sen

Dar daugiau apie Trade'inimą: https://drive.google.com/drive/u/0/mobile/folders/0B1s-Y597iYjabW5rZklPTzlpcmc

https://drive.google.com/drive/u/0/mobile/folders/1E78RI4WXYIPFLqSOZRL046gbNdeBEtOR?usp=sharing

Žmogau, man susidarė įspūdis kad tave kažkas labai smarkiai bando išdurti ir prieš (tiksliau jau prasidėjus krizei) bando prastumti kažkokį NT, dėl to sako visiškai priešingai nei buvo iš tiesų.
 
Visų pirma, krizės pagrindinis rezultatas buvo tas, kad sprogo NT burbulas ir NT kainos krito ~30% (žinoma, kai kuriose kategorijose krito mažiau, kai kuriose kategorijose kaip minėjo kiti forumiečiai buvo ir 60% kritimas).
 
Pasigooglink kiek NT vystojų žlugo dėl to kad per krizę krito NT kainos.
 
Nėra tokios taisyklės kad po krizės NT kaina kyla. Ją veikia visi rinkos dėsniai ir NT nėra išimttis. Po krizės atsigaunant rinkoms NT kainos auga kartu su rinka, jei yra trūkumas - gal greičiau nei rinkos vidurkis, bet tikrai nėra tokios taisyklės kad "NT kaina kyla nepriklausomai nuo to ar buvo sumažėjusi ar ne".
Krizės metu bankai tikrai nemažina palūkanų, priešingai - dėl ženkliai išaugusios nemokumo rizikos jie užriša paskolų išdavimą ir beveik visiškai neišduoda paskolų, o tas paskolas kurias išduoda - su milžiniškomis palūkanomis.
 
Ar jau pamiršai kaip 2009 visi verkė kai vienu metu tarpbankinė Litų skolinimo norma siekė 10%? Kažkaip visi įsivedę Eurą labai verkė kad netekom lito, bet pamiršo kad Eur tarbankinė skolinimo norma buvo apie 2%, kai Lito pašoko beveik iki 10%. Ir kodėl bankai tarpussavyje skolindamiesi po 10% turėtų išdavinėti paskolas NT su mažesnėmis palūkanomis?
Ir šiaip eiliniam žmogui paimti paskolą per krizę yra praktiškai neįmanoma.

o del ko galvoji bankas marzas kelia? :) teoriskai, banko marza = kredito rizika; tavo busto kaina yra paklausos/pasiulos rezultatas pries visa si rinkoje vykstanti blogi, kuris turetu itakoti rinkos sentimenta ir paklausa
 
i tema gera knyga rekomenduoju visiems https://www.amazon.com/Mistakes-Were-Made-But-Not/dp/1491514132

Tokių metų rekomenduoju visas idėjas-mintis išbandyti, milijonų neuždirbsi, bet patirtį gerą turėsi betkokiu atveju. Iš kiekvienos veiklos teisingai daromos uždirbti galima.
Paklausi vieta yra kur kuo didesnis žmonių srautas ir žinoma jog nestovėtum šalia maximos:)

Sveikas.
Taip tu teisus, dabar daug kas pasikeitę, ir kainos ir pati registravimo tvarka.
Bet galiu labai trumpai papasakoti kokie būtų žingsniai ir ką reiktų daryti, norint atsidaryti savo Mažąją Bendriją, arba dar kitaip trumpinamą kaip MB. Kainos registracijos irgi gali skirtis priklausomai nuo to, kokiu būdu nori atsidaryti MB, nes gali ir internetu, gali ir važiuoti gyvai. Bet apie viską papasakosiu, kur važiuoti kiek mokėti, ar į kokią svetainę eiti, kad galėtum atsidaryti MB. Bet užteks tempti gumą, važiuojame prie reikalo. Atsidaryti MB dabar yra labai paprasta. Seniau budavo sunkiau, bet dabar paprasta, nes yra daug informacijos kur apie tai gali paskaityti. Bet, kad tau nereiktų skaityti visko, aš tau surašysiu pagrindinius žingsnius kaip atsidaryti Mažąją Bendriją. Pirmas žingsnis, geriausia būtų namie turėti internetą, ir kompiuterį, kad galėtum atsidaryti interneto naršyklę. Spėju iš to, kad sukūrei šitą temą, kad viską turi. Reiškia, tau liko tik vienas žingsnis norint atidaryti MB. Tau naršyklėje, reikia suvesti w w w. google . com be tarpų, ir atidaris tau internetinį puslapį. Paieškos lauke bandyk rašyti, kaip atsidaryti Mažąją Bendriją.
 
Sėkmės

Rašau šį tekstą norėdamas paprastais žodžiais, be jokių įmantrių citatų, video, paaiškinti žmogui (ypač jaunam) ties kuom reikia susikoncentruoti galvojant ką reikia pasirinkti, kokia turi būti tavo mąstysena norint ieškoti idėjų, galvojant apie savo paties veiklą, ją vykdant ir kokia turėtų būti tavo mąstysena norint pasiekti didžiausią potencialą.
 
Baimė
Įsivaizduok, žmogus eina gatve, kuprinėje ar maišelyje turi maisto ir pamato benamį gyvūną. Jis jį kviečiasi rodydamas maistą, bet gyvūnas vis tiek išsigąsta ir pabėga. Šiame pavyzdyje žmogus simbolizuoja šaltinius, kuriuose gali gauti reikiamos informacijos bei bendruomenes (žmonių grupės, bendruomenės kaip Uzdarbis.lt ir t.t.). Maistas simbolizuoja gaunamą informaciją, idėjas, pažintis ir kt. Gyvūnas simbolizuoja žmogų, kuriam reikia tos informacijos, idėjos, bet jis nuo jos pabėga nors dar net nebuvo nuo ko bėgti. Ir įsivaizduok kas dabar įvyksta, tai yra labai dažnas reiškinys pasaulyje, o ypač Lietuvoje, tu išsigąsti dar net nepradėjęs. Tu neklausi draugo, nesukuri forume temos, neklausi/nediskutuoji socialiniuose tinkluose nes: bijai ką kiti pasakys/pagalvos, manai, kad tai kvaila/nesąmonė/nėra laiko/aš žinau geriau/padarysiu tai vėliau/padarysiu tai kitaip ir t.t. Tu nori pajamų (to maisto), bet nenori dalyvauti procese. Tu ne tik jog nesieki pasiekti sunkiai pasiekiamų rezultatų, bet net neimi to kas tau paduodama į rankas nemokamai. Kaip tas gyvūnas, nebijok dar nepradėjęs, o kai pradėsi, jau bus pervėlu bijoti arba bijosi ženkliai mažiau.
 
Ieškok pažinčių, idėjų, galimybių. Jei yra galimybė kažkur sudalyvauti, kažką nuveikti (kelionė, renginys ir pan.), bet nežinai kas ten bus – nepraleisk progos ir sudalyvauk. Tai mesti arba daugiau tame nedalyvauti visada turėsi galimybę ateityje. Nebūk kaip tas gyvūnas, pirma patikrink ar tai nenaudinga, o tik paskui bėk.
 
Aplinka
Apsupk save žmonėmis, kurie kuria, yra motyvuoti, proaktyvūs. Kaip manai, kas tave labiau motyvuos, ''draugai'' gliaudantys saulėgrąžas kieme, nieko doro neveikiantys, bent jau savaitgaliais geriantys alkoholį ar žmonės, kurie žino ko nori pasiekti ateityje? Tavo draugai yra tavo mini bendruomenė. Turėdamas tinkamą draugų ratą, galėsi su jais dalintis naudinga informacija, vienas kitą motyvuosite, gal net padėsite sunkiais momentais. Kokybė svarbiau nei kiekybė. Universitetas (ypač tarptautinis) tam yra puiki vieta jei jame atrasi bent keletą panašių į save žmonių, tad pasirūpink jog toje bendruomenėje jų būtų. Dažnai yra sakoma jog universitete užmegzti ryšiai yra svarbiau nei pačios studijos.
 
Dar vienas puikus būdas – keliavimas, tai nauja aplinka, motyvuoja tobulėti, keistis, treniruoja pasaulio pažinimą. Nekeliaudamas, tu gyvensi burbule ir nežinosi koks pasaulis yra iš tikro, tu gyvensi savo draugų, šeimos, kultūros gyvenimą, bet nežinosi kas yra tikra, kokia yra tikrovė už valstybės sienos ribų.
 
LABAI LABAI LABAI svarbus dalykas, šis dalykas yra ant tiek svarbus, jog be jo bus labai sunku/neįmanoma. Pirmiausia suteiki sau sąlygas būti ten kur tu gautumei reikiamos informacijos, matytumei bendraminčius, o tada LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei dar nesupratai, kartoju, LAIKAI SAVO AKIS PLAČIAI ATMERKTAS. Jei vis dar nesupratai, skaityk iš naujo kol suprasi. Daugelis aktyvių žmonių pilna ar bent puse kojos būna ten kur yra veiksmas, bet nedaugelis laiko savo akis ATMERKTAS. Tu stebi viską ir turi pamatyti tai ko nemato kiti. Prilyginčiau tai eilėraščio/dainos sukūrimui, tu stebi kažką ką mato ir kiti, bet staiga TAU ateina įkvėpimas ir iš to ką matai gimsta idėja, tavo paties idėja.
 
Toks stebėjimas padės ne tik su idėjų generavimu, bet ir su aktyvumu. Visko akylai nestebėdamas geriausiu atveju būsi aktyvus ir tiesiog atliksi įprastus veiksmus, tačiau tik viską stebėdamas turėsi galimybę tapti proaktyviu, ko labai reikia kiekvienos idėjos įgyvendinimui.
 
Idėjos
Kurk, tuo labiau jei tai yra kažkas visiškai nauja. 2010 metais Kernius savo bloge Kernius.net rašė: ''Uždarbis.lt gimė 2004 metais, kai būdamas 14–kos ieškojau bendruomenės žmonių, kurie žino daugiau už mane ir galėtų atsakyti į mano klausimus (tais laikais IRC buvo bene vienintelė informatikų sambūrio vieta ir turėjo daugybę trūkumų). Šiandien, praėjus daugiau nei šešiems metams, tokių kaip aš, – norinčių dalintis IT ir verslo žiniomis – jau daugiau nei 30 000.'' O šiai dienai tokių kaip jis jau virš 100,000 ir viskas dėl to jog paauglys pamatė ko reikia jam, pamatė jog to dar nėra ir pradėjo tai kurti. Tai ypač paprasta formulė, sukuri tai ko nėra, bet būtent tai ko reikia. Tačiau, tai turi būti kažkas kas tau patiktų, motyvuotų, nes jei tai tik idėja, kuri tavęs itin nedomins, tada nieko neišeis. Kaip Kernius minėjo tame pačiame įraše: ''Daugybė dalykų buvo sukurta pirmiausia galvojant apie save'', tad būtent ties savimi, o ne kažkuo kitu koncentruokis, iš čia augs visos šaknys.
Idėjos yra svarbiau nei pinigai ar pažintys, nes jų dėka gausi daug nemokamų galimybių. Mėgstu dažnai sakyti: ''Jei nieko neturi, tai dar nereiškia jog neturi su kuo dirbti, tavo idėjos nėra apčiuopiamos – paversk jas tokiomis.''
 
 
Kantrybė
Atradęs tai ką mėgsti ir matydamas jog eini teisinga linkme, turi tobulėti ir nemanyti jog jau pasiekei viršunę (kad ir kokie saldūs rezultatai bebūtų). Nesvarbu jog tau viskas atrodo tobula, realybėje yra kitaip, o ir laikai keičiasi. Tad turi sekti tai kas vyksta aplinkui ir atnaujinti savo prekę ar paslaugą (tačiau tik tai ką reikia). Labai svarbus dalykas yra kantrybė, kol atrasi tą veiklą, kol pradės kapsėti padorios pajamos, tam reikės laiko, tad nusiteik tam ir dirbk su idėja, kuri yra to verta. Kaip jau buvo minėta, ji tave turi vežti, o kai taip bus, tu tos idėjos nemesi į šiukšlinę ir vis toliau su ja dirbsi.
Viskas yra DAUG paprasčiau nei tau atrodo, tiesiog pasirūpini savo aplinka ir leidi sau būti kūrybiškam.

Naujausių forumo atnaujinimų suvestinė:
 

Prieš kurį laiką sutvarkėme jog forumo el. laiškai į Gmail ateitų laiku (kartais vėluodavo). Forumo RSS Feed vėl veikia. Profiliai mobiliojoje versijoje vėl matomi, tad tie kas naudojasi šia versija galės patogiai naršyti. Forumo svečiai nuo šiol matys tiek paveikslėlius, tiek narių slapyvardžius, tiek nuorodas. Tad forumo naujokams nekils keblumų skaitant forumo turinį.
 
Jei norite pranešti kažką ką reikia būtinai atnaujinti (bugus/errorus) - sukurkite pagalbos bilietą. :)

Nenoriu labai stipriai pradet diskutuoti sia tema, bet sis 'correction' nera didziausias atiszvelgiant i % kainos pokyti:

Svarbiausia vartoti kuo daugiau mandresniu zodziu, visus vadinti n00bs ir vaizduoti, jog kontroliuoji situacija ir zinai, kas bus rytoj. Mokinkites, vakuleliai :)

Sveiki, Forumiečiai,
 
Neseniai baigėme daryti mokestinės aplinkos apžvalgą kriptovaliutų rinkai. Originalus straipsnis anglų kalba: http://blog.kaiserex.com/2018/10/01/taxation-on-cryptocurrencies-in-eu-27-countries-overview/
 
Europos Sąjunga vis dar neturi vieningos nuomonės kokia turėtų būti mokesčių mokėjimo sistema kriptovaliutoms.
2015 metais buvo priimtas vienintelis šiai dienai turimas sprendimas – EU Teisingumo Teismas nusprendė, kad tradicinės valiutos keitimas į Bitcoin neturėtų būti apmokestinamas PVM (https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2015-10/cp150128en.pdf).
EU gairių kriptovaliutoms trūkumas tapo pasekmė kodėl kriptovaliutų apmokestinimas skiriasi kiekvienoje EU šalyje ir taip sukuria arbitražo galimybes tarp valstybių priklausomai nuo to kuris mokestinis klausimas kriptovaliutos turėtojui yra aktualiausias.
 
Belgija apmokestina fizinių asmenų kapitalo prieaugį 33% jei tai gauta spekuliuojant rinkoje. Jei FA įrodo, kad visos operacijos buvo atliktos nespekuliuojant tuomet mokesčio mokėti nereikia. Juridiniai asmenys, kurie investuoja į kriptovaliutas yra apmokestinami kaip ir visi kiti verslai 25-50%.
Šaltinis: http://www.dvp-law.com/documents/news-items/20180202-is-winst-met-bitcoins-belastbaar.xml?lang=en
 
Bulgarija kriptovaliutas pripažįsta kaip finansinį turtą. Fizinių asmenų investicijos į kriptovaliutas metinis prieaugis apmokestinamas 10%.
 
Kroatija apmokestina kriptovaliutų investuotojų metinį pelną 12%, jei pelnas didesnis nei 500 000 USD metams tuomet taikomas 18% mokestis.
Šaltinis: http://www.vfs.hr/dokumenti/priopcenja/2017/e-priopcenje-18122017.pdf
 
Kipras netaiko jokių mokesčių kriptovaliutoms.
Šaltinis: https://lawstrust.com/en/ico/pravovoj-status-kriptovalyut
 
Čekija taiko tokius pat mokesčius prekių pardavimui už kriptovaliutą kaip už bet kurią kitą tradicinę valiutą. Kriptovaliutų kasimas yra neapmokestinamas.
Šaltinis: https://www.zakonyprolidi.cz/cs/2016-368
 
Danija taiko įprastą pajamų mokestį pelnui gautam iš kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo.
Šaltinis: https://skat.dk/skat.aspx?oid=2271294
 
Estija laiko kriptovaliutą turtu ir taiko pajamų mokestį. Kiekviena operacija yra apmokestinimo objektas. Pajamos iš kriptovaliutų apmokestinamos kaip ir kitų verslų gautos pajamos. Mokesčiai taikomi ir algoms išmokamoms kriptovaliutomis.
Šaltinis: https://www.emta.ee/eng/private-client/declaration-income/other-income/taxation-private-persons-virtual
 
Suomija išleido mokesčių gaires dar 2013 metais, kur teigiama, kad investavimo į kriptovaliutas prieaugis yra apmokestinamas taip pat kaip investavimo į bet kurias kitas finansines priemones.
Šaltinis: https://www.vero.fi/sv/Detaljerade_skatteanvisningar/anvisningar/48411/inkomstbeskattning_av_virtuella_valuto/
 
Prancūzija pripažįsta kriptovaliutą kaip kilnojama turtą ir apmokestina ją 19%. Kriptovaliutų kasėjai apmokestinami iki 45%, nes taip patenka į nekomercinį pelną. Komercinėje veikloje apmokestinamas taip pat didesnis.
Šaltinis: http://bofip.impots.gouv.fr/bofip/ext/pdf/createPdfWithAnnexePermalien/BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711.pdf?doc=2824-PGP&identifiant=BOI-BNC-CHAMP-10-10-20-40-20140711
 
Vokietija yra viena pozityviausiai žiūrinčių į kriptovaliutas šalių. Atsikaitymas kriptovaliutomis yra neapmokestinamas. Kriptovaliutos laikomos iki 12 mėn. yra apmokestinamos iki 45% privataus turto mokesčiu. Jei kriptovaliutos laikomos ilgiau nei 12 mėn. tuomet mokesčio mokėti nereikia. Kriptovaliutų kasimui taikomi tokie pat mokesčiai kaip ir kitiems verslams.
Šaltinis: http://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Steuerarten/Umsatzsteuer/Umsatzsteuer-Anwendungserlass/2018-02-27-umsatzsteuerliche-behandlung-von-bitcoin-und-anderen-sog-virtuellen-waehrungen.pdf?__blob=publicationFile&v=1
 
Graikija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų apmokestinimui. Vienintelis oficialus pareiškimas buvo 2014 kuomet Graikijos centrinis bankas išreiškė savo požiūrį.
Šaltinis: https://perma.cc/W9NN-3HDH
 
Vengrija taiko pajamų mokestį (15%) ir sveikatos prisidėjimo mokestį 22%.
 
Airija apmokestina kriptovaliutų investuotojų pelną 33%. Prekiautojai kurie tai atlieka kiekvieną dieną apmokestinami iki 52%.
Šaltinis: https://liamburnsandco.ie/cryptocurrency-tax-guide/
 
Italija 2016 metais pateikė gaires dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Fiziniai asmenys, kurie nelaiko kriptovaliutų dėl komercinių ar korporacinių priežasčių nėra apmokestinami.
Šaltinis: https://www.mercati24.com/bitcoin-tasse/
 
Latvija klasifikuoja kriptovaliutą kaip virtualiai perkeliamą vertę, kuriai taikomas 20% pajamų mokestis.
Šaltinis: https://www.cobalt.legal/files/crypto_news_14_may_2018.pdf
 
Lietuva išleido gaires, kurios teigia jog kriptovaliutos naudojamos prekėms įsigyti yra PVM apmokestinamos. Jei iškeitus kriptovaliutas į EUR, gautas pelnas yra didesnis nei 2500 EUR, tuomet taikomas 15% mokestis metų gale. Visos operacijos turėtų būti dokumentuojamos ir mokestinių metų gale pateikiamos. Toks pat mokestis taikomas ir Forex rinkoje. Įmonės taip pat apmokestinamos 15%.
 
Liuksemburgas pripažįsta kriptovaliutas taip pat kaip ir tradicines. Jokie mokesčiai dar nebuvo pritaikyti.
Šaltinis: http://www.lessentiel.lu/fr/luxembourg/story/L-tat-garde-un-oeil-sur-la-monnaie-virtuelle-29561059
 
Malta taiko 5% mokestį tarptautinėms įmonėms.
 
Olandija netaiko mokesčių jei investavimo į kriptovaliutas metinis pelnas neviršija 30000 EUR. Kiti mokesčiai priklauso nuo to kiek santaupų asmuo jau turi.
Šaltinis: https://www.grantthornton.nl/globalassets/1.-member-firms/netherlands/documenten/flyers-pdf/2017/bitcoin-hits-$10000-what-about-cryptocurrency-and-taxes2.pdf
 
Lenkija kriptovaliutoms pritaikė griežtas apmokestinimo taisykles. Fizinis asmuo turi sumokėti 1% nuo kiekvienos operacijos prekiaudami biržoje per 2 savaites. Taigi, pavyzdžiui fizinis asmuo nusprendžia investuoti 11 000 EUR ir atlieka 100 operacijų iš kurių uždirba 3000 EUR. Mokestis šiuo atveju būtų 1% x 11 000 EUR x 100 = 11 000 EUR (apyvartos mokestis), taip pat mokestį tenka mokėti nuo pelno, t.y. 18% (jei suma mažesnė nei 25 244 USD), atskaičius visus mokesčius investuotojui iš pradinės 11 000 EUR sumos lieka 1020 EUR. Asmuo kuris vykdo ekonominę veiklą turi sumokėti 19% pajamų mokestį.
Šaltinis: https://www.mf.gov.pl/ministerstwo-finansow/wiadomosci/aktualnosci/ministerstwo-finansow2/-/asset_publisher/M1vU/content/skutki-podatkowe-obrotu-kryptowalutami-w-pit-vat-i-pcc
 
Portugalija vis dar neišleido jokių gairių kriptovaliutų mokestiniai klausimais.
Šaltinis: http://info.portaldasfinancas.gov.pt/pt/informacao_fiscal/informacoes_vinculativas/despesa/civa/Documents/Informacao_12904.pdf
 
Rumunija apibūdina kriptovaliutą kaip virtualiai patalpintą monetarinę vertę ir pareiškė, kad pajamos gautos iš kriptovaliutų turi būti apmokestinamos taip pat pajamos gautos iš kilnojamojo turto.
Šaltinis: https://www.libertatea.ro/stiri/exclusiv-romanii-cu-bitcoin-datori-la-fisc-trebuie-platit-impozit-pe-venit-si-contributii-sociale-desi-monedele-virtuale-nu-sunt-reglementate-in-romania-2163395
 
Slovakija teigia, kad kriptovaliutos yra kitas trumpalaikis finansinis turtas negu pinigai. Kriptovaliutų kasimas arba alga kriptovaliutomis apmokestinami. Pajamos gautos iš investavimo į kriptovaliutas nėra apmokestinamos.
 
Slovėnija kriptovaliutas prilygina virtualioms valiutoms. ICO, kurių išleidžiamos kriptovaliutos prilygsta vertybiniams popieriams turi pridėti PVM. Kriptovaliutos nepatenka į finansiniu instrumentų kategoriją dėl to pajamos gautos iš investavimo į jas nėra apmokestinamos.
 
Ispanija apmokestina pelą gautą iš investavimo į kriptovaliutas pagal Pajamų Mokesčio individualiems asmenims įstatymą.
Šaltinis: http://www.bolsamania.com/declaracion-impuestos-renta/como-tributan-los-bitcoins-en-la-renta/
 
Švedija neišskiria kriptovaliutos iš tradicinių valiutų.
 
Jungtinė Karalystė apmokestina gautą pelną iš investavimo į kriptovaliutas tik jeigu viršijama 11501 EUR ribą metams. Pelnas 11501 – 45000 GBP apmokestinamas 20%, pelnas viršijantis 150 000 apmokestinamas 45%.
Šaltinis: https://www.gov.uk/government/publications/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies/revenue-and-customs-brief-9-2014-bitcoin-and-other-cryptocurrencies

Tiktais apie ICO ir nieko bendro su sita tema ar minimu lietuvisku ICO:
 
(Nesu joks ekspertas sioje temoje, bet siokius tokius pagrindus turiu)
 
Bandysiu trumpai, nes buvau jau parases gan ilga pastraipa kuria jau tapo sunku skaityti:
 
 
ICO ne daug kuo skiriasi nuo IPO - is idejos pritraukti kapitalo duodant kazka atgal.
 
IPO:
- Pradeda dazniausiai jau stipriau isikurusios imones (Google IPO turejo 6 metai po ikurimo, DropBox IPO turejo praeita savaite)
- Uz pinigus gauni akcijas - dali imones.
- Daznai buna uzdari, neprieinami betkuriam zmogui
- Mazesne pelno galimybe (Megstu Google naudoti daug kur kaip pavizdy, tai google -> IPO kaina 85$, taciau matau kad tradinama buvo po IPO po 50.01 tarp history chart google akciju kainos, auksciausia kaina: 1187.56$, ~22 kartus padidejo verte per 14 metu. Dar vienas pvz: Facebook - 38.23$, auksciausia 190.28$, pokytis ~5 kartus ir Facebook buvo laikoma Ultra greiciu auganti imone.)
- Akciju kainos priklauso nuo pagrinde imones performance, Pelno ataskaitu kiekviena metu ketvirti ir spekuliacijos.
 
ICO:
- Pradeda dazniausiai naujos imones kurioms reikia kapitalo, taciau nenori dalinti imones akciju investuotojams.
- Uz pinigus gauni crypto tokenus, jie nereiskia kad tau priklauso dalis imones
- Praktiskai visada atviri visiems norinties, taciau daznai turi 'Pre-ICO' event'us i kuriuos dazniausiai reikia kvietimo.
- Didele pelno galimybe. Visu pirma taip - yra daug prastu, apgaulingu, scam ICO, nes visas blockchain HYPE pritrauke daug zmoniu kurie nori pasipelnyti is jo. Taciau yra ir sekmingu ICO, tarp twitter'yje esanciu traderiu net yra toks pasakymas apie pelna 'Investuok i ICO, parduok puse ant x100 (kainai padidejus 100 kartu), pasilik puse pensijai'. Aisku gan perdeta (nors yra tokiu atveju, turbut geriausias ir ekstremaliausias pavizdys: Ethereum kazkada buvo ICO, ICO metu jo kainos buvo:
 
"22 July to 5 August 2014: 2000 ETH = 1 BTC = 572-632 USD
6 August to 2 September 2014: 1999-1337 ETH = 1 BTC = 592-471 USD"
 
0.286 - 0.35$ uz 1 Ethereum mazdaug. Ethereum kaina "Burbulo" metu buvo 1217.48$, dabar 461$, jeigu imti kaina burbulo metu (auksciausia) ka dariau su IPO pavyzdziais, tai pelnas gaunasi 3478~4242 kartu, jeigu imti dabartine kaina, 1317-1611 kartu per 4 metus.
Bitcoin neturejo ICO, tai apie ji gal nerasysiu, taciau galiu pasakyt kad pirmom keliom dienom jis buvo tradinamas 0.008, greit pakilo i 0.08$, o dabartines ir nesenas kainas manau zinot ir pasiskaiciuot patys galit. Mazesnis pavyzdys: DragonChain, pradine kaina ~ 0.26$ 2017.12.03, "Burbulo" metu 2018.01.09 - 5.11$, ~20 kartu per menesi.
- Akciju kainos priklauso pagrinde nuo spekuliacijos, nes pelno sios ankstyvos imones dar dazniausiai kaip ir neturi + kaip ir IPO, ivairus ivykiai labai paveikia kainas, daznai buna pristatomi dideli atnaujinimai platformai, kas sukelia HYPE, kartu ir kaina, buna ir ivairaus blogo preso numusancio kaina ir kadangi jie yra kur kas maziau reguliuojami, tie kainu svyravimai yra kur kas didesni
Mano megstamas meme kuris tai apibudina:

- Tokenai daznai buna naudojami produkte, pirmas pavyzdys kuri prisiminiau - Decentraland (Mana) yra virtualus pasaulis kuriame gali pirkti zemes plotus, etc. tai daroma naudojant ju tokenais.
 
Ir siaip trumpai tariant zmones kurie investuoja i ICO iesko 'Next Google' labai ankstyvoj fazej, tai nesa daug rizikos, taciau ir didelis galimas atlygis. Bei apskritai toks crypto nestabilumas pritraukia daug forex trader'iu nes tai visada galima isnaudoti.
 
P.S. Vistiek gavosi ilgas parasymas, sorry kad tiek daug i offtopic nuo temos nueita. Jei kur suklydau, prasau pataisykit, vidurnaktis pas mane :unsure:
 
P.S.S. PRASAU PRASAU PRASAU, pamate ir galbut susizaveje tais skaiciais nepulkit investuoti i ICO ar bendrai i crypto jei neturit jokiu ziniu, patirties apie tai. Kaip ir minejau yra labai daug prastu/scam ICO, vienas geras didesnis pavyzdys ne per seniausias - BitConnet: Krito nuo 430 iki 1$, nes paaiskejo kad ka jie daro nera pilnai legalu ir gavo kelis Cease and Desist laiskus is keliu valstiju amerikoj ir veliau tiesiog nutrauke savo veikla. Buvo ir uzdarby temu apie tai, investavima i bitconnect, buvau perisuntes tuos laiskus i ta tema, bet autorius tiktais nusijuoke i juos.
 
Jeigu norit investuoti, pirma padarykit gera research apie projekta i kuri norit investuoti
 
- Ar turi atvira komanda (vardai, linkedin profiliai ir pns, o ne tiesiog parasyta "contact us at [email protected]" ar dar panasi abstrakcija
- Ar turi gera nekopijuota WhitePaper kuris tikrai parodo kad ju produktas yra reikalingas
- Ar turi roadmap'a, kazkoki plan'a
- (siek tiek labiau tekniska) Ar jie turi aktyvu github, kuriame projektas yra vystomas
 
Ir niekad neinvestuokit daugiau nei galit prarasti, as pvz laikau pinigus investuotus dingusius, kad tarkim jeigu ivyktu market crash'as - nereiktu eiti i gatve.
 
Kitas neblogas patarimas - niekad neiti all in su viena investicija, Maax 5% visos portfolio vertes, ypac i ICO.