kainavusį virš £60M, tai nepaslepia fakto, kad dalis dėstytojų ir studijų turinio yra nekokybiška, didelė ir pilka nuobodybė, sukelianti nuo pykčio iki nevilties juoko.
 
Pavyzdžiui, turime vieną moterį dėstytoją iš artimųjų rytų, kuri kiekvieną P raidę taria kaip B. Šiais metais užtektinai išmokom apie IB adresus ir Wi-Fi brotokolus. Išmokom ir tai kaip iki skausmo erzinančiai dažnai P raidė yra naudojama šnekant. Nežinau ir, turbūt, neturiu kompetencijos spręsti, ar ši dėstytoja buvo paskirta su tikslu patenkinti kažkokias mažumų kvotas, ar išsikovojo savo vietą po Saule teisingai. Tačiau tikrai žinau, kad nenorėčiau kartoti kurso, kuriame nesi užtikrintas ar dėstytoja kalba apie Computer Networks Hubs ar Hops.
 
Bet jei ši situacija tik kartais suerzindavo ar prajuokindavo, kitas dėstytojas iš Italijos buvo visiškas nepasitikejimo savimi ir pasimėtimo pavyzdys. Kursiokui egzamino pasiruošimo medžiagoj pastebėjus blogai išspręsta duombazių uždavinį, dėstytojas įkėlė pataisytą variantą su klaida jau kitoje vietoje. Dar kart perspėjus destytoją, jis jau ikėle 2 sprendimo variantus su skirtingais atsakymais. Neklauskyt, aš ir pats dar neišnarpliojau šios mįslės. Del jo paliktų netikslumų courseworke, gavome savaitę papildomo laiko, o italas išliko ištikimas sau ir klaidoms net ir per egzaminus. Savo ruoštame egzamine palikęs 9 klaidas, jis privertė Newcastle Uni Exam Office Board kviesti skubų susitikimą ir kompensuoti visa tai taškais. Ačiū jam už pakeltą egzamino balą, bet tikiuosi daugiau niekada nesusitiksim.
 
Tai studijuoti ar ne?
 
Jeigu perskaitėte iki čia, turbūt susidarėte prastesnę nuomonę apie Newcastle uni nei yra realybė. Turime mes ir normaliu dėstytojų, turime net ir tokių, kurių klausai kaip TED speakerių, o išėjęs iš paskaitos jau planuoji kaip nuo kito pirmadienio tapsi geresniu žmogumi. Kompiuterių clusteriai, nemokama software ir visos kitos sąlygos tobulėti kaip programuotojui čia nuostabios. O jei yra tik noro ir šiek tiek sugebėjimų, galima gan nesunkiai susirasti vasaros, metu ar part-time praktikas ir darbus.
 
Prieš 3-4 metus, kai dar tik svajojau studijuoti UK, skaičiau Kerniaus dienoraščius iš St Andrews universiteto. Skaičiau ir motyvavausi. Gal, jei ne tie dienoraščiai, net nebūčiau dabar Newcastle. Aišku, žole visada žolesnė kitur, todėl pavadinime griežtai perspėjau nestudijuoti Anglijoje. Neklausykit manęs. Kas aš toks, o ir gyvenat (tikiuosi) laisvoje šalyje - spręskit patys. Tik tikiuosi, kad šitas straipsnis padėjo bent šiek tiek susiformuoti nuomonę ir priartėti prie sprendimo: noryt jūs šito ar ne.

Kadangi paciam tokie klausimai buvo aktualus pries stojant, tai siek tiek pasisakysiu. Pats baigiau 2 kursus. Galiu pasakyt, kad bendrai ziurint, tikrai visuose moduliuose yra destomi naudingi dalykai, galeciau isskirti nebent filosofija/vadyba kurie nei idomus buvo, nei naudingi. Apskritai universitetas suteikia bendru ziniu, kurios yra aktualios ir kuriu greiciausiai pats neigausi, jeigu nesimokysi universitete. Paskaitu medziaga yra ikeliama i MOODLE, tai is esmes paskaitu gali nelankyt (nuo antro semestro 80% destytoju pamatau tik per atsiskaitymus/egzaminus, o ir destytojam giliai px lankai ar nelankai, nebent kai kurie pakelia galutini pazymi +10% jeigu lankei paskaitas). Dziaugiuosi, kad istojau i VGTU, nes kruvis 10klaseje buvo didesnis, todel yra daug laiko asmeniskai pasidometi ir mokytis tai kas paciam idomiau. Jeigu kyla klausimas ar universitetas paruosia profesionaliam darbui - tuomet atsibusk is sapno ir suprask, kad jeigu renkiesi programuotojo profesija, tai turesi asmeniskai daug dometis ir mokytis, nebent nori visa laika krapsyti norsi bei domina tik reprezentaciniu svetainiu lipdymas su PHP :)

Univeras labai priklauso nuo to, kokia specialybe studijuoji. Jeigu nori tapt kokiu verslininku tai realiai is interneto, youtubes prisigaudes visokiu ideju gali kazka daryt (su verslu nesu labai susipazines tai galit nekritikuot jei kazka nusisnekejau). Jeigu tu nori kokiu daktaru but, kazkas su medicina, tai be univero neissiversi. Namie prie kompo sededamas neismoksi kaip sirdi persodint.
 
Realiai ziurint sito forumo publika yra labai vienos krypties (IT ir kazkas su verslu) tai cia ir renkasi labai siauro mastymo zmones. "As va be diplomo prasisukau UK, nes hatoj nolifindamas pramokau programuot tai hujnia tas univeras, laiko gaisimas".
 
Realiai ziurint IT/programavimas yra kone vieninteles specialybes, kurias tu mokytis namie pats gali. Isivaizduoji treneri, kuris univero nebaige? Kieme vistas sustatydavo i ivairias taktines schemas ir liepdavo jom varytis kamuoli...
 
Kaip ir kazkas minejo, esme ka tu pasiemi is studiju ir kiek tu idedi pastangu. Univero pliusas, kad jis tau struktura duoda, zinai eiliskuma kaip, ka mokytis. Realiai pagalvojus net jeigu ir nuvils tave univero lygis, destytojai tai tu vistiek tuos 4 metus praleistum namie ta pati mokydamasis tai jei tu cia istoji i nemokama vieta, univeras tam paciam mieste tai as nematau kazkokiu tau nuostoliu, kad ir prastas tas univero lygis bus. Tiesiog viska ta pati namuose tada mokysiesi, bet gale dar ir popiergali gausi, kuri vistiek 100 kartu geriau turet negu neturet.
 
Dar gerai kazkas paminejo, kad koks 70% "studentu" istoja i univera patusint ir pabaliavot. Suda mala paskaitose ir jiem viskas s atrodo. Vistiek viskas priklauso kiek tu pastangu idesi. Niekas neateis ir su koja neigrus informacijos tau i smegenis. Man 2 didziausi univero pliusai yra tie, kad duodama struktura ir tavo destytojai yra mentoriai, kuriu gali pasiklaust, jie tave gali uzvest ant kelio, kai kazkas nesigauna ir neiseina.
 
Pats UK baigiau tai ten viskas yra apie individual learning. Per pacias pirmas paskaitas destytojas pasake: "We give you the tools (eina suprast paskaitu medziaga, atsiskaitymai, praktika, t.t.) but then it's up to you how you use those tools. "

Gali paziureti cia
 

 
Ir cia
 

Į lankas nugrybavot. Ne apie Lietuvą čia, o apie idiotiškus Europos įstatymus. Absurdo riba jau peržengta, beveik pasiekėm tarybų sąjungos lygį, kai viskas draudžiama, nieko negalima, viskas kontroliuojama, jokios žodžio laisvės. Su tais asmeninių duomenų apsaugos įstatymais prieisim iki to, kad gatvėj pažiūrėjęs į kitą žmogų turėsi jam atlyginti moralinę žalą, juk jo veidas tai jo asmeniniai duomenys, o tu pažiūrėjęs jį įsiminei, reiškia saugai jo asmeninius duomenis.

Depends ko norės organizacija. Jei duosi linka į githuba tai tave gal ir pakvies kodo "stroičiku/builderiu" būti, kur nereikalauja nei verslo procesu logikos išmanymo, nei dar ko panašaus, ar startupe skyles lopyti.
 
Univeras tau duos du svarbiausius dalykus gyvenime:
1. išsilavinimą. (Univeras ir neturi mokyti specialybes, tai išsilavinimas!! lietuvoj jis klaidingai suprantamas. univeras yra galimybė atsimerkti.)
2. pažintis. Daugiau ar mažiau grupiokai, kursiokai ateity bus sėkmingi žmonės, kurie (jei gerai užsirekomenduosi :)) visada tave pristatys kitiem, parodys tavo stipriąsias puses jei tik bus tam proga. O pasitikėjimas - galingas ginklas siekiant top managemento pozicijų.

Tavo postu negalima skaityt - kazkokia svetima geda apima

Facebook vardai, coveriai ir darbovietes:
 
Name: Oksana Ne Tau Zinot, Tau Busiu Minde, Esu Natasha, Mysha Poxui, Simona Ne Tavo Reikalas, Juste Nesvarbu
 
Works at: Laisvo oro direktorius, pats sau bosas, BMW
 
Cover: "Mi casa tu casa", "gereusi draugai islieka net kai tau sunku", "jei jus man nepadesit tai ir as jum nepadesiu" ir kitas panasus ###### alongside with a screenshot of Brigada or any other similar TV series.