TautvydasSlevas

KAIP VISKAS PRASIDĖJO
IŠ ŽIEMGALOS Į ŽEMAITIJĄ
Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas, šuoliuodamas kitoje tvoros pusėje, lydėjo nuo pat posūkio iki vartelių. Lai mielas vardas jūsų neapgauna. Ši stipri būtybė buvo sukurta vieninteliu tikslu - ginti bandą nuo vilkų. Įvaryti baimės vienam kitam šeimininko dukros gerbėjui - vienas malonumas.
Iš Žiemgalos į patį Žemaitijos pakraštį nusigauti truko dvi valandas. Susipažinę prieš keletą metų, artimiau bendrauti pradėjome vos prieš keletą mėnesių. Nei su Kamilės tėvais susipažinti, nei Narvydžiuose lankytis anksčiau nebuvo tekę. Kaip sakoma, kol dar būna pirmų kartų, tol gali sakyti, kad esi jaunas...
Augalotas keturkojis kantriai laukė šeimininko nurodymo išlydėti įsibrovėlį. Dar nesugiję sargo nasrai bylojo apie nakčia įvykdytą ežiuko egzekuciją. Nejaukią tylą nutraukė kaip visad linksma Kamilė ir žavingai besišypsanti jos mama Gražina. Šiai visus pakvietus prie stalo, sugužėjome pirkion...
KELIONĖ APLINK PASAULĮ
(Tiksliau aplink dalį pasaulio)
 

Žmona kažkiek yra papasakojusi fragmentais (bent apie Iraną) - Tepu Tepu kelionės. Lietuvoje "tinklaraščiavimas" niekada ir nebuvo įsitvirtinęs, tačiau veteranų niekas iš šios erdvės neišprašys dėl kelių priežasčių, kurios nors ir svarbios man, nebūtinai bus svarbios jums. Pirmuosius tinklaraščius pradėjau rašyti prieš 16 m. Vėliau iš dalies išsikrausčiau į tinklaraščiavimą anglų kalbą. Dar vėliau prisidėjau prie platformos kūrimo. Per tą laiką stebėjau tiek blogosferą, tiek forumsferą, įskaitant ir permainas šiame forume.
Taip, daug kas buvo suvalgyta didžiųjų soc. tinklų. Ne tik suvalgyta, bet ir madas dabar formuoja jie (nors ir palengva, kuo nepastebimiau). Masės eina ten, kur jas veda. Už centus kuriam turinį (kuriuo paskui galėtume dalintis) ne sau, o didiesiems žaidėjams (kurie savo nuožiūra dalinasi arba nesidalina su visuomene). 
Kaip bebūtų, keliaudamas susidūriau su tokiu fenomenu, kaip informacijos sklidimas iš lūpų į lūpas. Dalyku, kurio, kaip pasakytumėt "iš pirmo žvilgsnio, aukso amžius seniai pasibaigė". Tam tikrame rate tinklaraščiai visada buvo ir bus tobuliausia (o todėl ir mėgstamiausia) informacijos dalinimosi forma. Taip, masės sėdi ten, kur jos sėdi, tačiau bet kurios srities giliausi entuziastai visada links į tinklaraščius (internete) arba popierines knygas (fiziniame pasaulyje).
Nei tas nei tas nebus įdomu masėms (kaip ir nepriklausomi forumai, kaip šis), tačiau niekada ir nesunyks tam tikruose žmonių ratuose, prieš kuriuos neturi galios paieškos sistemų ir soc. tinklų algoritmai, nes informacija dalinamasi žodžiu (rekomendacijomis) arba tiesioginėmis nuorodomis. Grįžtant prie šio konkretaus įrašo, tai panašių įrašų dėka kažkada pasisėmėm įkvėpimo keliauti. Jie nebuvo "masinio vartojimo", bet kažkokiu būdu buvo rasti tada kai reikia ir tų kam reikia. Svarbiausia vieta... TADA KAI REIKIA IR TŲ KAM REIKIA. 
 

Kažkaip tik ryte pastebėjau dvi įdomias jūsų patarimo detales (nors man asmeniškai nei viena iš jų nėra aktuali). 1. "Dideles sumas" - nelygu, ką vadinsime didelėmis. Jei ieškant rėmėjų, tai galbūt (nežinau), bet iš reklamos - reikia šimtų tūkstančių peržiūrų, kad gautum saują centų už turinį, kuris net nėra tavo (saugomas ne tavo pasirinktame serveryje, gali bet kada būti ištrintas, paslėptas ir t. t.). Tiesa, anglišką turinį kartais perskelbiu (ang. crosspost) Hive Blockchaine per Travelfeed.io platformą.
2. "Google Ads" - tinklaraščiuose, kuriuos rašau nerasite nei vienos reklamos iš tokių veikėjų. Tik nuorodas, jei manau, kad jos gali būti naudiongos skaitančiajam, papildyti tekstą.

Žmona kažkiek yra papasakojusi fragmentais (bent apie Iraną) - Tepu Tepu kelionės. Lietuvoje "tinklaraščiavimas" niekada ir nebuvo įsitvirtinęs, tačiau veteranų niekas iš šios erdvės neišprašys dėl kelių priežasčių, kurios nors ir svarbios man, nebūtinai bus svarbios jums. Pirmuosius tinklaraščius pradėjau rašyti prieš 16 m. Vėliau iš dalies išsikrausčiau į tinklaraščiavimą anglų kalbą. Dar vėliau prisidėjau prie platformos kūrimo. Per tą laiką stebėjau tiek blogosferą, tiek forumsferą, įskaitant ir permainas šiame forume.
Taip, daug kas buvo suvalgyta didžiųjų soc. tinklų. Ne tik suvalgyta, bet ir madas dabar formuoja jie (nors ir palengva, kuo nepastebimiau). Masės eina ten, kur jas veda. Už centus kuriam turinį (kuriuo paskui galėtume dalintis) ne sau, o didiesiems žaidėjams (kurie savo nuožiūra dalinasi arba nesidalina su visuomene). 
Kaip bebūtų, keliaudamas susidūriau su tokiu fenomenu, kaip informacijos sklidimas iš lūpų į lūpas. Dalyku, kurio, kaip pasakytumėt "iš pirmo žvilgsnio, aukso amžius seniai pasibaigė". Tam tikrame rate tinklaraščiai visada buvo ir bus tobuliausia (o todėl ir mėgstamiausia) informacijos dalinimosi forma. Taip, masės sėdi ten, kur jos sėdi, tačiau bet kurios srities giliausi entuziastai visada links į tinklaraščius (internete) arba popierines knygas (fiziniame pasaulyje).
Nei tas nei tas nebus įdomu masėms (kaip ir nepriklausomi forumai, kaip šis), tačiau niekada ir nesunyks tam tikruose žmonių ratuose, prieš kuriuos neturi galios paieškos sistemų ir soc. tinklų algoritmai, nes informacija dalinamasi žodžiu (rekomendacijomis) arba tiesioginėmis nuorodomis. Grįžtant prie šio konkretaus įrašo, tai panašių įrašų dėka kažkada pasisėmėm įkvėpimo keliauti. Jie nebuvo "masinio vartojimo", bet kažkokiu būdu buvo rasti tada kai reikia ir tų kam reikia. Svarbiausia vieta... TADA KAI REIKIA IR TŲ KAM REIKIA. 
 

KAIP VISKAS PRASIDĖJO
IŠ ŽIEMGALOS Į ŽEMAITIJĄ
Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas, šuoliuodamas kitoje tvoros pusėje, lydėjo nuo pat posūkio iki vartelių. Lai mielas vardas jūsų neapgauna. Ši stipri būtybė buvo sukurta vieninteliu tikslu - ginti bandą nuo vilkų. Įvaryti baimės vienam kitam šeimininko dukros gerbėjui - vienas malonumas.
Iš Žiemgalos į patį Žemaitijos pakraštį nusigauti truko dvi valandas. Susipažinę prieš keletą metų, artimiau bendrauti pradėjome vos prieš keletą mėnesių. Nei su Kamilės tėvais susipažinti, nei Narvydžiuose lankytis anksčiau nebuvo tekę. Kaip sakoma, kol dar būna pirmų kartų, tol gali sakyti, kad esi jaunas...
Augalotas keturkojis kantriai laukė šeimininko nurodymo išlydėti įsibrovėlį. Dar nesugiję sargo nasrai bylojo apie nakčia įvykdytą ežiuko egzekuciją. Nejaukią tylą nutraukė kaip visad linksma Kamilė ir žavingai besišypsanti jos mama Gražina. Šiai visus pakvietus prie stalo, sugužėjome pirkion...
KELIONĖ APLINK PASAULĮ
(Tiksliau aplink dalį pasaulio)
 

KAIP VISKAS PRASIDĖJO
IŠ ŽIEMGALOS Į ŽEMAITIJĄ
Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas, šuoliuodamas kitoje tvoros pusėje, lydėjo nuo pat posūkio iki vartelių. Lai mielas vardas jūsų neapgauna. Ši stipri būtybė buvo sukurta vieninteliu tikslu - ginti bandą nuo vilkų. Įvaryti baimės vienam kitam šeimininko dukros gerbėjui - vienas malonumas.
Iš Žiemgalos į patį Žemaitijos pakraštį nusigauti truko dvi valandas. Susipažinę prieš keletą metų, artimiau bendrauti pradėjome vos prieš keletą mėnesių. Nei su Kamilės tėvais susipažinti, nei Narvydžiuose lankytis anksčiau nebuvo tekę. Kaip sakoma, kol dar būna pirmų kartų, tol gali sakyti, kad esi jaunas...
Augalotas keturkojis kantriai laukė šeimininko nurodymo išlydėti įsibrovėlį. Dar nesugiję sargo nasrai bylojo apie nakčia įvykdytą ežiuko egzekuciją. Nejaukią tylą nutraukė kaip visad linksma Kamilė ir žavingai besišypsanti jos mama Gražina. Šiai visus pakvietus prie stalo, sugužėjome pirkion...
KELIONĖ APLINK PASAULĮ
(Tiksliau aplink dalį pasaulio)