ReikiaPuslapio

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Turiu tokį projektą 100balu.lt, skirtą anglų kalbos mokymuisi. Kasdien yra pamokėlės, nauji žodžiai ir užduotys, bet ar susimąstome, kam visa tai darome? Vardan ko mokomės? Kam apskritai reikalinga ta anglų kalba, ar ji kur nors padės gyvenime? Štai jums 10 pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps mokytis toliau.
 
1. Bendravimas užsienyje
 
Pats paprasčiausias ir tiesioginis pavyzdys. Jei tenka bent kažkiek pabuvoti užsienio šalyse, kur kalba angliškai, tai be kalbos labai sunku: paklausti kelio, įsigyti traukinio bilietus, užsisakyti maisto kavinėje – tai tik kelios situacijos, iš kurių be kalbos išsisukti gana sudėtinga. Nepamirškite ir to, kad angliškai galėsite bent kažkaip susikalbėti ir tose šalyse, kur anglų nėra gimtoji kalba – visgi tai neoficialus pasaulio kalbų standartas bei verslo kalba visame pasaulyje.
 
2. Filmų, serialų ar TV laidų žiūrėjimas
 
Nežinau kaip jums, o man malonu žiūrėti filmus originalo kalba – bet koks vertimas kažkiek iškraipo prasmę, nes tiesiog neįmanoma rasti 100% atitikmenų visiems frazeologizmams, o tuo labiau perteikti intonaciją – juk dažnai vertėjai kalba beveik vienu tonu visą filmą. Geriausias pavyzdys – šiuolaikiniai animaciniai filmukai, tokie kaip “Ledynmetis” – pasiklausius vertimo ir įgarsinimo, tiesiog graudu, kiek originalaus humoro būna prarasta rezultate.
 
Kalbant apie TV serialus – į Lietuvą atėjo mada siųstis serialus internetu ir žiūrėti juos daug anksčiau, negu kažkuri lietuviška televizija įsigys teises į tą jau pasenusį sezoną ir dar jį deramai (galbūt) išvers. Taigi, vėlgi – jei norite žiūrėti naujausias serijas, be anglų kalbos – nė pro kur.
 
3. Klausomės muzikos
 
Visi mes klausomės muzikos. Ir didžioji dauguma klausosi būtent užsienietiškų dainų. Ne tik per grotuvus ar kompiuterius – kad ir radijo stočių grojaraščius dažniausiai sudaro angliškos dainos, nebent tai teminės stotys, kaip “Lietus”, “Pūkas” ar “Russkoje Radio”. Taigi, klausomės dainų ir negi neįdomi jų prasmė? Ne tik pavieniai šiek tiek pažįstami žodžiai, bet ir visa dainos esmė bei pagrindinė mintis, kurią norėjo pasakyti autorius.
 
4. Skaitome naujienas internete
 
DELFI, 15min, Alfa ar LRytas – nesvarbu, kokį naujienų portalą skaitote, atkreipkite dėmesį, kad naujienos dažnai verčiamos iš užsienio šaltinių. Ir kartais tų vertimų kokybė būna švelniai tariant nepavydėtina, arba angliškas straipsnis lietuviškame variante tiesiog sutrumpinamas, išmetant svarbias smulkmenas. Jau nekalbant apie tai, kad kol lietuviai išverčia – gali praeiti net ne valandos, o keletas dienų. Norite pasaulines naujienas skaityti pirmieji – pirmyn prie užsienio portalų: BBC, CNN, Google News, Reuters ir kt.
 
5. Studijuojame
 
Norint rezultatyviai ir kokybiškai studijuoti aukštojoje mokykloje, negalima apsiriboti lietuviškomis knygomis. Būtina domėtis ir užsienio autorių specifine literatūra, ypač technologinėse ar medicinos specialybėse – ten, kur mokslas užsienyje būna stipriai labiau pažengęs, negu Lietuvoje. Tad šiuo atveju reikia ne tik mokėti anglų kalbą, bet ir specializuotis būtent toje srityje, kurią studijuojate ar ketinate studijuoti.
 
6. Bandome įsidarbinti
 
Vis dažniau darbdavio parašytame darbo skelbime minima užsienio kalba – ypač tiems, kam teks dirbti su užsienio klientais: transportas, logistika, IT, ar galiausiai net suvenyrų pardavėjai Pilies gatvėje. Įdomu ir tai, kad net jeigu konkrečiai tame darbe ir nereikia anglų kalbos, bet jei jūsų CV papuoš eilutė apie anglų kalbos mokėjimą, tai gali netiesiogiai jums pridėti pliusą prieš konkurentus, nes parodys jus kaip labiau visapusiškai išsilavinusį žmogų.
 
7. Kuriame verslą
 
Jei turite planų kurti savo verslą, tai niekada negalite žinoti, kada verslas gali išaugti iki tarptautinio lygio – partneriai, konferencijos, derybos, debatai – ir visa tai su užsienio verslininkais. Tikriausiai, nenorite patikėti svarbių sprendimų vertėjams ar kažkokiems atstovams.
 
8. Renginiai
 
Pastaruoju metu Lietuvoje klesti toks verslas – surengti tam tikros srities konferenciją, atvežant užsienio specialistus ar pranešėjus. Geriausias pavyzdys būtų IT ir reklamos konferencija “Login”, bet ir kiti verslo renginiai taip pat neretai būna anglų kalba: kad ir kiekvieną mėnesį vykstantis “Hub Camp” bei kitos startup’ų temos konferencijos. Joje dažnai būna užsienio pranešėjų, svečių, investuotojų ir potencialių partnerių. Tad ir visas renginys vyksta anglų kalba – ten angliškai šneka ir patys lietuviai, kad suprastų užsienio svečiai.
 
9. Aktyviai dalyvaujame internete
 
Facebook, Twitter, GMail ir kiti projektai – jie ir Lietuvoje naudojami masiškai. Ir be anglų kalbos žinių ten būna gana sudėtinga – nors Facebook daugumą pranešimų tekstų jau išvertė į lietuvių kalbą, bet bendru atveju jei norėsite kur nors užsiregistruoti ar naudotis užsienyje populiariu socialiniu tinklu – visi pranešimai, registracijos forma ir instrukcijos – viskas angliškai. Ir, be abejo, pašnekovai bei turinys socialiniame tinkle.
 
10. Ieškome informacijos per Google
 
Kasdien per Google vyksta milijonai paieškų. Jeigu ieškote sprendimo savo problemai ar kažkokio daikto apibūdinimą, tai daugeliu atveju labiau pravartu pavartyti užsienio portalus – geriausias to pavyzdys Wikipedia. Net jeigu ta pačia tema yra parašytas ir lietuviškas Wikipedijos straipsnis, jis dažniausiai būna ne toks išsamus.
 
Gal dar ką pridėsite prie sąrašo?

Taip, žinau.

Nieko asmeniško, bet ar čia tik vienas nesupratau, ką tu būtent ruošies optimizuoti? :)
 
Pateik kokį nors vieną VISIŠKAI KONKRETŲ pavyzdį, įdomu pasidarė :)

Dabar kažkiek aiškiau. Bet žinai yra toks posakis - kas tinka viskam, realiai netinka niekam.
 
Atsimenu mokykloje skaičiau tokią knygą "Šiuolaikinė matematika", ten irgi buvo apie optimizavimus, grafus ir kitas matematines įdomybes, kurias galima pritaikyti praktikoje. Šiaip buvo gan įdomiai pateikta. Bet bendrai paėmus, jeigu aš ieškočiau įmonės, kuri man padėtų optimizuoti kažkokį procesą mano įmonėje, tai aš ieškočiau TOS SRITIES specialistų, o ne šiaip optimizavimo specialistų. Čia tas pats, kas medicinoj - eičiau dantus gydytis pas dantistą, o ne pas bendrosios praktikos gydytoją.

Nieko asmeniško, bet ar čia tik vienas nesupratau, ką tu būtent ruošies optimizuoti? :)
 
Pateik kokį nors vieną VISIŠKAI KONKRETŲ pavyzdį, įdomu pasidarė :)

Nieko asmeniško, bet ar čia tik vienas nesupratau, ką tu būtent ruošies optimizuoti? :)
 
Pateik kokį nors vieną VISIŠKAI KONKRETŲ pavyzdį, įdomu pasidarė :)

Žinoma esmė mokytis, klausimas koks geresnis būdas mokytis. Idealiai kalbėtis su žmogumi kurio gimtoji kalba anglų, tačiau ne visi turi tokias prieigas. Antras dalykas žiūrėjimas serialų kokių angliškai su buitinių kalbų turiniu, po 8-10 klasių anglų pamokų subtitrų neturėtų reikėti. Na ir lieka chatas tekstinis forumai, ar IM(instant messaging: skype irc t.t.).
 
Tarkim aš taisyklių mažai kaldavau, laikų pavadinimų visų irgi neskyriau, taisyklių juo labiau. Tiesiog jausdavau kaip sakoma ir kaip ne. Jutimas žinoma iš patirties kaip ką perskaitei ar girdėjai parašyta. Gavau 94% galiu paliūdyti, kad egzaminas tikrai nebuvo sunkus. Bent prieš pora metų.
 
Turbūt mano didžiausia klaida anglų kalboje buvo su didn't. Pvz rašydavau/sakydavau "didn't wanted" kadangi intuityviai galvoji, kad jei praeitis būtajam laike ir veiksmažodis turi būti būtajam. Net kai ištaisydavau, paskui vėl kartodavau klaida. Man tai kažkas panašaus kaip perskaityti geltonos spalvos tekstą raudoname fone parašyta kuris sako "geltona" - susimaišai kurią spalvą sakyti.

Straipsnis apie tai, kaip efektyviau pasiruošti anglų kalbos egzaminui, gal kam pravers.
10 patarimų, kaip geriau pasiruošti anglų kalbos egzaminui

Straipsnis apie tai, kaip efektyviau pasiruošti anglų kalbos egzaminui, gal kam pravers.
10 patarimų, kaip geriau pasiruošti anglų kalbos egzaminui

Straipsnis apie tai, kaip efektyviau pasiruošti anglų kalbos egzaminui, gal kam pravers.
10 patarimų, kaip geriau pasiruošti anglų kalbos egzaminui

Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, kavinėse išpopuliarėjo įvairiausi “protmušiai” ar “protų kovos” – tos viktorinos turi įvairius pavadinimus. Bet esmė, kad susirenka komandos ir atsakinėja į klausimus. Ir naudinga, ir smagu. Kadangi pats dalyvauju tokiuose “protmušiuose”, tai kažkada pagalvojau – kodėl nepabandžius jų perkelti į interneto erdvę? Pabandžiau sukurti prototipą ir pristatau idėją jūsų teismui.
 
Čia nepristatau jau “gatavo” projekto – tai yra tiesiog pagrindinės funkcijos ir pats veikimas, kurį sukūriau “ant smūgio” per 3-4 valandas. Dizaino jokio nėra, taip pat ir atskiro adreso tam neregistravau, viskas čia:
http://100balu.lt/protmusis/
 
Pabandykite pažaisti pirmąsias dvi serijas – registracija ir pats žaidimas užtruks vos 5 minutes.
 
Iš jūsų norėčiau nuomonės. Apie pačią esmę – ar toks žaidimas sulauktų populiarumo, jei, sakykime, kasdien pasirodytų nauja serija protui pamankštinti kiekvieną vakarą. Konkretesnis klausimas: ar patys žaistumėte?
 
Galite reikšti ir pastabas dėl realizacijos, bet, kaip sakiau, viskas sukurta labai paskubomis ir netikslumų dar tikrai gali būti. Detales tobulinsiu – čia be klausimų.
 
Kitas dalykas – verslo modelis. Klausimas ar galima/reikia iš tokio dalyko daryti pasyvių pajamų šaltinį? T.y. tiesiog padaryti kokį simbolinį mėnesinį poros litų mokestį, panašiai kaip padariau ir pačiame 100balu.lt projekte (tarp kitko, ten tas modelis visai pasiteisina, žmonės gan noriai registruojasi). Ar geriau tokį dalyką kaip online-protmušiai palikti “for fun” liaudžiai ir sau pačiam?
 
P.S. Ypač noras vystyti šį projektą pakilo, kai sužinojau, kad TV laidos "Kas? Kur? Kada" greičiausiai nepratęs (bent kol kas) - tai reiškia, jei per TV ekranus nereikia protų, tai gal bent online žmonės galės pamankštinti smegenis?

Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, kavinėse išpopuliarėjo įvairiausi “protmušiai” ar “protų kovos” – tos viktorinos turi įvairius pavadinimus. Bet esmė, kad susirenka komandos ir atsakinėja į klausimus. Ir naudinga, ir smagu. Kadangi pats dalyvauju tokiuose “protmušiuose”, tai kažkada pagalvojau – kodėl nepabandžius jų perkelti į interneto erdvę? Pabandžiau sukurti prototipą ir pristatau idėją jūsų teismui.
 
Čia nepristatau jau “gatavo” projekto – tai yra tiesiog pagrindinės funkcijos ir pats veikimas, kurį sukūriau “ant smūgio” per 3-4 valandas. Dizaino jokio nėra, taip pat ir atskiro adreso tam neregistravau, viskas čia:
http://100balu.lt/protmusis/
 
Pabandykite pažaisti pirmąsias dvi serijas – registracija ir pats žaidimas užtruks vos 5 minutes.
 
Iš jūsų norėčiau nuomonės. Apie pačią esmę – ar toks žaidimas sulauktų populiarumo, jei, sakykime, kasdien pasirodytų nauja serija protui pamankštinti kiekvieną vakarą. Konkretesnis klausimas: ar patys žaistumėte?
 
Galite reikšti ir pastabas dėl realizacijos, bet, kaip sakiau, viskas sukurta labai paskubomis ir netikslumų dar tikrai gali būti. Detales tobulinsiu – čia be klausimų.
 
Kitas dalykas – verslo modelis. Klausimas ar galima/reikia iš tokio dalyko daryti pasyvių pajamų šaltinį? T.y. tiesiog padaryti kokį simbolinį mėnesinį poros litų mokestį, panašiai kaip padariau ir pačiame 100balu.lt projekte (tarp kitko, ten tas modelis visai pasiteisina, žmonės gan noriai registruojasi). Ar geriau tokį dalyką kaip online-protmušiai palikti “for fun” liaudžiai ir sau pačiam?
 
P.S. Ypač noras vystyti šį projektą pakilo, kai sužinojau, kad TV laidos "Kas? Kur? Kada" greičiausiai nepratęs (bent kol kas) - tai reiškia, jei per TV ekranus nereikia protų, tai gal bent online žmonės galės pamankštinti smegenis?

Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, kavinėse išpopuliarėjo įvairiausi “protmušiai” ar “protų kovos” – tos viktorinos turi įvairius pavadinimus. Bet esmė, kad susirenka komandos ir atsakinėja į klausimus. Ir naudinga, ir smagu. Kadangi pats dalyvauju tokiuose “protmušiuose”, tai kažkada pagalvojau – kodėl nepabandžius jų perkelti į interneto erdvę? Pabandžiau sukurti prototipą ir pristatau idėją jūsų teismui.
 
Čia nepristatau jau “gatavo” projekto – tai yra tiesiog pagrindinės funkcijos ir pats veikimas, kurį sukūriau “ant smūgio” per 3-4 valandas. Dizaino jokio nėra, taip pat ir atskiro adreso tam neregistravau, viskas čia:
http://100balu.lt/protmusis/
 
Pabandykite pažaisti pirmąsias dvi serijas – registracija ir pats žaidimas užtruks vos 5 minutes.
 
Iš jūsų norėčiau nuomonės. Apie pačią esmę – ar toks žaidimas sulauktų populiarumo, jei, sakykime, kasdien pasirodytų nauja serija protui pamankštinti kiekvieną vakarą. Konkretesnis klausimas: ar patys žaistumėte?
 
Galite reikšti ir pastabas dėl realizacijos, bet, kaip sakiau, viskas sukurta labai paskubomis ir netikslumų dar tikrai gali būti. Detales tobulinsiu – čia be klausimų.
 
Kitas dalykas – verslo modelis. Klausimas ar galima/reikia iš tokio dalyko daryti pasyvių pajamų šaltinį? T.y. tiesiog padaryti kokį simbolinį mėnesinį poros litų mokestį, panašiai kaip padariau ir pačiame 100balu.lt projekte (tarp kitko, ten tas modelis visai pasiteisina, žmonės gan noriai registruojasi). Ar geriau tokį dalyką kaip online-protmušiai palikti “for fun” liaudžiai ir sau pačiam?
 
P.S. Ypač noras vystyti šį projektą pakilo, kai sužinojau, kad TV laidos "Kas? Kur? Kada" greičiausiai nepratęs (bent kol kas) - tai reiškia, jei per TV ekranus nereikia protų, tai gal bent online žmonės galės pamankštinti smegenis?

Pastaruoju metu Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, kavinėse išpopuliarėjo įvairiausi “protmušiai” ar “protų kovos” – tos viktorinos turi įvairius pavadinimus. Bet esmė, kad susirenka komandos ir atsakinėja į klausimus. Ir naudinga, ir smagu. Kadangi pats dalyvauju tokiuose “protmušiuose”, tai kažkada pagalvojau – kodėl nepabandžius jų perkelti į interneto erdvę? Pabandžiau sukurti prototipą ir pristatau idėją jūsų teismui.
 
Čia nepristatau jau “gatavo” projekto – tai yra tiesiog pagrindinės funkcijos ir pats veikimas, kurį sukūriau “ant smūgio” per 3-4 valandas. Dizaino jokio nėra, taip pat ir atskiro adreso tam neregistravau, viskas čia:
http://100balu.lt/protmusis/
 
Pabandykite pažaisti pirmąsias dvi serijas – registracija ir pats žaidimas užtruks vos 5 minutes.
 
Iš jūsų norėčiau nuomonės. Apie pačią esmę – ar toks žaidimas sulauktų populiarumo, jei, sakykime, kasdien pasirodytų nauja serija protui pamankštinti kiekvieną vakarą. Konkretesnis klausimas: ar patys žaistumėte?
 
Galite reikšti ir pastabas dėl realizacijos, bet, kaip sakiau, viskas sukurta labai paskubomis ir netikslumų dar tikrai gali būti. Detales tobulinsiu – čia be klausimų.
 
Kitas dalykas – verslo modelis. Klausimas ar galima/reikia iš tokio dalyko daryti pasyvių pajamų šaltinį? T.y. tiesiog padaryti kokį simbolinį mėnesinį poros litų mokestį, panašiai kaip padariau ir pačiame 100balu.lt projekte (tarp kitko, ten tas modelis visai pasiteisina, žmonės gan noriai registruojasi). Ar geriau tokį dalyką kaip online-protmušiai palikti “for fun” liaudžiai ir sau pačiam?
 
P.S. Ypač noras vystyti šį projektą pakilo, kai sužinojau, kad TV laidos "Kas? Kur? Kada" greičiausiai nepratęs (bent kol kas) - tai reiškia, jei per TV ekranus nereikia protų, tai gal bent online žmonės galės pamankštinti smegenis?

Esu freelanceris jau metus laiko, prieš tai freelancinau po darbo gal kokius 5 metus. Tad įkišiu savo 2 centus.
 
1. Tikėtis, kad Lietuvoje žmonės NUOŠIRDŽIAI ir KOKYBIŠKAI vienas kitą mokys - labai naivu. Visgi visi žiūri, kas jam pačiam naudinga, tad jeigu žmogus gaus sakykim kokį logotipą nupieštą - ne faktas, kad jis labai stengsis už tai kažką kitką daryti. Apskritai, jeigu žmogus moka anglų, kas sakė, kad jis gali MOKYTI anglų? :)
 
2. Bendrai Lietuvoje žmonės labai, net LABAI nuvertina žinias. Jei paklaustumėte žmonių, ar už darbą imtų pinigus, ar kažkokias pamokas, 99% ims pinigus. Ne tiek dėl to, kad pinigų labiau reikia, o ir dėl to, kad yra požiūris "paimsiu pinigus, o jei reikės už tai kažką išmokti/užsakyti - išmoksiu/užsakysiu". Plius dar yra požiūris "pamokų pilnas internetas".
 
3. Tokiam projektui reikia bent kelių "sėkmės istorijų". Tai yra, kelių SĖKMINGAI ĮVYKUSIŲ mainų, apie kuriuos galėtumėte papasakoti portale, ir tada ant to lipinti visą projektą. Tad jūsų vietoje pradėčiau net nuo puslapio kūrimo ir ne nuo kodavimo, o sukurčiau forume temą, kur kas nors realiai keistųsi kažkuo būtent pagal tą modelį, kokį siūlote. Jeigu pavyks bent keletą apsikeitimų padaryti - tada matysite, kad idėja važiuoja. Bet prognozuočiau, kad nepavyks.
 
4. Jeigu nepavyksta savo idėjos apibūdinti keliais sakiniais - problema. Yra toks dalykas kaip "elevator pitch", kur tu pvz susidūri lifte su kokiu nors žiauriai svarbiu žmogumi, kuris gali investuoti į tavo idėją, ir turi tik keliolika sekundžių, kad jam idėją pristatytum. Tai šiuo atveju jums nelabai pavyko, patys kaip ir šiek tiek keičiate savo nuomonę - galima daryti vienaip, galima kitaip, galima dar kitaip. Trūksta griežtos pozicijos ir visiškai konkrečios krypties, pagal kurią galima būtų apibūdinti projektą dviem sakiniais.
 
Anyway, jeigu pavyktų kažką padaryti, būtų šaunu, gal net kažkokiu kampu ir prisidėčiau eigoje. Bet manau, kad problema yra ne puslapio sukūrimas ir ne 500 Lt investicijos (jūsų vietoj juos išleisčiau kitur), o žmonių psichologijoje, dėl kurios tokie projektai turi mažai šansu iškilti.

Esu freelanceris jau metus laiko, prieš tai freelancinau po darbo gal kokius 5 metus. Tad įkišiu savo 2 centus.
 
1. Tikėtis, kad Lietuvoje žmonės NUOŠIRDŽIAI ir KOKYBIŠKAI vienas kitą mokys - labai naivu. Visgi visi žiūri, kas jam pačiam naudinga, tad jeigu žmogus gaus sakykim kokį logotipą nupieštą - ne faktas, kad jis labai stengsis už tai kažką kitką daryti. Apskritai, jeigu žmogus moka anglų, kas sakė, kad jis gali MOKYTI anglų? :)
 
2. Bendrai Lietuvoje žmonės labai, net LABAI nuvertina žinias. Jei paklaustumėte žmonių, ar už darbą imtų pinigus, ar kažkokias pamokas, 99% ims pinigus. Ne tiek dėl to, kad pinigų labiau reikia, o ir dėl to, kad yra požiūris "paimsiu pinigus, o jei reikės už tai kažką išmokti/užsakyti - išmoksiu/užsakysiu". Plius dar yra požiūris "pamokų pilnas internetas".
 
3. Tokiam projektui reikia bent kelių "sėkmės istorijų". Tai yra, kelių SĖKMINGAI ĮVYKUSIŲ mainų, apie kuriuos galėtumėte papasakoti portale, ir tada ant to lipinti visą projektą. Tad jūsų vietoje pradėčiau net nuo puslapio kūrimo ir ne nuo kodavimo, o sukurčiau forume temą, kur kas nors realiai keistųsi kažkuo būtent pagal tą modelį, kokį siūlote. Jeigu pavyks bent keletą apsikeitimų padaryti - tada matysite, kad idėja važiuoja. Bet prognozuočiau, kad nepavyks.
 
4. Jeigu nepavyksta savo idėjos apibūdinti keliais sakiniais - problema. Yra toks dalykas kaip "elevator pitch", kur tu pvz susidūri lifte su kokiu nors žiauriai svarbiu žmogumi, kuris gali investuoti į tavo idėją, ir turi tik keliolika sekundžių, kad jam idėją pristatytum. Tai šiuo atveju jums nelabai pavyko, patys kaip ir šiek tiek keičiate savo nuomonę - galima daryti vienaip, galima kitaip, galima dar kitaip. Trūksta griežtos pozicijos ir visiškai konkrečios krypties, pagal kurią galima būtų apibūdinti projektą dviem sakiniais.
 
Anyway, jeigu pavyktų kažką padaryti, būtų šaunu, gal net kažkokiu kampu ir prisidėčiau eigoje. Bet manau, kad problema yra ne puslapio sukūrimas ir ne 500 Lt investicijos (jūsų vietoj juos išleisčiau kitur), o žmonių psichologijoje, dėl kurios tokie projektai turi mažai šansu iškilti.

Esu freelanceris jau metus laiko, prieš tai freelancinau po darbo gal kokius 5 metus. Tad įkišiu savo 2 centus.
 
1. Tikėtis, kad Lietuvoje žmonės NUOŠIRDŽIAI ir KOKYBIŠKAI vienas kitą mokys - labai naivu. Visgi visi žiūri, kas jam pačiam naudinga, tad jeigu žmogus gaus sakykim kokį logotipą nupieštą - ne faktas, kad jis labai stengsis už tai kažką kitką daryti. Apskritai, jeigu žmogus moka anglų, kas sakė, kad jis gali MOKYTI anglų? :)
 
2. Bendrai Lietuvoje žmonės labai, net LABAI nuvertina žinias. Jei paklaustumėte žmonių, ar už darbą imtų pinigus, ar kažkokias pamokas, 99% ims pinigus. Ne tiek dėl to, kad pinigų labiau reikia, o ir dėl to, kad yra požiūris "paimsiu pinigus, o jei reikės už tai kažką išmokti/užsakyti - išmoksiu/užsakysiu". Plius dar yra požiūris "pamokų pilnas internetas".
 
3. Tokiam projektui reikia bent kelių "sėkmės istorijų". Tai yra, kelių SĖKMINGAI ĮVYKUSIŲ mainų, apie kuriuos galėtumėte papasakoti portale, ir tada ant to lipinti visą projektą. Tad jūsų vietoje pradėčiau net nuo puslapio kūrimo ir ne nuo kodavimo, o sukurčiau forume temą, kur kas nors realiai keistųsi kažkuo būtent pagal tą modelį, kokį siūlote. Jeigu pavyks bent keletą apsikeitimų padaryti - tada matysite, kad idėja važiuoja. Bet prognozuočiau, kad nepavyks.
 
4. Jeigu nepavyksta savo idėjos apibūdinti keliais sakiniais - problema. Yra toks dalykas kaip "elevator pitch", kur tu pvz susidūri lifte su kokiu nors žiauriai svarbiu žmogumi, kuris gali investuoti į tavo idėją, ir turi tik keliolika sekundžių, kad jam idėją pristatytum. Tai šiuo atveju jums nelabai pavyko, patys kaip ir šiek tiek keičiate savo nuomonę - galima daryti vienaip, galima kitaip, galima dar kitaip. Trūksta griežtos pozicijos ir visiškai konkrečios krypties, pagal kurią galima būtų apibūdinti projektą dviem sakiniais.
 
Anyway, jeigu pavyktų kažką padaryti, būtų šaunu, gal net kažkokiu kampu ir prisidėčiau eigoje. Bet manau, kad problema yra ne puslapio sukūrimas ir ne 500 Lt investicijos (jūsų vietoj juos išleisčiau kitur), o žmonių psichologijoje, dėl kurios tokie projektai turi mažai šansu iškilti.