Plionke

Programa jau gali užkoduoti failus. Kuo didesnis rakto dydis (block size), tuo procesas ilgiau užtrunka. 46,7 MB klipą užkodavo tokiais greičiais: su 128 bitų dydžio raktu užodavo per 10 sekundžių. (4800 KB/s) su 1 kilobito dydžio raktu - 10 sekundžių. (4800 KB/s) su 4 kilobitų dydžio - 10 sekundžių. (4800 KB/s) su 16 kilobitų - 17 sekundžių. (2800 KB/s) su 32 kilobitų - 38 sekundės. (1250 KB/s) Jei algoritme spragų nėra, 256 bitų dydžio raktas jau ir taip yra pakankamai saugus. Šio kodavimo principo trūkumai: 1. Užkoduoto failo dydis turi būti dalus iš bloko dydžio, vadinasi, beveik visuomet

Man regis aš visvien platinsiu savo projektuką už dyką. Nėr čia tikslo išsidirbinėti. Sekantis dalykas, kurį darysiu, kai parašysiu programą, yra aprašymo patalpinimas forumuose, nes man reikės, kad ir kiti žmonės pasižiūrėtų, ar kodas neturi spragų. Viskas turi būti tobula.

Kodavimo algoritmas yra dvigubas. Pirmoji dalis bitų sumaišymas tarp blokų, o antroji XOR. Visko smulkiai nepasakosiu, nes ir taip darbą aprašinėju dokumente. Aš 1.5 mėnesio su draugu vis sugalvodavom algoritmą ir mąstydavom, kaip jį būtų galima perlaužti. Pačioje pabaigoje sugalvojau galutinį programos variantą, kuris jau veikia (užkoduoja ir atkoduoja masyva. Dabar jau rašau pagrindinę programą). Iš esmės, labai daug dėmesio skyriau vienam faktoriui: daugelis algoritmų yra lengvai nulaužiami, jei žinai dalį originalaus failo. Šią problemą aš ir išsprendžiau, todėl vien dėl to mano prog