helvete

3500 "i rankas"

Sveiki, noreciau paklausti kaip paprasciausiai/efektyviausiai vesti prekiu apskaita? Su barkodais? Kaip si sistema veikia? Yra printeris, skaneris ir kazkokia duomenu baze? Esu visiskai zalias sioj srityje, tai prasau jusu pagalbos. Dekoju is anksto:))

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.
 
Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: “kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai“. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina “dūšios atverti”, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.
 
O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir “Senukų” vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!
 
O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.
 
Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!
 
Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:
 
 
Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama…
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Ir dar vienas:
 
 
Tai va, tokia realybė…
 
Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir “žaidėme” pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau “prikabinti makaronų ant ausų” pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu “Maximos” maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:
 
– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?
 
Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:
 
– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.
 
Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)
 
Vaistininko užrašai

Ačiū už palaikymą. Ir pritariu, kad yra nemažai neįvertintų profesijų atstovų. Ir visus juos palaikyčiau, patekusius į panašią situaciją.
 
 
Taip, yra dalis tiesos. Daugelis yra pasiėmę paskolas, kiti – tikisi, kad kas nors pasikeis, dar kiti – labai myli savo darbą. Visi turi tam tikrų priežasčių elgtis vienaip ar kitaip. Mano priežastis dar šiek tiek pasilikti - nutariau rašyti tinklapį, kad ištraukčiau tam tikrus faktus į dienos šviesą. Ir privalau dirbti vaistinėje, nes kitaip jūs nesužinosite tiesos.
 
Štai ir antra šio straipsnio dalis (pabaiga). Gal kažkams bus įdomu :)
 
Pabaiga

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt

Mokomės iš klaidų
 
Tinklinio marketingo kompanijos auga tik išnaudodamos juose „dirbančių“ žmonių socialinį statusą, santykius ir pasitikėjimą. Jeigu nusprendėte dalyvauti TM veikloje – Jums teks susitaikyti su tokiu išnaudojimu, nes tai yra „verslo sudedamoji dalis“. Tai ir yra Jūsų „tinklas“. Atleiskite, tačiau jeigu man kas nors pasakytų: „žmogaus, ateik pas mus dirbti, bet turėsi parduoti mūsų produktą visiems savo draugams ir artimiesiems, bei susigadinsi su jais visais santykius“ – toks „siūlytojas“, geriausiu atveju, su pasigardžiavimu suvalgytų savo batą.
 
Aktyvūs pardavimai – piramidinė taktika
 
Kas liečia pardavimus – tinklinio marketingo versle dirbantys „verslininkai“ nėra labiau agresyvūs (pardavimuose) nei įprasti pardavėjai. Kadangi didžioji dauguma TM dirbančiųjų nėra verslo mokslus krimtę specialistai – produktai parduodami seminaruose, konferencijose ir kituose grupiniuose susiėjimuose. O kai pardavimą bandoma įgyvendinti kliento namuose – pardavėjas netenka bent jau „neutralios teritorijos“ galimybės ir parduoti tampa dar šiek tiek sunkiau. Turbūt, vieninteliai iš labiau pastebimų skirtumų tarp standartinio pardavimo ir tinklinio pardavimo yra galimybė apgauti galutinį pirkėją, kadangi nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų pirkėjui pateikiamos informacijos kokybę. Nepaisant to – visa kita yra labai panašu į standartinį verslą.
Tačiau, kai kalbama apie Jūsų tapimą distributoriumi („nuosavo verslo galimybę“ ir panašius kliedesius) – tuomet viskas kardinaliai keičiasi. Tinklinio marketingo atstovai patys, dažnai net to nejausdami, pradeda „kišti“ šią idėją („galimybę“, kaip kad tai pavadintų jie) visiems, kas tik jų klausysis. Čia nereikėtų pamiršti, kad tinklinio marketingo kompanijų atstovai nuo kiekvieno atvesto žmogaus gauna savo „procentą“. Ko, žinoma, nėra normaliame versle. Tačiau tai – negali būti laikoma „privalumu“.
 
„Mama, leisk man Tau papasakoti apie nerealią verslo galimybę…“
 
Kaip bebūtų keista – tinklinio marketingo tinkluose galima rasti įsipainiojusių įvairiausių žmonių: nuo vis dar besimokančių studentų (ši kategorija žmonių yra labiausiai pažeidžiama, nes pastoviai nori užsidirbti, įgauti patirties, o įprastas verslas nėra linkęs samdyti visiškai naujų žmonių) iki patyrusių buhalterių. Pastarieji, beje, lyg ir turėtų turėti pakankamai įžvalgos, kad pamatyti, jog šis verslo modelis prasilenkia su bet kokia logika. Tačiau…
 
Šios pastraipos pavadinimas parodo tokios „verslo galimybės“ absurdiškumą. Dauguma žmonių (nepaisant to, kiek giliai jie įsivėlę į tą tinklą) nesiūlytų tokio dalyko savo artimiausiam žmogui. Netgi žmonėms, kurie pirmą kartą susiduria su TM, nuojauta kužda: „nedaryk to su tėvais“. Ir pirmieji „naujai iškepto verslininko“ taikiniais tampa jo… draugai. Ir visgi, atėjus nusivylimo laikui (jeigu nušvitimas pirmas neapsilanko), pardavimo keliai kai kuriuos „verslininkus“ vis tiek „nuveda pas mamą“. Gal jau nebetęsiu, ant kiek tai yra tragiška.
 
Niekada nepripažink, kad klysti
 
Dar viena kategorija žmonių, kurie savo buvimo tinkliniame marketinge negali paaiškinti jokia logika – tai tie, kurie išėjo iš normalaus, stabilaus ir bent jau patenkinamai apmokamo darbo, kad „siektų savo svajonių“. Ir kadangi juos taip „techniškai apgavo“ – jie nėra iš tų žmonių, kurie labai lengvai pripažins tai. Net sau patiems. Jiems atrodo lengviau būti įsikibus į netikrą svajonę, lankstinukuose besipuikuojančius fotomodelius akinančiomis šypsenomis ir prie nuomotų jachtų, nei sutikti su tuo, kad juos apgavo.
 
Kaip nekeista – tarp tinklinio marketingo dalyvių yra juntamas toks nerašytas palaikymas. Kaip kokia slapta brolija. Jie komentuoja neigiamus straipsnius vieningai, kaip komanda. Jie vienas kitą visuomet palaiko (nesvarbu, kad jų TM kompanija yra visiškai kita), pasidalina patarimais. Tokių gerų „santykių“ standartiniame versle praktiškai nepamatysime. Tačiau kai prasideda bendravimas su „netikinčiaisiais“ – tada tik laikykis, brolau! Tikrai liūdna ir graudu matyti žmones, kurie mieliau klimpsta į skolas, nei pasako sau, kad klydo, nusipurto dulkes ir eina per gyvenimą toliau. Bet ką galima padaryti?
 
Pasitikėjimas instinktais?
 
Daugumai žmonių, ačiū Dievui, darbinė patirtis tinklinio marketingo kompanijose greitai baigiasi finansine nesėkme ir tokios schemos visam likusiam gyvenimui yra „padedamos į šalį“. Tačiau net jeigu paklausime tokių žmonių, kodėl jiems nepasisekė – mes gausime vieną iš dviejų, dažniausiai pasitaikančių, atsakymų: 1) neturėjau tiek laiko, kiek reikėjo tam skirti (o jeigu teisybę pasakius – „man gėda buvo tai daryti“), arba 2) jeigu būtų pasirašęs tas ir anas (jie turi daug draugų, yra žinomi ir įtakingi) – mums būtų buvę viskas gerai“. Tie, kurie vis tiek nepaleidžia TM svajonės – ir toliau vaikosi „lengvų pinigų schemų“, nors viso to rezultatas būna toks pats.
 
Todėl, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie tinklinio marketingo kompanijas bei jų veiklos modelius. Žmonės žino, kad TM dėka, jie susigadina santykius, praranda pinigus (kartais – itin didelius), jais manipuliuojama, juos užvaldo godumas ir panašiai. Ir kai jų gyvenime atsiranda dar viena „verslo galimybė“ – tokie žmonės žino, kad reikia laikytis nuo to kuo toliau. Papildomos „motyvacinės medžiagos“ rūsyje jiems daugiau tikrai nebereikia.
 
Saugokitės tinklinio marketingo aklumo užkrato
 
Tinklinio marketingo schemų dalyviams yra tikrai labai sunku pažiūrėti į save „iš šono“. Akyse nyksta jų draugystės, santykiai, jų pradeda vengti šeimos nariai ir pan., tačiau jie nesupranta, kad viso to priežastis – „nereali nuosavo verslo galimybė“. Ir jeigu, neduok Dieve, bandai parodyti tokiam žmogui, kad TM yra nelogiška, kad tai prives tą žmogų prie moralinio ir materialinio kracho – su tavimi, žmogau, bus elgiamasi kaip su tuo, kuris vagis, plėšikas, sukčius, žudikas ir prievartautojas viename asmenyje. Ir tavimi reikia atsikratyti, nes tinklinis marketingas yra vos ne „naujasis verslas“, „nauja religija“ ir panašiai.
 
Nepaneigsime – yra ir su tinkliniu marketingu nesusijusios įmonės, kuriose dirbantys žmonės pasiūlo produktus savo draugams ir/ar artimiesiems – pavyzdžiui automobilio draudimas ar nusipirkti mėsos mažoje krautuvėlėje, o ne dideliame prekybos tinkle. Tačiau šie žmonės neatakuoja savo artimųjų ir draugų. Jie jų nepuola, neverčia pirkti ir nekviečia „pasinaudoti verslo galimybe“.
 
Ir, kaip sakė Rolandas Paksas apie STT organizuotą kratą TT būstinėje: „čia kaip dramblys porceliano parduotuvėje“. Tinkliniame marketinge dalyvaujantis žmogus yra tas dramblys, o porcelianas – jo draugai ir artimieji. Ir tas dramblys, nesuprasdamas pasėkmių, trypia viską aplink save. Tačiau ateina laikas, kai jau viskas būna sutrypta ir nieko aplink nebėra. Užduokite sau klausimą, ar norisi pasiekti tą ribą?
 
Pasėkmės
 
Pasinaudojusius „nerealia nuosavo verslo (tinkliniame marketinge) galimybe“ galima prilyginti rūkoriui – jis žino, kad tai blogai, bet niekaip negali to mesti, negali pripažinti, kad neturi tam valios. Ir jis slapčia nori, kad viskas būtų taip, kaip anksčiau. Tačiau kai paverti savo draugus klientais – kelias atgal būna itin sunkus.
 
Ši, dalyvavimo tinkliniame marketinge kaina, neturėtų būti nuslėpta, pamiršta ar paneigta. Kiekvienas skaitytojas, kuris galvoja apie prisijungimą prie TM kompanijos ar jau yra jos dalimi ir galvoja, ar tęsti toliau – turėtų pagalvoti, ar jis pasiruošęs tą kainą sumokėti?
 
Išvados
 


 
Tinklinio marketingo kompanijos, dėl savo verslo modelio, yra pasmerktos žlugti: jos į savo schemas priima absoliučiai visus ir tie „visi“ gali pritraukti irgi absoliučiai visus, ir taip be galo.
Didžiąjai daugumai dalyvių, tinklinis marketingas yra lygiai ta pati piramidė, kuri yra kaip ir legalizuota dėl to, kad joje yra produktas (prekė ar paslauga).
Kiekvienas, dalyvaujantis TM veikloje, turi atsisakyti bet kokių etinių/moralinių normų.
Šeima ir draugai turėtų tokiais ir išlikti. Jie neturi tapti klientais.

 
Viskas.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Viskas gerai gaunasi. Pats dabar esu taip pasidaręs.

second hard drive caddy ebejui 20-40lt.
nzn kad ten biose butu kazkas, kad kazkas nesigautu.

Maišote.
 
 
Nuo 2015-01-01 parduodant daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų, sandoris bus tvirtinamas notariškai.
 
1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1. Notarine forma turi būti sudaromi:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą;
 
Papildyta nauju 3 punktu, buvęs 3 punktas laikomas 4 punktu nuo 2015-01-01:
3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą;
 
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=483989

Kazkokia nesamone parasei. Naudoju paysera pakankamai ilgai ir nieko panasaus nera buve.

Kazkokia nesamone parasei. Naudoju paysera pakankamai ilgai ir nieko panasaus nera buve.

Bosiet Olandijoj apie 1000 eur. Bosieto programoj jau yra ir Huet.Jei Uk sektoriuje žadi dirbt, reikia MIST (minimum indrusty safety trainings). Tada geriau važiuok i Uk laikyti bosiet ir mist. Kaina panaši gaunasi tik plius turi MIST. Darbas po 12 val. Galima dirbti ir ne naftos platformose. Taip pat yra ir vėjo malūnų platformos. Pvz Bard 1 projektas (Vokietijos valstybės remiamas). Dirba ten ir lietuvių nemažai. Žemiausia grandis gauna apie 150 eur į dieną. Už poilsi namie irgi mokama (64eur). Jei turi jūrinės patirties ir šturmanom, tada reikia dar vienų kursų kurie vadinasi DP. Ir bandyt ieškotis darbo DP operatorium. Uk sektoriuje į dieną mokama 200-250£.Bus klausimų, klauskite.

##rva kokiu tik pirkliu nepasitaiko ,kai rankom pardavejas trina jauciu...Jei masina su export sertifikatu gali apie tai pasiskaityti cia
https://www.gov.uk/taking-vehicles-out-of-uk/for-less-than-12-months
https://www.gov.uk/taking-vehicles-out-of-uk/for-12-months-or-more
esi iruges su ta Audi konkreciai,mentai kabinesis pastoviai,nes matys kad ne pats gryzai is uzsienio su sita masina .Taip kad ramiai nepasivazinesi be V5 MOT ir draudimo ,uzjauciu
 
Gali bandyt pats dalim stumdyti,jei turi kur ardyti,atsiimsi nemazai pinigu,tik aisku tas uztruks,nors ir tautos automobilis.Pats esu kelis anglus isardes,tai man normaliai iseidavo....
 
O tas variantas su Latvija kaip daug kas cia siulo,tai nepraeis taip pigiai,ant ko tu jy uzregistruosi jei neturi giminiu ar artimu draugu?I laikrasti skelbimo neidesi gi

Jei ilgai gyvuotu, atsibostu, pasilinksminom ir uztenka :D
nors reiktu "pavaryt" iki galo servisiuka, kol nebepraeis 1.1 kofas :D

Staciau 10k,servisu patenkintas

Nereikia notaro.
 
Reikia tiesiog pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir priduoti registrų centrui.

akciju-pirkimo-pardavimo-sutartis.doc

Labas vakaras, mielieji uždarbis.lt portalo lankytojai.
 
Įvadą norėčiau panaudoti lygiai tokį patį, kokį naudojau buvusiuose dienoraščiuose:
 
"Visų pirma, norėčiau pradėti nuo to, jog ši tema - dienoraštis - bus skirta tam, jog tiek sau, tiek visiems kitiems uždarbis.lt internetinio forumo lankytojams įrodyčiau, ir tuo pačiu paskatinčiau, jog turint noro ir tam tikrus įgūdžius įmanoma uždirbti.
 
Kodėl visgi tema yra kuriama dabar? Į šį klausimą galėčiau atsakyti dvejais svariais argumentais. Visų pirma, paprasčiausiai pavargau tinginiauti ir laiką leisti nuobodžiai. (Nepamanykite, jog esu iš tų, kurie nemėgsta draugų kompanijos - priešingai, daug laiko praleidžiu jų tarpe, tačiau likusią laiko dalį norėčiau išnaudoti naudingiau (visomis prasmėmis)) Visų antra, pavargau nuo stereotipinių pasakymų, jog lietuviai yra "dėjuotojų tauta", kuri nori didžiausių turtų ir geriausios kloties, o dėl to visiškai nesistengia ir, kaip sakoma, nepajudina nė piršto. Savo įdėtu darbu pasistengsiu stereotipus pašalinti.
 
Kodėl gi tema kuriama šiame sub-forume? "Žmonėms, kurie nenori stovėti vietoje." - manyčiau, jog ši citata, esanti po "Asmeninis tobulėjimas" užrašu, viską pasako.
 
Šioks toks pastebėjimas: Nežinau, ar esate girdėję, tačiau pvz. Danijoje, sugedus, tarkime, skalbimo mašinai, žmonės nepuola jos tvarkyti savarankiškai - išsikviečia šios srities specialistus, sumoka jiems tiek, kiek jie yra verti ir toliau laimingai gyvena. Ką tuo norėjau pasakyti aš? Tai, jog lietuviai neturėtų bijoti leisti kitiems žmonėms uždirbti pinigų - jeigu mes sugebėsime pakeisti vidinę mūsų tautos ideologiją ir sampratą į "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti", labai banaliai pasakysiu, bet "Pasaulis taps gražesnis".. :)
 
Būtent dėl šios priežasties, aš siūlau savo paslaugas - straipsnių rašymas. Aš puikiai suprantu, jog, tarkime, turint savo asmeninį puslapį, pasirūpinti visomis detalėmis yra be galo sunku - tiesą sakant, buvau ir pats su šia situacija susidūręs. Žinote, kuomet turėjau internetinę svetainę, iškilus vienai ar kitokiai bėdai nepuldavau jos narplioti savomis jėgomis - pasakysite tingumas? Na, galbūt, tačiau aš tiesiog žinojau, jog toje srityje yra pranašesnių už mane, o lįsti tos krypties link, bent jau man asmeniškai, nebuvo nei prasmės nei naudos - tiesiog programavimas visiškai "netraukė", o ir vėl grįšiu prie principinės taisyklės "duok darbo žmogui, nes kažkada pats galėsi uždirbti".
 
Kodėl gi Jūs turėtumėte pasirinkti manąsias straipsnių rašymo paslaugas? Pradėsiu nuo to, jog šioje srityje sukuosi ganėtinai senai, ar bent jau pakankamai, jog galėčiau pateikti kokybišką produktą. Šiame, uždarbis.lt forume, taip pat, turėjau straipsnių rašymo paslaugų temą - klientų buvo, atsiliepimai yra - džiugu, jog pavyko patenkinti pastarųjų lūkesčius. Nepaisant to, pasirinkus mane, Jūs gausite motyvuotą darbuotoją, kuris pasiruošęs produktą pateikti tokiu laiko ir kokybės santykiu, kokiu bus reikalaujama. Vertinu kiekvieno užsakovo nuomonę, jaučiu didžiulį malonumą, kuomet asmeniniai darbai yra įvertinami (visgi esu liūtas (zod. ženklas) - žodžiu, motyvacijos bei laiko netrūksta.
 
Esminės taisyklės/pastebėjimai:
 
1. Jeigu užsakymas neviršija 3000 žodžių, jis bus įvykdytas 24 valandų bėgyje tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Užsakymai iki 1000 - 1500 žodžių bus įvykdyti per penkias valandas nuo užsakymo. (Naktis įskaitoma į 20 valandų periodą, į 5-ių - ne.)
2. Vadinamasis "kursas", tai yra žodžio kaina - 2,0cnt/žodį lietuvių kalba ir 2,5cnt/žodį anglų kalba. (Iš tiesų, nemanau, jog kur nors galėtumėte rasti geresnį kokybės bei kainos santykį)
3. Straipsnius užsakovams atsiunčiu elektroniniu paštu, naudodamasis arba MC "Word" arba Google "Drive" programomis - manau, jog tai yra pats patogiausias būdas bendradarbiauti.
4. Straipsnių teko rašyti įvairiausiomis temomis (kieto kuro katilai, paskolos, kreditai, fitnesas, filmai, automobilių nuoma, blakstienos ir t.t.), todėl esu atviras pasiūlymams.
5. Klientai, kurie užsisakys straipsnių, kurių bendra suma viršys 10000 žodžių, susilauks nuolaidos.
 
Darbo pavyzdžiai:
 
Kadangi gerbiu savo klientus - nenori šių atskleisti be jų sutikimo. Dėl šios priežasties, darbo pavyzdžius pateiksiu tik rimtai susidomėjusiems užsakovams, pakoreguodamas parduotus straipsnius taip, jog tekstas taptų visiškai unikalus ir priešingais nei buvo pateiktas.
 
Kontaktinė informacija:
 
Skype: raheed-justas
Uždarbis.lt asmeninės žinutės.
 
Viliuosi, jog šį mini dienoraštį seks bent keli asmenys, ar bent jau užsuks pasižiūrėti kaip sekasi, todėl pamaniau, jog vesti šiokią tokią statistiką būtų ne tik pravartu, tačiau ir įdomu. Taigi, atlikus bet kurį sandorį, tai yra straipsnių rašyme, parašysiu naują žinutę, tokiu būdu prikeldamas ir atnaujindamas temą. Laiko limitas - trisdešimt dienų."
 
Iš tiesų, kaip ir matote, tai yra trečiasis mano asmeninis dienoraštis. Pasakysiu nuoširdžiai, pasiekti pirmajį užsibrėžtą tikslą buvo neįtikėtinai įdomu, o daugiausiai džiaugsmo suteikė tai, jog rašliava ir svajonės realizavimas motyvavo kitus asmenis. Nors ir teko suklupti pildant antrąjį dienoraštį, tikiu, jog šį tikslą, kuris, tiesa, taip pat yra ir efektyviausias (t.y. sunkiausiai pasiekiamas) pinigų atžvilgiu, įgyvendinsiu.
 
Kuomet pildžiau buvusį dienoraštį, mielieji piliečiai pateikė nemažai patarimų, tad ši tema bus šiek tiek kitokia. Pasistengsiu kiekvieną dieną paminėti trumpą komentarą, kaip sekėsi. Pasikartosiu dar kartą - tikiuosi, jog dienoraštis susilauks pakankamai daug lankytojų ir šie prisidės prie tikslo siekimo. Taip pat, kaip pastebėjote, šį kartą užsibrėžiau pasiekti kiek didesnę sumą, per kur kas trumpesnį laikotarpį - 777lt.
 
Daugiau, manyčiau, išsiplėsti nė nevertėtų, viską detalizuosime dienoraščio eigoje.
 
Papildomos naudingos nuorodos:
Pirmasis dienoraštis.
Antrasis dienoraštis.
Buvusi tema, kurioje yra nemažai atsiliepimų.
Profilio nuoroda, kurioje taip pat "tūno" likusieji atsiliepimai.
 
Taigi.. Pradedam! :)
 

Rugpjūčio 1d. - Rugpjūčio (7)10d.
Per šį laikotarpį iš viso uždirbta: 825,83lt

Ai, dar butu labai gerai isigyt Norvegiska telefono numeri, bet tai nera labai sunku... Tada pasidarai cv atsizvelgdamas i sias rekomendacijas: http://www.nav.no/Arbeid/Arbeidss%C3%B8ker/Om+jobbs%C3%B8k/Jobbs%C3%B8kertips/Eksempler+p%C3%A5+CV+og+s%C3%B8knad
Pasirasai søknad (kazkas panasaus i motyvacini laiska).
Tada nueini i NAV puslapi, i paieska irasai mekaniker(tavo atveju) ir siunti cv + søknad i visus skelbimus,
tada ta pati padarai su siomis agenturomis (daugumoje is ju reikia susikurt cv pas juos):
 
www.adecco.no
www.aibel.no
www.amesto / www.amestopeople.no
www.bemex.no
www.bemanningsbyraatet.no
www.bergenbemanning.no
www.bergenhelsevikar.no
www.bergen-personalservice.no
www.boosbemanning.no
www.cwork.no
www.connecting.no
www.dukatus.no
www.elatin.no
www.eminentpeople.no
www.experis.no
www.folkas.com
www.extra.as
www.fran klinbemanning.no
www.garuda.no
www.goveteran.no
www.ingeniorcompagniet.no
www.personalhuset.no
www.it-vikar.no
www.jobzone.no
www.kellyservices.no
www.ktb.no
www.limap.no
www.magmaconsulting.no
www.manpower.no
www.fagrekruttering.no
www.meahleservice.no
www.necon.no
www.nordvestbemanning
www.onoffbemanning.no
www.orcus.no
www.orangehelse.no
www.orangeoffshore.no
www.pvs.no
www.people4you.no
www.proffice.no
www.propuro.no
www.rettbemanning.no
www.smartbemanning.no
www.skutevikenpersonell.no
www.studentconsulting.com/no
www.technograden.no
www.temp-team.no
www.toptemp.no
www.fff.no
www.unic-bemanning.no
www.upsource.no
www.vex.no
www.visma.no
www.xtra
 
Ir tada pasikrauni telefona, ir lauki skambuciu:))
Sekmes!!!

Klaviatura pas tave sugedus jauciu,neina suprasti kur sakinio pradzia kur pabaiga?Tasku su kableliais truksta.Surasyta kaip su slapiu maisu trenktas butum....
no offence mate,bet buksuoja dirzelis pas tave stobal...

Ir 160 kr - 19.25 euro i valanda...
45 x 19.25 = 866 eur/sav
866 x 4.28 = 3700 eur/men pries tax
-30% tax = apie 2600 eur i rankas, tai 2 kart daugiau...

Ir 160 kr - 19.25 euro i valanda...
45 x 19.25 = 866 eur/sav
866 x 4.28 = 3700 eur/men pries tax
-30% tax = apie 2600 eur i rankas, tai 2 kart daugiau...

Ir 160 kr - 19.25 euro i valanda...
45 x 19.25 = 866 eur/sav
866 x 4.28 = 3700 eur/men pries tax
-30% tax = apie 2600 eur i rankas, tai 2 kart daugiau...

nu cia tai nevien darbdavys kaltas.Jei nezmoniskos darbo salygos,reikia kalbet su darbdaviu,arba dar auksciau,bet ne savo galunes pudyti ir kaltinti aplinka.Dauguma turi seimas islaikyti,paskolas moketi ir t.t. ,bet cia ne iseitis.
 
Tol kol bus kas taip save zaloja,tol bus kas tuom naudosis,simple as that.Siuo atveju buvo ryskiai darbuotojas kausas.....

Jūs padarėte didžiulę klaidą skirstydamiesi akcijas ir praktiškai esate beviltiškoje situacijoje.
 
Kodėl 50/50 yra blogai? Kilus konfliktui dėl bendrovės veiklos, teisiškai išspręsti ginčo gali būti nebeįmanoma. Dažniausiai tokioje įmonėje nėra stebėtojų tarybos ar valdybos, o visas valdymas vyksta tik per visuotinį akcininkų susirinkimą bei administracijos vadovo (direktoriaus) lygyje. Taigi direktorių atšaukti ir rinkti gali tik visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame sprendimas dėl direktoriaus pakeitimo turės būti priimamas paprasta balsų dauguma (o tai yra 50 proc. + 1 balsas).
 
Tad akcininkas, nepatenkintas direktoriaus priimamais sprendimais, neturės teisės jo atleisti, nes kitas akcininkas (sakykime, pats direktorius) bus tuo nesuinteresuotas, ir nė vienas akcininkas savo balsais neturės sprendimo galios susirinkime. Panaši situacija gali susiklostyti ir priimant kitokius sprendimus, bendrovės įstatų arba įstatymo priskirtus susirinkimo kompetencijai.
 
Taigi bendrovė gali patekti į tam tikrą amžino šacho situaciją. Šachmatuose tai reiškia lygiąsias, tačiau bendrovės veiklai tai gali būti pražūtinga.
 
Todėl 50/50 akcininkų struktūra yra priimtina tik ten, kur tarp partnerių yra visiškas tarpusavio supratimas arba kur nė vienas iš steigėjų (partnerių) neužima direktoriaus posto.