Negaliu pasakyt kur kaina keliaus toliau, jei galėčiau, nesėdėčiau čia forume, o mėgaučiausi uždirbtais milijonais kur nors Hawajuose gurkšnodamas kokteliuką (juokauju aišku) :)
Tačiau visiškai nepateisinu komentuotojų, kurie pastebėję valandos ar dienos svyravimus, pradeda vertinti kas čia vyksta su Bitcoin ir kur kaina judės toliau. Bitcoin tai nėra vien tik kaina dolerio atžvilgių, tie kurie gilinasi į Bitcoin tik kaip į investavimo ir praturtėjimo įrankį, nelabai gilinasi kas yra Bitcoin ir kodėl jis turi vertę žmonėms. Ką matau forume, tai tik klausimai kaip čia greitai praturtėti, kaip čia dabar uždirbti, kaip čia kaina judės ir panašiai... Nesupranta paprasčiausių dalykų kaip veikia Bitcoin sistema, kuom jis skirasi nuo tradicinių pinigų sistemų, kaip atliekami pavedimai, kas yra transaction fee, kas yra network difficulty, kaip veikia miningas, kas yra decentralizuota/centralizuota pinigų sistema, kokie pranašumai/trūkumai ir panašiai, bet spekuliuoti Bitcoin verte jau gali ir investuoja iš tevelių ar stipendijos gautus pinigėlius. Kodėl žmonės nesusimąsto į ką ir kodėl investuoja???
Kokia kaina bus po 5min po valandos po dienos po mėnesio to niekas nežino ir man tai nelabai svarbu. Tačiau esu 80proc tikras kad long term Bitcoin vertė bus gerokai didesnė nei yra šiandien, bet tas long term apibrėžiu kaip laiką, kai daug daugiau žmonių supras KAS yra Bitcoin ir KODĖL jis yra.
Smagu matyt tiek naujų kainos ekspertų :D Tik susipažino su BTC ir kitom Crypto valiutom ir jau supranta visą BTC ekonomiką bei kainos dinamiką, gali drąsiai prognozuoti ir patarti :)
Nenorėčiau kad ši tema pavirstų beverčių spekuliacijų ir trolinimų vieta... Įdomu ar rasčiau bendraminčių dėl pastarojo pageidavimo?
Bet jei tu kita prasme, tai taip, jau burbulas sprogo, pasaulis vis daugiau ir daugiau apie tai sužino ir tai jau tapo nebesustabdoma, kaip Dydysis sprogimas, sprogo prie 13,8 milijardo metų ir iki dabar viskas plečiasi :)
P.S. ekonomikos vadovėliai meluoja, jei jais tikėt, tai infliacija ir pinigų spausdinimų paremta finansinė piramidė seniai turėjo sprogti ir išnykti, bet kaip matom doleris vis dar tarptautinių rezervų valiuta... Tikiuosi neilgam!
Griežtai nesutinku su tavimi, apie infliacinę ekonomiką ir jos žalą buvo diskutuota ne vieną kartą šioje temoje, nepatingėk ir pasiskaityk kodėl infliacinės valiutos blogai ir prie ko jos veda... Mes ne bankai - mes žmonės, mum nereikia infliacijos, ir tuo labiau infliacinių valiutų, jų per akis yra, koks tikslas turėti dar vieną analogišką infliacinę sistemą? Juk matom kokie jos trūkumai, trumpai pasufleruosiu: DEBT AND MONEY PRINTING ECONOMY! Jei ką nors tai tau sako puiku, dar ne visai išplautas esi, jei nesako, rekomenduoju pasidomėti apie tai plačiau, o jei nelabai supranti anglų kalbą, tuomet pasiskaityk šią temą nuo pradžių, apie tai buvo daug diskutuota...
Sutinku Bitcoin nėra tobulas, bet jei būtų kas nors geriau šiuo metu tai tas ir būtų šiuo metu :)
O kodėl negalima naudoti BTC prekėms ir paslaugoms? Aš manau kad būtent ši ekstremali defliacija padeda Bitcoin pereiti patį sunkiausia paplitimo etapą kai idėja skilnda po pasaulį. Šiuo metu verslo sektorius pilnai gali naudotis Bitcoin kaip mokėjimų sistema nepriklausomai nuo Defliacijos dydžio, tam yra kuriama atskira paslaugų rinka, kuri sprendžia tokias problemas. Verslo subjektui nebūtina net žinoti tiksliai apie šiuo metu esančią Bitcoin vertę.
Kad ir kaip bebūtų trumpuoju laikotarpiu (šioks toks chaosas), tačiau manau ilguoju laikotarpiu Bitcoin augimas arba vadinamoji defliacija stabilizuosis kai pasaulis plačiau apie sužinos ir pati idėja labiau subręs...
P.S. net jei Bitcoin ekonomikoje viskas būtų labai stabilu, deflicaija jaustųsi FIAT valiutų atžvilgiu, nes jos patiria labai aukštą infliacijos lygį ir nuolatos nuvertėja...
Nesvarbu ar ekonomistas ar ne, aš pvz esu ekonomistas (pagal išsilavinimą) tačiau teoriškai Ekonomika kaip mokslas yra mažai naudos duodanti disciplina.
Na bet klausimas ar gali situacija būti blogesnė nei yra dabar Bitcoin ekonomikoje? Jei gali tai koks tai būtų scenarijus?
Sutinku Bitcoin nėra tobulas, bet jei būtų kas nors geriau šiuo metu tai tas ir būtų šiuo metu :)
O kodėl negalima naudoti BTC prekėms ir paslaugoms? Aš manau kad būtent ši ekstremali defliacija padeda Bitcoin pereiti patį sunkiausia paplitimo etapą kai idėja skilnda po pasaulį. Šiuo metu verslo sektorius pilnai gali naudotis Bitcoin kaip mokėjimų sistema nepriklausomai nuo Defliacijos dydžio, tam yra kuriama atskira paslaugų rinka, kuri sprendžia tokias problemas. Verslo subjektui nebūtina net žinoti tiksliai apie šiuo metu esančią Bitcoin vertę.
Kad ir kaip bebūtų trumpuoju laikotarpiu (šioks toks chaosas), tačiau manau ilguoju laikotarpiu Bitcoin augimas arba vadinamoji defliacija stabilizuosis kai pasaulis plačiau apie sužinos ir pati idėja labiau subręs...
P.S. net jei Bitcoin ekonomikoje viskas būtų labai stabilu, deflicaija jaustųsi FIAT valiutų atžvilgiu, nes jos patiria labai aukštą infliacijos lygį ir nuolatos nuvertėja...
Griežtai nesutinku su tavimi, apie infliacinę ekonomiką ir jos žalą buvo diskutuota ne vieną kartą šioje temoje, nepatingėk ir pasiskaityk kodėl infliacinės valiutos blogai ir prie ko jos veda... Mes ne bankai - mes žmonės, mum nereikia infliacijos, ir tuo labiau infliacinių valiutų, jų per akis yra, koks tikslas turėti dar vieną analogišką infliacinę sistemą? Juk matom kokie jos trūkumai, trumpai pasufleruosiu: DEBT AND MONEY PRINTING ECONOMY! Jei ką nors tai tau sako puiku, dar ne visai išplautas esi, jei nesako, rekomenduoju pasidomėti apie tai plačiau, o jei nelabai supranti anglų kalbą, tuomet pasiskaityk šią temą nuo pradžių, apie tai buvo daug diskutuota...
Nesvarbu ar perki ar parduodi yra nuskaitomas mokestis https://www.mtgox.com/fee-schedule
Europiečiai gali naudotis international bank wire, tačiau Mtgox šiuo metu neatlieka jokių USD withdrawals jau 4 mėnesius ir neaišku kada išspręs šią problemą. Trumpai tariant jei nori atgaut savo USD, gali nusipirkti BTC ir parduoti juos Euro rinkoje arba kitoje keitykloje, kuri vykdo USD withdrawals.
Sklinda gandai kad susimokėjęs 5% specialų mokestį gali gauti savo USD per 4 savaites.
Taip yra koinų prikurta geresnių už bitkoin (lengviau gali būti naudojami kaip pinigai). Bet ne tiek geresnių, kad nukuonkuruotų jį dėl jo didžiausio paplitimo ir pripažinimo. Net jei ir atsiras kas superinio ir išstums btc kaip pinigus (pvz. microcash) jis nekonkuruos su BTC kaip comodičiu.
Šiuo metu maksimali bitcoin riba yra 2.100.000.000.000.000 (2,1 kvadrilijonai!) piniginių vienetų. 21 mln. BTC, dalinama iki 8 ženklų po kablelio. Na to tikrai turėtų užtekti dar ilgai.
Jeigu neužteks, visi pereis prie bitcoin protokolo pakeitimo kur atsiras dar didesnis dalumas. Bitcoin protokolas gali keistis, tik tam reikia pritarimo iš didelės daugumos.
Dar viena reali versija, kuri sklando forumuose: Butterflylabs tiesiog pardavė sugeneruotus su klientų įranga BTC. Juk testavimai pas juos tikrai labai ilgai užtrunka. Sumokėjęs pinigus už įrangą, pirkėjas laukdavo metus laiko savo įrenginio.
Jei investuot 1mln į miningą, tai BFL tikrai neturėtų būti pirmas pasirinkimas. Bitfury arba KNC būtų daugybę kartų saugesnė investicija...
Deposit naudojantis mokejimai.lt kainuoja pagal mokejimai.lt tarifus (berods 0.2eur), įskaitomi per vieną darbo dieną (greitis priklauso tik nuo mokejimai.lt apsukrumo) Withdrawal tiesiogiai į LT banko sąskaitą užtrunka dažniausiai 1-2darbo dienas, paprašius withdrawal Bitstamp jį atlieka dažniausiai tą pačią arba sekančią darbo dieną, kaina 0.99Eur. Vienintelis minusas Europiečiams tai yra komisiniai už valiutos konvertavimą iš USD į EUR ir atvirkščiai. Kursą galima pasižūrėti čia, komisiniai sudaro apie 0.2 proc. Juos galima rasti čia https://www.bitstamp.net/api/eur_usd/
Asmeniškai rekomenduočiau bitcminter.com, tik 1% fee ir nei kiek nenusileidžia Btcguild pagal paslaugų kokybę. Taip pat jie turi gana patogią Java programėlę miningui, kuri padeda net ir neįgudusiam vartotojui lengvai sukonfigūruoti įrangą ir gaminti BTC.
Iš kur gavai informacijos apie KNCminer pristatytus produktus? Mano žiniomis nei vienas prikėjas dar nėra gavęs veikiančio ASIC miner'io iš šios kompanijos.
Pvz. čia nieko net neužsimena apie jokius pristatytus KNCminer https://bitcointalk.org/index.php?topic=249065.0
Galima padaryt išvadą kad ir norėdamas minėti "pavardes" jų negalėtum įvardyti nes paparasčiausiai tokių nėra :)
Na taint analysis kolkas yra mažai vertės suteikiantis įrankis. Nežinau pagal kokį algortimą tai veikia, tačiau pasibandęs su savo adresais nemačiau praktiškai jokių sąsajų. Pvz šis adresas priklauso man https://blockchain.info/taint/1ALuWGjJ1dNpxPfPw7SxdeGt7YWY86Qzdw ir pagal analizę neįmanoma nei vieno adreso atsekti kuris priklauso man arba nustatyti ryšį kaip tai susiję su mano adresu. Pabandžiau su kitais savo adresais, ir taip pat rezultatai minimalūs. Be to aš tikrai nesistengiau sukurti jokio privatumo, mano dažniausiai naudojami adresai puikiai žinome viešoj erdvėj. Apskritai atliekant pavedimą BTC ir gaunant balanso likutį į naują adresą praktiškai nėra galimybės atskirti, kuris adresas grąža, o kuris adresas tikrasis pavedimo gavėjas. Buvo išėjęs straipsnis, kad kažkam pavyko atsekti arba nustatyti pačių ankstyvųjų Bitcoin entuziastų BTC keliavimą, atskirti kur BTC grąža ir kur gavėjo adresai ir galutinius balansus, tačiau jokių detalių ar konkrečių faktų nepavyko man rasti.
Na visvien norėčiau sužinoti, kodėl privatumas negali kompensuoti anonimiškumo trūkumų? Juk diegiant Bitcoin į kompanijos prekybą, kiekvienam pavedimui arba klientui sukuriamas atskiras BTC adresas, taip pat yra įvairių įrankių ir būdų kaip pervesti BTC ir "sumaišyti" juos. Pats aišku neišbandžiau jų, nes pakanka tiesiog turėti kelis skirtingus adresus mano poreikiams.
Šitas pasakymas galioja bet kuriai valiutai arba mokėjimo priemonei, juk jei žmonės leisis arba bus priversti "įsimontuoti" mikroschemas, nesvarbu ką mes naudosime, ar BTC ar USD ar Paypal visvien būsime pririšti ir visiškai kontroliuojami ką galime daryti ir ko ne.
Jei bus poreikis blockchain analysis expert, lygiai taip pat atsiras poreikis blockchain analysis expert confuser, arba blockchain cover mixer ir panašiai. Juk paklausa dažnai diktuoja pasiūlą :)
Ir dažniausiai tokiu atveju tas kas atlieka pavedimą, nėra pirmasis "node" kuris tą pavedimą praneša visam tinklui per blockchain. Dažniausiai transaction origin IP būna koks nors populiarus ar turintis mažiausią Ping'ą su likusiais tinklo node'ais. Jei tuom abejojate tiesiog pasitikrinkite savo asmeninius pavedimus ir IP adresus, kurie rodomi kaip transaction origin ;)
Na keistai skamba tavo klausimai. Jei ketini paruošti pristatymą apie Bitcoin tai turėtum žinoti apie jį tikrai pakankamai, kad atsakytum į savo klausimus.
Bitcoin tinklas aktyvus jau daugiau nei keturi metai, kaip ir aktyvus keitimasis į kitas valiutas.
Na jei kalbant praktiškai, tai 2030metais bus sugeneruota apie 99% visų BTC.
Kas liečia nupirkimą visų Bitcoinų, tai tiesiog praktiškai neįmanoma. Galioja įprasti ekonomikos ir žmogaus psichologijos dėsniai. Visų pirma ne visi BTC yra parduodami. Taip pat, jei ir būtų visi BTC parduodami, kai pradėtų kas nors supirkinėti juos, kaina stipriai šokteltų, kuo daugiau pirktų, tuo daugiau kaina šokteltų ir taip iki begalybės.
Kodėl taip sureikšminamas anonimiškumas? Kodėl jis yra pagrindinė problema? Aš manau yra tikrai reikšmingesnių problemų susijusių su Bitcoin.
Be to kiekvienas vartotojas gali užtikrinti savo privatumą naudodamasis BTC. Ir tai yra svarbiausia. Be abejo ne kiekvienam reikalingas visiškas privatumas, tačiau bet kokiu atveju vartotojas turi galimybę jį užsitikrinti. Aš manau naudojantis įprastais pinigais yra daug mažiau privatumą užtikrinančių galimybių nei, kad naudojantis BTC. (nekalbu apie grynuosius pinigus, kuriu panaudojimas yra labai stipriai suvaržytas ir toliau vyriausybės ir bankinis sektorius siekia užtikrinti grynųjų pinigų visišką kontrolę arba jų išėmimą iš apyvartos)
Na keistai skamba tavo klausimai. Jei ketini paruošti pristatymą apie Bitcoin tai turėtum žinoti apie jį tikrai pakankamai, kad atsakytum į savo klausimus.
Bitcoin tinklas aktyvus jau daugiau nei keturi metai, kaip ir aktyvus keitimasis į kitas valiutas.
Duomenys: Greitis 330-335 Mhash/s Elektros sąnaudos 2.5 W Spalva juoda
Kaina 70Lt
Siuntimas Lietuvoje nemokamas, USB išsiunčiamas sekančią darbo dieną po apmokėjimo!
Perkant 3 ir daugiau vienetų kaina 60lt.
Galima atsiskaityti pavedimu, grynais arba BTC (pagal tuo metu esantį Bitstamp kursą).
Pajungimas ir naudojimas labai paprastas: 1. Atsisiųsti ir įdiegti driver'ius link 2. Pajungti USB prie kompiuterio 3. Atsisiųti programą GuiUSBMiner iš čia, atidarius programą suvesti savo pool'o duomenis. Arba galima naudoti Bitminter Java programėlę.
Jei susidomėjote ar turite klausimų, rašykite asmeninę žinutę arba skype: Audriux9 (ne visuomet būnu).
Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
---
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
Kas, kam ir kokią košę virė
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?
galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera; dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą; vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:
2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina; kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje; kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu; kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.
Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:
2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį; ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.
Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
Tai kaip ten su ta emigracija?
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
Keli štrichai pabaigai
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.
Deposit naudojantis mokejimai.lt kainuoja pagal mokejimai.lt tarifus (berods 0.2eur), įskaitomi per vieną darbo dieną (greitis priklauso tik nuo mokejimai.lt apsukrumo) Withdrawal tiesiogiai į LT banko sąskaitą užtrunka dažniausiai 1-2darbo dienas, paprašius withdrawal Bitstamp jį atlieka dažniausiai tą pačią arba sekančią darbo dieną, kaina 0.99Eur. Vienintelis minusas Europiečiams tai yra komisiniai už valiutos konvertavimą iš USD į EUR ir atvirkščiai. Kursą galima pasižūrėti čia, komisiniai sudaro apie 0.2 proc. Juos galima rasti čia https://www.bitstamp.net/api/eur_usd/
Bitstamp naudojuos daugiau nei pusę metų, galiu paliūdyti Prattler, kad keitykla tikrai profesionaliai veikia, jokių nesklandumų nebuvo nutikę, Support'as visuomet atsako greitai ir išsamiai į visus klausimus, Deposit ir Withdrawal veikia be jokių trikdžių ir atidėjimų, trading engine taip pat nestringa ir nelagina netgi ir esant Mt.gox lygio apyvartoms.
Su tokia paslaugų kokybe jie tikrai verti užimti pagrindinės oficialios Bitcoin keityklos vietą, ją perimant iš Mtgox (bent jau to nuoširdžiai tikiuosi) :)
P.S. dažniausiai naudojuosi jų paslaugomis per mobilųjį telefoną, ir galiu pasakyti kad labai patogu tai daryti, puslapis pritaikytas Android tikrai neblogai.
Audriux9 gavo reakciją nuo Prattler Bitcoin - virtuali valiuta paremta P2P technologija
Audriux9 gavo reakciją nuo biagle Bitcoin - virtuali valiuta paremta P2P technologija
Audriux9 sureagavo į vbn Bitcoin - virtuali valiuta paremta P2P technologija