puchis

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

www.sena.lt ten rasi

Vaikigalis Slavikas siaucia:
 
PM Acelouff
 
Šiandien, 01:11
Už žodžius visi atsako.
 
 
SKYPE
 
[01:18:58] k: Sveiki www.geimeris.lt, norėčiau pridėti jus į kontaktų sąrašą. k
[04:44:51] *** www.geimeris.lt has shared contact details with k. ***
[13:17:45] www.geimeris.lt: Sveiki
[15:36:37] k: ?
[15:36:51] www.geimeris.lt: Pridejot vakar kontaktus.
[15:37:45 | Removed 15:37:54] k: Sužlugdysiu tavo verslą, sek forumus. (This message has been removed.)
[15:38:07] www.geimeris.lt: Sekmes :)
[15:38:48] k: Esi labai raštingas, kaip pats teigi. Nuo kada sėkmės rašoma be taškų?
[15:39:06] www.geimeris.lt: Ir?
[15:39:37] www.geimeris.lt: Jeigu nori pasikalgeti skambink i paguodos linija.
[15:39:57] k: Taisai kitų kalbą, kritikuoji, bet pats darai klaidas.
[15:40:04] k: pasikalgeti?
[15:40:04] www.geimeris.lt: Ir?
[15:40:18] k: Taisyk klaidas
[15:40:24] www.geimeris.lt: Nevadovauk
[15:41:14] www.geimeris.lt: Dar kazko noresit ar jau galiu uzdaryti sita langa?
[15:41:15] k: Prastą įvaizdį sudarai potencialiem klientam rašydamas su daug klaidų.
[15:42:15] www.geimeris.lt: Dar patarimu bus?
[15:44:49] k: Ką tu bandai pasiekti neigdamas visus mano pranešimus uždarbis.lt?
[15:45:40] k: Paprastas subynės laižymas ar tiesiog neapykanta dėl liūdno gyvenimo?
[15:45:59] www.geimeris.lt: subYnės :D
[15:46:16] www.geimeris.lt: ir dar cia postringauji...
[15:46:27] www.geimeris.lt: slavikas
[15:46:37] www.geimeris.lt: paziurek ka apie tavo postus kiti mano
[15:47:41] k: Man nesvarbi kitų nuomonė
[15:47:43] k: :)
[15:47:58] www.geimeris.lt: tai ko cia rasineji ir klausineji jei nuomone nesvarbi?
[15:48:05] k: Dėl įdomumo
[15:48:06] k: :)
[15:51:04] k: Jeigu taip myli europos sąjunga, galėsi žigiuoti prie upės
 
 
Temos autorius "protingesnis" uz penktoka. Ir dar jie nori lengvesniu egzaminu...

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Kažkoks iškrypęs tavo požiūris į pliusus šiame forume. Jau kelintą tavo pranešimą matau, kad kaltini žmones, kurie aktyviai bendrauja forume, dalinasi įdomia rasta informacija internete ar šiaip išsipasakoja savo istoriją, sukurdami temą forume. Aš nesuprantu, ar čia kažkokia pavydo forma pasireiškia, kad savo (ne)naudingais ar (ne)įdomiais pranešimais negali surinkti tų kelių reputacijos taškų?
 
 
O jeigu į temą, tai tikrai labai būtų įdomu išgyventi bent panašią situaciją ir atsirinkti tikrus draugus, kurie padės ne tik tada, kai tau gerai :)
 
 
 
 
 
 
 
 

Sveiki, norėčiau išgirsti nuomonių, kritikos dėl piešinių. Piešiu realiai apie pusantru metų su kompiuteriu, o ranka, tai visą gyvenimėlį :)).
 

Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
 
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
 
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
 
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Ar aš ginčijuosi, kad serveris yra blogai, jis gali būti nulaužtas ir taip toliau? Kad yra totali nesąmonė (kaip pats įvardiji) portabilume?
 
Ši tema skirta paprastiesiems mirtingiesiems, kurie negali įsiminti 10 slaptažodžių, kuriems nepatogu kiekvieną kartą jungtis prie Winscp, Thunderbird, IV, FTP kas kart įvedinėjant slaptažodžius. Kas neturi pinigų/išteklių laikyti papildomo serverio ar neturi mega turbo super USB'os with encrypted hardware.
Skirta tiems, kurie daug keliauja ir turi sunkų kompiuterį ir negali jo nešiotis visur ir visada. Žmonėms, kurie nenori į draugo/tėvų/panelės/vyro/vaiko/giminaičio/katės kompiuterį įrašinėti JIEMS nereikalingų programų. Tokiems, kurie turi apie 10 emailų ir, kuriems po audringo vakarėlio atsibudus nėra nešiojamo kompiuterio šalia, o reikia atrašyti į tūkstančius emailų, taigi paprasčiau atverti vieną programą, kur viskas suvesta :)
 
Tikiuosi dabar aiškiai išdėsčiau savo koncepsiją. Peace :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Sugalvojau sukurti naują temą kurioja būtų talpinamos nuorodos, miniatiūros, ar šiaip pamąstymai, kurie leistų uždarbiečiams keliauti pigiau. Visi kas keliauja žino, kad viešbutį geriausia užsakinėti savarankiškai, todėl labiau akcentuosiu skrydžių pasiūlymus. Norėčiau, kad ir kiti palaikytų temą ,jei ką nors vertingo surastų.
Šiuo metu suradau KLM super kainas į Rio de Janeiro rugsėjo mėnesį. Pirmyn/atgal iš Hamburgo tik už 562 eurų. Kaip į Rio tai tikrai labai pigu. Nes Rio De Janeiro yra ganėtinai nutoles nuo EU, net Brazilijos mastais, todėl bilietai į ten tradiciškai labai brangūs. Net pačioje Brazilijoje aš norėjau skristi iš Natalo į Rio man paskaičiavo 400 eur, pirmyn /atgal.

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Lryto duomenimis nesiremiu, nes lryto, delfi etc. žurnalistai dažnai "pjauna grybus", ypač kai apie skaičius rašo.
 
Remiuosi verslo žinių lentele (kuri pateikta pranešime). "Verslo žiniose" kažkaip nesu pastebėjęs "grybų pjovimo", tad patikimas šaltinis.
 
 
Ir beje. O tai kuo tu remiesi? Teigdamas jog projektas MIRĘS? Tuo, kad tu, tavo draugas, brolis ir bendradarbis ten nesilanko, reiškia-nieks nesilanko ir nepalieka ten savo pinigų? Ar kažkokiu mistiniu šeštuoju pojūčiu nustatai kad projekto pajamos mažėja o ne didėja?

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)