Nerka

Gausi 1000lt baudą ir teises atims metams, o po metų jas teks perlaikyti. Užuojauta. Mano vieną draugą taip pagavo. O kitą draugą pagavo viršijant 65km/h užmiestyje tai pasisekė, kad mentai kyšį paėmė. Ir kaip tu galėjai nejausti, kad važiuoji ne 50km/h, o 103km/h?

Gausi 1000lt baudą ir teises atims metams, o po metų jas teks perlaikyti. Užuojauta. Mano vieną draugą taip pagavo. O kitą draugą pagavo viršijant 65km/h užmiestyje tai pasisekė, kad mentai kyšį paėmė. Ir kaip tu galėjai nejausti, kad važiuoji ne 50km/h, o 103km/h?

Gausi 1000lt baudą ir teises atims metams, o po metų jas teks perlaikyti. Užuojauta. Mano vieną draugą taip pagavo. O kitą draugą pagavo viršijant 65km/h užmiestyje tai pasisekė, kad mentai kyšį paėmė. Ir kaip tu galėjai nejausti, kad važiuoji ne 50km/h, o 103km/h?

Gausi 1000lt baudą ir teises atims metams, o po metų jas teks perlaikyti. Užuojauta. Mano vieną draugą taip pagavo. O kitą draugą pagavo viršijant 65km/h užmiestyje tai pasisekė, kad mentai kyšį paėmė. Ir kaip tu galėjai nejausti, kad važiuoji ne 50km/h, o 103km/h?

Gausi 1000lt baudą ir teises atims metams, o po metų jas teks perlaikyti. Užuojauta. Mano vieną draugą taip pagavo. O kitą draugą pagavo viršijant 65km/h užmiestyje tai pasisekė, kad mentai kyšį paėmė. Ir kaip tu galėjai nejausti, kad važiuoji ne 50km/h, o 103km/h?

2.5g. svareliai? važiuoja 140km/h ?

tai tu kietas

Ir ką? Manai Lietuvoje niekur tokiu nesurasiu, abėjoju, ar turi koki unikalu variantą...
Aš turiu Aprilia Sr. Biški tiuningo idėta(uz tiuninga paklojau nemezai)t.y 3kLt
Sport Duda, stumuokli, sport filtra, cilindra 70cc, carba nauja, svorelius 2.5g.
Ir dabar važiuoja neblogai, iki 140Km/h.

Lietuviskai sakant - dachuja :)

Ypatingai suaktyvėjo forume besilankantys sukčiai. Apgavystės gali būti įvairių tipų, nuo moderatoriaus pareigų siūlymo, VIP statuso, pinigų keitimų, iki apsimetinėjimų administratoriais, kurie prašo slaptažodžių tam tikrai problemai išspręsti.
 

Uždarbis.lt Administracija NIEKADA neprašo forumo vartotojų anketų slaptažodžių. Nei per Skype, nei kitų susisiekimo priemonių pagalba. Jeigų jums rašo per Skype ir prašo slaptažodžio, žinokite, kad tai - apgavystė. Stenkitės sužinoti tokio apsimetėlio IP adresą. Plačiau kaip sužinoti skype IP adresą skaitykite apačioje.
Uždarbis.lt administracija su nariais susisiekia tik forume, asmeninių žinučių pagalba. Mes jokiomis aplinkybėmis nesikreipsime į jus už forumo ribų (pvz, per skype). Jei "administratorius" kreipėsi į jus ne asmeninės žinutės pagalba, tai jau turi kelti įtarimų. - NuPagady
Turėkite omenyje, kad apgavystės būdu išviliotos anketos yra naudojamos forumo nariams apgaudinėti. Jūsų neatsargumas gali brangiai kainuoti tiek jums patiems, tiek kitiems forumo nariams. - NuPagady
Stebėkite, kas jums rašo per Skype
Skype vardą galima pasirašyti bet kokį, tad būtinai pažiūrėkite skype id, kuris matomas tik žiūrint pašnekovo Skype profilį. Tada sutikrinkite skype id su forume esančios anketos skype vardu.
Pastaba: šis patarimas nepadės, jei vartotojo anketa yra pavogta.
Jeigu naudojatės Pinigų keitimų skiltimi, prieš keičiantis įsitikinkite ar tikrai keičiatės su tuo nariu. Pažiūrėkite atsiliepimus, parašykite AŽ (taip pat būtinai sulaukite ir atsako į AŽ!). Jeigu jums parašė per skype, vos tik paskelbėte temą apie keitimą, būtinai susisiekite su žmogumi per forumą, sutikrinkite skype id su forumo nario profilyje nurodytu skype vardu. Paprašykite senbuvių narių pagalbos, patarimų, jeigu nežinote kaip keisti pinigus ar nesusitariate kas turi vesti pirmas.
Būkime atsargūs. Tik tada išvengsime anketų vagysčių ir forumas bus saugesnis mums visiems.
 
NAUDINGA PASKAITYTI VISIEMS:
 
Dar daugiau informacijos apie apgavystes: https://uzdarbis.lt/t28665/
 
Kiti saugumo patarimai: https://uzdarbis.lt/t47673/
 
NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA APGAVYSTĖS/VAGYSTĖS ATVEJU:
 
Teisinepagalba.lt
Teisesklinika.lt
 
Apie nusikaltimus praneškite:
https://www.epolicija.lt/

tikrai nereikalinga

Atsimenu kažkur skaičiau, kad praeitas metais įstojo 33 tūkstančiai, tai manau 2/3 gaus fininsavimą.
 
.

Jei kam reikia va dar ižangų:
 
Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Epinės poemos „Metai“ autorius. „Metai“ – reikšmingiausias ir svarbiausias kūrinys lietuvių literatūroje. Šioje epinėje poemoje vaizduojama gamta ir būrų gyvenimas.
 
K. Donelaičio kūrybos temas tęsė Vaižgantas ir V. Krėvė, taip pat rašę apie Lietuvos kaimo gyvenimą.
 
 
Šatrijos Ragana – XX a. pradžios rašytoja. Rašė apysakas („Sename dvare“), apsakymus („Irkos tragedija“). Savo kūriniuose ji vaizdavo dvaro gyvenimą.
 
Šatrijos Raganos kūryba iškėlė lietuvių literatūrą į naują lygmenį. Rašytoja buvo pirmoji, tiek daug dėmesio skyrusi jausmams ir kultūrai.
 
Vincas Krėvė – XX a. pradžios įvairiažanris lietuvių rašytojas, neoromantistas, realistas. Kūryboje vyravo istorinės temos. Žymiausi draminiai kūriniai – „Šarūnas“ ir „Skirgaila“.
 
V. Krėvės kūrybą galima palyginti su kitais XX a. pradžios neoromantikais (Vaižgantu), taip pat rašiusiais apie Lietuvos praeitį.
 
Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas iš žymiausių simbolizmo bei romantizmo atstovų Lietuvoje. Jis rašė sonetus, balades, eilėraščių ciklus, romanus. Reikšmingiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys – psichologinis-intelektualinis romanas „Altorių šešėly“.
 
„Altorių šešėly“ – brandžiausias lietuvių literatūros romanas. Šis kūrinys praaugo A. Vienuolio, J. Grušo ir kitų stambiosios prozos autorių kūrybą.
 
Antanas Vaičiulaitis – XX a. rašytojas, prozininkas, poetas. Rašė noveles („Pelkių takas“), romanus („Valentina“), apysakas, eilėraščius ir kt. Jam rūpi didieji būties klausimai, amžinybės perspektyva, nekintančios dvasinės vertybės.
 
A. Vaičiulaičio kūryba artima J. Savickio, H. Radausko kūrybai. Jie atstovauja brandžiajai lietuvių literatūrai.
 
Balys Sruoga – XX a. poetas, prozininkas, dramaturgas. jo žymiausi kūriniai – drama „Milžino paunksnė“ ir atsiminimų knyga „Dievų miškas“. „Dievų miškas“ – tai autobiografinis kūrinys apie rašytojo vargus Štuthofo koncentracijos stovykloje.
 
B. Sruogos ironizavimą tęsė Antanas Škėma. jo kūrinyje „Balta drobulė“ gausu egzistencinės ironijos, taip parodoma menka žmogaus gyvybės pasaulyje vertė.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vid. lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką. Žymiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
 
A. Škėmos kūryba lyginama su H. Radausko, B. Sruogos kūryba. Škėma, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis ir, kaip B. Sruoga, į viską žiūri ironiškai. Vis dėl to A. Škėmos kūryba yra išskirtinė visame lietuvių literatūros kontekste.
 
Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros avangardistas. Išleido kelis novelių rinkinius („Šventadienio sonetai“, „Raudoni batukai“). Jo novelės nuo tradicinės lietuvių prozos skiriasi savo tematika, pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata ir stiliumi.
 
J. Savickis yra originalus novelistas, nesilaikęs jokių tradicijų. Jis svariai prisidėjo prie avangardistinio meno suklestėjimo.
Justinas Marcinkevičius – šiuolaikinis įvairiažanris lietuvių rašytojas. Svarbiausios kūrybos temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Vienas ryškiausių kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Poetinėje dramoje „Mažvydas“ pasakojama apie rūpinimąsi tautos problemomis, apie asmenines netektis ir kančias.
 
Just. Marcinkevičius yra klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, svariai prisidėjęs prie tautinės savimonės atgaivinimo.
 
Juozas Aputis - žymiausias XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Žymiausi kūriniai – novelės „Dobilė“, „Erčia, kur gaivus vanduo“. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.
 
J. Apučio kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. J. Aputis tęsia V. Mykolaičio-Putino, R. Granausko lyrinės prozos tradiciją.
 
Romualdas Granauskas – XX a. rašytojas, realistinės krypties atstovas. Jis rašė noveles („Duonos valgytojai“), apysakas („Gyvenimas po klevu“), daugiausia vaizduojančias lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Pagrindinė R. Granausko kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša.
 
R. Granausko kūrybos temas (sovietmečio kaimo žmogaus gyvenimas) tęsė V. Juknaitė.
 
Vanda Juknaitė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Žymiausias kūrinys – romanas „Šermenys“. Jame pavaizduota sovietinės okupacijos kaimo tragedija.
 
V. Juknaitės kūrybą galima lyginti su R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“, kurioje taip pat piešiamas niūrus Lietuvos kaimo portretas.
 
Bitė Vilimaitė - šiuolaikinė lietuvių rašytoja. Rašė daugiausia noveles („Kada piešime perlinę vištelę“, „Dzūkė mergaitė“). Jos kūrybai būdingas minimalistinis įvykių ir aplinkos vaizdavimas, psichologinių būsenų sureikšminimas.
 
Bitė Vilimaitė, kaip R. Granauskas, J. Aputis rašė apie kartų konfliktą. Taip pat, B. Vilimaitė yra miesto rašytoja, todėl jos kūrybą galima lyginti su S. Šaltenio ir J. Vaičiūnaitės kūryba. Atskleidžiamas sovietmečio žmogaus pasaulis.
 
Vaižgantas – XIX a. pab. – XX a. prad. lietuvių rašytojas, realistas, kultūros veikėjas. Rašė apysakas („Dėdės ir dėdienės“), apsakymus („Rimai ir Nerimai“). Jo svarbiausias kūrinys – tautinio atgimimo epopėja „Pragiedruliai“.
 
Vaižganto kūrybą galima lyginti su kitais lietuvių rašytojais, pvz. Maironiu, V. Kudirka, kurių kūryboje taip pat vyravo tautinio atgimimo idėjos.

Jei kam reikia va dar ižangų:
 
Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Epinės poemos „Metai“ autorius. „Metai“ – reikšmingiausias ir svarbiausias kūrinys lietuvių literatūroje. Šioje epinėje poemoje vaizduojama gamta ir būrų gyvenimas.
 
K. Donelaičio kūrybos temas tęsė Vaižgantas ir V. Krėvė, taip pat rašę apie Lietuvos kaimo gyvenimą.
 
 
Šatrijos Ragana – XX a. pradžios rašytoja. Rašė apysakas („Sename dvare“), apsakymus („Irkos tragedija“). Savo kūriniuose ji vaizdavo dvaro gyvenimą.
 
Šatrijos Raganos kūryba iškėlė lietuvių literatūrą į naują lygmenį. Rašytoja buvo pirmoji, tiek daug dėmesio skyrusi jausmams ir kultūrai.
 
Vincas Krėvė – XX a. pradžios įvairiažanris lietuvių rašytojas, neoromantistas, realistas. Kūryboje vyravo istorinės temos. Žymiausi draminiai kūriniai – „Šarūnas“ ir „Skirgaila“.
 
V. Krėvės kūrybą galima palyginti su kitais XX a. pradžios neoromantikais (Vaižgantu), taip pat rašiusiais apie Lietuvos praeitį.
 
Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas iš žymiausių simbolizmo bei romantizmo atstovų Lietuvoje. Jis rašė sonetus, balades, eilėraščių ciklus, romanus. Reikšmingiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys – psichologinis-intelektualinis romanas „Altorių šešėly“.
 
„Altorių šešėly“ – brandžiausias lietuvių literatūros romanas. Šis kūrinys praaugo A. Vienuolio, J. Grušo ir kitų stambiosios prozos autorių kūrybą.
 
Antanas Vaičiulaitis – XX a. rašytojas, prozininkas, poetas. Rašė noveles („Pelkių takas“), romanus („Valentina“), apysakas, eilėraščius ir kt. Jam rūpi didieji būties klausimai, amžinybės perspektyva, nekintančios dvasinės vertybės.
 
A. Vaičiulaičio kūryba artima J. Savickio, H. Radausko kūrybai. Jie atstovauja brandžiajai lietuvių literatūrai.
 
Balys Sruoga – XX a. poetas, prozininkas, dramaturgas. jo žymiausi kūriniai – drama „Milžino paunksnė“ ir atsiminimų knyga „Dievų miškas“. „Dievų miškas“ – tai autobiografinis kūrinys apie rašytojo vargus Štuthofo koncentracijos stovykloje.
 
B. Sruogos ironizavimą tęsė Antanas Škėma. jo kūrinyje „Balta drobulė“ gausu egzistencinės ironijos, taip parodoma menka žmogaus gyvybės pasaulyje vertė.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vid. lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką. Žymiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
 
A. Škėmos kūryba lyginama su H. Radausko, B. Sruogos kūryba. Škėma, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis ir, kaip B. Sruoga, į viską žiūri ironiškai. Vis dėl to A. Škėmos kūryba yra išskirtinė visame lietuvių literatūros kontekste.
 
Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros avangardistas. Išleido kelis novelių rinkinius („Šventadienio sonetai“, „Raudoni batukai“). Jo novelės nuo tradicinės lietuvių prozos skiriasi savo tematika, pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata ir stiliumi.
 
J. Savickis yra originalus novelistas, nesilaikęs jokių tradicijų. Jis svariai prisidėjo prie avangardistinio meno suklestėjimo.
Justinas Marcinkevičius – šiuolaikinis įvairiažanris lietuvių rašytojas. Svarbiausios kūrybos temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Vienas ryškiausių kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Poetinėje dramoje „Mažvydas“ pasakojama apie rūpinimąsi tautos problemomis, apie asmenines netektis ir kančias.
 
Just. Marcinkevičius yra klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, svariai prisidėjęs prie tautinės savimonės atgaivinimo.
 
Juozas Aputis - žymiausias XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Žymiausi kūriniai – novelės „Dobilė“, „Erčia, kur gaivus vanduo“. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.
 
J. Apučio kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. J. Aputis tęsia V. Mykolaičio-Putino, R. Granausko lyrinės prozos tradiciją.
 
Romualdas Granauskas – XX a. rašytojas, realistinės krypties atstovas. Jis rašė noveles („Duonos valgytojai“), apysakas („Gyvenimas po klevu“), daugiausia vaizduojančias lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Pagrindinė R. Granausko kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša.
 
R. Granausko kūrybos temas (sovietmečio kaimo žmogaus gyvenimas) tęsė V. Juknaitė.
 
Vanda Juknaitė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Žymiausias kūrinys – romanas „Šermenys“. Jame pavaizduota sovietinės okupacijos kaimo tragedija.
 
V. Juknaitės kūrybą galima lyginti su R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“, kurioje taip pat piešiamas niūrus Lietuvos kaimo portretas.
 
Bitė Vilimaitė - šiuolaikinė lietuvių rašytoja. Rašė daugiausia noveles („Kada piešime perlinę vištelę“, „Dzūkė mergaitė“). Jos kūrybai būdingas minimalistinis įvykių ir aplinkos vaizdavimas, psichologinių būsenų sureikšminimas.
 
Bitė Vilimaitė, kaip R. Granauskas, J. Aputis rašė apie kartų konfliktą. Taip pat, B. Vilimaitė yra miesto rašytoja, todėl jos kūrybą galima lyginti su S. Šaltenio ir J. Vaičiūnaitės kūryba. Atskleidžiamas sovietmečio žmogaus pasaulis.
 
Vaižgantas – XIX a. pab. – XX a. prad. lietuvių rašytojas, realistas, kultūros veikėjas. Rašė apysakas („Dėdės ir dėdienės“), apsakymus („Rimai ir Nerimai“). Jo svarbiausias kūrinys – tautinio atgimimo epopėja „Pragiedruliai“.
 
Vaižganto kūrybą galima lyginti su kitais lietuvių rašytojais, pvz. Maironiu, V. Kudirka, kurių kūryboje taip pat vyravo tautinio atgimimo idėjos.

Jei kam reikia va dar ižangų:
 
Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Epinės poemos „Metai“ autorius. „Metai“ – reikšmingiausias ir svarbiausias kūrinys lietuvių literatūroje. Šioje epinėje poemoje vaizduojama gamta ir būrų gyvenimas.
 
K. Donelaičio kūrybos temas tęsė Vaižgantas ir V. Krėvė, taip pat rašę apie Lietuvos kaimo gyvenimą.
 
 
Šatrijos Ragana – XX a. pradžios rašytoja. Rašė apysakas („Sename dvare“), apsakymus („Irkos tragedija“). Savo kūriniuose ji vaizdavo dvaro gyvenimą.
 
Šatrijos Raganos kūryba iškėlė lietuvių literatūrą į naują lygmenį. Rašytoja buvo pirmoji, tiek daug dėmesio skyrusi jausmams ir kultūrai.
 
Vincas Krėvė – XX a. pradžios įvairiažanris lietuvių rašytojas, neoromantistas, realistas. Kūryboje vyravo istorinės temos. Žymiausi draminiai kūriniai – „Šarūnas“ ir „Skirgaila“.
 
V. Krėvės kūrybą galima palyginti su kitais XX a. pradžios neoromantikais (Vaižgantu), taip pat rašiusiais apie Lietuvos praeitį.
 
Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas iš žymiausių simbolizmo bei romantizmo atstovų Lietuvoje. Jis rašė sonetus, balades, eilėraščių ciklus, romanus. Reikšmingiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys – psichologinis-intelektualinis romanas „Altorių šešėly“.
 
„Altorių šešėly“ – brandžiausias lietuvių literatūros romanas. Šis kūrinys praaugo A. Vienuolio, J. Grušo ir kitų stambiosios prozos autorių kūrybą.
 
Antanas Vaičiulaitis – XX a. rašytojas, prozininkas, poetas. Rašė noveles („Pelkių takas“), romanus („Valentina“), apysakas, eilėraščius ir kt. Jam rūpi didieji būties klausimai, amžinybės perspektyva, nekintančios dvasinės vertybės.
 
A. Vaičiulaičio kūryba artima J. Savickio, H. Radausko kūrybai. Jie atstovauja brandžiajai lietuvių literatūrai.
 
Balys Sruoga – XX a. poetas, prozininkas, dramaturgas. jo žymiausi kūriniai – drama „Milžino paunksnė“ ir atsiminimų knyga „Dievų miškas“. „Dievų miškas“ – tai autobiografinis kūrinys apie rašytojo vargus Štuthofo koncentracijos stovykloje.
 
B. Sruogos ironizavimą tęsė Antanas Škėma. jo kūrinyje „Balta drobulė“ gausu egzistencinės ironijos, taip parodoma menka žmogaus gyvybės pasaulyje vertė.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vid. lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką. Žymiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
 
A. Škėmos kūryba lyginama su H. Radausko, B. Sruogos kūryba. Škėma, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis ir, kaip B. Sruoga, į viską žiūri ironiškai. Vis dėl to A. Škėmos kūryba yra išskirtinė visame lietuvių literatūros kontekste.
 
Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros avangardistas. Išleido kelis novelių rinkinius („Šventadienio sonetai“, „Raudoni batukai“). Jo novelės nuo tradicinės lietuvių prozos skiriasi savo tematika, pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata ir stiliumi.
 
J. Savickis yra originalus novelistas, nesilaikęs jokių tradicijų. Jis svariai prisidėjo prie avangardistinio meno suklestėjimo.
Justinas Marcinkevičius – šiuolaikinis įvairiažanris lietuvių rašytojas. Svarbiausios kūrybos temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Vienas ryškiausių kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Poetinėje dramoje „Mažvydas“ pasakojama apie rūpinimąsi tautos problemomis, apie asmenines netektis ir kančias.
 
Just. Marcinkevičius yra klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, svariai prisidėjęs prie tautinės savimonės atgaivinimo.
 
Juozas Aputis - žymiausias XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Žymiausi kūriniai – novelės „Dobilė“, „Erčia, kur gaivus vanduo“. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.
 
J. Apučio kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. J. Aputis tęsia V. Mykolaičio-Putino, R. Granausko lyrinės prozos tradiciją.
 
Romualdas Granauskas – XX a. rašytojas, realistinės krypties atstovas. Jis rašė noveles („Duonos valgytojai“), apysakas („Gyvenimas po klevu“), daugiausia vaizduojančias lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Pagrindinė R. Granausko kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša.
 
R. Granausko kūrybos temas (sovietmečio kaimo žmogaus gyvenimas) tęsė V. Juknaitė.
 
Vanda Juknaitė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Žymiausias kūrinys – romanas „Šermenys“. Jame pavaizduota sovietinės okupacijos kaimo tragedija.
 
V. Juknaitės kūrybą galima lyginti su R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“, kurioje taip pat piešiamas niūrus Lietuvos kaimo portretas.
 
Bitė Vilimaitė - šiuolaikinė lietuvių rašytoja. Rašė daugiausia noveles („Kada piešime perlinę vištelę“, „Dzūkė mergaitė“). Jos kūrybai būdingas minimalistinis įvykių ir aplinkos vaizdavimas, psichologinių būsenų sureikšminimas.
 
Bitė Vilimaitė, kaip R. Granauskas, J. Aputis rašė apie kartų konfliktą. Taip pat, B. Vilimaitė yra miesto rašytoja, todėl jos kūrybą galima lyginti su S. Šaltenio ir J. Vaičiūnaitės kūryba. Atskleidžiamas sovietmečio žmogaus pasaulis.
 
Vaižgantas – XIX a. pab. – XX a. prad. lietuvių rašytojas, realistas, kultūros veikėjas. Rašė apysakas („Dėdės ir dėdienės“), apsakymus („Rimai ir Nerimai“). Jo svarbiausias kūrinys – tautinio atgimimo epopėja „Pragiedruliai“.
 
Vaižganto kūrybą galima lyginti su kitais lietuvių rašytojais, pvz. Maironiu, V. Kudirka, kurių kūryboje taip pat vyravo tautinio atgimimo idėjos.

Jei kam reikia va dar ižangų:
 
Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Epinės poemos „Metai“ autorius. „Metai“ – reikšmingiausias ir svarbiausias kūrinys lietuvių literatūroje. Šioje epinėje poemoje vaizduojama gamta ir būrų gyvenimas.
 
K. Donelaičio kūrybos temas tęsė Vaižgantas ir V. Krėvė, taip pat rašę apie Lietuvos kaimo gyvenimą.
 
 
Šatrijos Ragana – XX a. pradžios rašytoja. Rašė apysakas („Sename dvare“), apsakymus („Irkos tragedija“). Savo kūriniuose ji vaizdavo dvaro gyvenimą.
 
Šatrijos Raganos kūryba iškėlė lietuvių literatūrą į naują lygmenį. Rašytoja buvo pirmoji, tiek daug dėmesio skyrusi jausmams ir kultūrai.
 
Vincas Krėvė – XX a. pradžios įvairiažanris lietuvių rašytojas, neoromantistas, realistas. Kūryboje vyravo istorinės temos. Žymiausi draminiai kūriniai – „Šarūnas“ ir „Skirgaila“.
 
V. Krėvės kūrybą galima palyginti su kitais XX a. pradžios neoromantikais (Vaižgantu), taip pat rašiusiais apie Lietuvos praeitį.
 
Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas iš žymiausių simbolizmo bei romantizmo atstovų Lietuvoje. Jis rašė sonetus, balades, eilėraščių ciklus, romanus. Reikšmingiausias V. Mykolaičio-Putino kūrinys – psichologinis-intelektualinis romanas „Altorių šešėly“.
 
„Altorių šešėly“ – brandžiausias lietuvių literatūros romanas. Šis kūrinys praaugo A. Vienuolio, J. Grušo ir kitų stambiosios prozos autorių kūrybą.
 
Antanas Vaičiulaitis – XX a. rašytojas, prozininkas, poetas. Rašė noveles („Pelkių takas“), romanus („Valentina“), apysakas, eilėraščius ir kt. Jam rūpi didieji būties klausimai, amžinybės perspektyva, nekintančios dvasinės vertybės.
 
A. Vaičiulaičio kūryba artima J. Savickio, H. Radausko kūrybai. Jie atstovauja brandžiajai lietuvių literatūrai.
 
Balys Sruoga – XX a. poetas, prozininkas, dramaturgas. jo žymiausi kūriniai – drama „Milžino paunksnė“ ir atsiminimų knyga „Dievų miškas“. „Dievų miškas“ – tai autobiografinis kūrinys apie rašytojo vargus Štuthofo koncentracijos stovykloje.
 
B. Sruogos ironizavimą tęsė Antanas Škėma. jo kūrinyje „Balta drobulė“ gausu egzistencinės ironijos, taip parodoma menka žmogaus gyvybės pasaulyje vertė.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XX a. vid. lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką. Žymiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
 
A. Škėmos kūryba lyginama su H. Radausko, B. Sruogos kūryba. Škėma, kaip ir H. Radauskas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis ir, kaip B. Sruoga, į viską žiūri ironiškai. Vis dėl to A. Škėmos kūryba yra išskirtinė visame lietuvių literatūros kontekste.
 
Jurgis Savickis – XX a. lietuvių literatūros avangardistas. Išleido kelis novelių rinkinius („Šventadienio sonetai“, „Raudoni batukai“). Jo novelės nuo tradicinės lietuvių prozos skiriasi savo tematika, pasakojimo sandara, žmogaus būties samprata ir stiliumi.
 
J. Savickis yra originalus novelistas, nesilaikęs jokių tradicijų. Jis svariai prisidėjo prie avangardistinio meno suklestėjimo.
Justinas Marcinkevičius – šiuolaikinis įvairiažanris lietuvių rašytojas. Svarbiausios kūrybos temos – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia. Vienas ryškiausių kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Poetinėje dramoje „Mažvydas“ pasakojama apie rūpinimąsi tautos problemomis, apie asmenines netektis ir kančias.
 
Just. Marcinkevičius yra klasikinių lietuvių poezijos tradicijų tęsėjas, svariai prisidėjęs prie tautinės savimonės atgaivinimo.
 
Juozas Aputis - žymiausias XX a. antrosios pusės moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Žymiausi kūriniai – novelės „Dobilė“, „Erčia, kur gaivus vanduo“. Savo kūriniuose Juozas Aputis iškelia šias vertybes: žmogaus jautrumą, mokėjimą įsijausti į kito kančią, nenorą jį įskaudinti ar paniekinti.
 
J. Apučio kūrybos temos ir vertybinės nuostatos artimos Jonui Biliūnui. J. Aputis tęsia V. Mykolaičio-Putino, R. Granausko lyrinės prozos tradiciją.
 
Romualdas Granauskas – XX a. rašytojas, realistinės krypties atstovas. Jis rašė noveles („Duonos valgytojai“), apysakas („Gyvenimas po klevu“), daugiausia vaizduojančias lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Pagrindinė R. Granausko kūrybos tema – dabarties ir praeities priešprieša.
 
R. Granausko kūrybos temas (sovietmečio kaimo žmogaus gyvenimas) tęsė V. Juknaitė.
 
Vanda Juknaitė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, dramaturgė, eseistė. Žymiausias kūrinys – romanas „Šermenys“. Jame pavaizduota sovietinės okupacijos kaimo tragedija.
 
V. Juknaitės kūrybą galima lyginti su R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“, kurioje taip pat piešiamas niūrus Lietuvos kaimo portretas.
 
Bitė Vilimaitė - šiuolaikinė lietuvių rašytoja. Rašė daugiausia noveles („Kada piešime perlinę vištelę“, „Dzūkė mergaitė“). Jos kūrybai būdingas minimalistinis įvykių ir aplinkos vaizdavimas, psichologinių būsenų sureikšminimas.
 
Bitė Vilimaitė, kaip R. Granauskas, J. Aputis rašė apie kartų konfliktą. Taip pat, B. Vilimaitė yra miesto rašytoja, todėl jos kūrybą galima lyginti su S. Šaltenio ir J. Vaičiūnaitės kūryba. Atskleidžiamas sovietmečio žmogaus pasaulis.
 
Vaižgantas – XIX a. pab. – XX a. prad. lietuvių rašytojas, realistas, kultūros veikėjas. Rašė apysakas („Dėdės ir dėdienės“), apsakymus („Rimai ir Nerimai“). Jo svarbiausias kūrinys – tautinio atgimimo epopėja „Pragiedruliai“.
 
Vaižganto kūrybą galima lyginti su kitais lietuvių rašytojais, pvz. Maironiu, V. Kudirka, kurių kūryboje taip pat vyravo tautinio atgimimo idėjos.

Na aš susirinkau į vieną vietą įžangas, atmečiau poetus, kurių nenagrinėsiu tikrai bei naujuosius rašytojus kelis, kurių mano galva neturėtų būti duota nagrinėt.
 
Kristijonas Donelaitis - gyveno ir kūrė 18 amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Švietimo epochos rašytojas. Donelaitis parašė šešias pasakėčias ir pirmąjį goržinės literatūros kūrinį "Metai". Poemą sudaro 4 dalys. Tai epinė, didaktinė poema, kurioje yra daug pamokymų, patarimų. Pagrindiniai veikėjai – būrai, kurie skirstomi į vėžlybuosius ir nenaudoėlius. "Metuose" atskleidžiamos žmonių dorybės, ydos, santykiai su gamta, Dievu, aprašomi darbai.
 
Jonas Biliūnas - vienas žymiausių XX amžiaus pradžios rašytojų. Įsimintiniausiuose kūriniuose "Kliudžiau", "Lazda", "Brisiaus galas" rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačius įvykius, jaučia gėdą, katlę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą. Vienas tokių Biliūno darbų, kuriame būdinga neteisybės tema, - "Ubagas".
 
Vincas Krėvė - prozininkas, dramaturgas, gyvenęs XX amžiuje ir kūręs įvairių žanrų kūrinius. Svarbiausias jo kūrinys yra istorinė drama "Skirgaila", kurioje vaizduojama romantinė legendinė Lietuvos praeitis. Autorius kūrinyje gilinasi į konfliktus, kurie iškyla tarp laiosvės ir prievartos, tarp sąžinės ir primestos valios, tarp meilės ir pareigos. Dramos siužeto centre politinė intriga ir meilės istorija.
 
Šatrijos Ragana – XX a.pr. lietuvių literatūros psichologinės prozos pradininkė, idealistinės romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Šatrijos Ragana praturtino lietuvių prozą nauju požiūriu į žmogų, daugiausia dėmesio ji sutelkė į žmogaus dvasią. Vidinė žmogaus raiška, sielos išgyvenimai jai svarbiau už išorines aplinkybes. Šatrijos Ragana lietuvių literatūrinį kontekstą praturtino naujais būdais : pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais. Apysakoje ,Sename dvare‘ skirtingai negu tos pačios kartos rašytojų – Lazdynų Pelėdos, Žemaitės – senasis dvaras yra šviesos skleidėjas. Jo gyventojai – dori, siekiantys mokslo, veiklūs ir pasiaukojantys žmonės.
 
Vaižgantas - 19 a. pab. - 20 a. pr. prozininkas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. Kūriniuose siekė sukurti tautinį charakterį, pabrėžti lietuvių darbštumą, svajingumą, jautrumą, meilę gamtai. Vaižgantas yra parašęs daug apsakymų ir apysakų. Vienas žymiausių jo kūrinių - romanas - epopėja "Pragiedruliai". Tai valstietiškas epas, kurioe centre - kova dėl kultūros. Kūrinyje bandoma suprasti, kur slypi tautos gyvybingumas.
 
Vincas Mykolaitis - Putinas - XX a. vidurio kūrėjas. Jis kaip ir Vincas Krėvė ar Balys Sruoga yra universalus rašytojas, kūręs dramas, simbolistinius eilėraščius, romanus. Vienas žymiausių Vinco Mykolaičio-Putino kūrinių yra psichologinis romanas "Altorių šėšėly". Romano pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris bando suvokti savo pašaukimą būti kunigu ir sprendžia kunigo-poeto problemą. Romane pasakojama nuo įstojimo į seminariją iki kunigystės atsisakymo.
 
Jurgis Savickis – žymus XX a. lietuvių prozininkas modernistas. Kūryboje atskleidžiamas žmogaus prigimties dvylipumas, grėsmingumas, tačiau J.Savickio proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria žmogiški, šilti ryšiai, grožio, meno ir kultūros idealai. Pasakotojas artimas personažui,susipina su veikėju, pozicija kaitaliojasi,pasakojimas skyla i fragmentus,fiksuojami tik patys reikšmingiausi dalykai. Kūriniams būdinga ironija, žaidimas kultūros įvaizdžiais, daug tarptautinių žodžių, užuomenų, asociacijų.
 
Balys Sruoga - XX a. pirmos pusės rašytojas. Universalus kūrėjas: poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros bei tautosakos tyrinėtojas. Įžymiausi kūriniai yra "Milžino paunksmėje" (drama) ir memuarų knyga "Dievų miškas". Ji buvo parašyta 1945 metais, tačiau išleista tik po dešimties metų. Knygoje ironizuojamas kalinių gyvenimas.
 
Antanas Vaičiulaitis - XX a. rašytojas modernistas, novelių meistras. Jo kūryba artima neoromantizmui ir vadinama magiškuoju realizmu. Vaičiulaitis nesistengia nieko stebinti, šokiruoti. Kūriniuose atrodo lyg ir nieko nevyksta, o iš tiesų klostosi žmonių gyvenimai. Jam svarbu aprašinėti ne faktus, o žmogaus dvasinius išgyvenimus. Vaičiulaitis domisi paprastais žmonėmis, dažnai ūkininkais, gyvenančiais ir mirštančiais arti gamtos.
 
Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa. vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jis laužo tradicinės lietuvių literatūros normas, į pasaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenciją. Škėmos stilius originalus, kupinas netikėtų metaforų, stilistinių kontrastų: greta lyrinių, estetiškai švelnių atskleidimų staiga parodomi vulgarūs, ciniški vaizdai, šiurkštūs žodžiai. Vienas žymiausių Škėmos kūrinių veikalas – romanas „Balta drobulė“.
 
Justinas Marcinkevičius - 20-21 a. kūrėjas, priklausęs 30-ųjų metų rašytojų kartai, kaip J.Degutytė, A.Maldenis ir A.Blatakis. Savo kūryboje apmąsto tautos ir jos likimo kelius, pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį. Jo kūrybos žmogus darbštus, atlaidus, teigiantis šviesią būtį. Svarbiausia Marcinkevičiaus draminė trilogija yra "Mindaugas", "Mažvydas" ir "Katedra". Jos jungia Lietuvos valstybės ir kultūros kūrimo temas.
 
Juozas Aputis - šių dienų moderniosios psichologinės novelės ir apysakos autorius, tęsęs Jono Biliūno prozos tradiciją. Aputis savo kūryboje kalba apie žemdirbio kultūrą ir lietuvių tautos likimą. Rašytojo proza atspindi okupuotos tautos būseną, persmerktą rūpesčio, nerimo ir graudulio. Kūrinių problemos yra kaip įveikti praeities baimes ir tapti visaverčių, savimi pasitikinčiu asmeniu. Viena žymiausių novelių - "Dobilė. 1954 metų naktį".
 
Saulius Šaltenis – XX a. prozininkas, dramaturgas. Jaunatviškos dvasios rašytojas lietuvių literatūros kontekste išsiskiria platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. D. Šaltenis įtvirtino savitą prozos stilių, kuriame originaliai jungiamas lyrizmas su ironija – poetinio ir kritinio mąstymo ypatybės. Taip pat į literatūrą ateina naujas jaunatviškas ir ironiškas personažas, kuris vengia gražios kalbos, pabrėžtinas laisvas bendravimas.
 
Vanda Juknaitė - prozininkė, eseistė ir dramaturgė. Vienas žymiausių jos kūrinių yra apysaka "Stiklo šalis". Savo kūriniuose Juknaitė dažniausiai kalba apie moterį, motiną. Gyvybė rašytojai yra svarbiausia vertybė. Žmogaus gyvenimas jos kūriniuose vaizduojamas kaip sunki pareiga, kurią reikia atlikti iki galo. Rašytojai rūpi vaiko likimas permainų visuomenėje. Kūrinių centre visuomet yra žmogus, jo psichologinės problemos. Pasakojama nuosekliai, pasitelkiant spontaniškus fragmentus, atrenkant ryškius e#keiksmažodis#dus.
 
Jeigu rasite klaidų, visiems bus geriau, jei perspėsite šioje temoje :) Aš ištaisysiu.
 
Kita naudinga informacija paskaityt apie autorius, prisiminti kūrinius randasi www.egzai.com :) Nelabai gal glaustai, bet pakankamai naudingai apie kiekvieną autorių yra aprašyta :D
 
Jeigu dar kokios naudingos informacijos turit lietuvių VBE, pasidalinkit :D

Sveiki,
 
skaitau www.snoras.lt apie terminuotus indėlius http://www.snoras.com/lt/private/savings/deposit/time ir galvoju ar taip gali būti, jog indėli galima padėti ant 7d. gauti 7.5proc. :)
 
Pagalvokite padedu 2000lt. po savaitės jau 2150lt.
 
2150 -> po 14d. 2311.25
2311.25 -> po 21d. 2484.59
 
ir t.t.
 
Ar aš mąstau teisingai? ar kažkur klystu? patarkite...
 
 
Ačiū

Vienareikšmiškai pinigus kišti į akcijas.
 
Pasižiūrėkit į akcijų tendencijas.
http://tygas.net/todo

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D

gražesnės už šitas vistiek nesusirasi :D