Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.
Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.
Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
Žodyno plėtimas Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
Išgirsti ir suprasti: video Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
Išgirsti ir suprasti: audio Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
Pabaigai Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.
Taigi pribrendo laikas pasidalinti mintimis. Tikriausiai daugelis turime šimtus idėjų, nežinome, kurią pasirinkti, o pasirinkę susiduriame su kliūtimis, kurios neleidžia nei plėtoti projekto, nei jį išlaikyti egzistavimo sąlygoje. Ką parašysiu, tai bus daugiau teorinės žinios, žvelgiant per socialinės psichologijos plotmę.
Kaip uždirbti milijoną?
Kiekviename knigyne yra "verslo fantazijų skyrelis", kuriame gausu knygų kaip praturtėti, kaip uždirbti milijoną. O ar žinote, kas be "pinigų" užkalimo siejas visas tas knygas? - tai įvadinė dalis, kurioje akcentuojama - "kas aš esu", jeigu manote, kad tai beletristika - jūs visiškai klystate. Jeigu žinote, kas ęsate ir žinote, ko norite - jūs jau turite beveik pusę milijono. Bėda ta, kad dalis mūsų esame "moratoriumo" busenoje ( kas aš esu? - nežinau, pats savęs to klausiu). Savimonės sukūrimas - raktas į sėkmę. Savimonė - žmogaus savistabos rezultatas. O savistaba - savęs tyrinėjimas. Bėda, kad nesugebame savęs, pakankamai tvirtai apibrėžti.
Turiu noro (motyvacijos), bet vis tiek neturiu milijono
Motyvacija - skambus žodis, turintis gilesnę prasmę - poreikių visuma. Nuo šito atspirties taško ir reiktų pradėti kalbėti. Visi turime poreikių, šiuo atveju nekalbu apie biologinius poreikius. Kas tas poreikis? o gi trūkumo būsena su jo pašalinimo mechanizmu. Yra toks dalykas kaip, tenkinamų poreikių svarbos sumažėjimas, netenkinamų svarbos išaugimas. Ka tai reiškia? Taigi tu esi sotus ir negalvoji apie maistą, o vat tavo pilnavertiškumo poreikis ne itin toks "laimingas". Vienas iš šio poreikio patenkinimo būdų - "pinigėliai". Kuo didesnis poreikio trūkumas - tuo radikalesni ir paprastesni patenkinimo būdai. Taigi siekdami internete užkalti daug pinigų, griebiamės idėjų, iš kurių daugiau pasipelnytume. Iš tikro, tai šaunu, bet... Apskritai, viso projekto plėtojimo metu mums reikia motyvacijos, tačiau išsikelti tikslai nepatenkina mūsų poreikių, dėl kurių ir kūrėme projektą, taigi dingsta susidomėjimas pačiu projektu - jį apleidžiame ir mūsų idėja patiria fiasko. Ir dar sykį pakilti "nusvilus" mums neleidžia sąmonėje esantys "įvikio vertinimo rezultatas".
Pasitikėjimas savimi - projekto testinumo varikliukas
Dar kitaip vadinamas "savo veiksmingumo lūkesčiais" mūsų projektui turi išties daugiau, nei patys galvojame. Kad pasitikėjimas idėja būtų tvirtas reikia: a) veiklos sritis turi būti tau svarbi b) turi turėti veiklai atlikti reikalingų žinių ir įgudžių c)reikia palankios aplinkos, kuri tave skatintų "mokymąsį" ir palaikytų nesėkmės atveju. Tikėk, nes: mūsų veiksmingumo lūkesčiai tampa save išpildančiomis pranašystėmis, t.y. tavo spėjimai apie nuo tavęs priklausančius įvykius, kuriuos tu pats gali paveikti ir taip išpildyti anksčiau savo pateiktas pranašystes.Pvz su studentu: jei studentas prognozuoja, kad jam nepasiseks išlaikyti egzamino, jis dės mažiau pastangų mokydamsis, kas reiškia mažesnį informacijos sukaupimą, t.y. jis tikrai neišlaikys, nes nesimokė. Lygiai taip pat galit pritaikyti savo idėjai, o ypač jos įgyvendimui.
Gal šiandien tiek, papildysiu vėliau, beja - kartais galvojam, kad labai aukšti tikslai yra progreso variklis. Tačiau psichologiniu atžvilgiu per aukšti tikslai ir per griežti atlikimo standartai lemia žemą sėkmę. Ką parašiau - atrodo viskas jau žinoma, kažkur girdėta, bet nepaudojimas, reiškia tik paties žmogaus duobės kasimasį po savimi..
Jeigu jau skaitote čia, tai dar noriu paminėti, norėjau, kad į tai pažvelgtumėt "kitu kampu", niekas ant lėkštutės neatneš nei įdėjų, nei tobulo jų įgyvendinimo, tik kiekvienas iš mūsų, interpretuodamas, pritaikydamas sau ir mokindamasis iš kitų - gali kažką bandyti pasiekti, o pirmiausia atsakyt sau - "kas aš toks esu", tada "kiek man reikia pinigų, kodėl man reikia būtent tiek pinigų, ir kaip tuos pinigus uždirbti),
KAIP VISKAS PRASIDĖJO
IŠ ŽIEMGALOS Į ŽEMAITIJĄ
Automobiliui riedant siauru keliuku, keturkojis teritorijos sargas, šuoliuodamas kitoje tvoros pusėje, lydėjo nuo pat posūkio iki vartelių. Lai mielas vardas jūsų neapgauna. Ši stipri būtybė buvo sukurta vieninteliu tikslu - ginti bandą nuo vilkų. Įvaryti baimės vienam kitam šeimininko dukros gerbėjui - vienas malonumas.
Iš Žiemgalos į patį Žemaitijos pakraštį nusigauti truko dvi valandas. Susipažinę prieš keletą metų, artimiau bendrauti pradėjome vos prieš keletą mėnesių. Nei su Kamilės tėvais susipažinti, nei Narvydžiuose lankytis anksčiau nebuvo tekę. Kaip sakoma, kol dar būna pirmų kartų, tol gali sakyti, kad esi jaunas...
Augalotas keturkojis kantriai laukė šeimininko nurodymo išlydėti įsibrovėlį. Dar nesugiję sargo nasrai bylojo apie nakčia įvykdytą ežiuko egzekuciją. Nejaukią tylą nutraukė kaip visad linksma Kamilė ir žavingai besišypsanti jos mama Gražina. Šiai visus pakvietus prie stalo, sugužėjome pirkion...
KELIONĖ APLINK PASAULĮ
(Tiksliau aplink dalį pasaulio)
Ei, kas yra jūsų galvose, kai užsiregistruojate čia tikėdamiesi ką nors apgauti? Ar manote, kad iš tų apgailėtinų smulkių apgavysčių milijonus susikrausite ir visą gyvenimą taip pragyvensite?
O kas bus, kai užaugsite ir po kelių metų norėsite susirasti normalų darbą? Kiekvienas galimas darbdavys pirmiausia įves tavo vardą į Google - ir vargu, ar ką nors dar po to iš jo išgirsi, - kaip neišgirs nei Marius, nei Simas, nei Irmantas.
Ar suvokiate, kad apie jūsų esamą "darbo patirtį" informacija geriau prieinama nei jūsų Facebook anketos? Ir tai niekur nedings - nei po metų, nei po dviejų.
Įsivaizduok, kad tau jau 30 ar 40, neradęs darbo susikūrei savo (legalų) verslą ir ieškai verslo partnerių. Jie taip pat įves tavo vardą į Google. Spėk, koks bus pirmas žodis, kurį jie pamatys šalia tavo vardo ir pavardės? "Vagis". Manai, kas nors dar gaiš nors minutę domėtis, kada tai buvo? Aš tikrai negaiščiau. Vagis yra vagis - tai etiketė visam gyvenimui.
Tad nevokit, vaikai. Neverta.
Geriau nusipirkit gerą knygą apie verslą, programavimą ar bet kokia kita praktiška tema - ir pradėkit mąstyti, kaip patiems kažką sukurti. Sukurti, o ne griauti.
