Kai man buvo 11 - 18. Tai moteru labai noredavau, asmeniskai negaledavau issideteti pamokose, sutelkes demesio. Tiesiog zviegti noredavau - kaip smarkiai norejau pasimyleti. Negavau deja, vien del to grizti i paauglyste nebenoriu. Tevams sito pasakyti bijojau - is tikruju net ir dabar dar bijociau. Kai atejo 20 metu: stipriai formavosi asmenine nuomone - "jeigu nebuvo moters paauglysteje - tai man jos dabar juolab nereikia, ieskokis buvusio, as nekalbesiu-neisiu-ir nebusiu partneris kuris su tavimi gyvens." Kai atejo 25 metai: nusibode ziureti i moteris, nebelabai ka ir besvajoju. Net neba
