Pardavejasnulis

Dėkoju už Jūsų atsakymus.

 

O galimybė paskui yra susigrąžinti sumokėtą PVM už pirktas prekes?

 

Galbūt dar galėčiau sužinoti šiek tiek informacijos apie soc. draudimo ir sveikatos draudimo įmokas Sodrai? - kada turėčiau atlikti įmokas į Sodros surenkamają sąskaitą?

 

Sodroje esu įregistruotas kaip draudėjas.

Kas liečia Soc draudimą - turi galimybę jei pirmus metus užsiemi IV veikla jų nemokėti.

O kada mokėti? Yra atskiri kodai, gali mokėti tiek kas mėnesį, tiek kas metus deklaruojant pajamas.

Pas ergo turiu investicini gyvybes, per darboviete, tai grubiai toks long term pinigu issigryninimas be mokesciu. 100 eur/mem. Dabar paziurejau rezultatus, tai dabartine prognoze jog po 30m+ i pliusa neiseisiu :D

Ergo yra konservatyvus fondai, ten labai ilgai į pliusą neišeisi. O ir apsaugų atžvilgiu nekažka.

Jeigu norit kad sutartis kadanors atsipirktu - reiktu rinktis arba mandatum (bet turi bėda ta, kad jie atsirenka žmones ką drausti, ir pakankamai sunku gauti pas juos draudimą. Matęs atveju kai nedraudžia žmonių vien dėl to, kad rūko), arba compensa (tačiau compensoje su apsaugom bėda - viskas yra susieta su gyvybės draudimo kaip apsaugos suma, ko pasekoje sutartis išbrangsta). Iš bėdos galima PZU, bet tenais dar papildomų mokesčiu yra kurie labai daug pelno suvalgo + fondai nėra patys pelningiausi.

Aviva - niekada neatsipirks, nes mokesčiai yra kosminiai, ir kaip kurios apsaugos (Pvz kritinės ligos) yra indeksuojamos, tad sutartis kiekvienais metais brangsta. Apsaugų prasme - viena kokybiškiausiu kompaniju.

SB draudimas - nelabai ką turiu apie jį pasakyti, toks vidutinis draudimas, nei kažkur geriausias, nei kažkur blogiausias. Konservatyvūs fondai.

Beje, daugelis kalba apie GD kaip „Investicijas“. Tai toli gražu nėra suaugusiam taupymo/investavimo geras įrankis, nes su amžiumi apsaugos brangsta dėl rizikos padidėjimo pagal amžiu. IGD kaip taupymo įrankis gali būti nebent vaikams - apsaugos pakankamai pigios, kad vaikui išėjus į pilnametyste sutartis būtu atsipirkus 1.5x įmokėtos sumos, neskaitant po 20 procentų GPM, kuri galima susigrąžinti.

Kas liečia apie pačius draudimo fondus - jie iš tikro neša nebloga grąža, bet reiktu išskirti du tipus - aktyviai valdomus ir pasyviai. Aktyviai valdomus fondus turi tik Mandatum ir Compensa, jie skiriasi pagal tai kaip valdomi, bet kadangi aš niekam savo postu nebandau įsiūlyti konkrečios kompanijos, tai neišsiplėsiu. Aktyviai valdomi fondai - tai yra fondai, kurių investicijos yra aktyviai valdomos - pvz. Vertybinių popierių akcijos krenta, permetama viskas į alternatyvias investicijas kaip auksą, taip apribodami pinigų sudegimo rizika. Vidutinė tokių fondų grąža ~6 procentai.

Ir yra pasyviai valdomi fondai - visų kitų kompanijų fondai. Jų esmė tokia - investuojama į vieną kryptį, ir sutartį bei fondus reik prižiūrėt pačiam - jei pinigai degs, draudimo kompanija tikrai nepaskambins ir nepasakys, kad keistumėte kryptį. Daugelis žmonių pasirenka neaktyviai valdomus fondus, ir paskui verkia, kad jų sutartys neatsiperka, nors jie patys sutarties neprižiūrėjo. Tokių fondų grąža nuo 0,2 iki 16 procentų.

Tl;dr reik domėtis kaip visa tai veikia, ir jeigu pats neprižiūri sutarties, pats kaltas kad pinigai sudegė.

Na, subjektyvu, bet manau, kad seeeniai laikas iš esmės keist požiūrį į verslo etiką, vartojimo kultūrą ir patį vartotoją, reikalingus-nereikalingus daiktus, biznio darymą iš belenko ir t. t.

 

Bus prekė ar paslauga tikrai gera ir reikalinga - atsiras būdų ir kaip ją legaliai parduoti.

 

Sėkmės visiems darbuose, ir man tame tarpe :D

Na, bet pripažink, yra paslaugų kurias reiktu turėti, tačiau žmonės dažnai nesusimasto, kol nebūna per vėlu jau, kad jos padėtu. Tokios paslaugos be outbound reach tiesiog neišgyvens :D

Visai neseniai "ILAW LEXTAL" suorganizavo vebinarą šia tema. Realiai informatyvu ir įdomu, informacija iš oficialių šaltinių.

 

Peržiūrėjau, iš principo reiškias čia unwinnable dalykas, ir faktiškai visi kas užsiema aktyviais pardavimais pažeidžia įstatymus.

Teisiškai, tai yra draudžiama, tai skundų anksčiau ar vėliau gausi

Taip, tačiau jei tai pirmas kartas įspėjimas, tai tada - pamatuota rizika. Vistiek, šalti skambučiai trunka tik iki tada, kada susiformuoja ratas, kuris pats tau atneša leads, bet kad jų gauti - matau tik šitą būdą. Po kol kas darbas per soc tinklus atnešė pakankamai mažai naudos.

Neteko susidurti, kad kažkas kreiptūsi į institucijas, bet manau, jog jeigu siunti pasiūlymus, tai +/- suinteresuotom įmonėm, tai jos neskundžia, nes na logiškai mąstant, tai nežinai kada gali reikėti paslaugų. Jeigu siųsi rinkodarą į vaistines su pasiūlymais įsigyti traktoriaus variklius, tai visko gali būti.

 

Yra tekę papulti į situaciją, kai nusiunčiau pasiūlymą vadybininkui su kuriuo jau kalbama buvo apie bendradarbiavimą, bet vienas punktas buvo negeras, tai paskambino ir pasakė, kad ištrinti laiškus ir atsiųsti iš naujo tam tikro dalyko neminint

Supratau.

Pats dirbu su draudimais, investavimu ir paskolom, tai kas liečia įmones, siūlom Draudimus/ III pakopas kaip motyvacinius priedus darbuotojam, arba draudimus susijusius su seksualiniu priekabiavimu, kroviniu apsaugojimu, ataku nuo kibernetiniu ataku ir t.t.

Tai pagal idėja, faktiškai visos įmonės suinteresuotos turėtu būti vienu ar kitu mūsų produktu, tiesiog šiek tiek baimės buvo dėl pačio nelegalumo faktoriaus, bet jei tai reta situacija, tai tada viskas gerai.

Jeigu kalbant apie fizinį asmenį, tai priklauso nuo žmogaus. Jei norės, tai drąsiai prisikabins. Prieš pora metų Lietuva gana stipriai pradėjo žiūrėti į šitą reikalą ir įmones dažniausiai baudžia. Jeigu tai vienas kartas, tai tikriausiai bus įspėjimas, bet turės būti raštiški atsiprašymai ir vos ne pasižadėjimai daugiau to nedaryti. Jeigu tai kartosis, tai baudos neišvengiamos.

O kaip su Juridiniais? Spėju retai praneša apie pažeidimus?

Buvo išsiųstas el laiškas į asmeninį paštą (nors jis ir buvo viešai prieinamas) su tiesiogine rinkodara. Žmogus kreipėsi į VDAI, jie skyrė įspėjimą. Tuomet tas žmogus su advokatu surašė popierių, atsiuntė ir prašė 200eu arba einam į teismą. Pasikonsultavus su advokatu buvo sumokėta 200eu

O kaip su skambučiais? Galbūt tai rečiau pagaunama? Arba pro pirštus žiūrima? Gal yra net jei pasiskųs, pirmam kartui arba įspėjimas arba reikalavimas nutraukti veiksmus be baudų?

B2b legalus. Arba bent visi visur kiek skaičiau butent taip galvoja bei sako.

Kiek teko domėtis, b2b irgi nelegalus, tačiau ne dėl bdar'o, o dėl elektroninių ryšių įstatymo.

https://www.glimstedt.lt/publikacijos/asmens-duomenu-tvarkymas-tiesiogines-rinkodaros-ir-lojalumo-programos-tikslais-kokie-pazeidimai-daromi-dazniausiai-ir-kaip-ju-isvengti/

„Tiesioginės rinkodaros pranešimas elektroninių ryšių kanalais (SMS, el. laiškais ir kt.) asmeniui gali būti siunčiamas tik gavus jo išankstinį sutikimą, nepriklausomai nuo to, tai fizinis ar juridinis asmuo.“

O šiaip, gal žinai iš praktikos, tiek b2b, tiek b2c sektoriuje kokios baudos buvo? Gal tik su ispėjimais išsisukama?

Sveiki, man kilo klausimas dėl tiesioginės rinkodaros.

Daugelis kompanijų bando reikalauti iš savo darbuotojų/ bendaradarbiavimo sutartimi dirbančių partnerių šaltų skambučių, nesvarbau ar b2c ar b2b segmentui. Tačia kiek teko ieškoti informacijos, labai dviprasmiški atsakymai randami.

Viena vertus, teisiškai tiek b2c, tiek b2b skambučiai šaltiems kontaktams yra nelegalūs. Kita vertus, verslai sako kad yra normali praktika imti numerius iš rekvizitai.lt ir siūlyti savo paslaugas.

Taigi, kaip yra iš tiesų? Gal aš ką nors ne taip supratau? Jeigu jie tai daro legaliai, kaip jie gauna sutikimus/randa kontaktus?

Taipogi, esu radęs kad dėl pažeidimų atsako darbdavys bauda. O kas jeigu dirbi su IV per bendradarbiavimo sutartį, tačiau bendradarbiavimo sutartyje yra darbo sutarties požymiu - atskaitomumas, reikalavimai ir t.t. Ar tada atsakai pilnai tu jei kartais tave apskūstu dėl tiesioginės rinkodaros ar darbdavys?

Taipogi, kokias yra bausmių praktika? Kokia bauda gresia IV veiklą atliekančiam asmeniui?