KGBkid

Pirmiausiai iškelčiau klausimą: ar tobulėjimas visada reiškia sėkmę, t.y. tobulėjimas = sėkmė?
Mano manymu daugumai sekmė yra tik atsitiktinumo reiškinys. Kuris karts nuo karto pradžiugina mus. Tačiau suskubsite sakyti, kad yra ir tokių personų, kurie nuolatos nusineša honorarus, sėkmingai kyla karjeros laiptais, gauna tai ko nori ir t.t. O kitas verčiasi kuliais per galvą, kremta mokslus, bet rezultatai vistiek blogi, neturi to ką turi kitas, kuriam sekasi (pirminiam mano aprašytui variantui), nors dirba daug ir negailėdamas jėgų. Atsakymas (mano nuomonė) būtų toks: jei tau nesiseka taip kaip kitam, tai susimąstyk ir pagalvok ar eini teisingu keliu. Jei tas kelias ne tavo - tikslo niekada nepasieksi, nes klaidžiosi nepažįstamame kelyje, o galutinis tikslas kelio gale (tobulėjimo lubos) atrodys labai toli. Radęs savo kelią eisi tieisiai ir užtikrintai nesisukinėdamas ir neklaidžiodamas, todėl ir savo tikslą (lubas) pasieksi greičiau. Taigi, paradoksalu, tačiau laimingesnis, ar sėkmė šypsosis tam, kurio tikslas arba tobulėjimo lubos bus žemiausiai, nes jis greičiausiai finišuos ir pasieks tas lubas (galutinį tikslą). Dar papraščiau skambėtų taip: reikia suprasti kur turi tobulėti ir dėl ko, o ne tobulėti tik tam, kad ale kažkada taptum tobulas. Tobūlų nebūna.
 
Tikiuosi, kad bus supratosių mano mintį, nes kartais lieku nesuprastas.

Nuostabi citata! Buvau pamiršęs. :)

Pirmiausiai iškelčiau klausimą: ar tobulėjimas visada reiškia sėkmę, t.y. tobulėjimas = sėkmė?
Mano manymu daugumai sekmė yra tik atsitiktinumo reiškinys. Kuris karts nuo karto pradžiugina mus. Tačiau suskubsite sakyti, kad yra ir tokių personų, kurie nuolatos nusineša honorarus, sėkmingai kyla karjeros laiptais, gauna tai ko nori ir t.t. O kitas verčiasi kuliais per galvą, kremta mokslus, bet rezultatai vistiek blogi, neturi to ką turi kitas, kuriam sekasi (pirminiam mano aprašytui variantui), nors dirba daug ir negailėdamas jėgų. Atsakymas (mano nuomonė) būtų toks: jei tau nesiseka taip kaip kitam, tai susimąstyk ir pagalvok ar eini teisingu keliu. Jei tas kelias ne tavo - tikslo niekada nepasieksi, nes klaidžiosi nepažįstamame kelyje, o galutinis tikslas kelio gale (tobulėjimo lubos) atrodys labai toli. Radęs savo kelią eisi tieisiai ir užtikrintai nesisukinėdamas ir neklaidžiodamas, todėl ir savo tikslą (lubas) pasieksi greičiau. Taigi, paradoksalu, tačiau laimingesnis, ar sėkmė šypsosis tam, kurio tikslas arba tobulėjimo lubos bus žemiausiai, nes jis greičiausiai finišuos ir pasieks tas lubas (galutinį tikslą). Dar papraščiau skambėtų taip: reikia suprasti kur turi tobulėti ir dėl ko, o ne tobulėti tik tam, kad ale kažkada taptum tobulas. Tobūlų nebūna.
 
Tikiuosi, kad bus supratosių mano mintį, nes kartais lieku nesuprastas.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Dauguma klaidingai darot, jog tą, Prienuose įvykusios tragedijos modelį taikote sau. Jei man taip būtų...Aš tai taip daryčiau... Pasakyčiau tam ir anam... Į nosį užkabinčiau... Žiūrite į tai savo akimis, tačiau net nepagalvojate, jog tie žmonės, kurie nusižudo mato viską kitaip. Įsivaizduojat kaip jaudinatės prieš tai, kai reikia kalbėti auditorijoje? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių? Tą patį jaučia ir tie, iš kurių yra tyčiojamasi. Tik baimė, jaudulis 4x didesni. Uždarumas yra uždarumas ir jei žmogus nenorės jo pralaužti, tai nepralauš niekas, nei tėvai, nei psichologai, nei draugai.
 
Žinoma, dabar sunkmetis, o žinant tai, kad Lietuvoje ir taip niekada nebuvo geros situacijos, tačiau... Principas būtų toks, jog kiekvienais metais, mokslo metų pradžioje ir pusmečio gale visoms klasėms turėtų būti duodamos anketos, kurios skirtos nustatyti patyčias kenčiančių žmonių procentą. (Anketos anonimiškos). Anketų pagalba suteikta informacija būtų kiek platesnė, taikant psichologijos žinias, pateikiant tam tikrus klausimus, galima išsiaiškinti patyčių modelius, jų sunkumą ir t.t. Švietimo ir mokslo ministerijoje reikėtų priimti nuo kelių % patyčių atvejų yra skiriama speciali komisija, kuri klasės darbą stebės dvi savaitės (psichologai, soc.pedagogai ir t.t.) Kiekvieną stumtelėjimą, pasakymą jie fiksuotų, o to pasekoje tokius erelius galima būtų išmesti iš mokyklos ir ištremti spec. mokyklas. Sakysit, kad sėdint tai komisijai susitupės visi. Nė velnio! Tokie ereliai galbūt iškentės 1-2 dienas, bet pamiršę, kad yra stebimi tikrai iškrės kokią nesąmonė. Sutinku, kad smagiau yra kai mokykla yra kaip mokykla, o ne kaip kalėjimas su prižiūrėtojais, bet ČIA LIETUVA. Kokie mes kitiems būnam, tokie ir mums būna. Nugalėkit savo ego ir užstokit silpnuosius, užtarkit - galbūt tai išgelbės jų gyvenimą. Negalvokit apie tai ką kiti pagalvos ir t.t., juk JŪS esate mąstantis žmogus, jus sugebate kalbėti, todėl Jums lengviau išsisukti, nei tam, kuris kenčia... Padarykit gerą darbą ir jausitės patys geriau, o gyvenimas tokių žmonių nepraleidžia. Patikėkit sulauksit gero atpildo.

Yra taip, kaip yra. Kuo naršyklė populiaresnė, tuo labiau reikia bijoti, savo paties saugumo. Desningas dalykas yra, jog visų dėmesys skiriamas populiariausiems! Kažkada IE buvo klaidų maišas, nes ji buvo plačiausiai naudojama. Kuo didesnis dėmesys naršyklei, tuo daugiau pažeidžiamumų joje randama. Veliau "FireFox" šovė į priekį, o to pasekoje visų dėmesys atiteko "liepsnojančiai laputei". Atrandamų pažeidžiamumų galbūt ir daugiau, tačiau jei reguliariai yra išleidžiami atnaujinamai, tuomet problemos nematau.
 
Aš naudoju "Operą" ir esu patenkintas.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.

Iš BLOG'o neuždirbsi. Kurk BLOG'ą ne tam, kad iš jo uždirbtum, o tam, kad parodytum Lietuvai save, ką sugebi ir ką moki. Ieškok savo nišos, o ją atradęs - realizuok! Galbūt, atsiras žmogus, kuriam tu idealiai tiksi ir patiksi, kuris suteiks tau progą užsidirbti.