MuniGod

Bent man jeigu pasidarau su Mini Opera, kad viską rodytų į apačią tai tikrai nepatogu, nes jei užeisi į didesnį WEB puslapį tai visą amžinybę suksi į apačią :) o jei padarai, kad rodytų normaliai vistiek, užkrauna puslapį, iš pradžių vaikštai su kvadartu, o tik paspaudęs pamatai turinį, ir vėl tenka į visas puses vaikščioti, ir vėl labai nepatogu. Nu gal ir nuo telefono priklauso, bent kiek pats mačiau visuose telefonuose maždaug vienodai viskas vyksta.
 
Aš vis dar propaguoju WML :)
Bet nereikia čia lyginti WML ir WAP nes tai du labai skirtingi dalykai, kurie negali būti lyginami, o tie kas tapatina WML ir WAP kaip vieną ir tąpatį, tai tie turbūt visiškai nenusimano. Aš taip pat galiu pasakyti, kad WEB 1.0 miršta, aišku netaip greitai kaip WAP 1.0, bet vistiek :) Nors dar čia galima ginčitis dėl WAP 1.0 mirimo. WAP'e populiariausios svetainės dar net nesimato, kad pereitų prie WAP 2.0, ir kol populiarios svetainės nepereis ant WAP 2.0, tol WAP 1.0 gyvuos. WAP 1.0 atsirado 1998metais, o WAP 2.0 buvo pristatytas 2002metais. Dabar yra 2009 metai, tai jau 7 metus nuo WAP 2.0 pristatymo WAP 1.0 dar puikiai laikosi, ir dar aš manau, kad bent pusę tiek jis laikysis, jei ne daugiau.
 
http://en.wikipedia.org/wiki/Wireless_Markup_Language
http://en.wikipedia.org/wiki/Wireless_Application_Protocol
http://en.wikipedia.org/wiki/Wireless_Appl...rotocol#WAP_1.X
http://en.wikipedia.org/wiki/Wireless_Appl...rotocol#WAP_2.0
 
O čia čia galime pamatyti markup'ų evoliuciją. Matome kad tiek WEB 1.0 tiek WAP 1.0 jau senai sustojo. Bet nei vienas nei kitas nemiršta :)
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/en/b...tion_Vector.svg

Į WAP įeina netik tos mažos svetainės.
 
Tos mažos interneto svetainės daug pranašesnės nei dauguma WEB svetainių (neskaitant dizaino).
 
Nors ir beveik kievienas telefonas atidaro WEB svetainę, tikrai dauguma neiną į WEB, nes labai greit išsinaudoja duomenų srautas, nepatogu scrolinti iš vienos pusės į kitą ar iš apačios į viršų (nebent su touchscreenu ir tai nežinau), todėl patogiau naršyti tose mažose svetainėse kaip tu sakai :)
 
Čia galima ginčitis ir ginčitis, ir taip be galo. Kiekvienas turi savo nuomone, bet tai nereiškia jei tu nesinaudoji, ir likę nesinaudoja.

Į WAP įeina netik tos mažos svetainės.
 
Tos mažos interneto svetainės daug pranašesnės nei dauguma WEB svetainių (neskaitant dizaino).
 
Nors ir beveik kievienas telefonas atidaro WEB svetainę, tikrai dauguma neiną į WEB, nes labai greit išsinaudoja duomenų srautas, nepatogu scrolinti iš vienos pusės į kitą ar iš apačios į viršų (nebent su touchscreenu ir tai nežinau), todėl patogiau naršyti tose mažose svetainėse kaip tu sakai :)
 
Čia galima ginčitis ir ginčitis, ir taip be galo. Kiekvienas turi savo nuomone, bet tai nereiškia jei tu nesinaudoji, ir likę nesinaudoja.

Į WAP įeina netik tos mažos svetainės.
 
Tos mažos interneto svetainės daug pranašesnės nei dauguma WEB svetainių (neskaitant dizaino).
 
Nors ir beveik kievienas telefonas atidaro WEB svetainę, tikrai dauguma neiną į WEB, nes labai greit išsinaudoja duomenų srautas, nepatogu scrolinti iš vienos pusės į kitą ar iš apačios į viršų (nebent su touchscreenu ir tai nežinau), todėl patogiau naršyti tose mažose svetainėse kaip tu sakai :)
 
Čia galima ginčitis ir ginčitis, ir taip be galo. Kiekvienas turi savo nuomone, bet tai nereiškia jei tu nesinaudoji, ir likę nesinaudoja.

Į WAP įeina netik tos mažos svetainės.
 
Tos mažos interneto svetainės daug pranašesnės nei dauguma WEB svetainių (neskaitant dizaino).
 
Nors ir beveik kievienas telefonas atidaro WEB svetainę, tikrai dauguma neiną į WEB, nes labai greit išsinaudoja duomenų srautas, nepatogu scrolinti iš vienos pusės į kitą ar iš apačios į viršų (nebent su touchscreenu ir tai nežinau), todėl patogiau naršyti tose mažose svetainėse kaip tu sakai :)
 
Čia galima ginčitis ir ginčitis, ir taip be galo. Kiekvienas turi savo nuomone, bet tai nereiškia jei tu nesinaudoji, ir likę nesinaudoja.

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Pasaulyje populiarėjant mobiliųjų telefonų programoms, keičiasi vartotojų įpročiai, rodo portale „GetJar“ atlikta apklausa. Jos rezultatai byloja, kad vis daugiau europiečių internete naršo dažniau telefonu nei kompiuteriu.
 
Tyrimas atskleidė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, o pažengę vartotojai užuot skambinę, su artimaisiais bendrauja per mobiliuosius socialinius tinklus.
 
Didžiausiame mobiliųjų programų portale „GetJar“ šį mėnesį apklausta apie 2 tūkst. Europos vartotojų, kurie intensyviai naudojasi mobiliosiomis programomis. Surinkti duomenys liudija, kad daugiau nei 70 proc. iš jų naršymui internete dažniau naudoja mobilųjį telefoną nei kompiuterį. Dažniausiai telefonu internete naršoma keliaujant viešuoju transportu (43 proc. atsakiusiųjų), prieš einant miegoti (17 proc.) bei kitu metu, kai nėra ką veikti (14 proc.).
 
Kaip rodo tyrimas, populiarėjančios mobiliosios socialinių bendruomenių programos – „Nimbuzz“, „eBuddy“, „mig33“ ar kitos – vartotojams atstoja poreikį skambinti artimiesiems. Su jais vis daugiau bendraujama per mobiliąsias programas. Šią tendenciją atspindi faktas, kad el. pašto ir susirašinėjimo greitosiomis žinutėmis programos yra dažniausiai naudojamos (jas kaip reikalingiausias įvardijo 25 proc. respondentų) ir lenkia mobiliuosius žaidimus (24 proc.) bei įvairias muzikos programas (14 proc.).
 
Apklausos rezultatų analizė taip pat parodė, kad mobilusis telefonas tampa pirminiu naujienų šaltiniu, tokiu pat svarbiu kaip laikraščiai ar televizija. Net 49 proc. apklaustųjų teigė, kad jie naujienas sužino per savo mobilųjį telefoną.
„GetJar“ atliktas tyrimas – tai kiekybinė vartotojų apklausa. Jos metu surinkta 15 tūkst. anketų iš vartotojų visame pasaulyje. Apie 2 tūkst. – iš europiečių.
 
 
http://www.alfa.lt/straipsnis/10272355/?In...009-05-22_09-42
 
 
Kažkas čia ginčijosi, kad WAP miršta :D

Daugiausiai piktinuosi dėl to, kad visus atleidinėja iš darbo, ir net tuos kurie ilgą laiką dirbo, o tie "avigalviai" atsiprašant, kainas ne kad mažintų, o atvirkščiai didina. Tai iškur žmonės galės sumokėti? Kai jie neturi darbo. :D
Nors ir tie trys ketvirtadaliai gautų krepšelį (kuo aš labai abejoju), vistiek liks tikrai gabių kurie negalės tokių sumų sumokėti. o faktas ir šiais metais bus kaip ir praetais, pirmiau priemė tuos kurie davė "krepšelį" nors ir prastesni rezultatai buvo. Tai ir šiais metais bus... :D :D

Daugiausiai piktinuosi dėl to, kad visus atleidinėja iš darbo, ir net tuos kurie ilgą laiką dirbo, o tie "avigalviai" atsiprašant, kainas ne kad mažintų, o atvirkščiai didina. Tai iškur žmonės galės sumokėti? Kai jie neturi darbo. :D
Nors ir tie trys ketvirtadaliai gautų krepšelį (kuo aš labai abejoju), vistiek liks tikrai gabių kurie negalės tokių sumų sumokėti. o faktas ir šiais metais bus kaip ir praetais, pirmiau priemė tuos kurie davė "krepšelį" nors ir prastesni rezultatai buvo. Tai ir šiais metais bus... :D :D

Daugiausiai piktinuosi dėl to, kad visus atleidinėja iš darbo, ir net tuos kurie ilgą laiką dirbo, o tie "avigalviai" atsiprašant, kainas ne kad mažintų, o atvirkščiai didina. Tai iškur žmonės galės sumokėti? Kai jie neturi darbo. :D
Nors ir tie trys ketvirtadaliai gautų krepšelį (kuo aš labai abejoju), vistiek liks tikrai gabių kurie negalės tokių sumų sumokėti. o faktas ir šiais metais bus kaip ir praetais, pirmiau priemė tuos kurie davė "krepšelį" nors ir prastesni rezultatai buvo. Tai ir šiais metais bus... :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D

Už studijas aukštosiose mokyklose – nuo 3 iki 19 tūkst. litų per metus (333)
 
2009-05-22 13:56
Dina Sergijenko | Alfa.lt
A+ A–
Pinigai
 
Photos.com nuotr.
 
Patvirtinus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, Aukštosios mokyklos pamažu ėmė skelbti, kiek reikės mokėti už vienos ar kitos krypties studijas abiturientams, nusprendusiems studijuoti savomis lėšomis arba negavusiems vadinamojo studijų krepšelio.
 
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat paskelbė sumas, kuriomis valstybė skirs valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti. Kolegijose krepšelio maksimalus dydis svyruos nuo 3361 lito per metus (religijos, teisės, mokslų, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15504 litų per metus (muzikos studijos).
 
Universitetuose studijos kainuos brangiau – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
 
Ministerija nustatydama studijų krepšelio dydžius laikėsi nuostatos, kad brangiausių ir pigiausių studijų kaina neturi skirtis daugiau nei penkis kartus.
 
Anot ministerijos, absoliuti dauguma studentų pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 litų per metus.
 
Tuo tarpu aukštosios mokyklos pačios galėjo nustatyti savo siūlomų studijų kainas. Iš ministerijos jos gavo rekomendaciją atsižvelgti į tai, kokias kainas nustatė valstybė, bet nustatyti didesnę kainą nebuvo uždrausta. Vis dėlto dalis aukštųjų mokyklų studijų kainas nustatė mažesnes, nei buvo galima.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai už dienines teisės, teisės ir valdymo, teisės ir muitinės veiklos, teisės ir penitencinės veiklos studijas mokės 3965 litų per metus. Socialinio darbo dieninės studijos čia kainuos 3575 litų per metus. Finansų ekonomikos, verslo informatikos, viešojo administravimo dieninės studijos MRU pirmakursiams kainuos 3770 litų per metus, o teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos programų studijos kainuos 6435 litų per metus. Psichologiją čia studijuosiantys mokės 4290 litų už vienerius metus.
 
Kauno technologijos universitete (KTU) humanitarinių mokslų studijos (išskyrus filologiją) pirmakursiams kainuos 4030 litų už metus, matematikos studijos – 5438 litų per metus, filologijos – 6624 litų už vienerius metus. Architektūros, fizinių (išskyrus matematiką), biomedicinos, technologijos mokslų, filologijos (specifinių kalbų specialistai, vertėjai) studijos pirmakursiams kainuos 7920 litų per metus. Brangiausios KTU bus audiovizualinio meno studijos – jos kainuos 11514 litų per metus.
 
Vilniaus universiteto (VU) pirmakursiai pigiausiai galės studijuoti anglų kalbą ir anglų kalbos mokymą – už 2600 litų per metus. Už 4031 litus per metus bus galima studijuoti archeologiją, istoriją, kultūros istoriją ir antropologiją, archyvistiką, bibliotekininkystę ir informaciją, informologiją, verslo informacijos vadybą. Puspenkto tūkstančio per metus kainuos ekonomika, vadyba ir verslo administravimas, vadybos informacinių sistemų, politikos mokslų, teisės studijos. Brangiausiai VU studentai mokės už odontologijos studijas – 12078 litų per metus.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai pigiausiai mokės už verslo vadybos ir transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijas – po 3200 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete – orlaivių pilotavimo (9425 litų už pusmetį). Likusios studijų programų kainos neviršija 4000 litų už semestrą ribos.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai pigiausiai studijuos pasirinkę etnologijos, istorijos, filosofijos, menotyros, religijos pedagogikos, religijotyros, ekonomikos, mokymo paslaugų vadybos, politikos mokslų, socialinio darbo, sociologijos, vadybos, viešojo administravimo, verslo administravimo, teisės studijų programas – už 4031 litų per metus. Brangiausios studijos šiame universitete kainuos 11517 litų per metus – naujųjų medijų menas.
 
Šiaulių universitete (ŠU) brangiausias studijas siūlo Technologijos ir Gamtos mokslų fakultetai – už 8060 litų per metus. Pigiausios studijos šiame universitete siūlomos Socialinių mokslų ir Humanitarinių mokslų fakultetuose.
 
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) pigiausios yra istorijos, taikomosios istorijos, katalikų tikybos, etikos, ekonomikos ir verslo pagrindų, socialinių mokslų, filosofijos, sveikos gyvensenos pedagogikos, šokio edukologijos, teatro edukologijos ir socialinės pedagogikos studijos – už 4030 litų per metus. Brangiausiai šiame universitete studijuos pasirinkę ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo bei muzikos studijas – už 11510 litų per metus.
 
Klaipėdos universitete (KU) brangiausios studijos gali kainuoti 18816 litų per metus (atlikimo meno studijos). Pigiausiai studijuoti galės kai kurias humanitarinių mokslų studijas pasirinkę abiturientai – pigiausios šios srities studijos kainuos 4350 litų per metus. Universitetas paskelbęs tik preliminarias studijų kainas, tuo tarpu senato posėdyje, vykstančiame šiandien, svarstomos galutinės sumos.
 
Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kol kas savo siūlomų studijų kainų nepaskelbė ir derina. Studijų kainų kol kas nepaskelbė ir Kauno medicinos universitetas.
 
ŠMM nustatė, kad nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelis svyruoja nuo 7615 iki 22438 litų per metus. Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29391 litų per metus, rezidentūros – nuo 24578 iki 27752 litų per metus.
2009-ųjų metų valstybės biudžete „studijų krepšeliui“ finansuoti numatyta iš viso daugiau nei 70 milijonų litų. Universitetams iš jų bus skirta 51 mln., kolegijoms – 19,4 mln. Numatyta, kad už studijas 2009 metais nemokės 21 tūkstantis pirmakursių. Tiek pat pirmakursių finansavimo negaus ir už studijas privalės mokėti patys.
 
 
Paimta iš http://www.alfa.lt/straipsnis/10274091/?Uz...009-05-22_13-56
 
Tiesiog trūksta žodžių :D :D :D :D :D :D