Darius

Viskas logiška, jie surinko apie tave kap galima daugiau informacijos, kad ateityje jiems būtų lengviau sugaudyti visus naujus/būsimus tavo acc. Lietuva jau seniai po padidinamu stiklu, nežinau kodėl taip. Man limitavo business acc kuris gyvavo nuo 2006 ir jokių machinacijų niekada nedariau. Nepatiko file share servisas, kuris buvo tik eksperimentinis. Nusispjoviau ir daugiau reikalų su pp nenoriu turėti.
Mano manymu, kol Lietuvoje nebus PP atstovybės, tol su šia kompanija reikalų geriau nesusidėti, yra alternatyvių mokėjimo būdų.

ar proto turi? užauk pagaliau :) į teismą, dėl to, kad sustabdė :) migalkės buvo, vadinasi reikia sustoti, viskas, end of story. Tokių gudrių tie mentai prisižiūri belekiek, šnekėk normaliai, elkis pagarbiai, nebūk gatavas, niekas neprisi.... sustabdys, patikrins, važiuok. Jų darbas gaudyti gatavus durnelius, ir laužyti sparnelius kelių gaideliams. Šiaip šuniškas darbas, už 1,5 k LT nedirbčiau tokio :)

knoppkius šiki ant konkurentų, nors pats lygiai taip pat sieki pasipelnyti iš lankytojų. negražu ;)

Kaip ir pas tave kosmines ir dar pvm

Kaip ir pas tave kosmines ir dar pvm

Kaip ir pas tave kosmines ir dar pvm

Kaip ir pas tave kosmines ir dar pvm

Kaip ir pas tave kosmines ir dar pvm

Samsung Evo geresni

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Pasaulyje veikia bent trys lietuvių sukurti socialiniai tinklai, kurių registruotų vartotojų skaičius viršija kelis milijonus. Du iš jų – „Vinted" ir „Mobofree" – per pastarąsias keletą savaičių pritraukė stambias investicijas, leisiančias ir toliau sėkmingai plėstis JAV, Afrikoje, Azijoje ir Europoje.
60 milijonų merginų
 
7,6 mlrd. dolerių kapitalą valdantis fondas „Insight Venture Partners" praėjusią savaitę į drabužių mainų socialinį tinklą vinted.com, kurio atitikmuo Lietuvoje yra manodrabuziai.lt, investavo 20 mln. eurų. Tai – viena didžiausių investicijų į interneto bendrovę Baltijos šalyse.
 
Pasak „Vinted" investuotojo ir vykdančiojo direktoriaus Manto Mikucko, šie pinigai bus skirti plėtrai didžiosiose „Vinted" rinkose.
 
„Daugiausiai ketiname plėstis į JAV, o greitu metu planuojame startuoti ir Anglijoje. Kitas labai svarbus prioritetas – tobulinti produktą, užtikrinti, jog jis funkcionalumu, patogumu, išvaizda būtų geriausias produktas pasaulyje savo kategorijoje", – pasakojo M.Mikuckas.
 
Nors pirminė vinted.com funkcija yra sudaryti vartotojams galimybes keistis daiktais, ji toli gražu nėra vienintelė. M.Mikuckas aiškina, kad vinted.com taip pat yra ir erdvė bendrauti, susirasti naujų stiliaus draugų, ieškoti įkvėpimo stiliui, madai, todėl tai yra socialinis tinklas. Kad vinted.com yra socialinis tinklas, byloja ir ilgesnis čia vartotojų praleidžiamas laikas.
 
„Vinted" pranašumas yra unikalus produktas, kuris, skirtingai nei tik apsipirkimams skirti produktai, turi labai stiprią socialinę erdvę, leidžiančią vartotojams laisvai bendrauti, dalintis stiliumi, – sako M.Mikuckas. – „Vinted" matome kaip globalų produktą ir kompaniją. Todėl mus domina visos didžiausios rinkos pasaulyje ir planuojame aktyvią plėtrą."
 
Pasak jo, savo rinkose vinted.com jau turi 60 mln. vartotojų moterų. Didžiausios rinkos yra JAV, Vokietija, Lenkija.
 
Plėsis Afrikoje
 
Kitam lietuvių sukurtam užsienyje veikiančiam socialiniame tinklui „Mobofree" šią savaitę taip pat pavyko pritraukti investiciją. Kol kas derinamas komunikacijos planas ir nei investuotojas, nei pinigų suma neatskleidžiami.
 
„Mobofree" vadovė Neringa Kudarauskienė pasakoja, kad „Mobofree" šią savaitę ne tik pritraukė „solidžią investiciją", bet ir pasiekė 3 mln. registruotų vartotojų ribą.
 
„Ieškojome vadinamųjų smart money, t.y. tokio investuotojo, kuris kartu su pinigais atsineštų ir kontaktų bei žinių, kaip vystyti verslą Afrikoje. Džiaugiamės, kad pavyko pritraukti būtent tokią investuotojų grupę", – kalbėjo N. Kudarauskienė.
 
Pritrauktas lėšas lietuvių socialinis tinklas ketina panaudoti pozicijų stiprinimui Nigerijoje, Ganoje, Kenijoje ir plėtrai į kitas Afrikos šalis, o taip pat vienoje Afrikos valstybių įsteigti ir vietinį padalinį.
 
„Pokyčiai Afrikos interneto projektų rinkoje vyksta žaibiškai. Vakar konkurencinė aplinka kažkurioje šalyje atrodė labai palanki, o šiandien čia gali būti paleisti penki analogiški projektai", – sako N.Kudarauskienė.
 
„Mobofree" nėra skirtas tik bendravimui – jis taip pat suteikia galimybę mainytis daiktais. Pasak „Mobofree" atstovų, Afrikoje, kur daugelis gyvena vos už dolerį per dieną, ši paslauga itin aktuali.
 
Vis daugiau žinomų prekių ženklų plečia veiklą Afrikoje ir jų išlaidos reklamai didėja, todėl socialiniam tinklui lengviau uždirbti iš reklamos. „Mobofree" taip pat siekia ketina gauti pajamų imdami tarpininkavimo mokestį iš daiktus dideliais kiekiais per tinklalapį parduosiančių verslininkų.
 
Investicijų nebereikia
 
Sėkmingai užsienyje veikia ir lietuvių socialinis tinklas „Eskimi", kuris turi 15 mln. vartotojų, daugiausiai – Afrikoje. Pasak „Eskimi" vadovo Vytauto Paukščio, dabar socialiniam tinklui investicijos jau nereikalingos.
 
„Kai buvo laikas investuoti, niekas netikėjo, kad iš mūsų veiklos galima uždirbti. O šiandien mums investicijų nelabai ir reikia. Viską pavyko padaryti savo lėšomis, – sako V.Paukštys. – Kelias be išorinių investicijų nebuvo lengvas, viskas vyko lėčiau ir biurą užsienio rinkose atidarėme gerokai vėliau nei būtume galėję su išorinėmis investicijomis."
 
Daugiausiai vartotojų „Eskimi" turi Nigerijoje – maždaug 8 milijonus. Pasak V.Paukščio, čia rinka jau beveik nusistovėjusi ir augimas nėra didelis. Artimiausiu metu ketinama plėstis į kitas Afrikos rinkas – Ganą, Tanzaniją, Keniją ar Pietų Afrikos Respubliką (PAR).
 
„Afrikoje rinkos yra lėtesnės ir plėtra vyksta lėčiau dėl kelių priežasčių. Kenija ir PAR išsivysčiusios ir jose konkurencija gerokai didesnė. O Gana ir Tanzanija yra labiau atsilikusios ir lėčiau besivystančios. Skirtingos problemos skirtingose rinkose", – aiškina V.Paukštys.
 
Ne per seniausiai „Eskimi" atidarė biurą Lagose (Nigerijoje), bendrovė taip pat turi žmogų ir Indijoje, kuris prižiūri Indijos ir Pietryčių Azijos rinkas.
 
Socialiniai tinklai iškyla kitų sąskaita
Kas lemia, kad lietuvių verslininkai sėkmingai kuria socialinius tinklus, pritraukia investicijas ir įsitvirtina tolimose užsienio rinkose?
 
Verslo inkubatoriaus „Startup Highway" įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad sėkmę lemia unikalus lietuvių sugebėjimas patobulinti jau egzistuojančias idėjas ar produktus.
 
„Jie ne tik patobulina, bet ir sukuria ką nors naujo, kas pritraukia žmones. Vienas svarbiausių lietuvių sėkmės faktorių – sugebėjimas sukurti socialinius tinklus mažais ar net labai mažais ištekliais" – priduria R.Tamošiūnas.
 
Paklaustas, kokiu keliu turėtų eiti lietuviški socialiniai tinklai „Mobofree" ir "„Eskimi", kad plėstųsi ir toliau veiktų sėkmingai, pašnekovas svarstė apie būtinybę ieškoti savo nišos, nes vien kaip pažinčių svetainė ar socialinis tinklas jie neišgyvens.
 
„Socialinių tinklų rinka įdomi tuo, kad nėra tiek jau daug susijungimų, dažniau vyksta tiesiog vieno socialinio tinklo iškilimas kito sąskaita. Tą mes jau prieš dešimt metų stebėjome ir Lietuvoje, dabar tai vyksta Azijoje ir Afrikoje, – sako R.Tamošiūnas. – Tikriausiai čia užduotis visiems, kurie sugeba surinkti milijonus vartotojų, nes ateina diena, kai reikia tiksliai įsivardinti, kur esi stipriausias ir kur sugebi uždirbti pinigus, kad galėtum ten koncentruotis."
 
 
Šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/milijonines-investicijas-pritrauke-lietuviu-socialiniai-tinklai-nuo-jav-iki-afrikos-646-403691?cf=df

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

namecheap.com 25usd

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm
 
 

Dešimtmetį švenčiančio „Facebook“ įkūrėjas greičiausiai nežino, nei kas buvo aisčiai, nei kodėl kuršių bijojo vikingai, tačiau tai nesutrukdė jam iš esmės pakeisti lietuvių gyvenimo. Prieš kelerius metus visi kėlė savo nuotraukas „One.lt“, žvaigždės kūrė apie save apkalbas, kad tik patektų į spaudą, draugų ieškojome „Frype“, o pradedantys savo verslą skaičiavo centus, spėliodami, kur užsakyti pigiausią reklamą. „Facebook“ pakeitė visų jų gyvenimus. Be to, sukūrė M.Šalčiūtės žvaigždę.
Atrodytų, niekalas – kažkoks socialinis tinklas, kur priimi krūvą draugų ir gaišti laiką dalindamasis juokeliais, nuotraukėlėmis ar giliamintėmis banalybėmis. O juk daugelio gyvenimui jis padarė didesnę įtaką negu atominės energijos atradimas.
 
Kritęs nelygioje kovoje „Frype“
 
2013 m. rugsėjo mėnesi oficialiai buvo išregistruota UAB „Frype.lt“. Realią savo veiklą prieš kelerius metus Lietuvoje klestėjęs socialinis tinklas nutraukė dar 2011 m., per juos gavo 3214 litų pelno ir patyrė 385 tūkst. litų nuostolio. Tuomet svetainės įkūrėjas ir buvęs vadovas Aras Vėberis kalbėjo, kad įmonę sutrypė socialinis tinklas „Facebook“:
 
„Nusprendėme, kad neverta eikvoti savo energijos ir kovoti su vėjo malūnais. Investicijos spėjo atsipirkti iki krizės, o dabar įmonė tapo nereikalinga. Tokių subportalų kaip „frype.lt“ „Draugiem“ buvo paleidę beveik visoje Europoje. Vienose šalyse anksčiau, kitose vėliau juos suvalgė „Facebook“. Mes dar ilgai spardėmės.“
 
Gal sutapimas, tačiau panašiausias į „Facebook“ lietuviškas socialinis tinklas krito per tą pačią krizę, kuri iš dangaus nuleido statybininkus. Pagrindinė „Frype“ akcininkė Latvijos bendrovė SIA „Draugiem“ vis dar valdo to paties pavadinimo socialinį tinklą Latvijoje.
 
Keistas fenomenas yra tai, kad būtent Latvijoje gerokai uždaresnis negu „Facebook“ (norintys tapti „Frype“ nariu turėjo gauti kvietimą iš jau esančių) „Draugiem“ vis dar konkuruoja su pasauliniu gigantu ir išsaugojo populiarumą.
 
Pakeitęs ir savininkus, ir veidą „One.lt“
 
Kadaise ne pačių protingiausių merginų nuotraukos iš šio socialinio pažinčių tinklo buvo užplūdusios internetą. 2008 m. gegužę „One.lt“ tapo populiariausiu Lietuvoje portalu ir išsaugojo šią poziciją tris mėnesius, o antroje populiarumo vietoje laikėsi nuo 2005 iki 2010 metų. Dabar „One.lt“ populiariausių portalų sąraše užima 14 vietą ir toliau krinta.
 
Kai kam gal liūdna, kad nebėra tokio puikaus erotiškai su naujausiais treningais pozuojančių blondinių Klondaiko, tačiau naujieji „One.lt“ savininkai dėl to neliūdi ir nostalgija neserga.
 
51 interneto portalą valdantis tinklas „tiPRO“ įsigijo „One.lt“, kai buvusio populiariausio Lietuvoje socialinio tinklo reitingai jau smarkiai krito. Kokių prireikė reformų ir kaip pavyko išvengti mūšio su „Facebook“, mums papasakojo vienas „tiPRO“ savininkų Elvijus Gudžiūnas:
 
„Pirmiausia reikėjo patiems sau pripažinti, kad su „Facebook“ nepakonkuruosi. O paskui teko persiorientuoti ir paversti ją klasikine pažinčių svetaine. „Facebook“ žmonės naudojasi ir darbe, ir namie, ir pakeliui, jis įprastas kaip pats telefonas ir čia nebeliko to intymumo.
 
Anksčiau visi socialiniai portalai turėjo savo nišą – ten bendraklasiai, ten – mamos ir t.t., o „Facebook“ yra viskas ir tai, matyt, yra jo stiprybė. O tokio profilio svetainė kaip „One.lt“ turėjo virsti pažinčių portalu – čia esi labiau užsislaptinęs, gali jaustis saugesnis, labiau kontroliuojantis savo intymumą.
 
„One.lt“ Lietuvoje buvo seniau, bet „Facebook“pateikė tobulesnį sprendimą, geresnes funkcijas ir perviliojo vartotojus. Dabar palikome klasikinę pažinčių svetainę, ji nebėra nuostolinga, o vartotojų skaičius tikrai gerokai sumažėjo – geriausiais laikais čia būdavo po milijoną lankytojų.
 
Mes „One.lt“ pirkome ne kaip atskirą verslą, o kaip didžiulę duomenų bazę. Ten vis dar buvo gana didelė auditorija, žmonės paliko savo kontaktus, ateidavo rečiau, bet vis tiek prisijungdavo ir mes juos išvedėme į kitus savo portalus.“
 
Žodžiu, ir populiarumo kritimas laiku investuojant gali duoti pelno.
 
M.Šalčiūtė – „Facebook“ fenomenas ir sėkmės simbolis
 
Vienus „Facebook“ įveikė, kiti gelbėjosi sprukdami nuo konkurencijos, o treti tyčia ar netyčia buvo iškelti socialinio tinklo bangos. M.Šalčiūtė, matyt, ir dabar būtų mažai kam žinoma šokėja, jei ne jos „Facebook“ paskyra. Daug kas juokiasi iš jos nuotraukų ir minčių, tačiau išties gali juoktis ji – juk už kitų juokus Monika jau uždirba pinigus.
 
„Atradau „Facebook“ prieš kokius dvejus metus. Draugai pasiūlė ir žadėjo, kad patiks, bus patogu bendrauti. Užsiregistravau ir man nepatiko. Pusę metų visai nesinaudojau“, – pasakoja savo istoriją M.Šalčiūtė.
 
„Vėliau nutariau pamėginti – iki tol jokiu socialiniu tinklu nesinaudojau. Pradėjau bendrauti su draugais, susipažinau su draugų draugais, ratas vis plėtėsi. Kurį laiką naudojausi „Facebook“ tik bendrauti ir naujienoms skaityti, bet po to pradėjau patikti žmonėms.
 
Jie pradėjo prenumeruoti mane. Vienas, kitas, auditorija augo nežmonišku greičiu, ir aš pradėjau iš to uždirbti.“
 
M.Šalčiūtė prisiekinėja, kad dėl populiarumo nedarė nieko ypatingo – kaip ir bet kuri mergina, dėjo savo nuotraukas ir net nepriėmė į draugus didelio būrio nepažįstamų.
 
„Dabar beveik visus nepažįstamus iš draugų pašalinau. Daugelis mane yra užsiprenumeravę, tų prenumeratorių šiuo metu apie 55 tūkst. Kiek žiūrėjau, atrodo, esu daugiausia sekėjų Lietuvoje turinti mergina“, – lyg žirnius žodžius bėrė Monika.
 
„Ar gaunu iš to kokios nors naudos? Šiuo metu – tikrai taip. Sulaukiu daugiau pasiūlymų, su manimi paprasčiau susisiekti. Jei reikia fotomodelio – iškart mato nuotraukas. Esu pasižymėjusi, kad turiu šokių studiją – kviečia į renginius. Be to, galiu ją čia reklamuoti nepatirdama išlaidų.
 
Neretai man užsako ir reklamas. Prašo pasidalinti viena ar kita informacija ir siūlo už tai sumokėti. Jei produktas patinka, aš jį parekomenduoju.“
 
Taigi be jokio verslo plano, neturėdama jokių planų plėtoti savo veiklą „Facebook“, socialinio tinklo padedama mergina įgijo solidžiam lietuviškam žurnalui prilygstanti populiarumą. Ir lyg kokia žiniasklaidos priemonė jau pradeda uždirbti iš reklamos.
 
„Facebook“ tikrai nebus mano pagrindinis darbas – savo laiką investuoju ir į televizijos projektus, ir į mokslus, ir į šokius. Čia tik dalijuosi nuotraukomis, savo nuomonėmis ir pokštais“, – paprastai aiškina veiklos paslaptis Monika.
 
O tai, kad taip dažnai internete yra keikiama, merginos pernelyg nejaudina:
 
„Jei turi 100 pažįstamų ir 20 iš jų tavęs nemėgsta, išaugus pažįstamų skaičiui, nemėgstančių taip pat daugėja. Manau, kad tai normalu. Tik pas mus neigiama nuomonė sklinda garsiau už gerus atsiliepimus.
 
Matyt, žmonės jaučiasi ypatingi, mano, kad jų nuomonė svarbi, todėl ir reiškiasi. Gal siekia mane suerzinti, koks gi dar tikslas eiti ten, kur tau nepatinka. Bet manęs tai nejaudina.“
 
Žodžiu, ir čia tinka kito garsaus internetinio fenomeno citata: „Duskit, pavidolei.“
 
Verslas prasideda nuo „Facebook“
 
Suskaičiuoti nukentėjusius nuo šio socialinio tinklo verslus Lietuvoje galime rankos pirštais, o gavusiems naudos nepakaks nė visų organų. Didžiausio Rytų Europoje startuolius remiančio verslo akceleratoriaus „Sartup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad be „Facebook“ nereikia nė tikėtis pradėti į klientų aptarnavimą orientuoto verslo.
 
„Galime diskutuoti, kiek „Facebook“ naudingas, kiek ne, bet kad jis labai įtakingas – tai faktas. Nemažai kas tuo naudojasi, daro tai efektyviai ir uždirba pinigus. Labai konkreti būtų „Vinted“ sėkmės istorija – labai reikšminga tos gana didžiulės investicijos, kurią prisitraukė lietuvių kompanija, dalis keliaus tiesiai į sąskaitas „Facebook“. Kokia dalis, dabar nesiimčiau spėlioti, bet gal net iki pusės“, – sako ne vieną sėkmingą verslą išauginusio akceleratoriaus vadovas.
 
Beje, „Vinted“, Lietuvoje besivadinanti „manodrabuziai.lt“, iš JAV fondo „Insight Venture Partners“ šiais metais gavo 20 mln. eurų injekciją. Tai viena didžiausių investicijų, kurias pritraukė Baltijos šalyse atsiradę interneto produktai. Pridėkime prieš metus iš Londono fondo „Accel Partners“ gautus 5 mln. eurų ir suprasime, kad „Vinted“ socialiniam tinklui planuoja mokėti toli gražu ne centus.
 
„Iš to galime padaryti kelias išvadas. Viena vertus, štai kaip „Facebook“ sekasi uždirbti. Kita vertus, įmonės jį renkasi kaip sparčiausią augimo kanalą ir geriausią būdą pasiekti vartotojus. Jie tiesiog perka reklamą, ir tai veikia“, – sako R.Tamošiūnas.
 
„Siekiant populiarinti produktą, kuris orientuotas į vartotojus, o ne verslo aptarnavimą, tikrai rekomenduočiau naudotis „Facebook“ kanalu. Turime socialinės elektroninės komercijos verslą „Selfy.com“, kuris labai daug klientų randa „Facebook“. Ir net skatina pačius klientus reklamuoti savo produktus būtent „Facebook“ – taip naudos gauna visi.
 
Turime net tris verslus, kuriančius rezervavimo sistemas, kurioms „Facebook“ tiesiog būtinas. Juk joms svarbiausia būti matomoms kuo didesniam visuomenės segmentui, o Lietuvoje „Facebook“ populiarus. Pavyzdžiui, stovėdamas eilėje pamatysi „ManoDaktaras“ reklamą ir kitą kartą atsidūręs eilėje poliklinikoje pagalvosi: „Ko aš čia stoviu – eisiu registruotis į „ManoDaktaras“.“
 
R.Tamošiūnas mano, kad konkurentus „Facebook“ įveikė ne tuo, jog buvo labai originalus, o todėl, kad sukūrė patogų prisijungimą ir patenkino didžiausius visų klientų poreikius. Kokybiška pradžia užtikrino augimą, o vėliau buvo pasiekta kritinė vartotojų masė ir tapo nebepraktiška naudotis kitais socialiniais tinklais.
 
Taigi vieni lietuviai čia kuria verslus, visai netyčia juos populiarindami, kiti dalijasi savo katyčių nuotraukomis, treti juokiasi iš laiko gaišimo socialiniame tinkle, tačiau vis jungiasi prie jo.
 
Mat čia galime rasti laisvę ir tą bendraminčių pasaulį, apie kurį svajojame. Pasaulį, kur viską lemia ne atstumas, o pažiūros. Kuris leidžia troleibuse greta sėdintiems žmonėms gyventi visiškai skirtingose erdvėse ir dalintis mintimis su tais, kurie tikrai rūpi. Na, o jei kuris nors tautietis tame pasaulyje randa lobį, lieka spausti „like“.
 
 
Saltinis: http://it.lrytas.lt/techno/nuo-bankrotu-iki-sloves-ka-facebook-dave-lietuviams.htm