Brutalas

Nieko tos agenturos nesuranda, tik pinigus is taves islups ir viskas. Graziai sneka kol moki pinigus, o kai nuvyksti ten jokio darbo negausi. Skambink nors ir varpais, niekam neprisiskambinsi.
 
Insuranse, tai popierius, suteikiantis galimybe dirbti legaliai. Tarsi isirasymas i UK Sodra.

Nesamoninga gal ideja bet pagalvojau idomu butu suzinot ar imanoma tokia igyvendint :D
 
Taigi manau visiems buna sunku nesti siuksles is namu sedi prie kompo mama ieina sako isnesk siuksles ir labai paima nervas, tai krc naujas darbas istaiga ar dar kas nzn kas kurie surinkinetu siuksles nuo buto duru tam tikra valanda pvz paprastom dienom 18:30 savaitgaliai 19:00 tiesiog zmogus padeda siuskles prie duru buto ir ta valanda eina keli buriai ir renka siuksles ir nesa jas i konteinerius. I savaite nuo buto imi po 5lt galetu aisku derint kaina :D IR gera suma susidaro jei vienam name 150butu tai 150*5=750 (I SAVAITE) i menesi butu 4*750 3000LT i menesi, aisku butu ka veikt bet pvz pradziai pasiimt koki viena rajona po to plestis :D Dviese dirbi su kokiu draugeliu po to planuoji kaip palengvint ta dalyka Manau butu zmoniu kas naudotusi tokia paslauga kadangi daug pensininku buna kurie nepajegia isnest ir t.t :D Sakykit ar imanoma ka nors panasaus sukurt butu? :D

Jei su tam skirtais normaliais įrankiais sukama su tinkama jėga, nieko nesimatys visiškai. Aišku, nuo visokių liaudies meistrų intervencijų gal ir kažkiek matysis, o normaliuose servisuose normalūs meistrai žino kas ir kaip, o ne "belekaip" daro.
Kas dėl blokavimo - tai nemaišyk 2 momentų:
1. Find my iPhone. Jei jis įjungtas, tai net jei ir nerištas telefonas, tu juo tiesiog negalėsi naudotis, net į meniu nenueisi. Tada jokio skirtumo, rištas jis ar ne, jo IMEI blokuotas, ar ne. Tai tiesiog detalių laužas (o plokštę teks mesti lauk).
2. Blokuotas IMEI. Jei telefonas nerištas, bet jo IMEI blokuotas, jis neveiks toje šalyje, kurios operatorius IMEI užblokavo, o kitur jis veiks. Jei dar ir rištas, tai neveiks ir kitur, kol nebus atrištas, o atrišimo kaina, kai IMEI yra blokuotas, daugeliu atveju stipriai kyla aukštyn, kaip ir atrišimo terminai. Vienu ar kitu atveju, tikėtina, kad jis neveiks ne tik su tuo operatoriumi, o ir visoje šalyje, kurios operatorius blokavo. Dar taip pat, tikėtina, kad teks susidurti su teisėsauga, todėl svečioj šalyje kelionė ar viešnagė gali gerokai apkarti ;) Bent jau aš nepirkčiau telefono su blokuotu IMEI (tenka pakeliauti kasmet). Blokavimo priežastys gali būti įvairios: nuo nesumokėtų sąskaitų, kai telefonas imtas su sutartimi, neteisėtos veiklos vykdytos per konkretų telefoną, pamesto/pavogto telefono. Pastarasis atvejis dažnas, nes tam tikra porūšis emigrantų mėgsta pelnytis iš draudimo schemų (dažniausiai iš UK). Ypač daug tokių Lietuvoj yra iPhone 4 telefonų pritempta. Galbūt dabar kažkiek apsunkėjo visa tai ;)
 
Žodžiu, pagrindinė taisyklė - tikrinkitės, o ne spėliokit ar viskas gerai. Jei nemokamas nerodo nieko, tai mokamam išleisit šiek tiek, bet bent išvengsit nusipirkę "bėdą".
Aišku, telefonas nekainuoja kaip automobilis, bet nematau, kodėl neturėtumėt tikrintis. Ar ir automobilius kai kurie perka visiškai netikrinę? :|

Paprasta, bet retas perekūpas sutiks su paskutiniu punktu (normalūs pardavėjai man kažkaip niekad nesipriešina):
 
1. Pirmų pirmiausia, kai susirandi dominantį variantą (pagal kainą, spalvą, talpą, komplektaciją ir kt. tavo norimus kriterijus), prašai, kad duotų telefono IMEI. Ne nuo dėžutės, ne nuo nugarėlės, ne nuo SIM lizdo (jei ne iPhone 5, o senesnis modelis), o tik iš pačio telefono vidaus (per nustatymų meniu arba surenkant *#06#). Jei laužosi ar nenori duoti, kliedi apie tai, kad tu kažką baisaus ir blogo gali padaryti su tuo jo IMEI numeriu - meti variantą į šoną be gailesčio, ieškai toliau.
2. Jei gavai IMEI numerį, tikrini jį, kaip kažkas nurodė, tinklapyje. Svarbiausia čia atkreipti dėmesį, kad Find my iPhone būtų IŠJUNGTA (OFF). Off? Tada toliau žiūrim, ar nerištas (UNLOCKED). Jei Locked, tai prie kokio tinklo. Žiūrim, ar pardavėjas minėjo, kad pririštas skelbime, ar žinojo tinklą. Kartais jie mėgsta apsimesti, kad nežino prie kokio rištas, o ten pririštas prie kokio nepigaus Orange/EE/T-Mobile UK tinklo. Jei rištas, pasidomėkit, kiek atrišimas kainuotų.
Jei nieko prasmingo nerodo nemokamas patikrinimas (o taip būna su nemokamais dažnai, nes nemokamas serveris mėgsta nulūžti dienoms ir savaitėms), tai teks nusipirkti mokamą IMEI patikrinimą. Jis, negana to, kad beveik visada parodys tikslų tinklą, prie kurio rištas telefonas, dar parodys ar jis blokuotas, ar ne. Nemokamas beveik niekad to nerodo, o keliskart mano praktikoje yra "pamelavęs".
Jei Find my iPhone yra ĮJUNGTA (On), tada prieš bet kokius laiko švaistymus susitinkant, klausiat pardavėjo, ar jis tai žino, ar jis galės šią funkciją išjungti prie jūsų akių. Jei jis nežino prisijungimo duomenų, net jei ir telefonas nerištas, metat variantą į šoną be gailesčio. Tai tik detalių krūva, kol jis pririštas prie iCloud su kažkieno svetimais duomenimis. Netikit? Padarykit Restore ir jus pasitiks baltasis langas ;)
3. Susitinkat, pasižiūrit ir nešat į normalų servisą, kad patikrintų prie jūsų, ar nėra jis ardytas, ar galioja jo garantija (jei pardavėjas skelbia, kad ji dar galioja). Taip pat, turėtų normalus servisas pažiūrėti, ar telefonas nėra gavęs drėgmės. Šito perekūpai netoleruoja, jiems atrodo, kad telefonus normalūs servisai sugadins. O pardavėjai (juk skiriasi nuo perekūpų, ar ne?) bent jau man pirkus paskutinius 2 iPhone telefonus, nei vienas, nei kitas nesipriešino - ir abu variantus pirkau, nes buvo tikrai idealiai tvarkingi, niekad nelupinėti, kaip koks 80% skelbiu.lt pasiūlos. O aš tokių ardytų triperių netoleruoju. Kaip ir R-Sim netoleruoju - sutaupai šimtą ar kelis ir po to nežinai kada ims ir nustos veikti, o tada vis tiek reiks gamykliškai atsirišti arba į stalčių padėti "pigiai" nupirktą iPhone'ą ;). Pats bent jau į tokius net nežiūriu.
 
Na, glaustai, būtų tiek. Svarbu nepamesti galvos ir mąstyti bei tikrinti. Vis ruošiuosi ir neprisiruošiu šia tematika straipsnių serijos parašyti ir įkelti į tinklapį ^_^
 
Galutiniam vartotojui absoliučiai jokio skirtumo, jei tik normaliai atrištas be jokio R-Sim ar panašios nesąmonės. Net ir niekad nerišto iPhone telefono IMEI gali būti blokuotas.
 
Jei kada būtų tekę lyginti, tai matytum, kad iPhone dėžutės ir savo dydžiu skiriasi tarp EU ir UK. US pats nečiupinėjau pilnos komplektacijos. O skirtumas yra vienas ir gan esminis - Lietuvoj garantijos negausi, ta tarptautinė čia oficialiai negalioja ;). Na, ir, aišku, pakrovėjas kitoks.
O skirtumas tas būna tarp UK, kad žmonės dažniausiai nusiperka už centus kinišką EU galiuką ir krauna galvodami, kad už originalą permokėtų vien dėl brand'o, nepasigilinę pvz. kodėl originalas net kažkiek daugiau sveria ;).
O ir JAV iPhone 5 modeliai yra skirtingi (reikia žiūrėti į dažnius palaikomus). Po to Lietuvoj sužinai, kad neveiks 4G/LTE - man tai nesmagu būtų. Taip pat, ten perkant per rankas, galima užsirauti ant tokių, kuriems tiesiog nėra gamyklinių atrišimų, arba jų kaina jau gan rimta.
 
Parodyk man nors vieną tikrai neprapakuotą ir naują, kuris neprašytų jo aktyvuoti :)
Turbūt neteko matyti, kaip juos perekūpai "užpakuoja"? Jokiu būdu nepirkit "užpakuotų", jei neleis prieš sumokant prapakuoti arba patys prie jūsų akių neprapakuos - juk reikia bent IMEI numerius sutikrinti, ar aksesuarai nauji ir originalūs ir t.t.

Nieko čia tokio jeigu jai jos darbuotojai... Vėžliukai Nindzės. :D
 
Bajeriukas ta proga:
 
Vakar tėvui pasakiau, kad tėvų susirinkimas penktadieni, tai šiandien tas sako mamai:
A-girdi penktadieni nueik į vėžliukų nindzių susirinkimą.
Ta nesupratus sako: Kokių dar vėžliukų nindzių?
Tėvas jai: Na sūnaus klasės susirinkimą...
Motina: O tai kodėl jie vėžliukai nindzės ?
Tevas: Nes jų mokytoja, žiurkė.

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/
 
Paziurek sia nuoroda ir matysi kokio operatoriaus internetas bus geriausias tavo gyvenamoje vietoje.

http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/
 
Paziurek sia nuoroda ir matysi kokio operatoriaus internetas bus geriausias tavo gyvenamoje vietoje.

http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/
 
Paziurek sia nuoroda ir matysi kokio operatoriaus internetas bus geriausias tavo gyvenamoje vietoje.

Didžiausi sveikinimai dešimties metų proga ;)

Sveikinimai gražaus jubiliejaus proga :)
Pats palyginti gan nedaug diskutuoju įvairiuose temose, labiau mėgstu skaityti ir duoti patarimus tais klausimais, į kuriuos tikrai žinau atsakymus. Tačiau, kadangi Kernius šiais metais siūlo papasakoti savo istorijas, tad ir pasinaudosiu šia proga bei pabandysiu pats prisiminti nuo ko pradėjau :)
Uždarbis.lt forumą atradau jau prieš 7 metus. Na, atradau gal ir anksčiau, tačiau prieš tiek laiko užsiregistravau ir prisijungiau prie visos bendruomenės.
Atsimenu, kad prieš kokius maždaug 10 metų su klasioku iš bibliotekos pasiėmėm knygą apie tinklalapių kūrimą ir norėjome išbandyti kažką naujo. Aišku, tai buvo HTML pagrindai, bet bent jau šiek tiek tais laikais "pačiupinėjom" kaip kuriami puslapiai ir pan. Dabar tikriausiai visiems juokingą būtų, bet tuomet mums atrodė, kad čia kažkas "labai kieto", nes su FrontPage kažką padėlioti jau sugebėjom, suprasti HTML vieną kitą komandą ir pan. :) Aišku, norint patalpinti savo puslapį reikėjo kažko tokio, ko dar nežinojom... Pradėdami ieškoti to "kažko, kur galima patalpinti puslapį", atradom uždarbis.lt forumą. Dar kurį laiką buvau tik stebėtojas iš šalies, kuris tik skaitydavo temas.
Prieš tuos 7-8 metus klasiokas pasakė, kad internete galima uždirbti pinigų. Pagalvojau - negi tikrai internete imanoma užsidirbti? Nuo tada pradėjau ieškoti kas ir kaip bei su kuo valgoma, kad uždirbti bent kelis centus internete.
Čia ir vėl naudingiausia buvo uždarbis.lt pagalba... Vėl pradėjau ieškoti infotmacijos, skaityti kitų patarimus, kol galiausia pats 2007-02-17 užsiregistravau čia.
Pirmuosius centus uždirbau iš reklamų spandinėjimo ir kodų suvedinėjimo. Surinkęs kelis pirmuosius centus ir gavęs juos į e-gold tuomet jaučiausi kaip tikras verslininkas :D Juk "pinigai" buvo uždirbti naudojantis internetu, bet ne atliekant kažkokį tai fizinį ar pan. darbą :rolleyes:
Dar po kurio laiko uždarbis.lt atradau skelbimą, jog žmogus parduoda kažkokį tai skriptą ir apmoko kaip dirbti su google AdSense. Net nežinau dar tuomet kas tai per velnias yra ir susigundžiau. Aišku, jis mane apmokė kaip dirbti, padėjo, gavau savo pirmąjį čekį iš google, jį išsigrįninau... Aišku, su tuo čekiu vėliau atkeliavo ir ban'as :D
Po to ban'o pradėjau ieškoti kaip dar galima užsidirbti internete... Tuomet pradėjau domėtis, kaip galima gauti pinigus iš SMS žinučių. Aišku, čia vėl viską sužinojau uždarbis.lt pagalba. Tuomet dar buvo gan populiarios SMS pažintys. Iš vieno forumiečio nusipirkau SMS pažinčių script'ą, jis man jį sutvarkė ir pajungė su mokėjimai.lt sistema. Viskas, ką man beliko padaryti, tai reklamuoti ir prižiūrėti tą puslapiuką. Pardavėjas žadėjo, kad jis man turėtų atsipirkti po 2-4 mėn. Bet viskas įvyko daug greičiau ir jau po poros savaičių man jis buvo atsipirkęs :) Aišku, sumos nedidelės - keli šimtai litukų. Bet kaip pirmieji bandymai tai sakyčiau gan neblogi buvo tuo metu :rolleyes:
Įkvėptas tokios "sėkmės" nusprendžiau toliau plėsti tinklalapį. Čia vėl į pagalbą atėjo uždarbis.lt forumo nariai :) Susiradau žmogų, kuris sukurtų erotikos galeriją tame pačiame puslapyje ir vėl sujungtų su mokėjimai.lt sistema. Pelnas dar labiau pradėjo augti :D
Dar po kurio laiko tuos uždirbtus pinigus investavau į naujų projektų pirkimą... Vėliau pastebėjau, kad, turėdamas kelis projektus, nei vieno pilnai nesugebu prižiūrėti, tad pradėjau juos pardavinėti.
Dar po kelių metų nusprendžiau pats kažką naujo sugalvoti, o ne pirkti jau kitų paleistus ar sukurtus projektus. Čia vėl bandžiau kažką su suaugusiems skirta rinka - ieškojau programuotojų, kurie išpildytų mano pageidavimus. Po to pats pradėjau ieškoti script'ų, kurie man tiktų, bandžiau juos redaguoti kiek pats sugebėjau, vėl samdžiau programuotojus ir pan. Galiausiai buvo užėjęs toks bumas, kai kurdavau naujus projektus, juos paleisdavau, jie pradėdavo nešti man pelną, atsipirkdavo ir juos parduodavau bei už tuos pinigus vėl kurdavau naujus.
Po kurio laiko nusprendžiau išbandyti save grafikos srityje :) Čia pradėjau bandyti piešti logotipus ir pan. Kai kuriuos darydavau už ačiū, už kitus gaudavau ir pinigėlius. Kai kuriuos ir dabar matau naudojant internete ir nei kiek nuo to laiko nepakeistus, kas mane labai džiugina :)
Žinoma, buvo ir kelios nesėkmės per visą tą laiką. Tačiau tai tikriausiai tik į naudą man įšėjo ir įkrėtė proto, kad prieš perkant kokį projektą reikia pasverti ar aš sugebėsiu su juo susitvarkyti, nes kitu atveju gali prarasti dar daugiau pinigų :)
Pernai baigiau studijas ir dabar dirbu bei gaunu pastovias pajamas, tad bent jau kol kas esu šiek tiek aprimęs su įvairiais projektais ir investavimais. Bent jau iki tol, kol atšoksiu savo vestuves :)
 
Sėkmingų, laiminingų, protingų ir pinigingų Jums visiems Naujųjų metų ;)
Pagarbiai
gkanapinis

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Darbas Edinburgo faktoriuje

Nemokamas sventinis sveikinimas Jusu artimiesiems!!!
 
Nuoroda: http://sveikinimas.bite.lt/#

Kas nori nemokamų pokalbių tarp LABAS iki vasaros, siųskite 1550 numeriu tekstą: TARP
Paskubėkite!

Photoshop piešinukas įvertinimui.

deleted

Lagaminus i autobusiuka, o kelione tik lektuvu. Teko ir man vykti su tais autobusiukais tris kartus, tai nei viena karta nebuvo kelione komfortiska. Visus likusius kartus, tiek i UK, tiek is UK vykau lektuvu, ir sekantys kartai bus tik lektuvu. O kas del cigaretu, tai visi jas siulo paimt, nes pinigai daro pinigu. Vaziuojant siulau pasiimt pilna lagamina cigaretu ir vaziuot ramiai. Na jei atims, tai atims anglai ant sienos persikelus keltu, bet tai labai retas atvejis.

Sioje temoje papasakosiu viska, ka pamaciau ir ka teko patirti keliaujant per EURES Lietuva. Kaip ir daugelis vasara ieskojau darbo, uzkliuvo akys uz vieno skelbimo, jog reikia darbuotoju Leicesteryje, Anglijoje. Atsidariau paskaitinet, aprasymas buvo gana ilgas, su visom detalem, parasyta firma. Pasigooglinau kas per velnias yra ta EURES Lietuva ir radau visokiu idomiu faktu, pavyzdziui:
http://www.ldb.lt/eures/
https://ec.europa.eu/eures/main.jsp?acro=free&lang=lt&countryId=LT&accessing=0&content=1&restrictions=1&step=1
http://lt.wikipedia.org/wiki/EURES
Imanoma atknisti ir dar daugiau, zodziu informacijos yra pakankamai apie sitos idarbinimo agenturos (ar kaip ja pavadinti) veikla. Is pirmo zvilgsnio viskas atrode gana graziai itikinamai, darbo pokalbis vyko Siauliuose, darbo birzoje. Vyko ne tik siauliuose, bet ir vilniuje, kaune, klaipedoje, dar kazkur... Atrode viskas rimta, www.ldb.lt ideta pagrindiniame puslapyje nuoroda i sita EURES, o tai tik dar labiau pridejo optimizmo. Na ka gi, pokalbyje teko pristatyti save anglu kalba, pasneketi kur dirbai, ka veiki, kokie hobiai, jog patikrintu ar zinai kas per velnias ir su kuo yra valgoma ta anglu kalba. Siauliuose vyko pirmas susitikimas, musu buvo gal apie 10 zmoniu. Prieme visus, nes pasake, jog jiems reikia 60-70 zmoniu, o mes buvome pirmieji. Darbas buvo zadamas fabrike, spaustuveje. 8-10 valandu per diena, aisku skurdziausias atlyginimas anglijoje, o nuoma nezmoniska - 65 svarai uz savaite. Na mums pasake, jog nuoma nera is pigiausiu. Tuomet visus prieme, uzpildeme kazkokius popiergalius del asmenines informacijos, vardas, pavarde, tel.nr, kur gyveni ir kada nori isvykti. Buvo trys datos: Birzelio 20, 27 ir liepos 5d. Mes su draugu pagalvojome, jog nuvyksime anksciau, bus didesne proga uzsidirbti daugiau pinigu, anksciau pradesim, gal anksciau grysim, arba padirbesim iki galo. Buvo sake, jog kai atvyksime, iskarto bus darbas. Na, iseje is darbo birzos, nuotaikos pagerejo, jog radome kazka, taciau pernelyg nedziugavome, nes klaustuku dar buvo daug.
Birzelio 20: sutareme 4valanda susitikti su vairuotoju, jog mus paims nuo tam tikros vietos. Autobusiukas atvyko gal puse 5 jeigu ne veliau. Kai pamateme, jog atvyko vos 8 vietu autobusiukas issigandome, taciau pasirodo, jie tik surinko zmones is visu miestu. Vykome su TRANSPAULE firma. Kazkur kryzkalneje atrodo persedome i didesni autobusa, 50 su virsum vietu. Autobusai nebuvo is prastuju. Vaziavo 3 autobusai. Kelione buvo TRAGISKA.
KELIONE: Susedome visi i autobusus, uztrukome gana ilgai, kol surinko visus zmones, kol atvyko visi autobusai, taciau sitas tai niekis, palyginus kas buvo ipusejus kelionej. Kaune sustoje prie megos vairuotojai sake jog turime apie 30 minuciu laiko, kas parukyt, kas i tualeta, kas grynu oru pakvepuot. Prie megos prastovejom vietoj 30 minuciu 2 valandas, kol sulaukeme kazkokios masinos, is pradziu likome nesuprate, ar laukeme tik tos masinos ar ko nors daugiau. Is masinos tempe kazkokias dezes, siuksliu maisuose. Na bet galu gale masina isvaziavo, mes pagaliau pajudejom toliau nuo lietuvos. Lenkijoj, Vokietijoj ir visur kur stodavome, visur buvo sakoma mums, jog tik 15 minuciu, taciau prastovedavom po 2 valandas. Taigi, naktis, lenkija jau ne per toliausiai, autobuse dauguma zmoniu miega, kadangi naktis. Tarp mieganciuju buvau ir as, kol neprikele kazkokie du kandziai. Pasirodo jie buvo is vairuotoju brigados. Ko jie norejo? Jie norejo jog pravestume cigaretes per lenkijos muitine. Galima pavadinti ir taip, jog tapome kontrabandos tarpininkais. Sie du vairuotojai ejo per autobusa ir siulyte siule, ka jau siule, tiesiog kiso ir uzkalbejo zmogu, jog tasai pasiimtu 4 blokus cigareciu (cigaretes duoda patys) ir passakytu jog jis vezasi juos pats. Kai kurie eme, kai kurie jau vezesi, o kai kurie tiesiog tare griezta ne. Atejo ir iki musu, as prisikeles is miegu is pradziu nesupratau ko jie nori ir ko jie pageidauja, nes pirmas klausimas kuri isgirdau pramerkes akis buvo: kiek cigareciu vezi? Ju nelaimei cigareciu as neemiau, bande itikinti ir kalbejo graziais zodziais, taciau sakiau ne, o kai paklausiau kas man is to, tiesiog nusijuoke, todel su draugu nusprendem kazkam nemokamu pinigu nedalint. Kai cigareciu nepaeememe, ju veidai perkrypo ir visa kita likusi laika i mus ziurejo kreivai, kol vokietijoje pagaliau isdryso prieiti ir islementi kelis zodzius. O buvo taip, jog draugas ejo i autobusa, norejo pasideti pc ir norejo ilipti per priekines duris, kadangi per galines buvo uzsikimse, kai pamate, jog jos uzrakintos, kazka numurmejo sau po nosim ir tada sulauke demesio is vairuotojo. O vairuotojas ne komplimentus atejo padalint, o pakalbet del praeitos nakties. Vairuotojas pasake: Ziuriu cia esi labai mandras, tu man vakar gaidy cigareciu nepaemei ir ragus istumei. Neblogai, kaip is vairuotojo. Nusijuokem uz juos, sedome i autobusa ir myneme toliau, o tada prasidejo kosmarai kaip is siaubo filmu. Kvapu mesmale, kvapu autobuse buvo daugiau negu zmoniu jame vaziuojanciu. Tai koks prigeres vyrukas atsiraugeja tau prie veido, tai koks kandis dvi dienas laikes misraine autobuse (kuprineje) treciaja diena sumasto ja atsidaryti ir suvalgyti, tai kas batus nusimauna dvi dienas raugines, tai kokiai moteriai silkutem pradeda is tam tikros vietos kvepet, zodziu buvo NEIMANOMA vaziuoti. Taip, taip, keliavome 3 dienas. galu gale atvykome i londona, issimetem po kitus autobusus, kam kur reikejo, kam i londona, kam i leicesteri, kam dar kur. Pradejome judeti link savo miesto, buvo like 60 myliu, jas vaziavome 4 valandas. Padoru? Pakeliui sustojome ir 2 valandas laukeme kazkokios masinos, kuri pasiimtu praveztas cigaretes. Kelione truko 3 dienas, ji buvo tragiska. Siandienai tiek, greitu metu aprasysiu visas subtilybes kaip ir kas cia yra daroma su zmonemis, aprasysiu kaip jie moka graziai ir tusciai kalbeti bei pakalbesiu apie patalpu nuoma. Sekmadieniui, kaip pradziai, butu tiek, greitu metu papildysiu.
Papildymas
Taigi, kelione buvo tragiska, o dabar pakalbekim apie gyvenima atvykus. Vos atvykome i leicesteri, vienoje aiksteleje musu jau lauke Tomas - tas pats kuris organizavo visus darbo pokalbius Lietuvoje, kelione, zodziu pagrindinis veikejas. Stovejo su dar dviem draugeliais - nuomininkais. Na leicesteryje islipome gal devyni zmones, susodino i masinas ir isveziojo iki namu. Vos su draugu isineseme daiktus i "kambari" kuris buvo vos vienam zmogui gyventi, musu jau prase susimoketi uz nuoma. Draugas pinigus turejo grynais o as korteleje o kai paklausiau Tomo kur cia galima nusiimti pinigu atsove "zodziu karoc iseini po kaire ir ten nu eisi tiesiai GAL ir man rodos bankomatas yra". Nu ka darysi, susiradome siaip ne taip ta parduotuve, nusiemiau pinigu ir vos gryzus gavome kiekvienas susimoketi 130 svaru uz 2 savaites. PRIMINSIU, jog kambarys gyventi vos vienam, o gyvenome dviese. Is viso name gyvenome septyniese. Taigi mikrobanges nera, skalbimo masinos nera, trys saldytuvai is kuriu vienas neveikiantis. Interneto nera, vonios kambarys VIENAS ant 7 zmoniu, ir tai tualetas suluzes, vos nusileidzia. Sienu apacios VISAME name slapios nuo vandens. Taigi uz toki busta i savaite nei 30 svaru neduociau, taciau neturejome kito pasirinkimo. Pries isvaziuojant nebuvo nei namu nuotrauku, nei aprasymo, kad butume galeje susidaryti ispudi iskart. Ir mat problemele dar ta, kad jei jau ruosiesi dirbti per ju agentura, tai ir nuomotis privalai butent ta nama kuri jie duoda. Jei pakeiti busta - netenki darbo. Pakeiti darba - netenki busto. Zodziu ranka ranka plauna. Na ka, idaveme 130 svaru, Tomas pasake kad pirmadieni bukit offise ir isvaziavo kartu su nuomininkais. Na atejo tas pirmadienis nuejome visi septyniese i offisa, atsisviete pasu kopijas, dave popiergalius kur turejome uzpildyti savo adresa varda pavarde zodziu visa kas tik imanoma. Viska atlikus mums pabreze jog NUO KITO PIRMADIENIO busim jau visi very busy, o kai kurie ir jau nuo sios savaites treciadienio jau prades dirbti. Na mes galvojam per ta laika atsidarysim banko saskaitas, susitvarkysim su popierizmu, kad butu galima iskart dirbti. Na taip dienos ejo ir ejo, atejo treciadienis - NIEKO. Atejo savaitgalis - jokiu ziniu. Na galvojame reikia pradeti klausti, nesedet ranku sudejus. Zodziu paklausus zinute(nes i skambucius neatsake) kada pradesim dirbti, atsake cituoju : "pirmadienio gal.. antradieni jau tikrai". Na viena diena jau nusikelia nuo ju minetos frazes "busy". Taigi atejo pirmadienis - jokiu ziniu. Pagalvojome jog butu neprosal nueiti i offisa ir paklausti Tomo ar kokio kito su ta agentura susijusio zmogaus. Paklausus kada dirbsime atsake "siandien jau nebelabai, bet rytoj jau tikrai pradesit, na veliausiai treciadieni". Taigi jau nusikele 2-3 dienos nuo ju "busy" savaites. PRIMINSIU, jog Lietuvoje vykstant atrankoms TOMAS minejo, jog atvyksime sestadieni, dirbsime pirmadieni iskart. Taigi nuo jo tiesos atsilikome jau savaite. Atejo antradienis - nieko. Atejo treciadienis vel teiravomes del darbo ir gavom atsakymo zinute cituoju: "snd nieko". Pradejus po biski kelt tona mums ir neduodant ramybes jam atrase cituoju : "rytoj pietus". Tai vat gavus tokia zinute pradzioj likome nesuprate, bet geriau pagalvojus gal jis mums norejo kokioj nors kavinej pastatyti pietus, na siaip ar taip nieko nepeseme. Atejo ketvirtadienis, galu gale atsiliepe i skambuti, pasake jog gal dirbsime penktadieni ryte gal per pietus. Na ka mes ir vel zingsniavome iki offiso, jame tomo nebuvo, nieko is to gero taip pat nepeseme. Galu gale kai jau viskas "######o", eidami namo stebuklingai sutikome Toma REALIAI. Pabreziu jog tai tas pats kas laimeti vikingu loto. Stovejo su dviem bahuriukais - maroziukais, nuo 19 iki 22 metu amziaus. Na pradejom kamantineti toma kada dirbsime t.t, na tomas atsakydavo "va gal siandien gal ryt, isvezame tik po kelis zmones i darba, val gal is jusu namo paimsiu ka nors nes skundetes kad su pinigais bloga situacija". O kas svarbiausia visi butumet atpazine ta graudu mela, kada tomas sneka ir svaidosi neturedamas kur deti akiu, o jo tie draugeliai prunkstauja sustoje. Dar vienas is ju pasake cituoju : "nesijaudinkit jus del to darbo tiek, duos jums ji. Man preitais metais tiek dave jog vos patempiau". Na pagalvojom kazin ko jam ten tiek jau dave, bet tikrai ne darbo. Zodziu sake pranes penktadieni 12h viska tiksliau ar eisime i darba. Atejo penktadienis, 12:20 sulaukem zinutes "susisiekit su manim per 10 min". Susisiekus jis pasake jog butumem jau siandien eje i darba, taciau negalejo mums priskambinti, sudare jau sarasa, taip kad gal but bedirbsime tik pirmadieni. Taigi nuo Tomos zodziu "dirbsite vos atvaziavus", atsilikome jau 2 savaitem. Zodziu atejo jau ir sestadienis, atejo nuomininkai vel prasyti nuomos, vel viskas is naujo... Dar pamirsau pasakyti, pamenat minejau jog jam reikejo apie 60 zmoniu surinkti. Tai vat visi vaziavo autobusais, mokejo po 450 litu. Kiek suzinojome informacijos tai Tomas nuo zmogaus pasieme 200lt. Visai neblogi pinigai sudauginus kiek zmoniu ir kiek nuo galvos pasieme, jo?
Tai vat siam kartui tiek. Veliau ikelsiu busto nuotraukas, papildysiu, gal dar ka praleidau.

Galiu pasakyt ,kad anglijoje gyvendamas taupydamas ir jeigu dar nerukai ir negeri tikrai susitaupysi ,o ateityje gali ir versla atsidaryt pats tame paciame UK.Ir jeigu galva turesi ir ideju busi kupinas, tiesiog reikia motyvacijos del ko dirbti ir pacio noro ,o Lietuviai galiu pasakyt tikrai to noro turi ir dirba smarkiai ,kad uzdirbtu ta piniga.UK dirbu pats fabrike ir tikrai matau ,kad Lietuviai atvaziave nesedi cia ranku sudeja dirba daugiau ir smarkiau negu tie lenkai ar latviai ,nes lietuviai nori uzdirbti ir tureti kazka ,o kiti uzsienieciai isitaiso darbo vietoje gauna kontrakta ir apsileidzia.
 
Toliau kas liecia uzdarbi jeigu lavinsite savo anglu kalba stengsites sneketi angliskai su kitais anglais nors ir nemokate ,bet bandysite pagauti esme ka sako tikrai greiciau ismoksite anglu kalba negu vaikstote i kazkokius kursus ,nes as asmeniskai bendraudamas ismokau geriau anglu kalba negu tie kurie sedi kursuose klauso ,bet esmes nepagauna.Ir bus lengviau gaut ta kontrakta ir turet pastovia darbo vieta ir gausite ne tuos 6.12 minimuma ,o gausite zymiai daugiau.
 
 
P.S jeigu suklydau kazkur rasydamas nepeikite tiesiog issakiau savo nuomone :)

Sveiki, as esu Tomas. Noriu pasidalinti savo patirtimi. Baigiau pirma kursa Skotijoje, Stirling universitete ir nusprendziau sios vasaros neissvaistyti geriant alkoholio ir dejuojant kaip nuobodu ir nera ka veikti. Taip ir gime ideja sia vasara padirbeti Anglijoje. Kodel ne Skotijoje, kur gyvenau ir mokiausi jau vienerius metus? Turbut del dvieju priezasciu: norejau pakeliauti, pamatyti Anglija, joje verdanti gyvenima ir uzsidirbti siek tiek pinigu, kad galeciau pradeti igyvendinti savo verlso ideja Skotijoje.
 
Taigi geguzes pabaigoje grizau i Lietuva atsvesti savo gimtadienio ir siek tiek praleisti laiko Lietuvoje (2sav). Susikroviau savo rankini bagaza, i kuri iejo:

Drabuziai (Striuke, keli megztiniai, maikutes, trejos kelnes, apatiniai)
Vaistai (Mezym, ibuprom, ibuprofen, paracetamolis)
Dokumentai (50 CV, IELTS pazymejimas, Barclays banko israsas)
Laptopas
100g. sukamo tabako
Lagamino svarstykles (niekada neisimu is pacio lagamino, labai pravercia

Be to, pasiemiau is tevu 2000Lt, kas mano paskaiciavimais turi uztekti trims savaitems pragyvenimui, maistui, butiniausiems dalykams. Nepatariu veztis daugybes rubu, tokiu kaip marskineliai, treningines kelnes, marskinai ir t.t., kadangi nueje i parduotuve kaip Primark viska nebranigiai galesite isigyti. Be to, nepatariu veztis ir tokiu dalyku kaip duso zele, sampunas ranksluosciai del anksciau minetos priezasties.
 
Taigi nuvaziaves ten atvykau pas drauga (rytu londonas), pas kuri, pagal plana, turejau apsistoti keletai dienu, kol susirasiu sau issinuomuoti kambari. Ivyko taip, kad kambario sau issinuomuoti uz prieinama kaina neradau (visur praso daugiau nei 90svaru per savaite uz kambari), tad su draugo seiminikais suitarem taip, kad abu su draugu mokesime po 60ssvaru per savaite ir gyvensime jo vienvieciame kambaryje. Is pradziu buvo gan sudetinga, del vietos stygiaus, taciau nusipirkau sau pripuciama ciuzini uz 15 svaru ir bent turiu kur laikinai issimiegoti. Padariau isvada, kad sitaip pagyventi pora menesiu nesukels dideliu problemu.
 
Mano CV. Kadangi tikros darbo patirties as kaip ir niekad neturejau, teko suktis su tuo, kad praeita vasara keleteta menesiu siek tiek dirbau pas tevus kepykloje. Sia vienintele darbo patirti ir irasiau. Be pagrindines informacijos ir darbo patirties, paminejau, kad studijuoju UK universitete, koks as fainas ir kokiu puikiu savybiu turiu, bei, kad galiu dirbti kompiuteriu (competitive with most of Microsoft office programs).
 
Prasideda darbo paieskos. Atvykes penktadienio nakti, sestadieni nuo ryto jau pradejau applyinti internete i darbo skelbimus. Nusprendziau, kad darbas fabrike ne man ir tokius darbus pasiliksiu paskutineje vietoje. Nenorejau applyinti per agenturas, kadangi atlyginimas gaunasi zymiai mazesnis. Pradejau applyinti i ivairius restoranus, kavines, viesbucius, kazino, fast food restaurants. Ta pacia diena gavau laiiska is Mcdonalds, kad esu laukiamas pirmadieni ju interviu. Pamastes supratau, kad tai nera pats puikiausias darbas ir jei atsitiks taip, kad niekur daugiau nepriims, teks dirbti McDonalds. Nuejes pirmadieni i interviu, manageris pranese, kad esu priimtas i darba ir del mano gan neblogos anglu kalbos ir iskalbos apskritai, galesiu dirbti uz kasos. Be to, pasake ir tai, kad sekmadieni vyks trainingas. Valio, turiu dar visa savaite rasti kita darba. Taigi eidamas per miesta ir grozedamasis Londono gatvemis, isnesiojau savo visus CV. Apmaudu, taciau is visu manageriu gavau atsakyma, jog darbo vietu nera, arba jiems reikia zmoniu su patirtimi. Turbut visiems girdeta dainele, ar ne?
 
Dabartis. Kadangi jokio kito darbo gauti kaip ir nepavyko, siuo metu dirbu McDonalde. Pries pradedant dirbti maniau, kad cia bus juokas, o ne darbas - stovesiu uz kasos ir spaudysiu mygtukus. Taciau viskas ne taip. Nuilatinis skubejimas, ikyrus ir nemandagus klientai, sau po nosimi burbantys seniai, kuriu neina suprasti. Taciau, kaip bebutu, darbas yra darbas, del jo as atvaziavau ir toliau siekiu savo tikslo.
 
Reziume. Niekam ten jusu nereikia. I Londona atvyksta simtai tukstanciu emigrantu, kurie pasiryze darba padaryti veltui. Jauno zmogaus reikalaujama darbo patirtis, kuria nezinia is kur istraukti. Pragyvenimas gana brangus, taciau taupant galima uzsidirbti. Taciau, kaip bebutu, man sis gyvenimas patinka. Londonas yra tas miestas, kurie tiesiog viskas verda. Kas dien i London 1 zona metro vazineja 2mln. zmoniu. Man patinka ta ivairove, britu perdetas mandagumas ir ju sypsenos sukandus dantis. Stai toks yra Londonas mano akimis.
 
Laukiu jusu klausimu, nuomoniu, visada esu pasirenges padeti!
 
Atnaujinimas:

Pamirsau pamineti, kad norint dirbti daugumoje vietu reikalauja asmeninio National insurance number (NIN). Ji nurodant tavo vardu bus mokami mokesciai ir gaunamos soc. garantijos. Norint ji gauti reikai paskambinti nurodytu Job Centre numeriu ir uzsiregistruoti i interviu. Nueje i interviu, konsultantas supildys visas formas ir gausite savaji numeri pastu keliu savaiciu begyje. Savaji jau gavau gyvendamas Skotijoje.
Stirling Universitete mokausi Business studies and marketing. Taciau, pasimokius vienerius metus supratau, kad vadyba yra ne man ir pries savaite pakeiciau savaji degree (lietuviskai specialybe?). Kalbant apie keitima, kas man pasirode idomu ir visiskai logiska yra tai, kad daugiau nei 50% studentu pakeicia savuosius degree. Universitetas tai leidzia padaryti be jokiu problemu. Zmogus pasimoko viena ar kita dalyka ir tik tada supranta, jog tai gal yra ne jo pasaukimas, kaip ir man atsitiko su vadyba, nors visad galvojau, kad su tuo siesiu savo ateiti. Pasimokes metus accounting & finance, supratau, kad tai yra man daug idomiau ir siek tiek daugiau nei pries savaite pasikeciiau savaji degree i Finance.
McDonalde siuo metu gaunu 5 svarus per valanda. Kodel mazai? Kadangi McDonaldas atlyginima moka pagal amziu. Man yra 20m., todel gaunu 5svarus/valanda, taciau jei butu 21 - gauciau berods 6.19/valanda. Be valandinio atlyginimo, dar yra bonusai. McDonaldas samdo isorine kompanija, kuri vertina kiekviena restorana ir jei ivertinimas yra aukstas (o girdejau, kad daznai taip ir buna), visi darbuotojai papildomai gauna 0.5 svaro uz kiekviena pradirbta ta savaite valanda.

Klonai nebuna su geromis kameromis. Plius jie turi TV viduje. Ekranai buna kreivi, su dideliais taskais :D

http://makeapps.eu/wp-content/uploads/2013/02/cropped-makeapps4.png

Sveiki! Pristatau jums nesenai atsidariusį puslapį: MakeApps. Tai - visiškai nemokamos lietuviškos android programėlių kūrimo pamokos. Gal svajojote sukurti savo puikią programėlę? Tuomet ši svetainė skirta būtent jums! Joje bus mokoma android aplikacijų kūrimo, naudojant java programavimo kalbą, pagrindų. Visus kviečiu apsilankyti!
 
Svetainę galite rasti čia.
Artimiausiu metu ruošiamės pridėti dar pamokų.
 
Ačiū už dėmėsį ;)

Stebiu "planuojamus" susitikimus Panevėžyje ir net graudu darosi... todėl nutariau imtis iniciatyvos. Gal pagaliau pavyks surengti meet'ą Panevėžyje?
 
Nuspręsta susitikimą daryti šį sekmadienį (17 d.) 16 val centre, CanCan picerijoje.
Kas tikrai galės dalyvauti susisiekite asmeniškai.
 
Dalyvauja
toysoldier
fad
Maiden
ltuzmuila
brutalas

Sveiki, pries valanda isirasiau windows 8 , kas patiko, kas nepatiko, ir ko truko ir ka idiegiau rasite video pamokoje, galbut kazkam pravers ateityje ;)
 
Komentaru kvailu nelaukiu.
Video linkas: youtube
Atsisiuntimo linkas: Programos nuoroda