skraidukas

Aš balsavau NE dėl trijų priežasčių:
 

Net kai turėjom Lietuvoje elektrinę, kaimynam ją tiekėm pigiau nei sau.
Du trečdaliai statomos elektrinės būtu priklause užsieniečiams.
Propagandinė reklama. Jų oficialiose reklamose apie taršuma buvo minima, kad tai švariausia elektra ir lyginama CO2 išmetamas su kurą deginančiomis elektrinėmis, tik kažkodėl nepalygino radioaktyvių atliekų.

 
Pateikit savo dabar faktus, dėl ko tokie protingi ir balsavot TAIP.

Blm, taip sunervino, kai šitą straipsnį perskaičiau. Nesuprantu, kaip galima su mumis taip elgtis. Viskas prasidėjo nuo rinkimų, kurie buvo papirkti (apie balsavusius alkoholikus ir tikinčias bobutes pasakomis jau nebekalbu). Taigi, vakar žinios apie tai, kad Gedvilas nuslėpė susitikimą su rusais, šiandien, kad rusai nori Kruonio elektrinės. Tai bl*t, už tokius darbus visus vagis, KGBistus, ir kitus seimo narius, kurie palaiko monopolijas, korupciją, reiktų pakart vidury aikštės!
 
Gaila pasidaro, kai pamatai susikuprinusią močiutę parduotuvėj, kurios krėpšy vien nukainuotos prekės, kitas garbaus amžiaus žmogus negali nusipirkt kažkokios prekės, nes galvojo, kad akcija ir ji kokiu litu pigesnė. Tai ar šito mes norim? Ar tikrai norim palikt Lietuvą dėl kažkokių debilų nepaaiškinamų įstatymų ir veiksmų? Garantuoju, kad ne. Bet mes turim kažką daryt, nebeleisti iš mūsų vogti. Taip pat garantuoju, kad ne vienas sakys, kodėl aš nieko nedarau, o rašau čia kažkokias nesąmones. O taip darau tik dėl to, kad man dar užtenka tų pinigų, bet jei jie atimtų paskutinius, tai tikrai eičiau su šakėm rankose.
 
Bet kokių atveju Lietuva sparčiai nyksta ir nyksta dėl žinomų priežasčių. Dar neseniai kažkas rašė, kad seimo narių padejėjams turi būt pakelti atlyginimai ar padejėjų turi būt daugiau, nors ir taip dabar tų seimo narių yra gerokai per daug. O jei dar reikia padejėjo, tai turėtum p*zdint iš ten, jei nesugebi dirbt. Žodžiu, parašiau čia tai, apie ką dabar mąstau. Tiesa tai ar netiesa, tai spręsti Jums.

Nei tu buvai Karaliaučiuje, nei žinai kokias jie salygas turi ar neturi. Aplimelavai pirmam sakiny. Tie kurie bent viena varguoliu drįsta pavadinti, tegu pateikia sarasa darbu, ka patys nuveike yra, ar tik kitus varguoliais sugeba isvadinti.

Kazko as nesupratau, jeigu man netinka VAE ir as prabalsuoju 'ne' tai as apgautas? delto,kad mano nuomuone man jos nereik? O gal delto,kad 'as' turiu kita nuomuone ir vietoje to,kad man visi persa balsuok taip taip taip, as sakau ne, as esu menkas?
 
Nuo kada tas kuris turi kitokia nuomuone yra menkas ar apgautas ar dar koks.. ? ar as cia kazko nesupratau... labai jau uzkliuvo ta eilute :blink:
 
 
mhm.. labai protinga ir 'nevarguoliska' :huh:

Taigi per tiek laiko, Uždarbis.lt forume, sugebėjau parašyti tik apie keliavimą. Šis straipsnis bus kažkas kito. Pasistengsiu parašyti kelis svarbiausius gyvenimo dalykus, kas manyčiau šiam forumui labai tinka, kaip asmeniniui tobulėjimui.
 
 
Mes einame per gyvenimą...
 
Mes visi einame per gyvenimą skirtingai. Kai kurie iš mūsų renkasi padaryti tiek mažai kiek įmanoma, o kiti gyvena pilnu ritmu. Ką mes visi turim bendro, tai kad mes leidžiame savo laiką kažką darydami. Tai kas man įdomu, lemia, kaip aš leisiu savo laiką. Pamėginkite padaryti tokį paprastą eksperimentą su savim. Paklauskite savęs šių klausimų:
 
1. Kaip aš leidžiu savo laiką?
2. Kokie 5 veiksmai, kuriuos darydamas, praleidžiu daugiausiai savo laiko?
3. Kokia pagrindinė priežastis, kodėl aš leidžiu savo laiką būtent taip?
 
Prireiks šiek tiek laiko, kol atsakysit į šiuos klausimus ir aš rekomenduoju, gerai apmąstyti apie tai, kaip leidžiate savo laiką. Yra daugybė kitų klausimų, kuriuos galėtumėte savęs paklausti, kaip "Ką aš darau skirtingose gyvenimo situacijose, ir kodėl, tai darau?". Tokio tipo klausimai didins mūsų supratimą, kaip mes ėjome, dabar einame per gyvenimą.
 
...Bet ar mes žinome, kur mes einame?
 
Priežastis, kodėl tie klausimai buvo vertingi, kad tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes judame būtent ta linkme, kuri mums yra gera. Paklauskite savęs šių klausimų, kad pamatytumėte, ar ir jūs randate tiesos tame:
 
 
1. Ar aš žinau, ko aš noriu iš gyvenimo ir jei taip, tai ko?
2. Ar aš kartais jaučiu, kad aš neturiu laiko tam, ką aš iš tikrųjų noriu daryti?
3. Ar aš kartais darau dalykus, ne dėl to, kad to noriu, o dėl to, kad kiti to iš manęs tikisi, arba dėl to, kad pritapčiau?
4. Ar aš išgyvenau vidurinio amžiaus krizę, arba žinau, kas tai išgyveno?
5. Ar aš kada nors tęsiau bendravimą su žmogum, nors žinojau, kad tai nėra man gerai?
6. Ar aš kada nors praleidau daugybę laiko dirbdamas, ar darydamas ką nors kitą, kas paskui pasirodė, kad nėra taip svarbu MAN pačiam?
 
Esmė ką aš norėjau pasakyti, nėra tai, kad mes visada žinome, ar galime žinoti, kas teisinga būtent MUMS ir būti tikriems, kuria kryptimi mes einame. Tai neimanoma, mano manymu. Tai ką aš sakau, tiesiog ėjimas, nereiškia, kad mes nukreipti teisinga linkme. Mes niekada negalime žinoti, koks yra tas teisingas kelias, kuriam mes turėtumėm skirti kuo daugiau savo laiko, bandydami suprasti save ir ko mes norime iš šio savo gyvenimo. Turbūt mes turėtumem paklausti savęs KLAUSIMŲ KLAUSIMO:
 
Kokie yra svarbiausi dalykai gyvenime?
 
 
Patys svarbiausi dalykai gyvenime yra...

Šis medis Namibijoje, galėtų būti gyvenimo medis. Jis beveik 10 metrų pločio!
 
Žemiau aš aprašysiu dalykus, kurie mano manymu yra patys svarbiausi, beveik kiekvienam gyvam žmogui šioje žemėje. Taip, mes esam visi skirtingi, bet kaip mums visiem reikia vandens ir oro, yra dalykų kurių mum taip pat visiem reikia.
 
Prieš apžvelgiat kelis svarbiausius dalykus gyvenime, reikia apibrėžti žodį "gyvenimas" ir pateikti pagrindinę prielaidą, ant kokio požiūrio aš pastačiau savo gyvenimą.
 
Aš apibrėžiu gyvenimą gana paprastai:
"Gyvenimas yra galimybė ir laikas kurį mes turime, bendrauti su pasauliu."
 
Pagrindinė prielaida, mano gyvenimo požiūris yra paremtas:
"Gyventi gerą gyvenimą reiškia bendrauti su pasauliu taip kad, tai duotų mum prasmę ir pozityvių emocijų, nesukeliant žalos."
 
Turint tai omenyje, čia mano lentelė, keturių svarbiausių dalykų gyvenime:
 

 
 
Kaip jūs matote iš lentelės, aš manau, kad sveikata, santykiai, vertybės ir svajonės ir pozityvus požiūris į save yra keturi patys svarbiausi dalykai gyvenime.
 
Rūpintis savo sveikata
"Sveikata yra gyvenimas. Rūpinkis ja, taip kaip rūpintumeis ką tik gimusiu savo vaiku."
 
Prasta sveikata sumažins tavo turimą laiką šiame pasaulyje ir tavo galimybes gyventi gyvenimą tokį kokį nori gyventi. Todėl, jei mes norim gyventi ilgą gyvenimą su savo mintim ir kūnu, kurie mus gali nuvesti bet kur, kur mes tik norime, mes privalome rūpintis savo sveikata. Aš nesakau, kad gyvenimas negali būti geras, jei mes sergame, esame neįgalūs ar turime kitų sveikatos problemų. Aš sakau, mano tyrimai rodo, kad žmonės norėtų jaustis galintys gyventi tokiu būdu, kuriuo jie yra vertingi ir gyventi taip ilgai, kaip įmanoma. Sveikata, vadinasi yra absoliučiai svarbi.
 
Gaila, bet dauguma iš mūsų supranta, kokia svarbi yra sveikata tik tada, kai jos nebėra. Tai didelė gėda. Geras dalykas yra tai, kad mes galim paveikti savo sveikatą lengviau, nei dauguma žmonių galvoja.
 
Dėti pastangas į santykius
"Praleisk naudingą laiką su žmonėm kuriuos myli ir santykiai augs, stiprės ir gilinsis. Nedaryk to ir jie po biškį užges."
 
Kai kalbama apie gyvenimą, esame įpratę girdėti save ir kitus sakant, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra šeima ir draugai. Sunku nesutinkti su tuo, nes įrodymų, patvirtinančių tai yra labai daug. Kas nėra visiškai suprantama ar diskutuojama, tačiau yra svarbu dėti pastangas į santykius, kad jie gebėtų augti ir klestėti. Kalbant atvirai, daugelis iš mūsų turi mažai žinių, ką reiškia "dėti pastangas".
Aukščiau yra greičiausiai viena iš priežasčių, kodėl mes matome tiek daug skyrybų, kodėl mūsų praleidžiamas laikas su draugais nuolat mažėja, nes mes "suaugom", ir kodėl daugelis iš mūsų leidžia daugybę laiko prie televizoriaus ar kompiuterio, nei leisdami jį su savo vaikais, šeima. Asmeniškai, aš nemanau, kad tai įvyksta todėl, kad mes to norim. Aš manau, kad tai įvyksta todėl, mes neleidžiame sau pagalvoti apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu ir mes nevisiškai suprantame, kokios yra pasekmės, tų menkų sprendimų priimamų diena iš dienos savo santykiuose. Siekiant turėti gerus santykius, aš manau, kad turime praleisti tam tikrą laiko "kiekį", su žmonėmis, kuriuos mylime.
 
Gyventi savo vertybėmis ir siekti svajonių
"Mąstydami apie, tai koks žmogus tu norėtum būti ir ko tu nori iš savo gyvenimo, padidins jūsų supratimą apie save. Gyvenimas pagal šį supratimą suteiks jums tikslą, pasitenkinimo ir ramybės pojūtį"
 
Būti sveikam, turėti pozityvų požiūrį į save ir turėti puikius santykius yra nuostabu, bet kas esi žodyje "TU" iš tikrųjų tu? Kas tave daro kitokiu nei kiti? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia energijos? Kokie yra dalykai, kurie tau suteikia prasmę, gyvenimo džiaugsmą ir nupiešia tavo veide šypseną, kuri sako: "Aš šokinėju iš laimės"?
 
Mąstydami apie tai, kas esame ir kas svarbu mums, leis padidinti mūsų supratimą apie save, ir tai ką norime daryti su savo gyvenimais. Kuo anksčiau pradėsime apie tai mąstyti, tuo geriau mes suprasim kas mums yra teisinga, kuo mes vertingi ir kokių svajonių siekti.
 

Spitzkoppe Namibijoje, vieta, kur gimsta svajonės
 
Įdiegti pozityvų požiūrį į save
"Kaip mes žiūrėsime į save yra pagrindas, iš kurio mūsų gyvenimas yra pastatytas. Pastatyk stiprius pamatus."
 
Kai mes neturime pozityvaus požiūrio į save, dažniausiai mes save lyginam save su kitais žmonem, jaučiamės nepasitikintys savimi ir per stipriai reaguojam į kitų nuomonę. Mes taip pat linkę daryti sprendimus pagal kitų žmonių lūkesčius, o ne daryti tai, ką tikrai jaučiam, kad mes turim daryti. Turėdami pozityvų požiūrį į save, kita vertus reiškia priimti save tokį koks esi ir kuo pats tiki. Tai reiškia turėti drąsos pačiam priimti sprendimus ir gyventi gyvenimą tokį, koks jis mums atrodo teisingas. Asmeniškai, aš supratau, ne taip seniai, kad aš gyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo, be stipraus požiūrio į save. Tik per pastaruosius kelerius metus aš sugebėjau suprasti ir priimti tai, kad aš labai retai jaučiuosi "žemiau" kažko, ar nepasakyti to kuo aš stipriai tikiu dėl kitų žmonių nuomonės. Aš vis dar, aišku, turiu kur save tobulinti, ypač su blogai priimtų sprendimų pasekmėmis.
 
Keturi svarbiausi dalykai gyvenime yra glaudžiai susiję
 
Sveikata. Santykiai. Vertybės ir svajonės. Savęs požiūris. Visi jie įtakoja vienas kitą. Pavyzdžiui, kaip sveikata paveikia jūsų energiją, kurią galėtumėt skirti kitiems trims faktoriams. Jūsų požiūris į save įtakoja jūsų psichinę sveikatą, kaip jums bendrauti su žmonėmis ir kiek jūs sau galite "leisti" savo asmeninį svajonių gyvenimą ir taip toliau. Tobulėjimas bet kurioje iš šių sričių, turės poveikį ne tik BŪTENT toje srityje, bet ir kitose taip pat.
 
 
Ačiū, kad skaitėte, bei tobulėkite kiek tik galite daugiau :).
 
 
 
Uždarbis.lt ---cnqq---

Narkotikus irgi žmogus sukūrė. Jei jie tokie blogi, tai jų jau senai būtų visi atsisakę, žmonės negali be jų gyvent? :D
 
Jeigu pats išgeri, kaip tu gali būti prieš vaikų alkoholizmą? Pagalvok ar dabartinėje visuomenėje užaugęs vaikas nebus alkoholikas? Juk auga visur matydamas kaip vartojamas alkoholis: mato tėvus, artimuosius, jų draugus, televiziją, reklamas, spaudą. Išvedus vaiką į parką, prie upės, ežero, jūros ar kitur, kur buriasi žmonės - vaikas mato alkoholio vartojimą. Po to nusivedi vaiką apsipirkti, jis matys kaip žmonės perka alkoholį. Dar leisk vaikui sėdėti prie stalo per kokį nors gimtadienį, šventę ar šiaip "baliuką", tai jis vėl matys tą patį. Ir taip palaipsniui, paveikiamas dar begalės tokių faktorių užauga toks žmogus, kuriam alkoholio vartojimas jau būna įprastas dalykas, nesvarbu kiek kartų jam sakysi, kad negalima ir kenkia. Taigi, vaikų girtuokliavimas ir aplamai girtuokliavimas sukuriamas jau vartojančios visuomenės, todėl smerkti ir kaltinti vaikus, kurie vartoja, būtų gana kvaila. Reikėtų kaltinti save, kad nesugebam užauginti tokių kartų, kurios nematytų tokių dalykų iki tol, kol pradeda pilnai protauti ir jau tikrai pats pasirenka, ką daryti.
 
Ką aš noriu pasakyti, kad žmogų ugdo aplinka, o jeigu ta aplinka yra gerianti, tai daug šansų, kad ir žmogus bus geriantis.
 
Beje, jeigu pakeistume žodį "gerti" į "leistis į save nuodus", pažiūrėčiau kaip tada skambėtų čia daugelio pakomentavusių mėgėjų "gerti", nes pastarasis žodis per daug abstraktus ir atrodo labai nekaltai, kas dar palengvina kelią į alkoholizmą.
 
P.S. Jeigu ką nors įžeidžiau, pavartodamas žodį "nuodus", tai padarykite mažą eksperimentą: vienu gėrimu (be sustojimų) išgerkite pusę litro vandens ir pažiūrėkite kokia bus organizmo reakcija į tai, po to vienu gėrimu (be sustojimų) išgerkite pusę litro degtinės. Čia tik mažytis pavyzdys. :)

Čia tai neužmušami argumentai:
 
1. Geria visi, net tie kur negeria - geria.
2. Jeigu mokykloje mokeisi - reiškia, tuo metu negerdavai.
3. Jeigu negerdavai mokyklos laikais, tai vėliau prasigeri daug labiau už tuos, kurie geria visa gyvenimą (jeigu nerūkydavai ir dar mokydavaisi, turbūt šansai prasigert dar padidėja).
4. Jeigu negeri - esi nuskriausti gyvenimo, nes bijai, kad pradėjus gert, gersi ištisai - IR TAI YRA BLOGAI, nes šiaip jau geriau nebijoti ir iškart gerti ištisai.
5. Dar jeigu negeri - reiškia tik todėl, kad neturi su kuom gerti, nes gerti vienam yra neįmanoma ir taip tikrai niekas nedaro.
6. Tie kurie geria - nėra alkoholikai, jie netgi išvis sunkiai susiejami su alkoholiu - juos tiesiog smeižia tie, kurie negeria (nors geria visi).
7. Jeigu negeri - gadiniesi sveikatą, nes tada automatiškai, esi apsikrovęs knygom ir kompais, ir niekaip negali vadintis sveiku žmogumi.
8. Jeigu negeri, kartu su visais kitais negerenčiais (nors kur tokių rasti, jeigu visi geria?), reiktų pastatyti prie sienos ir visiems iš kojos...
9. Pagrindinė homoseksualizmo priežastis yra alkoholio nevartojimas, nes moksliškai įrodyta, kad homoseksualai alkoholio nevartoja (vienintelis šansas nuo to išsigelbėti - žiūrėti 8 punktą).
 
Na, prašau, gerbiamieji, sugebėkit užginčyt nors vieną teiginį.

Taip, žmogui pačiam reikia spręsti, bet deja, žmonės tokių dalykų nesprendžia. Už juos jau būna viskas nuspręsta - gerianti visuomenė ir reklamos įtaka jau užaugina alkoholiką. ;)

Kam gerti, jei galima rukyti :) jokiu pagiriu, jokiu konfliktu...

Mano asmenine kova, jau daug kartu pries savaitgali sau sakau, nebegersiu jokio alaus, o vien sportuosiu (dviratukas, crosstraineris) tikroveje, kiekviena penktadieni pasiemu alaus.. Dazniausia ir sestadieni. Isgeriu po kelis butelius, taciau kiekviena pirmadieni tai man kelia pykti, kaip as taip darau, kodel "pjaunu" kepenis, nenaudoju racionaliai laiko ir kodel isleidziu tiek pinigu. Paskaiciavus, ka perku alu, galeciau sau ramiai vakarais svieziai spaustas apelsinu sultis gert ir dziaugtis.
 
O idomiausia tai, kad as esu medikas ir zinau tiksliai, kas per reikalas yra pijokauti: tiek is fiziologines, tiek is psichologines puses.
 
Dar idomus bajeris, visalaik buvau palaikantis isgeriancius ir teigiancius, kad geriau gert viena medicinini alkoholio vieneta per para, negu visai negert, bet deja, 2012 m. rugseji vykusioje Sirdies ir kraujagysliu gydytoju konferencijoje Miunchene, buvo pristatytas darbas kuris paneige sia minti.
 
Pabaigai istorija:
Psichiatrijos kurse, paskaitos pradzioje iejo destytojas ir pasake: visi jus alkoholikai. Aisku kilo surmulys, kaip cia taip gali but ir panasiai. Taciau toliau issakytas argumentas issklaide abejones: Alkoholis zmogaus kunui yra nuodas. Kaip reaguoja organizmas kai jus pirma karta isgeriate alkoholio? Atsakymas aiskus, apsivemimas. Alkoholis organizmui yra nuodas, ir organizmas reaguoja ji pasalindamas. Taigi teiginys, jei jau geriate ne pirma karta, jusu organizmas prie to pripranta ir nebereguoja i tai kaip i nuodinga medziaga (nebevemete) jus jau esate pilnai alkoholikas :)

Ok, supratau tiesiog nori prisikabinti. Dizainas nekoks, rašymo stilius vaikiškas, patirties pas mane nėra (straipsnius iš oro rašau suprantama)... Sėkmes gyvenime.

Ši tema motyvavo surašyti nuomonę :)
 
Per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei tūkstantis žmonių. Pagal žmonių kiekį tolygu miestelio ar didelio kaimo išnykymui.
Žudosi net senukai, kuriems iki natūralios mirties nedaug likę...Žudosi kunigai...žudosi paaugliai...žudosi garsūs, žinomi žmonės.. Žmonės žudosi, nes nebegali būti savo prote, savo kūne, tai tokia kančia, kad mirtis atrodo geriausia išeitis. Kodėl?
Vienas dalykas mokėti atpažinti potencialų savižudį, kitas suprasti esmines priežastis kas žmogų veda link to. Savižudis yra ne tik tas kas nušoka nuo namo stogo ar pasikaria. Gali būti ir sąmoningas apsisprendimas NEGYVENTI. Tokie žmonės be saiko geria, narkotizuojasi, užsiima banditizmu, žudo, prievartauja arba tiesiog labai daug dirba, siekia karjeros, pinigų.
Tokių žmonių sąmonė gęsta, jie vis giliau ir giliau įkrenta į nesąmoningumą, sapną, tikrovė jiems yra bjauri, neapkenčiama. Išsiblaivęs jis neapkenčia pasaulio, o apsvaigęs jaučiasi daug geriau. Tokie žmonės yra apsisprendę mirti. Tikriausiai ne kartą teko matyti prie parduotuvės besirenkančius ir alkoholį vartojančius asmenis. Tai potencialūs savižudžiai ir žmogžudžiai, nes išgėrę gali vienas kitą užmušti, ar nusižudyti nevalingai nugriuvus, sušalus, avarijose ir pan. Tai mes stebime kasdien. Tai žmogaus pasirinkimas ir jų šeimos kenčia ir visi aplinkiniai kenčia, bet veiksmingą pagalbą suteikti beveik neįmanoma, tol kol žmogus pats nepradeda NORĖTI GYVENTI. Nėra jokio skirtumo ar tu šiandien numirsi ar po 10 metų, jei nenori keistis, galima dar tempti savo gyvenimą, bet visa tai beprasmiška.
Žmonės gyvena su tokiomis įtampomis, su tokiais įtemptais protais, kad ima svaigintis, nes viduje yra pragaras.
Egzistuoja didelio mąsto organizacijos, kurios organizuoja teroro aktus. Tokios organizacijos ruošia savižudžius, o jų šeimoms sumoka didelius pinigus. Žmogaus gyvybė nevertinama, arba vertinama tik tiek kiek atitinka ideologiją, ar religiją.
Kad ir profesionali kariuomenė - tai mirtininkai, kurie už pinigus pasiruošę žudyti žmones ir žūti patys. Kas yra kareivis? Tai robotas, kuris vykdo įsakymus. Jis turi šauti, kai jam liepiama ir žūti, kai to reikalauja generolas.
Mūsų maistas, kurį mes valgome taip pat veda į savižudybę, į lėtą mirtį, į išsigimimus. Parduotuvėse nėra švaraus maisto, duona, tai jau ne duona, o cheminių priedų mišinys, mėsa su antibiotikais, daržovės – apipurkštos nuodais. Mus žudo ir mes žudomės patys. Praktiškai visa žmonija eina (yra vedama) savižudybės keliu.
Iškertami miškai, pramonė nesaugo gamtos ir jos išteklių, industrija neatpažįstamai pakeitė mūsų planetą ir ne į gerąją pusę. Oras užterštas, vanduo užterštas, dirva užteršta, ką mes paliksime po savęs? Cheminį ir radioaktyvų šiukšlyną?
Žmonės kariauja dėl žemės, naftos, dėl religijos, dėl idėjos. Net yra garbinga žūti iš idėjos. Politikai žiūri į mus, kaip į statistikos duomenis, kaip į eilutę biudžete. Politikas turi idėją surinkti biudžetą ir jam nesvarbu, kaip tu ar aš gyveni, ar Petras ar Onutė neištvėrę tokio gyvenimo pasikars. Jiems į tai visiškai nusispjauti. Jiems rūpi lobizmai ir protekcionizmai ir kiti izmai.
Turime suvokti, kad esame stiprūs ir galime sau padėti. Niekuomet neužmirškime, kad jėga, kuri atneša į rankas pasisekimą ir laimę, yra mumyse. Niekuomet nelaukime kol kas nors mumis pasirūpins. Viskas, kas mums reikalinga, glūdi kiekvieno iš mūsų viduje. ... mes auklėjamės mintimis ... mintys mus formuoja, nes jos yra gyvos jėgos, kaip elektra. Mes esame patys savęs kūrėjai ir triūsiame savo mintis, kol visą savo elgseną pritaikome gyvenimui. Būkime vieningi, dalinkimės šviesiomis mintimis, kurkime prasmingus dalykus ir semkimės išminties iš savo protėvių kurie gyveno tiesoje, doroje, mąstė blaiviai ir apie savižudybes net negalvojo.
 
 
Read more: http://bukimevieningi.webnode.com/products/gyventi-ar-mirti-/

Gerbiamasis, atsakyk į klausimą: kiek verslininkų pasitraukia iš gyvenimo dėl nesėkmingo verslo?

Per tokius poxujistus kaip tu ir žudosi.
 
 
Tai jei jau sakai tau gerai, tai ir kitiems gerai? O jeigu užklys koks žmogus palūžęs ir jam padės šis straipsnis?

Labas. Nebijau šios temos. Turiu joje patirties tiek iš savo, tiek iš kitų žmonių pusės. Šių metų sausį iš gyvenimo pasitraukė žmogus, labai brangus žmogus. Atrodo, viskas buvo gerai, jokių problemų gyvenime. Tačiau aš klystu. Nėra žmogaus, kuris neturėtų problemų. Problemų nebuvimas reiškia neegzistavimą. Tačiau kaip iškęsti tas problemas?
 
Daugelis paauglių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, galvoja apie savižudybę. Tai parodo ir žiniasklaida ( http://www.delfi.lt/news/daily/health/specialistai-kiekvienoje-klaseje-sedi-po-2-3-vaikus-kurie-kuria-planus-apie-savizudybe.d?id=61302861 ). Mano manymu, žiniasklaida ne tik informuoja mus apie nelaimes, tačiau ir augina savotišką, jaunąją savižudžių kartą.
 
Kaip žinome, paauglys - sudėtinga asmenybė. Labai. Jam reikia dėmesio. Kas antras paauglys turi dėmesio sutrikimo sindromą - jam reikia daugiau dėmesio, jis nori išsiskirti. Tai veda prie įvairių neapgalvotų kalbų, galiausiai veiksmų.
 
Dabar tau pateiksiu straipsnius, kuriuose rašoma apie savižudybes. Štai du.
1) http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/nusizude-patyciu-internete-neatlaikiusi-paaugle-454197
2) http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/jonavos-rajone-paaugle-palauze-nelaiminga-meile.htm
 
Ką aš darau? Juk pats minėjau, jog tokie straipsniai yra blogis! Tačiau mielieji, kokiu būdu žmonės kovoje prieš tamsos, aukščio, skrydžio lėktuvu baime ir pan.? Tik praktika! Dabar aš jums paaiškinsiu šių straipsnių tematikos reikšmę mūsų gyvenime, apibūdinsiu svarbiausius dalykus.
 
1) Patyčios - aktuali tema. 3/4 mokinių yra jautę patyčias. Tai žiauru. Iš tavęs šaiposi ir tu prieš tai esi bejėgis. STOP. Tu bejėgis? Kurioje vietoje bejėgis? Galbūt bejėgiai šiuo atveju yra besišaipančiųjų tėvai, nesugebėję užauginti doro ir tolerantiško vaiko?
Pirmas dalykas, kuomet esi niekinamas, reketuojamas ir pan. - netylėjimas. Atmink vieną dalyką - pavojingiausias yra ne tas, kuris kalba, o tas kuris veikia. Taip, tave gali mušti, kankinti ir daryti kitokius cirkus. Tai dar viena priežastis netylėti.
Pirmiausia apie savo problemą reikia informuoti artimiausius žmones. Artima aplinka - ne pušynas ar eglynas, o tavo šeima, galiausiai apskritai giminės. Už savo vaiką gali kovoti kiekvienas.
Sekantis dalykas - veiksmas. Tokioje situacijoje tu turi viską apversti aukštyn kojom. Kaltininkai turi būti pažeminti dvigubai labiau, nei buvai pažemintas tu. Teisėsauga šiuo atveju sudoroja visus išsišokėlius piemenėlius. Išimtis būna su rimtais žulikais, kurie šaipymais, reketais neužsiiminėja. Jie veikia aukštesniame lygmenyje, apie ką aš dabar nekalbu.
Teisėsauga yra ne visada geriausia išeitis. Kartais užtenka tiesiog rimtai ir vyriškai pakalbėti su skriaudiku. BE FIZINIO SMURTO. Skriaudikas turi patirti tokį patį pshichologinį spaudimą, kokį patyrei tu, galbūt sumokėti tam tikrą kompensaciją ir pan. Kaip sakoma - akis už akį, dantis už dantį. Tačiau dar kartą pakartosiu. Svarbiausia - teisėsauga. Jeigu turi giminių ar pažįstamų teisėsaugoje, skriaudikai gali atsiimti su kaupu - nebekiltų jiems noras gyvenime tyčiotis ar skriausti, reketuoti.
Savojo EGO iškėlimas momentais, kai esi ties savižudybės riba - geriausias. Kodėl skriaudikas gali jausti malonumą žemindamas tave, o tu negali? Tu turi dvigubai didesnę teisę tai daryti, kadangi jis dėl to kaltas (paveikė tavo nervų sistemą ir pan.). Turi džiaugtis matydamas, kaip provokantas kenčia.
 
2) Ir vėl ta meilė. Mano žinios meilėje yra nedidelės, bijau šia tema plačiai diskutuoti, tačiau pasakysiu paprastą dalyką. Neverta gyvenime prisirišti prie žmonių ir kitų dalykų - kurie ateina ir išeina. Taip mums patiems bus lengviau. Džiaukimės šia sekunde, gailėkime praeities, tačiau nepasiduokime.
Gyvenimas kaip karuselė (dainuojama dainoje). Gyventi reiškia dalyvauti joje. Tarkime, jog karuselė šiuo atveju - apžvalgos ratas. Tu juo sukiesi 8 kartus. 1 ratas atitinka 10 gyvenimo metų (80 metų - nei daug, kad mirti natūralia mirtimi, nei mažai). Kiekviename naujame apsisukime prie tavęs atsisėda naujas žmogus, jis su tavimi išbūna vieną kartą, kol apsisuks ratas (10 metų), vėliau jis išlipa... Ir įsėda kitas. Per visą savo kelionę apžvalgos tu sutinki 8 žmones. 1 galbūt šiurkštokas, kitas galbūt meilokas, trečias galbūt keistuolis ir pan. Tačiau tu juos pažįsti. Tu su jais bendrauji. Tavo pasaulėžiūra nėra tokia skurdi - esi kultūringas, gebantis bendrauti. Ir tu man pasakyk, ar tie žmonės nedaro tau įtakos?
 
Gerai. Iš tiesų. Nafik gyventi? Griebkime peiliuką į rankas ir žudykime save. STOP. Gyvenimas ar mirtis? Būti ar nebūti? Kuo tu būsi gyvas, o kuo būsi miręs? Gyvas būsi žmogumi, apie kurį kalbės, domėsis, būsi mylimas ir gerbiamas. Kuo tu būsi miręs - tu būsi tik atminimas, gulintis 3 metrus po žeme, nors jau ir atkasus palaikus iš tavęs būtų tik susmirdę griaučiai. O juk tu mėgsti būti kvepiantis. Kokius kvepalus mėgsti? Armani, gabana, ar kokius santo de parscha? Jų tau niekas po žeme nepripurkš. O ką tu gali daryti būdamas gyvas? Išpurkšti pusę buteliuko ir kvepėti visą dieną alinančiu kvapu, kad visi suprastų, jog tu esi kietas.
Taip, gal ir nusišnekėjau. Tačiau kas to nedaro? Ar tu niekada nenusišneki? Ar nelaikai minčių apie savižudybę nusišnekėjimu? Aš tik rodau, jog gyvenimas yra LAISVAS. Laisvė žmogui - špyga darbdaviams. Laisvė žmogui - špyga mokslams. Laisvė pochuizmui! Ir tai ne utopija. Kuomet tu pajausi laisvės skonį, įkvėpsi tyro ir raminančio oro, pradėsi gerbti ir darbdavį, ir mokslus ir visą kitą. Na, nebent tu esi laisvas kaip vėjas ir tau tai nerūpi. Tačiau kad ir koks tu bebūtum, kol esi ne nusikaltėlis, tol aš džiaugiuosi dėl tavęs.
 
Vis dėlto gyvenime ne viskas rožėmis klota. Turbūt nėra žmogaus, kuriam kada nors nebūtų nutikę kažkas blogo su nervais. Atmink, jog nervai tave gadina ir varo į dugną. Dugną, iš kurio pakilti labai sunku. Ir jeigu jau manai, kad esi tame dugne, tu privalai kovoti. Kovoti, kad įkvėptum to paties gyvenimo pochuizmo. Laisvė!
Nebūk uždaras, atvirauk savo nuomone, kad ir kokia ji bebūtų. Jeigu jautiesi prastai, pildyk savo, kad ir blogąjį, EGO. Kai viskas atsistatys į savo vietas, tavasis EGO savaime nuslūgs ir tapsi tokiu, kokio nori pasaulis. Tačiau kartais būna iš tiesų labai blogai. Tad iš karto pasakau: žmonės yra tam, kad vienas kitam padėtų. Tokių žmonių yra daug. Kartą su matęs, kaip Vilniaus centre staiga pradėjo merdėti jaunas vyriškis. Prie jo supuolė gausi minia ir kad ir kiek iš jų buvo pesimistų ir piktadarių, neabejingų tikrai atsirado. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, o iki kol ji atvyks, žmogui teikiama pirminė pagalba. Niekas nenori prarasti žmonių. Žmonės - viena šaika. Nesvarbu, ar negras ar baltas, ar žydas ar vokietis, ar minedas ar bieberis. Visi mes esame žmonės ir mūsų tikslas - išsilaikyti. Tai mūsų instinktas.
Grįžtant prie temos, noriu pasakyti, jog visada yra žmonių, kurie tau gali padėti sunkiomis akimirkomis. Tėvai, draugai, giminaičiai. Yra ir speciali, kvalifikuota pagalba, kuria naudojasi ne kokie asocialūs žmonės, o ir rimti, daug pasiekę. Nustebtum sužinojęs, kiek garsių žmonių lankosi pas psichologus ir pan. Diktuoju tau tai, kas gali praversti:
 
1) Jaunimo linija. Dirba visada. Tel.nr. 8 800 28888.
2) Vaikų linija. Dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val. Tel.nr. 116 111
3) Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Dirba darbo dienomis, nuo 16 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 77277
4) Pagalba moterims. Dirba kiekvieną dieną nuo 10 iki 20 val. Tel.nr. 8 800 66366
5) Vilties linija. Dirba visada. Tel.nr. 116 123
Taip pat www.vaikulinija.lt , http://www.jaunimolinija.lt/internetas , http://paklausk.kpsc.lt/contact.php
 
Atmink, kad geriausia pagalba - reali pagalba.
 
Patariu tai, kas tave gali išgelbėti:
1) Tiesiog žmonės. Apie tai jau kalbėjau.
2) Gydymas, medikamentai. Žinoma, kuomet tam yra būtinybė ir tai pripažįsta specialistai.
3) Alkoholio vengimas. Sakoma, jog alkoholis leidžia pamiršti įvairius dalykus. Taip, tai tiesa. Kol tu geri, pamiršti, tačiau kai išsiblaivai, viskas grįžta su kaupu. Alkoholio turėtum visiškai nevartoti, jeigu turi problemų savyje. Štai aš pats alkoholio nevartoju ir esu laimingas dėl savęs, man nusispjauti, kad kiti jį vartoja ir siūlo. Aš esu aš. Be to, alkoholio vartojimas kenkia ne tik psichologiškai. Ta pati situacija ir su narkotikais, rūkalais ir kitu šlamštu.
4) Vienatvės vengimas. Bendrauti - svarbu. Su kuo bendrauti - tavo reikalas. Tačiau žmogus be bendravimo - ne žmogus.
5) Ilgas miegas. Ne mažesnis kaip 8 valandos. Tai privalumas! Miego metu fizinis kūnas pailsi tik 10 proc, kuomet protas - 90.
6) Gera mityba. Tai labai svarbu! Tačiau neverčiu tavęs atsisakyti traškučių ar dar ko. Geriu jau gyventi ir valgyti nesveiką maistą nei pulti į kapus. Tačiau kas jau kas, tačiau gera mityba gerina tavo savijautą ir nuotaiką. Tai turėtum atsiminti.
7) Tikslų siekimas. Gyvenime labai svarbu kažko siekti. Žmogus, neturintis jokių tikslų, dažniausiai ir prašosi vietos kapuose. Kuo tu nori būti? Mediku, aktoriumi, teroristu, krepšininku, baleto šokėju? O gal psichologiniu gelbėtoju? Geriausias psichologas yra tas, kuris turi skaudžią praeitį, o ne tas, kuris vien tik ir tekalė knygas. O padėti kitam žmogui - mūsų instinktas. Tai darau ir aš, rašydamas šį straipsnį.
 
Jeigu jau tokia situacija, kad pats esi tam tikru momentu psichologas, turi mokėti suprasti žmogų. Ignoravimas, juokimasis iš žmogaus bėdos - ypatingai didelis žingsnis blogiausio link. Įprastai žmogui neužtenka išgirsti užuojautos, jam reikia konkrečios pagalbos. Todėl stenkis būti ne tik psichologas iškalba, bet ir veiksmais. Jeigu žmogui blogai nuo kokių egzaminų ir jis kalba apie save kaip apie neišlaikiusį, bandyk suktis. Ieškok išeities. Egzaminai gali būti nuperkami arba analogiškai ateitis po neišlaikytų egzaminų taip pat gali būti pakoreguota. Juk svarbiau žmogaus gyvybė nei kažkoks kyšis.
Jokiu būdu negalima per prievartą žmogaus atitraukti nuo minčių apie savižudybę, nebent tai būtų jau tuomet, kuomet bandomasi žudytis. Tu esi pagalba, o ne teisėjas. Tu ne viršininkas. Tavo pareiga išsaugoti jį, tačiau prievarta viską tik apsunkina. Blogi žodžiai, kalbėjimas apie savižudžius kaip apie idiotus - visiška beprotybė. Smerkiu žmones, kurie vadina savižudžius idiotais, nes ir jie bet kada gali tapti tokiais pat.
 
80 proc. bandančių nusižudyti tikisi, jog jie sulauks pagalbos ir bus atkalbėti nuo savižudybės. Jie vienaip ar kitaip bando informuoti mus apie galimus savo veiksmus:
1) Tiesiogiai. Tarkime: aš nusižudysiu.
2) Netiesiogiai. Tarkime: norėčiau iškeliauti kur nors, kur nėra žmonių.
 
Atpažinti žmogų-savižudį galima iš pasikeitusio jo charakterio:
1) Jis tapo irzlus, apatiškas.
2) Puolė į depresiją.
3) Tapo mažiau bendraujantis, užsidaręs.
4) Pradėjo keistai elgtis, domėtis mirtimi, kalbėti apie ją.
5) Staiga pradėjo vartoti alkoholį ar kitą šlamštą.
6) Pradėjo nepaisyti pavojaus gyvybei.
Ypač svarbu tai, jog jeigu žmogus jau yra bandęs nusižudyti, neatmetama tikimybė, jog jis bandys tai padaryti ir vėl. Ir vėl. Ir vėl...
 
Kada žmonės palūžta:
1) Vienatvėje
2) Po skyrybų
3) Persikrausčius, pakeitus mokymo įstaigą ar pan. Kitaip tariant - nauja aplinka.
4) Konfliktuojant, stipriai stresuojant. Tai galioja tuomet, kai žmogus yra pernelyg jautrus. Be to, svarbu paminėti, kad jautrūs žmonės yra linkę į savižudybę.
5) Po finansinių problemų.
6) Po agresijos priepuolių. Agresija - priešas numeris 1. Jis žlugdo ne tik tave, bet gali nuskriausti ir aplinkinius.
7) Turint psichinių ar tarkime, piktybinių nepagydomų ligų.
8) Netekus artimų žmonių arba išėjus iš gyvenimo kokiai įžymybei.
 
Pabaigai norėčiau tik dar kartą pasikartoti ir kai ką pridurti. Savižudybė - ne išeitis. Tai savojo AŠ netekimas. Išėjimas į nebūtį. Tai tikriausiai sukeltų didelį skausmą tavo artimiesiems, galbūt kažkas to neatlaikytų ir patrauktų paskui tave. Tai neteisinga! Be to, tai savižudybė sukelia dideles finansines išlaidas šeimai. Tikrai dideles. Nebent nori, jog tavo atminimas būtų įrėmintas šiukšlių dėžėje.
Galiausiai, pats svarbiausias dalykas. Nesižudydamas tu išgelbėji bent dar vieną gyvybę. Apie savižudybę, kaip ir minėjau, mėgėja rašyti spauda. O žmonės lengvai paperkami. Straipsnis, kurio priežastis esi TU, gali paskatinti dar vieną būtybę palikti šį pasaulį. O tai, pasikartosiu, taip pat neteisinga!
 
Šis straipsnis niekuo nesusijęs su skatinimu žudytis, o atvirkščiai. Straipsnyje akcentavau, jog savojo EGO iškėlimas ir nepasidavimas visokiems asilams leidžia nepalūžti šiame, pripažinkime, sunkiame gyvenime. Psichologinis spaudimas skriaudikams nėra nusikaltimas - tai atlygis už tai, ką patyrė auka. Tiesa, su kaupu. Būkime pochuistai tiesiogine to žodžio prasme, tačiau gyvenkime taikiai ir bus gera gyventi visiems. Atsiprašau už keiksmažodžius, bet tikrai nemanau, ar jie gadina kontekstą.

Pirma. Aš asmeniškai pasitikiu RRT tyrimais, kurie ir rodo, kad visi vienodai geri. Jeigu kažkam tele2 sode netraukia, tai man asmeniškai atvirkščiai. Pas močiutę tele2 pilnos padalos, o omnitelį reikia prie lango laikyt. Tai dabar man visiem drąskyt akis, kad tele2 kaimuose geriausia?
 
Antra. Kas čia minėjo, kad klientų aptarnavimas prastas pas kaikuriuos. Galbūt geresnis operatorius tas, pas kurį išvis nereikia kreiptis, nes tiesiog nebūna problemų?
 
Trečia. Jeigu ne Tele2, dar dabar mokėtumėm už pokalbius po 50-70 centų už minutę.
 
Renkamės tai kas yra mums geriau, pigiau. Mums juk nesvarbu, kad kažkur vairuotojams geriau bitės ryšys ar kad kažkas grybaudamas neturi ryšio su tele2.

Nu blem nusišnekėti nereikia ;) turiu TELE2, jau turbūt kokius du metus, perėjau iš omnitelio, tai gaunama sąskaita sumažėjo kokius 2 kartus, o mano skambučių laikas, sms kiekiai ir interneto vartojimas išaugo 2 kartus, tai jokio ryšio prieinamu nepastebėjau, traukia visur, tiek kaimo keliukuose, tiek miške, tiek mieste taip pat kaip omnis.

Tu tiesiog sakei, kad nežinai kas naudotu tele2 :) O dėl konkursų tu ten dalyvauji gal, kad viską žinai ;o ?
 
P.S. Tele 2 svetainėje yra pateiktas skaičius kiek įmonių jais naudojasi :) 24000 Lietuvos įmonių. Aišku kiek tuoj įmonėje darbuotojų niekas nežino, bet tiesiog man nepatinka, kad Jūsų pagrindinis argumentas kalbos, o ne faktai :) Jūs delfi komentatoriais irgi aklai tikite kas ten ką pasako?
 
http://www.tele2.lt/verslui/paslaugos/24000_lietuvos_imoniu_pasitiki_tele2.html

Kodėl lietuviai gėdijasi kalbėti apie pinigus? Gėdijasi įkainoti savo paslaugas? Pasikalbėti apie atlyginimą?
 
Skambina šiandien žurnalistas ir klausia, - kodėl Jūs nesivaržote parašyti, kiek kartais uždirbate rašydama reklaminius tekstus per vieną vakarą? Tai juk tabu.
 
O aš ir sakau, kad brangiausias, o galbūt vienintelis dalykas, kurį turime šioje Žemėje, - laikas. Mes negalime sustabdyti nei savo senėjimo, nei išvengti savo ar artimųjų mirties, negalime įtakoti daugelio aplinkybių, stichijų, mūsų namai gali sugriūti, darbus galime prarasti, o ką tikrai turime - tai laikas.
 
Man ne gėda įsikainoti savo laiką. Ir ne gėda to parašyti.
 
Jei kažkas nori brangiausią savo turtą švaistyti, dirbdamas pusvelčiui (ir tuo pat metu dar tūžmingai nekęsdamas to, ką daro, to, kuriam tai daro, ir, žinoma, savęs) - tai to žmogaus pasirinkimas ir aš jį gerbiu.
 
Tačiau lygiai taip pat aš gerbiu savo laiką ir aš jį vertinu. O kadangi gyvename visuomenėje, kurioje daug kas gali būti išreikšta pinigais, man visiškai ne gėda pasakyti, kad už valandą intensyvaus darbo (po kasdienio savo darbo) imu nuo 250 Lt į rankas (draugams visada darau nuolaidų ir t.t., bet ne apie tai juk).
 
Buvo - net ir pastaruoju metu - pasiūlymų padirbėti už "pakeliuką arbatėlės" (truputį utriruoju šią frazę, gal todėl, kad skamba supermamytiškai) arba "rašyti kokį blog'ą, na, tarkim, 20 Lt už post'ą", ir gerbiu šiuos pasiūlymus, nes žmonės tokius dalykus siūlo iš natūralaus nežinojimo. Tačiau lygiai taip pat gerbiu savo teisę atsisakyti tokių pasiūlymų. Parduoti vakarą už 20 Lt? Savo gyvenimo vakarą, kuris daugiau nepasikartos? Ar, sorry, už "pakeliuką arbatėlės"? "Pakeliuku arbatėlės" aš nesusimokėsiu nei už internetą, nei už telefoną.
Rašau nemokamai, jei dirbu prie labdaringo projekto, tačiau "pakeliukas arbatėlės" buvo siūlomas už tekstus verslui.
 
- Bet juk tu taip gražiai rašai, tau GAUNASI natūraliai, turi tokį talentą... (and so on)
- Gal ir turiu. Bet kodėl jį turiu švaistyti rašydama tekstus kažkieno arbatėlėms?
- Tau gaila?
- Savęs? Ne. Savo laiko? Taip.
 
Diskusiją atkartoju improvizuotai, tačiau tąsyk teko paplušėti, tikinant žmogų, kad tikrai nesiimsiu šio patrauklaus pasiūlymo, o mano kantrybė ne auksinė ir net ne sidabrinė.
Taip, žmonės turi teisę tikėtis, kad kažką gaus dykai. Daug kas daug ką ir gauna. Tačiau tikiu, kad pasaulyje egzistuoja tam tikri energetiniai mainai, pinigai tėra vienas šios energijos ekvivalentų. Jei kažką iš kažko "išlupsi" per prievartą dykai, žiūrėk, kad nebūtų nuskaičiuota kitoj vietoj. Ir - kas labai šykšti, pas tą pinigai taip pat ateina nenoriai, tai sena ir gerai žinoma (nors ir labai banali) ezoterinė taisyklė. Tačiau juk sunkoka nešykštėti, kai pats dirbi už grašius? Ir dar, paskutinis punktas, - su neapykanta uždirbti pinigai labai greitai išgaruoja. O justi pakylėjimą, dirbant pusvelčiui, vėlgi, yra sunku.
 
Todėl aš geriau turėsiu vieną free-lance'o vakarą per tris savaites (ar tegul ir vieną per tris mėnesius), nei sėdėsiu persikreipusiu veidu kasvakar už juokingus pinigus, gailėdama savęs, savo jaunų pragaišusių dienų, savo neparašytų eilėraščių ir savo nepaglostytų kačių.
 
Ar aš pasikėlusi kalė? Mano darbo valandą nuvertinantiems potencialiems užsakovams - galbūt. Draugams esu žmogus, kuris niekada nepasikėlė ir niekada nepasikels.
 
Aš tiesiog nenoriu dirbti pusvelčiui, nes nemėgstu jaustis auka.
Kas mėgsta jaustis auka, tegul meta akmenį į savo monitorių.
 
PS. Darsyk - kodėl kartais rašau apie pinigus? Gal kad daugiau negaučiau pasiūlymų parašyti tekstų už "arbatėlės pakeliuką".

Rizikuoju supykdyti daug uždarbis.lt skaitytojų, taip pat išprovokuoti karšligiškas reakcijas ir idiotiškus pasisakymus, bet tai, ką parašysiu, turi būti parašyta.
 
Vis rečiau ir rečiau įsitraukiu į diskusijas uždarbis.lt puslapyje, nes, mano manymu, dauguma lankytojų elgiasi tarsi neišprusėliai ir nesugeba tinkamai dalyvauti pokalbiuose. Neretai matau pranešimus, kurie visiškai nepataiko į temą, autorius ne tik neatsako į temoje keliamus klausimus, bet kartais atrodo, jog jis apskritai neskaitė pirmo - paties svarbiausio pranešimo. Mano sukurta tema apie darbdavius bus mano pagrindinis pavyzdys, kaip elementari diskusija nueina šunkeliais.
 
Savo temoje labai konkrečiai klausiau
ir  
Jau trečiame atsakyme autorius 999 rašo:
Ar taip turėtų atrodyti normalus atsakymas į klausimą?  
Bet čia tik pradžia, nes toliau tema peršoka prie asmeniškų patarimų, kurių niekas neklausė, nes tema NE APIE MANE. NEO_ rašė:
 
Mr. Metanas vartodamas taisyklingą lietuvių kalbos gramatiką pridūrė:
 
Deja, tvarkinga diskusija turi turėti tam tikras taisykles, pvz. jos labai griežtai apibrėžtos debatuose. Glaustai pateiksiu kas turi būti: tema, nuomonė, argumentai, įrodymai. Tai viskas - nieko daugiau iš jūsų neprašoma, tiesiog laikytis duotos temos, išsakyti aiškią nuomonę duota tema, savo nuomonę argumentuoti ir pateikti įrodymus.
 
Štai vienas įdomesnis pasisakymas iš kyhk:
 
Jei apsimesime, kad automobilio pardavimas turi kažką bendro su mano keltais klausimais, tai galutinis argumentas yra užmušantis. Už mane yra pigesnis? nelabai suprantu, bet dėl visa ko prašau įrodymų pateiktam argumentui. Įrodymų nėra? Tuomet argumentas nėra argumentas, ir jo diskusijoje apskritai neturėtų būti.
 
 
Jau ne viena įdomi tema buvo užkasta po šiukšlėmis ir man gaila jų autorių bei visų, kurie tikėjosi normaliai padiskutuoti ar rasti informacijos. Kuo baigėsi mano tema apie darbdavius galite pasižiūrėti patys, o čia laukiu jūsų nuomonių apie tvarką jaunimo diskusijose.

Visokių žmonių yra, visokių reikia. Kiekvieno žmogaus skirtingas pasaulio suvokimas, priklausomai kokioje aplinkoje jis augo, kokią sistemą į galvą diegė tėvai, mokyklos įtaka.
 
Iš viso šito noriu pasakyti, kad žiūrėdamas tik iš savo "bokšto" į kitus žmones ir juos kritikuodamas, kad jie kitokie, mažų mažiausiai atrodo kvailai.

Mano tevas jau metai kaip dirba Norvegijoj, padirba pora menesiu ir grysta beveik menesiui i Lietuva, poto vel tas pats. Dirba su statybom, stato rastinius namus su brigada. Dirba 6 dienas per savaite, po 14 valandu. Lietuvoje apsiperka maisto, kuris ne taip greit genda ir vezasi i norvegija, taip pigiau gaunasi. O parsiveza per du menesius 20 tukstanciu litu, jau cia grynai viska atskaiciavus, kelione, pragyvenima, maista. Kaip papasakoja man jis, tai tokio darbo niekam nelinkeciau, neveltui jau po metu, galvoja kad dar keleta reisu ir ieskosis darbo Lietuvoje, kur dirbs kaip normalus baltas zmogus, pagal savo profesija.
 
Be pagrazinimu, informacija is pirmu lupu.

Man buvo panasi situacija, mokykloje sekesi matematika ir informatika, visi kiti dalykai 4 - 5 - 6, daznai is pamoku kurios man nepatiko begdavau, pabaiges mokykla, stojau i universiteta, tai patikekit, mokykloje priprates begiot is pamoku, universitete pasidare tiesiog rojus, nei tevai ka sako, nes gyveni bendrabutyje, pinigu turi, paneliu graziu aplinkui pilna... taip buvau tik 18 metu ir ka manot? universitetas pasibaige po pusmecio... Tada kitus puse metu,padirbejau statybininku, pajutau didziuli skirtuma, tarp tu dvieju pusmeciu.
Bet, kadangi mano motina buvo uzsiciklinus, kad jos sunus turi buti baiges universiteta, tai stojau i kita universiteta, si kart jau lankiau paskaitas, is dalyku kurie man patikdavo, turejau aukstus pazymius is nelabai patinkanciu, pazymi, kurio uztenka vidurkui, del kurio nereikes moketi uz moksla. Visus keturius metus, prasimokinau taip, kad tevams nereiktu moket uz moksla.
Dirbu dabar ne pagal specialybe, bet tai, ko ismokau studijuodamas, daznai pravercia dabartiniame darbe.

Mano tevas jau metai kaip dirba Norvegijoj, padirba pora menesiu ir grysta beveik menesiui i Lietuva, poto vel tas pats. Dirba su statybom, stato rastinius namus su brigada. Dirba 6 dienas per savaite, po 14 valandu. Lietuvoje apsiperka maisto, kuris ne taip greit genda ir vezasi i norvegija, taip pigiau gaunasi. O parsiveza per du menesius 20 tukstanciu litu, jau cia grynai viska atskaiciavus, kelione, pragyvenima, maista. Kaip papasakoja man jis, tai tokio darbo niekam nelinkeciau, neveltui jau po metu, galvoja kad dar keleta reisu ir ieskosis darbo Lietuvoje, kur dirbs kaip normalus baltas zmogus, pagal savo profesija.
 
Be pagrazinimu, informacija is pirmu lupu.

Man buvo panasi situacija, mokykloje sekesi matematika ir informatika, visi kiti dalykai 4 - 5 - 6, daznai is pamoku kurios man nepatiko begdavau, pabaiges mokykla, stojau i universiteta, tai patikekit, mokykloje priprates begiot is pamoku, universitete pasidare tiesiog rojus, nei tevai ka sako, nes gyveni bendrabutyje, pinigu turi, paneliu graziu aplinkui pilna... taip buvau tik 18 metu ir ka manot? universitetas pasibaige po pusmecio... Tada kitus puse metu,padirbejau statybininku, pajutau didziuli skirtuma, tarp tu dvieju pusmeciu.
Bet, kadangi mano motina buvo uzsiciklinus, kad jos sunus turi buti baiges universiteta, tai stojau i kita universiteta, si kart jau lankiau paskaitas, is dalyku kurie man patikdavo, turejau aukstus pazymius is nelabai patinkanciu, pazymi, kurio uztenka vidurkui, del kurio nereikes moketi uz moksla. Visus keturius metus, prasimokinau taip, kad tevams nereiktu moket uz moksla.
Dirbu dabar ne pagal specialybe, bet tai, ko ismokau studijuodamas, daznai pravercia dabartiniame darbe.