urbasius

Ir visgi karšta diskusija užvirė. Susigrūmė Alkoholio gurmanai prieš tuos "geresnius". Gal neskirstom visko taip kategoriškai ir nebrendam į kraštutiniškumų jūras? Turiu aš senelį ir jis taip pat geria kasdien po 50 gramų. Turiu senelę, kuri gimtadieniais pakelia tostą, o ir pats kartais šampaną ir alų pabandau. Tai pasak JustoP mes alkoholiniai "glušiai"? Doesn't make sense right? JustP neabsoliutink visko iki paskutinio galo, krašto. Įdomu kiek tau metų? Gal dabar tas tarpsnis, kada aš turiu būti teisusis, o visi kiti neteisūs? Leisk tiems alkoholio mylėtojams mėgautis savo stikliuku, o p

Prie progos galima išgerti ir nebūtina gerti 6 litrėmis tonomis. Gali atsigerti truputi, gali išvis negerti. Tavo teisė rinktis. Tie draugai, kurie juokiasi nėra tikri draugai, jie viso labo žmonės, kurie tenkina savo alkoholinius poreikius. Galiu papasakoti prie progos paprastą, gyvenimišką istoriją, kuri nutiko prieš keletą metų. Turėjau keletą klasiokų, kurie susibūrė į gaują. Jų buvo apie 6~. Visur juos pamatysi kartu. Beveik (gay) grupė. Prasidėjus vasarai ta pati grupelė sumanė pagirtauti prie ežeriuko. Taip ir prasidėjo. Metai po metų. Laikėsi it granitas, vis gėrė, gėrė. Kaip geras k

Turiu čia tokį draugą, kuris tranzuodamas nuvyko į Ispaniją, pats patį pačiausią, iš visų teisiausių teisiausią. Sakė šis žmogelis propaguoja kažkokią religiją, tik jam nelabai jinai gaunasi, o ir pasekėjų neatsiranda. Gyvena sau be vargo, be rūpesčių ten prie jūros. Iš vaizdo klipo pasakyčiau, kad labai panašus į Jėzų, tik gaila, kad dabar Jėzaus niekam nebereikia. Vaizdo klipus peržiūrėjau ir nustebau, kadangi jie neatrodo itin normalūs. Arba labai gerai trolina arba vaikinui blogai ten galvoje. Ir aplamai, žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, rodos pastebėtum daug dalykų, kurie rodo, kad jam

Antra kuopa, kur vadai desantininkai, o kareiviai tampa NATO Kariais : D Nusigyvendavom iki įvairiausių kuriozų.

Mes užtikriname sklandų Jungtinių Amerikos Valstijų interesų veikimą. Aš nesmerkiu karių, kurie ten važiuoja. Ką padarysi, jie tik vykdo vyresnių vadų įsakymus, o ir tie vadai yra vieno didelio žaidimo pėstininkai. Lietuvos politikai turėtų susimąstyti, tačiau ką čia mąstysi, kai tau siūlomos ekonominės injekcijos ir kiti bonusai.

Papasakosiu šiek tiek kaip man sekasi. Taigi kaip ir visi, baigiau tą savo mokykla ir kaip visi stojau į teisę. Šitas pasirinkimas buvo suformuotas ne manęs, bet mano aplinkos ir tų "perspektyvų", kurių nėra. Nesakiau tėvams nieko ir tiesiog mečiau tą specialybę, nes man pabodo visa tai ir tie žmonės, kurie kaip zombiai negalvoja apie savo ateitį. Visi Lietuvoje stoja, kad tiesiog stoti ir viskas. Nekaltinu jų, kadangi dabar diplomų reikia visur, tai tapo norma. Mano ieškomai prasidėjo nuo to, kad teko kelias vasaras praleisti D.Britanijoje. Rašiau apie tai čia. Gyvenimas D.Britanijoje Grįž

Pridaviau tą dviratį į Maximą. Jokių problemų grąžinant prekes. Net neklausė, kodėl atiduodu, tarsi norėdami tiesiog paimti tą dviratį ;D

Galvoju, kad laikas atsisveikinti. Per pusantro mėnesio parašiau penkis straipsnius, kuriais norėjau papasakoti apie Lietuvos kariuomenę. Galėčiau parašyti dar penkis, bet manau, kad straipsniai tiesiog žmonėms pabosta, panašiai kaip ir svečiai po trijų dienų. Vis nerandu laiko atsidaryti savo blogo, tačiau artimiausiu metu turiu tai padaryti. Šiuo metu nokinuosi rusų kalbą, norėčiau išmokti programavimo pagrindų žiniatinklio pasaulyje. Taip pat dirbu, tad to laiko vis maža. Vieną parą budi, po to dvi laisvas. Turiu susikaupti ir orientuotis į tikslą. Pridedu visas penkias nuorodas, kad jums b

Taip pradėjau, taip ir baigsiu. Dar nežinau kiek rašysiu. Gal ir blogai padariau, bet padariau kaip padariau.

Taip. Karys visuomenės luome yra gerbiamas, tačiau niekas nekreipia dėmesio į tai ką jis daro. Tarnybos metu prisimenu apie keletą knygų, kurias perskaičiau. Berods vieno mokslininko rašyta. Ir žinai tavo pasakyti žodžiai beveik identiški jo žodžiams. Aišku nereikėtų teigti, kad kariai yra blogis ir nieko daugiau. Kažkas lemtingą valandą turės gintį šalį, gal tada jiems dėkosi ir jų žudikais nevadinsim. Karas ir kariai - dvi medalio pusės.

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių! Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi

Darbu skirstydavomės rato principu. Kiekvieną kartą vis kitas skyrius. Aišku, būdavo visko, tad tie paskirstymai kartais supykdydavo kitus skyrius, nors jiems priklausė tą dieną valyt tualetus ir t.t. Dėl nešiojamo kompiuterio dar neteko girdėti ir matyti, kad kas būtų laikęs tokį daiktą kuopoje. Reikia gauti leidimą šiam daiktui ir tai turbūt didžiąją tarnybos dalį būtų jį laikę užrakinta seife, kadangi brangus daiktas, tad niekas nesivargino kažkur keiti, kažko prašyti, per daug rūpesčiu sukeldavo šis daiktas.

Smagu girdėti, kad jums patinka. Nežinau kiek ilgai rašysiu šiuos straipsnius apie Lietuvos kariuomenę. Viskas turi saiką. Teko rašyti apie savo potyrius užsienyje, žmonėms patiko, tad skaitė. Gyvenimas Anglijoje (Pastebėjimai) Aš noriu naujų potyrių, tad ketinu kažką vėl daryti. Aš tas žmogus, kuris nori visko pabandyti. Aišku, mano pabandymai buvo tik keli, tačiau rimti. Svarstau apie savanorystę, keliones. Tikiu, kad ir šiose nišose atsiras straipsnių, kurie bus subrandinti būtent patirtų potyrių pagalba.

Bandysiu stoti į žurnalistiką. Tikiu, kad ten įdomių istorijų pasakojimai man padės ateity.

Į mano uždarbio žinučių gaviklį pradėjo plaukti pavienių asmenų klausimai, kurie dažniausiai prasideda taip. “Labas, ar man verta eiti į Lietuvos kariuomenę?” Nežinau kokią įtaką padarė mano straipsniai jums, tačiau aš nebūsiu ta propagandos mašina, kuri sakys, kad jūs būtinai turėtumėte ten eiti. Kiekvienas mąsto savo galvą, tad iš mano sukurptų straipsnių bandykite susidaryti savo nuomonę. Jūsų teismui atiduodu dar vieną, šviežiai iškeptą, straipsnį apie buitį ir gyvenimą kariuomenėje! Laisvalaikis prasideda savaitgalį Kareivis irgi žmogus! Šitą posakį reikėtų užkabinti ant kiekvienų kare

Aš jums teikiu medžiagą ir savo išgyvenimus, o jūs darote išvadas. Reikia pasverti pliusus ir minusus.

Gera idėja. Ačiū. Sudėsiu.

Turėjau nuostatą - Lietuvos kariuomenę minėsiu tik geru žodžiu, tačiau skaitytojos Meilutės komentaras mane tarsi pažadino iš letargo miego. Atgijo prisiminimai, kurie nebuvo itin geri. Taip jau žmogus sukurtas, kad blogus prisiminimus nugramzdintų kažkur giliai, į pasąmonės užkaborius. Taigi, jūsų teismui tai, kas liko už kadro... Tie blogi instruktoriai Pradedu nuo didžiausios blogybės - Instruktorių. Mūsų kuopą sudarė šeši skyriai. Šeši žmonės ir vyr. grandis ėmėsi mus mokyti "karinių gyvenimo pagrindų". Aš suprantu, kad taip vadinamas "duchinimas" yra programos dalis, tačiau karts nuo k

Buvau nuėjęs į vietinės reikšmės dviračių taisyklą. Pakalbėjau su meistru ir supratau, kad susimoviau pirkdamas. Iš Maximos dviračių neverta pirkti. Gal kam ir tinka, tačiau retas kuris lieka patenkintas. Bandysiu grąžinti dviratį ir reikalauti pinigų. Ko gero teks kryžiaus kelius nueiti :D

Matai mano ūgis beveik du metrai. Sėdynę galima pakelti, bet vairas taip ir lieka savo vietoje. Ar bus normalu, jeigu aš taip susilenksiu, taigi nepatogu pačiam. Net nežinau ką darysiu ar kreiptis į Maxima ar parduoti jį, kadangi garantinis yra ir t.t

Prieš pradėdamas pasakoti savo problemą noriu paprašyti, kad nerašytumėte savo komentarų apie tai, kad dviratis prastas, pirkai iš Maximos, tai tu durnas ir t.t. Aš žinau ką padariau, tad šiuo atveju norėčiau pagalbos tų, kurie nusimano. Problema ta, kad nusipirkau dviratį. Bandau pasikelti vairą, tačiau rodos, kad neina jo pakelti. Viskas būtų gerai, sėdynė reguliuojasi, tačiau vairas nepasikelia nors tu ką. Prisegu nuotraukas, kad susidarytumėte bendrą vaizdą. Rašiau į Maximos aptarnavimą. Man ne problema nuvažiuoti ir priduoti tą dviratį, tačiau jeigu gausiu patvirtinimą, kad įmanoma pakelt

Fizinė pusė didelis pliusas. Tau bus reikalingi specialūs kursai. Apsaugos darbuotojo pažymėjimas + vairavimo teisės, dar gali prireikti leidimo ginklams, tačiau tu juos ir taip turėsi, jeigu išlaikysi apsaugos darbuotojo kursus :)

Aš tai tris mėnesius gausiu tik 800, tačiau vėliau atlyginimai kyla. Darbdaviai suteikia visokius bandomuosius laikotarpius, todėl taip ir gaunasi. Atlyginimai kyla vistiek.

Atlyginimai svyruoja nuo 1000 iki 1500~ litų. Viskas priklauso nuo tarnybos, kurioje dirbi. Prisiminkit tą faktą, kad naujokai visada gaus minimumą. Taip jau pas mus yra, kad tenka įrodinėt savo pranašumus. Aš iš dalies suprantu darbdavius, įdarbina visokios faunos atstovus. Vieni miega darbo vietoje, kiti neatlieka savo pareigų, treti daro velnias žino ką. Aišku, tas 1000 litų mažas reikalas, tačiau mano atveju geriau nieko, kadangi darbas apsaugoje mano pirmas darbas Lietuvoje. Aš niekad nedirbau legaliai Lietuvoje, tačiau nusprendžiau, kad reikia kažkokios darbo patirties. Kitiems darbdavia

22 metai.