kawasaki

kokiu dar reklamu? :D adblock, noscript, flashblock, uzmirsi kas tai yra reklama :D
firefoksui cia https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/extensions/?sort=users

Sveiki, paskelbsiu straipsnį, kurį esu parašęs jau labai seniai, tiesiog niekada nebuvo laiko publikuoti. Tai tikrai nepakenks tiems, kurie užsiima šiomis paslaugomis, nes atsiras tokių kurie nemoka skaityti ir toliau, vietoj to, kad paskaitytų kas aiškiai parašyta mokės pinigus, kad perskaitytų už juos.
 
Visų pirma tai reik skaityti. Jeigu užlimituoja paskyrą tai pateikia visą informaciją dėl ko tai nutiko ir kaip tai galima išspręsti. Vien šio sakinio turėtų pakakti, bet pateiksiu ir daugiau informacijos. Gaila, kad nuotraukų nuorodos jau nebeveikia, būčiau dar ir vaizdžiai parodęs.
 
Limitavus paskyrą pateikiama informacija kodėl taip nutiko. Dažniausiai informacija nėra tiksli, nes visą reikalą atlieka sistema, ne darbuotojai.
 
Kodėl limituoja paskyrą? Čia jau daug niuansių gali būti, gali būti, kad prisijungėte iš kito IP, gali būti, kad Jūsų banko kreditinė kortelė nusiuntė informaciją į paypal apie prastą situaciją (scam, fraud), gavot nešvarių pinigų, išsiuntėt nešvarių pinigų, paskyrą kūrėtės Lietuvoje, o kreditinę pridėjot kitos tautybės piliečio, ebay iškėlė bylą ir užšaldė pinigus (retai limituoja šiuo atveju). Žodžiu dėl ko gali limituoti - labai labai daug visko ir tikrai neišvardinčiau netgi.
 
Visgi limitavus pateikia informaciją, kurią reikia perskaityti. Ten Jus nukreipia į "bėdų centrą", kur sprendžiat viską, kas parašyta.
 
Jeigu Jūsų prašo paso nuotraukos, tai siunčiat ją (jeigu ID tai siunčiant nufotkinę iš abiejų pusių ir kad tiksliai matytųsi, su paint padarot vieną nuotrauką, į ją sudedat abi puses). - PHOTO ID
 
Jeigu prašo komunalinės sąskaitos tai ir siunčiant nuskanavę/nufotkinę komunalinę sąskaitą su savo vardu, pavarde ir adresu (jie turi sutapti būtinai, turi būti ne senesnė nei 6mėn senumo berods, galit siųsti ir kabelinės, interneto ir pan) - PROOF OF ADDRESS
 
Būna prašo kreditinės išrašo, tai nueinat į savo banką, pasirenkat kreditinės sąskaitą ir atsispausdinat išrašą, geriau spausdinkit su išrašais, kurie susiję su paypal, taip nekils abejonių. - CREDIT CARD STATEMENT
 
Jeigu paprašo prekės, kurią pardavėt čekio, tai nueinat ir nuskanuojat jį, arba nufotkinat. Svarbu, kad matytųsi pavadinimas ir panašiai. - INVOICE
 
Jeigu prašo pateikti verslo liudijimą tai ir pateikiat verslo liudijimo kopiją. Jeigu neturit tai einat ir pažymit, kad nevykdot veiklos. (tai galima padaryti nuėjus į paskyros nustatymus, kur galima upgreidinti paskyrą į business, premier) Ten pažymit kad prekiaujat dėl savęs ir nevykdot veiklos.
 
Toliau gali sekti numerio ir el. pašto patvirtinimas, Lietuvoje su numeriu dar nėra, kitose šalyse paskambina, pasako kodą ir turi jį suvesti arba paskambina, klausia ar atlieki šiuo metu tokį veiksmą ir turi spausti 1 arba 2 ir pan.
 
Dažniausiai limitavus paskyrą atsiranda bylų (case), kurias turi išspręsti ir uždaryti. Bylos, tai tavo pervedimai ir gauti pinigai, turi paaiškinti už ką juos gavai ar kodėl pervedei. Jeigu prekiauji ebay, tai nėra sunku, surašai tracking numerius ir viskas. Jeigu neprekiauji bus sunkiau, bet gali aiškinti už ką pinigai ir viskas turėtų būti gerai. Papildau: dabar gerai jau nebepamenu, nes seniai net nebuvau užsukęs į paypal, bet man atrodo aiškindavau, kad tai virtualus turtas, susirašinėjau su pirkėju skype ir pan ir neturiu jokių įrodymų, praeidavo :). PS.: nepakanka vien Jums išspręsti bylas, jas turi išspręsti ir kita šalis (žmogus, su kuriuo turėjot reikalų).
 
Viskas, viskas padaryta. Žinoma verslą vykdančių paskyrų turėtojams būna ir daugiau reikalavimų, bet jeigu sugebėjo susikurti business paskyrą tai sugebės ir atsilimituoti ją :).
 
 
Kitas dalykas, daug greitesnis yra skambutis. Jeigu mokat anglų ir nebijot pakalbėti su robotais, tai sumetat dokumentus ir skambinat, prašot, kad patikrintų. Viskas greitai praeina, Jus užregina kažkur ten ir per 48h viską sutvarko. Kitu atveju gali tekti laukti savaitę, dvi, mėnesį arba išvis nesulaukti atsakymo :)
 
Šis pasas jau nebepraeis :D tikriausiai 1000 kartų šis vargšas žmogelis jau siųstas į paypal :D berods su eljotu juokavom, kad jeigu jis įsidarbintų paypal'e, būtų visiems gerai žinomas :D todėl jei turit dar tokį užsilikusį, nesiųskit, nes visiškai supaškudinsit paskyrą :)
 
 
žodžiu nebūkit durni ir niekada neteks verkti dėl paskyros.
 
PS. yra toks dalykas kaip taisyklės, jeigu jas perskaitytumėte prieš registruojant paskyrą, 90% sumažintumėte galimybę būti užblokuotam :)

Sveiki,
 
Kelionės - vienas pagrindinių mano pomėgių. Mano tinklaraštis - ne tik įspūdžiai, bet ir kelionių vadovas: tiksliai aprašau lankytas vietas, svarbius istorinius faktus, viską iliustruoju nuotraukomis.
 
Čia yra visi mano kelionių pasakojimai. (kai kur reikia paspausti "Skaityti visą įrašą...").
 
Šiuo metu yra pasakojimai apie Iraną, Kubą, Gambiją, Gruziją, Japoniją (kur buvau per 2011 m. žemės drebėjimą), Padniestrę ir Kosovą.
 
Pagrindiniai principai:
a)Keliauju savarankiškai (draugų/giminių/šeimos grupelė iki 4 žmonių, paprastai nuomotu automobiliu, be vairuotojo/gido).
b)Viską organizuoju pats (be kita ko iš anksto įsigilinu į lankysiamas šalis/vietas, pasakoju bendrakeleiviams).
c)Žinių vaizdai manęs negąsdina, o sudomina savo akimis išvysti, kaip yra iš tikro.
 
Taip pat tinklaraštyje yra šiek tiek informacijos apie kelionių planavimą, ateityje jos bus ir daugiau.

Intro
 
Įvadas
 
Daugeliui žmonių iki šiol neduoda ramybės klausimas kas gi yra kompiuterinės industrijos varomoji jėga? Ar tai Intel įmonė leidžianti kompiuterius vieną po kito? Ar tai Microsoft kuris daro savo langus vis didesnius ir spalvingesnius? Nors ne galima pasitenkinti ir mažesniu langu su senesne programos versija. Viskuo kalti yra žaidimai, kurie vis labiau susitapatina su realybę, pasaulį daro vis detalesnį, veiksmų laisvę įvairesnę, siužetą vis labiau itraukianti. Visa tai su kiekvienais metais reikalauja vis didesnio kompiuterio pajėgumo.
Prisiminkime visą progresą pirma buvo Tetris veliau Nintendo, Sega o dabar galime pasidžiaugti naujuoju Playstation 4, ir tikriausiai žaidimo detalių ir kokybės nelyginsime nei su Nintendo nei su klasikinių Sega? O pasikeitė pagrinde kas tai grafika ir personažų veiksmų įvairovė. Būtent čia mes pirmąjį kartą susiduriame su 3D grafika - žaidimai.
 
Tačiau ar 3D grafika apsiriboja tik žaidimais? Tikrai ne. Mes turime ir reklamas ir filmukus ir interjero dizainą ir dar begalę skirtingų 3D atšakų kuriom išvardinti neužtektu kelių valandų.
 
3D grafika kaip hobis ir kaip uždarbis - paskutinių metų plėtra
 
Nekalbėsiu apie visą pasaulį kadangi tikrai neturiu statistikų ar dar kažko tiesiog perfrazuosiu vieno rusiško straipsnio pateikta nuomonę:
 
"Pastarieji metai labai pakeitė rusijos dizaino supratimą dar nesenai visuose forumuose buvo pilna photoshoperiu, web dizaino piešėjų, nuotraukų koregotojų, logotipų kūrėjų ir t.t jų amžius svyravo nuo 14 iki 40 metų, įvairiausiu sričių, išsilavinimo ir meistriškumo žmonės gauti savo užsakymą galėjei nuo 5 $ iki 1000 $ priklausė nuo kokybės įgūdžių ir laiko. Žodžiu susidarydavo vaizdas kad kiekvienas fizinis asmuo gali turėti po nuosavą asmeninį photoshop master'į, tačiau kai prireikdavo greitai kokybiškai ir nebrangiai gauti 3D modelį, vizualizaciją rusijoje free lanc'u užsiimančių žmonių kone nebuvo, o įmonės plėšė milžiniškus pinigus. Džiugu kad situacija taisosi ir jau dabar Rusijoje turime didelę rinką dirbančia konkrečiai su 3D vizualizacijomis ir už palankia kainą gali įsigyti norimą modelį, filmuką ar visą packą reikalingu detalių. Nesakau jog photoshoperiai išsisėmė ir nebėra paklausos, paklausa didelė ir ji nemažėja, be duonos jie nesedės tačiau jų broliai 3D dizaineriai rodytis viešumoje bent jau pas mus pradėjo pakankamai nesenai palyginus su photoshoperiais ir kitais art'istais."
 
Taigi vis daugiau žmonių pradeda graužti 3D grafikos meną kodėl? Pinigai nėra labai lengvi, bet paklausa ir galimybė savo modelius pardavinėti per specialiai tam sukurtus skelbimus ebay principu vilioja ne vieną, o ir kainos modelių svyruoja nuo 1 $ iki gerų 1000 $ (nepamirštame jog tą patį modelį gali nusipirkti ir 10 ir 100 žmonių per mėnesį)
 
Atsiprašau jog nuklydau į lankas nenorėjau paskayti jog tai miljoninis darbas tiesiog norėjau atrasti atsakymą kodėl 3D grafika vis labiau populiarėja manau ir mano straipsnio pasirodymas čia itakotas jog šiame forume nėra jokios papildomos temos kas akivaizdžiai parodo mažą žmonių susidomėjimą arba mažą informacijos kiekį tokiame plačiame forume.
 
Softo pasirinkimas
 
Jeigu jau nusprendėi pradėti mokytis 3D grafikos visų pirmą tam reikės programinės įrangos, programų įvairovė privers pasiklysti ne vieną, programos viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis nors rodos atlieką tokias pačias funkcijas vienos, skirasi jos ir kainomis ir svoriu ir reikalavimais kompiuteriui todėl kiekvienas turėtu rasti kažką pagal save čia trumpai apžvelgsime populiariausias programas su kuriomis yra modeliuojama.
 

http://1.bp.blogspot.com/-esrr_D6fKFU/TVzRanP5w-I/AAAAAAAACrU/2FGpagZPG94/s50/blender_logo_medium.png

 
Blender - nemokama programa skirta modeliavimui. Plačiai naudojame mažesnio maštabo įmonėse bei privačiais free lanceriais, sveria labai mažai iki 100 mb kompiuteriui reikalavimai taip par nedideli. Nors gal daugelis man nepritars ši programa tikrai nėra rojus modeliuotojui tiek savo funkcijomis tiek ir išvaizda ji nusileidžia visom likusiom modeliavimo programoms. Žinoma su ja galite išgauti ne ką mažiau negu ir su mokamu softu, tačiau sunkesniuose darbuose, didesnio maštabo projektose jausis realus skirtumas nuo mokamų programų. Nors kas dirba su šia programa jau senai įprate prie šio softo ant tiek jog vargu ar keistu į bet kurį mokamą.
 

http://community.thefoundry.co.uk/images/modo/MODO701_symbol.50.png

 
Luxury Modo - Moama programa skirta konkrečiai objektų modeliavimui. Kūrėjų planai naujajai modo 701 versijai buvo milžiniški užuomajos aplenkti net pačius rinkos grandus, deja neprigijo... Programa palyginus ne daug sverią interface'as malonus akiai, atrodo paprastas ir lengvai suprantamas, visgi pradėjus su ja dirbti jaučiasi jog kažkas ne taip... Kažko trūksta ir nors dalis žmonių ją tikrai pripažino ir pamilo kažkoks jaučiamas ribotas funkciuonalumas neleido programai išsiveržti į topą. Kolkas....
 

http://profile.ak.fbcdn.net/hprofile-ak-frc3/373022_357086086211_1334084865_q.jpg

 
Maxon Cinema 4d- Mokamas labai pajėgus softas reikalaujantis nemažo kompiuterio pajėgumo. Pasirodžius r14 ir dabar jau r15 versijai ši programa apvertė žmonių supratimą apie 3D modeliavimą tai buvo paprastesnė labai maloni akiai ir darbui programa. Internete ne vienas komentaras jog programa sukurta pačio dievo ir panašiai. Ir iš ties be proto populiari programa. Man labai patiko interface, valdymas be to begale tutorialų, tačiau asmeniškai man neprigijo.... Visgi ir pats pavadinimas sako jog programa labiau skirta animuot o ne modeliuot, nors galimybės labai plačios o ir valdyti ją galėtu net pradinukas, man kažkaip jaučiasi ties modeliavimu kažkiek ribotumo, kadangi viskas nukreipta į animacija, tačiau jeigu modeliuoti ruošiatės kino industrijai tai nuostabiausia programa saveikaujanti kartu su adobe after effect be to naujoji versija cinema 4D jau išeis iškart su Adobe after effect'u "dežutėje".
 

http://profile.ak.fbcdn.net/hprofile-ak-ash1/276697_21238962850_2089879680_q.jpg

 
Autodesk 3ds Max - labiausiai pamėgta modeliuotoju programa, tikra 3d modeliavimo veteranė, plačiausiai naudojama ir Lietuvoje. (Tiesa numanau dažniausiai laužta...) Nors programos kaina pakankamai dielė o jos interface palyginus su cinema arba modo gerokai primena sovietmetį ištikimi naudotojai niekada jos neiškeistu į jokią kitą programą. Tiesa dabartiniams naujokams ji "nelimpa", paini, sudėtinga, niuri, neaiški. Galbūt tačiau nemažai naujokų padirbėja su cinema arba kitu softu su laiku įgyję daugiau žinių apie 3D grįžta prie autodesk kurinių (3ds max, maya). Programa yra kone plačiausio panaudojimo joje yra visko, tiesa ne viskas po ranka ir prie valdymo teks įprasti.
 

http://qph.cf.quoracdn.net/main-thumb-t-12656-50-qfhyLV1XTNb5b2yVtSLSagkKzhjqaZkz.jpeg

 
Autodesk Maya - dar vienas autodesko 3D modeliavimo kurinys, kurį naudoju ir aš asmeniškai. Programa turi daug panašumų su 3ds Maxu kas yra be abejo logiška, taip pat jos tarpusavyje puikiai bendradarbiauja - exportin, importina viena į kitą, keičia formatus ir t.t Maya kaip ir pridera moteriai yra kiek tvarkingesnė ir malonesnė už maxą, tačiau tuo tarpu ir kiek kaprizingesnė, o prie jos valdymo perėjus iš kito softo dar teks įprasti, kadangi jis yra sakykim gerokai kitoks nei įprasta. Tikriausiai logiškai kyla klausimas kam autodeskui dvi 3D modeliavimo programos, atsakymas paprastas Maya buvo kuriama išskirtinai kaip unikali programa 100 % pritaikyta kurti grafiką, personažus kompiuteriniams žaidimams, jeigu pvz žaidžiate guild wars 2 tai visi veikėjai yra sukurti ir riginti (nežianu kaip lietuviškai išsireikšt... Na sukurta judėjimo galimybė) būtent su Maya programa. Kone visi žinomesnių žaidimų modeliai kur reikia detalizacijos ir nusitaikyta į didelius reikalavimus kuriami su Maya + zbrush (tačiau apie papildomus softus kitą kartą). Nors funkciju gausa žaidimams padaro mayos produkta unikalų būtent šiai sričiai, bendruoju funkcionalumu Maya neatsilieka nuo 3ds Maxo ir interjero dizaineriai ir kiti modeliuotojai taip pat maloniai naudoja Maya, tačiau pirmaja vieta modeliuotoju tope užsitvirtines 3ds max'as...
 
Tiek iš populiariausio softo ką rinksitės jūs tai Jūsų teisė, jeigu esate visiškas naujokas jums aktualiausia būtų cinema 4D su kuria labai lengvai išmoksite judinti ir koreguoti taškus, polygonus, linijas bei naudoti deformerius. O veliau jei nuspresite jog cinema 4D funkcionalumas jums netenkina galėsite peršokti prie bet kurio kito softo.
 
Todėl patarimas naudokite trial draugai nepirkite softo iškart iš kažkieno komentarų, labai gali būti jog po 30 dienų Jūs galutiniai apsipresite atsisveikinti su pasirinkta programa.
 
Jei pirkti nesinori žinoma belieka blenderis ir nepagalvokite iš mano progrmaų pristatymų jog viena yra pranašesnė prieš kitą nėra tobulo softo yra kreivos ir yra meistriškos rankos, ir protingai mąstanti galva :).
 
Atsisiunčiau, nuo ko pradėti?
 
Taigi jeigu pasirinkote jums labiausiai patinkanti softą laikas pradėti mokytis. 3D modeliavime kaip ir beveik bet kurioje IT sferoje sėkmingam darbui, pripažinimui, ir geram uždarbiui tiek Lietuvoje tiek užsienyje (įpač užsienyje) tikrai nereikia diplomo, tačiau graužti šį mokslą turite net labiau negu universitete tiek praktika tiek ir teoriją jeigu norite išgauti maksimumą.
 
Na bet pradžiai naudokites youtube arba vimeo talpyklomis ten anglu, rusų kalba pamėginkite paieškoti kažko panšaus kaip "įvadas į <pasirinkto softo pavadinimas>" ten jūs supažindins su interface'u, paaiškins kas yra vertex, polygons, edge's kada kuris naudojamas, kuo skirasi extrude nuo bevel ir daug daug naudingų dalykų. Kai nuspresite jog programos interface jums aiškus, ir jau iš savo kūbo galite sukurti bent jau kėdutę arba kažkaip gražiai apdirbti pradinę figurą jums reikės įgūdžių ties konkrečiais projektais. Nesvarbu į kokią sritį jūs nusitaikėte žaidimų grafikos kurimas, interjero dizainas, reklamos ........... jums svarbu peržiūrėti bet kokių objetų arba projektu step by step tutorialus, ir ne tik peržiūrinėt bet ir atkartoti bei suprasti kodėl video kurėjas naudojo būtent vieną o ne kitą metodą, ateityje netgi pradėsite ižvelgti kai kurių tutorialų kurėjų daromas klaidas, atrasite lengvesnius būdus įgyvendinti savo įdėjas. Taigi tokio pobūdžio svetainių labai daug! Kelios iš jų visiškiems tinginiams:
 
http://cg.tutsplus.com/ (tutorialiai visiems softams pagal kategorijas)
http://vimeo.com/channels/bestofc4d/videos (jeigu pasirinkote dirbti su cinema 4D jums daugiau nieko nereikia tik šio nuolat atnaujinamo kanalo)
http://videotuts.ru/ (tinklapis visiems softams, rusu kalba. Tutorialiai daugumoje angliški, torentai linkai į video, galimybė žiūrėti online)
http://www.3dshka.ru/ (Tinklapis rusų kalba, bet tutorialai pagrinde angliški (pasitaiko arabiški tiesiog išjunkite tuo atveju garsą :) ) taip pat nemažai tutorialu visiems softams bet šitą svetainę naudokites extra atveju jeigu jaučiate jog kažko konkretaus truksta paskutine viltis gali būti rasti tai čia, tačiau įprastai ne visi tutorialai kokybiški o ir pats tinklapis nepatogus.
google.com (daugiau nei 100 kitų tokio pobūdžio tinklapių :) )
 
Hobis -> Papildomos pajamos -> Pagrindinis pelno šaltinis
 
Būtent taip ir ne kitaip skirstoma karjera šioje srityje (kiap ir daugelyje IT sričių).
 
Taigi jūs jau gerai žaįstate softą su kuriuo dirbate, nesunkiai įgyvendinat paprastus darbus ir talpinate jos galerijoje ar rodote draugams. Laikas susimastyti ar neatėjo laikas papildomai užsidirbti iš šios srities, visada malonu kai hobis tampa verslu, o šiuo metu tai labiau nei įgyvendinama. 3D grafika jau tampa šiokiu tokiu standartu reklamoje ir dizaine, nekalbant apie kitas 3D šakas tas pats interjero dizainas, žaidimai, klipai, intro, animaciniai filmukai. Šiame skyriuje aptarsime kaip galima užsidirbti 3D dizaineriui.
 
Freelance (laisvai samdomas, nuotolinis darbuotojas)
 
Jeigu jūs turite jau daugiau nei keletas darbų savo pristatymui susikurti, galite bandyti užsidirbti iš pavienių užsakymų freelance biržose ir forumuose. Taip pat nemažai užsakovų darbuotojų ieško per tam tikrus freelance katalogus todėl nemaža tikimybė jog jie pasirinks jus. Tiesa naujokui tokiuose svetainėse yra sudetingiau reikia gerų atsiliepimų gero savęs pateikimo daug pavyzdžių, pradėti galima nuo nemokamos pagalbos žmonėms kas leis susirinkti atsiliepimus bei darbų pavyzdžius jeigu neturėjote jų iki šiol.
 
Kokius gi užsakymus jūs gausite?
Dažniausiai 3D modeliuotojai šiuo metu samdomi architektūrai, tai yra tiek pastato modeliavimui tiek ir interjero dizainui, nemažai samdomi reklamoms, bei pavienių objektų kurimui, tai gali būt įvairiausi daiktai nuo butelio, arba miltų įpakavimo iki automobilio.
 
Dažnai ieškomi modeliuotojai kurti personažus (žmonės, gyvūnus, robotus...) žaidimams ir animacijai. Nors darbas yra labai gerai apmokamas jis yra pakankamai sudetingas ir čia be dideliu žinių naujokui sunku gauti tokį užsakymą, o ir stebuklingu būdu gavus vargu ar pavyks įgyvendinti, įpač per nurodyta laiką.
 
Vis labiau populiarėja web puslapių dizaino 3D detalių vizualizaciją, tai gali būti logotipai , gražus fonai ir t.t
 
Kiek rečiau pasipuola užsakymai su prašymų realizuoti animaciją filmuke arba reklamoje tai yra judantis personažai, tam tikras veiksmas arba veiskmų atlikimas pagal scenarijų. Nors šie užsakymai atima daug laiko jie yra kone geriausiai apmokami, tačiau pasipuola itin retai nes dažniausiai įmonės turi savo animacijos specialistus jeigu jau dirba su filmukais.
 
Fotobankai Papildomas šaltinis iš nereikalingų darbų
 
Kaip ir fotografai kelia savo nuotraukas į fotobankus taip ir 3D dizaineriai kelia savuosius kurinius, tiesa ne pačius modelius, dabar jau yra net atskirta niša 3D modeliams pardavinėti svetainės panašios į ebay kur įkeliate darbą užvardinate kainą žmogus nusiperka iškart tiesiogiai per svetainę atsisiunčią, įmonė jums nuskaito tam tikrą procentą mokeščių už darbo laikimą ir pardavimą o jūs gaunate pinigus.
 
Tokio uždarbio privalumai: Pasyvios pajamos - galimybę modelį parduoti daugiau nei vieną ar dešimt kartų, galimybė patalpinti visus kokybiškus darbus kuriuos darete tačiau niekur nepanaudojote.
 
Minusai: Jeigu jūsų modeliai yra iš tos srities kuri šiam laiko tarpui nėra paklausi jis gali prastovėti ir metus už 1 $ ir niekas jo nenusipirks.
 
Kaip atsirinkti sritį? Tiesiog apsidairyti kas šiuo metu aktualu žmonėms kuriant na pvz reklamas? Kokių modelių jiems gali prireikti kuriant projektą ar reklamą. (didžiausia paklausa šiuo metu turi pinigų modeliai, monetos, 3d diagramos ir t.t.t) Neapsiribokite viena sritimi tiesiog dairykites aplink, paklausa matoma akivaizdžiai, internete, televizijoje, plakatuose VISUR!
 
Tiesa norint užsiregistruoti ir talpinti darbus tokio pobūdžio svetainėje jums teks ne tik patvirtinti savo tapatybę bet ir atsiūsti darbų pavyzdžius arba net (kai kur) atlikti adminų paskirtą paprastą 3d užduotį, dažniausiai 24 valandų bėgyje jie patikrina ar failas yra tvarkingas ar darbas atliktas gerai ir tuomet patvirtina jūs kaip pardavėją.
 
be to kadangi užsiminiau įpraskite visus objektus grupuoti tvarkingai, vadinti tvarkingai, viską laikyti savo vietose, kadangi didelė tikimybė jog jūsų nupirktą modelį kažkas redaguos pvz diametrą, poligonų skaičių, tuo atveju jeigu jūsų failai neužvadinti ir išmėtiti po visą programą, o matavimo vienetai nesucentruoti ir nėra Freez'u tokį darbą redaguoti gali pasirodyti tikra katastrofa tuomet jau neigiamas atsiliepimas garantuotas. Daug svarbiau ne pačio darbo detalizacija kiek tvarkingas jos atlikimas. Kai pirma kartą atsivertus asmuo puikiai supras kur yra automobilio kairys ratas, kurs sparnas o kur durelių rankeną, tokie modeliuotojai yra labai vertinami ir net naujokai gauna gerokai geresnių užsakymų.
 
Darbas studijoje
 
Gauti gerai apmokamą darbą rimtoje 3D studijoje (nesvarbu ar tai žaidimų kompanija ar filmukų ar baldų...) yra nelengva, taikytis be abejo reikėtu į užsienį, čia viskas ateina savaime dažniausiai studijos jums net ieškoti nereikės dirbkite freelance, fotobankuose, 3Dbankuose ir dalyvaukite įvairioje 3D veikloje turėkite galeriją pvz deviantart'e ir kai jūsų darbai jau bus perkami vos įkėlus o užsakovai drąsiai kreipsis į jūs užsakymų, studija jus pati susiras.
 
Žodžiai pabaigai
Dėkuj už dėmesį kam įdomu tikiuosi perskaitė ir įvertino, mano tikslas buvo supažindinti Jūs su 3D grafika paaiškinti koks softas naudojamas bei kaip hobi paversti pinigais. Tai basic buvo skirtas tiems kurie norėtu pradėti modeliuoti tačiau nežino nuo ko pradėti arba tiems jauniausiems uždarbio lankytojams kurie dar nežino kur save realizuoti ir klausia kur investuoti 50 litų. Investuokite į premium acc tutorialų tos srities kuri jums patinka arba nusipirkite gerą knyga :) ir su laiku jums būtinai ateis pinigai. Kitaip sakant jeigu ilgai trankyti galvą į sieną vieną dieną tu atsibusi ir pamatysi kad ten yra duris :) Todėl linkiu užsisipirimo ir sėkmės!
 
Pabaigai norėčiau tik keliais žodžiais užsiminti apie sąžiningo darbo taisyklę. Su 3D modeliais sukčiauti kartais atrodo dar lengviau negu bet kurioje kitoje IT sferoje. Aš nepasakosiu kaip tai daroma tačiau būkite žmogiški jeigu įmatės darbo atlikite jį kruopščiai, nevilkinkite termino be priežasties, klausykite kliento poreikių ir nesukčiaukite tam tikrais būdais tiek frelance tiek ir 3dBanke, reputacija susigadinti greita jos atsistatyti beveik neįmanomą jeigu rimtai dirbsite su 3D sfera pagalvokite ar nusukčiauti 100 $ jums atpirks blogą reputaciją ilgiems metams :)
 
Tai tiek sėkmės kas pradės modeliuoti kažką aptarti galite plačiau po tema PM maloniai pasišnekėsiu šiom temom. Labiau patyrusiu modeliuotoju išklausysiu patarimų :)pats su modeliais dirbu ne per daug ilgai tačiau stengiuosi ir gilinuosi į teoriją.
 
Jeigu kreipiates su klausimais iškart noriu pranešti. Cinema 4D - programa kurios žinau valdymą tačiau nenutuokiu kaip sukurti sudėtinga projektą. Galiu paaiškinti tik basic. Maya - programa su kuria atlieku 90 % darbų pačių sudetingiausių klausimų galių neatsakyti tačiau kaip sukurti paprastą personažą arba automobilį patart galių.
P.s pelno nesiekiu tai ne reklama patarsiu kuo galėsiu bet atsiminkit aš ne vaikščiojantis tutorialas aš negaliu turėti atsakymus į visus klausimus įpač su tokiom programom kaip 3ds max, modo, blenderis (blenderio išvis nemoku) aš tik galiu padėt sukurt, patart bet ne paaiškinti viską step by step. Tutorialai nurodyti aukščiau!!!! Pradėkite nuo krepšinio kamuolio baikite viso buto vizualizaciją, arba lenktyninių automobilių paku. Iki :) ATSIPRAŠAU DĖL GRAMATIKOS!
 
P.s prieš kelias sav kūriau temą kokį softą pasiūlytumėt 3D naujokui deja tema gavo vos vieną atsakymą todėl sunku komentuoti.
 

http://www.part.lt/img/265410ee1d4991f0e1fb5934b6d7ce5a494.jpg

 
Vienas iš paprastų darbų, nemokamai dovanotas draugui modelis pirmam bandymui programuoti 3D žaidimą. Modelis turintis daug poligonų (p.s kas nežino tai blogai o ne gerai :D ) neteksturuotas, ir taip ir nepadarytas judantis... Galbūt kitą mėn atsiras daugiau laisvo laiko įkelsiu sumodeliuota sportinį automobilį arba kambario vizualizaciją. :) Dar sugalvosiu ką norėsiu sumodeliuoti

Ideja: sukurti tinklapi keliaujantiems zmonems kurie tuo paciu nori padirbeti ir taip sutaupyti pinigu savo kelionei ar seip padeti zmonems kuriems reikia darbo pagalbos. Zmones susikurtu savo profili panasiai kaip couchsurfing tik atsiliepimai butu is darbdaviu pas kuriuos jie dirbo. taip butu renkamos rekomendacijos ir pasitikejimas todel sie zmones neturetu problemu isidarbinti. darbai butu tokie kuriuos gali atlikti visi, nereikalaujantys specifiniu ziniu ar igudziu. taip butu galima netgi keliauti visa gyvenima haha :)) ideja pradedu igivendinti pats leisdamas i tokia kelione ir sudarinedamas sutartis su darbdaviais :)

Motyvacijos stoka kartais būna ir dėl mokytojo kaltės. Tiesiog nepateikiama argumentų kam tau tai. Kad reikalinga egzaminui nėra argumentas. Nežiūrėk į skaitymą kaip į prievolę - žiūrėk kaip į malonumą. Juk žiūri filmus - juose intriga, veiksmas, atomazga. Tas pats ir su knyga. Jose yra veiksmas, yra istorija į kurią verta įsigilinti. jei mokykloje norisi galvą daužyti į stalą, gal klasė nevedinama? Tai turi įtakos, nes kuomet nėra pakankamai oro, smegenys atsisako dirbti tokį darbą kaip aukštosios matematikos lygčių sprendimas ir Hamleto skaitymas. Man traukinyje visada taip būna, po trečios National Geography straipsnio pastraipos užmiegu.
 
Beje, nežinau kokio tipo esi jaunuolis. Ar toks kur didžiuojasi snukius daužydamas ar intelektualus :) Jei pastarasis, turėk omenyje, jog skaitymas gerokai praplečia akiratį ir netgi leidžia prisidėti prie merginų kabinimo. Merginoms patinka protingi vyrukai. Įsivaizduok susirandi klapsinčiom akytėm blondinę, pacituoji Hamletą, Dostojevskį, o jos galvoje užsižiebia lemputė "ėė, o jis protingas, daug pasieks, reikia kabinti" :) Nu žodžiu, supratai :)
 
Šiaip, literatūrą mokykloje skaityti patiko. Nesuprasdavau tik interpretacijų. Kokio velnio nagrinėti, ką autorius užšifravo į kūrinio paveikslą įpaišęs mėlynas užuolaidas. Prie ko čia šaltis, vienatvė ir pan? Jam tiesiog patiko jo bute esančios mėlynos užuolaidos :)

O cia yra diskusiju forumas, kur as priestarauju tavo nuomonei. Jei tu laimesi 5000$ ir sustosi - tai nereiks kad kitas laimes 5000$ , o pralaimes 10000$ kad nesustojo.
Kai irodysi kad 36 kamuoliukai yra daugiau uz 37 tada - as sutiksiu su tavo nuomone.
 
O kam as cia rasau - tiesiog gal kas pamatys mano si posta ir neprasilos bent vienas zmogus.

Kai pradėsi žaisti ir tikrų pinigų, tada dar kartą parašyk, savo "sėkmės istoriją".

Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
 
 
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima.
Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti.
Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio.,
Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti.
Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.

koki gps tracking device reik siust, ziuret kur pradingsta :D

koki gps tracking device reik siust, ziuret kur pradingsta :D

Keletas Warren Buffet citatų. Man asmeniškai labai patiko :)
 
- Apie pajamas: Nepasitikėk tik vienu pajamų šaltiniu. Susikurk mažiausiai du.
- Apie išlaidavimą: Jei perki daiktus, kurių tau nereikia, tuoj teks pardavinėti tuos, kurių reikia.
- Apie taupymą: Taupyti reikia ne tai, kas liko neišleista. Leisti reikia tai, kas liko nuo taupymo.
- Apie rizikavimą: Nematuok upės gylio abiem kojomis.
- Apie lūkesčius: Sąžiningumas yra labai brangi savybė. Nesitikėk jo iš pigių žmonių.
- Apie vaikus: Vaikams reikia duoti tiek, kad jie galėtu daryti bet ką, bet ne tiek, kad galėtu nebedaryti nieko.

koki gps tracking device reik siust, ziuret kur pradingsta :D

Neskaičiau nieko, bet tie sausainiai atrodo skaniai

deleted

Visko neskaičiau, tik užkliuvo "Nelaikyti grynųjų <...> Visiems puikiai žinomas faktas, kad virtualus pinigai išleidžiami lėčiau <...>" . Ta prasme - rimtai? Tai gal čia man vienam (ir mano aplinkos žmoėms) virtualūs išsileidžia daug greičiau? Tu jų nematai, visur atsiskaitinėji kortele, negalvodamas apie likutį ir tik bac - pinigų nėra. O matydamas grynuosius tu juos vis tiek labiau kontroliuoji ir realiai matai kiek turi. Nebent kažką ne taip supratau.

Ne manęs klausė, bet pasireikšiu. Šią vasarą taip pat praleidau užsienyje. Mano vasaros uždarbis buvo beveik lygus visoms išlaidoms, tad pliuso liko dar mažiau. Ir visai dėl to nesigailiu ir į šią vasarą žvelgiu su nostalgija. Dėl sutiktų naujų žmonių, pamatyto kaip gyvena žmonės svetur, ir kitų kvailų nutikimų. O ir grįžęs namo, pastebėjau, kad atsikračiau kelių kompleksų, minčių "o ką pagalvos kiti" ir pan. Tad asmeniškai man, ši vasara buvo naudinga, nors ir ne pinigine forma. Tad bent kartą vykti - verta, kad ir milijonų neparaiveši. Negi smagiau yra dar vieną eilinę vasarą sėdėti namie pūvant prie kompiuterio/prisigerti prie vandens telkinio/išsikepti pirtyje ir pan.?

Sveiki,
 
Pristatau pirmąją savo fotomanipuliaciją. Paprastai tuo neužsiimu, tačiau noras pabandyti kankino jau senai :)
 
Ačiū už nuomones :)
 
http://www.rytise.deviantart.com/art/Attempt-1-408461757
 
(norėdami peržiūrėti spauskite ant nuotraukos)

Papildyta :)

Papildyta :)

skaitant tuos uzsienietiskus nuotykius man vienas klausimas pastoviai susisuka ant liezuvio: niekas niekada nemini kad reikia praeit medicinini, kaip pas mus, kai nori bet kur darbintis eini i poliklinika bent minimaliai patikrina vistiek kad ne koks tuberkuliozininkas ar kas, o ten kaip? prie maisto visgi kaip ne kaip :)

Manau besimokantiems tikrai pravers.
 
Pilną sąrašą rasite ČIA
 
SLENGAS
http://slangcity.com/
http://cockneyrhymingslang.co.uk/
http://urbandictionary.com/
 
ANGLŲ PATARLIŲ ŽODYNAI
http://quotations.me.uk/famous-proverbs
http://syvum.com/proverbs
 
ILIUSTRUOTI ŽODYNAI
http://visual.merriam-webster.com/
http://infovisual.info/
http://pdictionary.com/
 
Šaltinis: Mes rašome

Aš kai nežinau kokio žodžio, tai tiesiog į Google įvedu "žodis meaning". Pavyzdžiui - dog meaning, ir tada iškarto rodo lentelę su visomis reikšmėmis. O jeigu vistiek nesuprantu, tiesiog paspaudžiu ant Images ir tada matau nuotraukas/paveikslėlius.

Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
 

 
Pradžia
 
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
 
 
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
 
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!



 

Darbas
 
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
 
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.





Darbo ypatumai
 

Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
 
Laisvalaikis
 
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
 
 

 
 
 
Naktinis gyvenimas
 
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
 
Buitis ir kaimynai
 
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
 
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
 
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
 
 

 
 
Oras, žmonės, šalis.
 
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
 
 







 
 
Lietuviškas maistas
 
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
 
 
 

 
 
Radiniai
 
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
 
 



Nuotykiai
 
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
 
Pabaiga
 
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas kavinėje
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube

Internete yra daug aukštos kokybės online kursų, kurie yra prieinami visiškai nemokamai. Šie internetinio bumo laikai rodo, kad kiekvienas turintis internetą gali gauti pasaulinio lygio švietimą neišeinant iš namų.
 
Tad kur internete išmokti Italų kalbą?
 
http://bbc.co.uk/languages/italian – BBC online kursai
 
http://audiblelanguages.com/learn-italian – nemokamos audiopamokos ir patarimai besimokantiems italų kalbos
 
http://oneworlditaliano.com/english/italian/italian-course-free-online.htm – 37 nemokamos pamokos, žodynai, testai ir kita medžiaga
 
http://italianpod101.com – daug galimybių turinti bendrija, praktinė medžiaga, forumai ir programėlės skirtos mobiliems telefonams
 
http://babelnation.com/italian – nemokamos pamokos, testai, užduotys, diskusijos ir papildoma medžiaga
 
http://elanguageschool.net/italian – gramatika, video ir žodynas
 
http://iluss.it – čia galite sužinoti savo žinių lygį ir norint užsirašyti į mokamus kursus
 
http://zapitalian.com – labai daug audiofailų, tame tarpe dainos ir tekstų vertimas
 
http://allysatis.org/ficheeleve/eleve.php?lang=27&langaff=3 – kursai tiems, kurie nori greitai išmokti kalbėti ir suprasti Italų kalbą
 
Šaltinis: Mes rašome