val_das

Kuris auto yra geriausias ? Audi, Volvo, BMW, Toyota ?
 

Kuris auto yra geriausias ? Audi, Volvo, BMW, Toyota ?
 

Kuris auto yra geriausias ? Audi, Volvo, BMW, Toyota ?
 

Turint nedaug pinigų, manau geriausia užsiimti arba kažkokių paslaugų teikimu srityje, kurioje pats esi specialistas ir pinigus gali išleist pvz. darbo irangai ir patalpu nuomai ...
Arba išleidi kažkokių medžiagų užsipirkimui ir gamini kažkokį, kad ir nedideli produktą ir pardavinėji su kažkokia pridėtine verte ...pvz. perki mediena, dažus ir gamini nestandartines kėdes ir t.t.
 
Nedidelio verslo idejos:
Dviračių remonto dirbtuvėlės.
Minkštų baldų apvilkimas.
 
Ir panašiai ...

Turint nedaug pinigų, manau geriausia užsiimti arba kažkokių paslaugų teikimu srityje, kurioje pats esi specialistas ir pinigus gali išleist pvz. darbo irangai ir patalpu nuomai ...
Arba išleidi kažkokių medžiagų užsipirkimui ir gamini kažkokį, kad ir nedideli produktą ir pardavinėji su kažkokia pridėtine verte ...pvz. perki mediena, dažus ir gamini nestandartines kėdes ir t.t.
 
Nedidelio verslo idejos:
Dviračių remonto dirbtuvėlės.
Minkštų baldų apvilkimas.
 
Ir panašiai ...

Intel® Core™ I3-4130 procesorius 3.4 Ghz; operatyvioji atmintis 4GB DDR3; kietasis diskas 500GB; Intel® HD graphics 4400, DVD-RW; FLASH kortelių skaitytuvas, USB3.0
 
 
Kaina - 949 Lt.
 
http://www.skytech.lt/akskysmartr24-asmeninio-kompiuterio-komplektas-sky-smart-intel-core-i34130-proce-p-166825.html

Nusprendžiau su Uždarbio auditorija pasidalinti savo straipsniu (originalas čia) apie efektyvų bendravimą su klientais. Pats esu tinklalapių kūrėjas, bet manau, kad šios tiesos gali būti pritaikomos daugeliui freelance tipo profesijų.
 
* * * * *
 
Bendravimas yra neatsiejamas bet kokio projekto procesas – dažnai ne mažiau svarbus, negu realus techninis darbas. Tad šiandien nusprendžiau pasidalinti patarimais ta tema – bet ne šiaip “ką reikia daryti”, o ką pats asmeniškai darau, kad bendravimas tarp manęs (programuotojo) ir kliento vyktų kuo sklandžiau. Taigi, mano paties darbo principai:
 
1. Filtruoju klientus
 
Straipsnio pavadinime minimi “normalūs klientai” – ką tai reiškia? Dažnai manoma, kad reikia dėti visas pastangas, kad gautum užsakymą. Nė velnio – kai kurie užsakovai atneš tik nuostolių ir nervų karą. Kaip tokius atpažinti – atskiro straipsnio klausimas, bet bendrai tai tikri specialistai renkasi užsakovus net labiau, nei pastarieji juos.
 
Mano praktikoje, atkrenta apie 2/3 visų klientų, kurie kreipiasi. Priežastys įvairios, bet kokia pusė iš jų tiesiog “nepraeina atrankos”. Gali pasirodyti, kad aš pasikėlęs ir arogantiškas, bet iš tikro tai tie klientai tada nueina pas mažiau kvalifikuotus žmones, kurie pasiruošę dirbti jų sąlygomis. Win-win.
 
2. Bandau giliau suprasti klientą
 
Niekada nepuolu rašyti kodo ar diegti kokios TVS iškart: pirmas tikslas yra suprasti klientą. Iš verslo tikslų pusės – suprasti, ne kokios spalvos logotipo jis nori, o kokie jo tikslai ir lūkesčiai projektui, ką jis laikytų sėkme.
 
Būtent nuo to atsispiriu viso darbo eigoje, ir šiame etape aš pasiūlau klientui techninius sprendimų variantus, kurie padės pasiekti tikslų. Ir, kas galbūt dar svarbiau, siūlau atsisakyti kai kurių funkcijų, jei jos neveda prie tikslo.
 
3. Užduotis – tik raštu
 
Dažnas užsakovas patingi skirti laiko ir detaliai surašyti užduotį bei visas funkcijas. Maždaug, eigoje bus matyti. Kai kurie iš tokių jau iškart gauna atsisakymą dirbti, bet kai kuriuos kitus galima priversti padirbėti.
 
Mano dažna frazė: “Ar jūs turite detaliai aprašytą užduotį? Jums to reikės, nepriklausomai nuo to, ar samdysite mane, ar kitą programuotoją/įmonę”. Veikia 100%.
 
Taip pat bandau atpratinti klientus siųsti užduotį dalimis el. paštu. Viename laiške penki punktai, po to “o pala, dar prisiminiau” penki punktai, ir tada be galo. Turi būti centralizuota vieta, kur saugoma pilna užduotis – pats tam naudoju Asana, bet iš esmės priklauso nuo kliento, svarstau pagal žmogų, ar papildomas projektų valdymo įrankis neapsunkins proceso.
 
4. Užduotis ir planas – du skirtingi dalykai
 
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį reikia padaryti, gavus užduotį iš užsakovo – paversti ją realiu planu. Sakote – kur skirtumas? Mano praktikoje yra taip: užduotis nusako ką reikia padaryti, o planas – tai konkrečių darbų/etapų sąrašas su tarpiniais laiko terminais, kas ir kada bus užbaigta ir kas nuo ko priklauso.
 
Pradėti dirbti be chronologinio plano yra lengva, bet po to eigoje labai nepatogu sekti, kas padaryta, o taip pat galima ir pražiopsoti, kad kažkokią dalį reikėjo daryti anksčiau nei kitą dalį, nes tarp jų yra priklausomybė.
 
5. Aptariu sąlygas iš anksto, kad nekiltų klausimų
 
Galiu pasakyti drąsiai: didžiausia visų projektų visų problemų priežastis – nesusikalbėjimas tarp šalių. Projekto eigoje/viduryje/pabaigoje dėl to po to kyla nesklandumų, nepagrįstų kaltinimų ir t.t. Dėl to, kaip sakoma, dėl visko kiek įmanoma reikia susitarti “dar ant kranto”, prieš plaukiant kartu valtyje.
 
Ką būtinai-būtinai reikia aptarti (ir aprašyti):
- Darbo etapai ir jų atlikimo terminai
- Apmokėjimas: jo formos, jo dalys, avansas, delspinigiai ir kt.
- Visi projekte dalyvaujantys žmonės ir jų svarba: kas ką sprendžia
- Galimi papildomi darbai ir jų galima kaina
- Palaikymas po projekto pridavimo – ar už jį bus mokama ir kokiomis sąlygomis
- Jei pasitaikys klaidų ar smulkių patobulinimų – kiek laiko truks garantija
 
Turiu vieną strategiją, kad apsisaugočiau nuo mokėti nenorinčių užsakovų – laikau visus projektus savo serveryje, ir perkeliu juos pas užsakovą tik po pilno apmokėjimo (su sąlyga, kad pats projektas veikia ir jį belieka tik fiziškai perkelti).
 
6. Dažnai bendrauju su klientu
 
Šiuolaikinis madingas “agile” principas ir jo “sprintai” gali būti pritaikyti daug kur – kažkiek tos filosofijos taikau ir savo darbe. Klientams darbo rezultatus pateikiu porcijomis, kur bent po kažkiek naujovių atsiranda nuolat – taip vyksta aktyvus bendravimas, aptarimas, nuomonių apsikeitimai. Taip nesklandumai pastebimi anksčiau, o ne tada kai jau per vėlu/brangu perdarinėti visą darbą.
 
Tas dažnas bendravimas turi dar kelis šalutinius poveikius. Vienas iš tokių – “šiltesnių” santykių su klientu užmezgimas, kas reiškia kad teoriškai didesnė tikimybė, kad mane prisimins labiau, kai kas nors iš kliento draugų ieškos programuotojo. Nes su manimi N kartų susirašinėjo ir atsiminė.
 
Kitas dalykas – dažni pokalbiai verčia ir patį užsakovą pasitempti, nuolat stebėti projekto eigą, ruošti reikalingą informaciją iš anksto, analizuoti projekto būklę ir šiaip aktyviau dalyvauti.
 
7. Darbai laiku, jei įmanoma – anksčiau
 
Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, ar ne? Kad jeigu reikia darbą ar jo dalį padaryti iki dienos X, tai stengiamasi spėti iki dienos X. Bet aš stengiuos suspėti iki kokios (X-2) dienos – iš dalies, kad būtų laiko visokiems smulkiems pataisymams, o tuo pačiu kad maloniai nustebinčiau klientą – jie, patikėkite, to nepamiršta.
 
Kitas dalykas – iššūkis pačiam sau: ar įmanoma padaryti darbą greičiau negu yra sutarta, tai priduoda papildomos motyvacijos.
 
Tiesa, reikia pridurti, kad tai nereiškia, jog dirbu belekaip, kad tik suspėčiau greičiau. Kokybė turi išlikti. Kita vertus, čia kartais taikau “lean” principą – kuo anksčiau užsakovui parodyti bent kažkokį pusiau veikiantį variantą ir tada jau daryti tobulinimų iteracijas.
 
Dar vienas momentas – jeigu jau matau, kad niekaip nesigauna tilpti į laiko terminus, apie tai pats pranešu užsakovui, nedelsiu iki to momento kai manęs ieškos su klausimu “kur dingęs”. Geriau nuoširdžiai prisipažinti ir išlaikyti gerus santykius, tuo pačiu informuojant kitą pusę, kad ji savo ruožtu planuotų savo veiksmus atitinkamai.
 
8. Šalutinis tikslas – rekomendacija
 
Jei dirbu su žmogumi ar įmone pirmą kartą, tikslas nėra tik šis konkretus projektas ir sutarti pinigai. Aš žiūriu plačiau – jei kita pusė liks patenkinta, tada tikėtina, jog sugrįš dar ar bent jau rekomenduos mane, jei kažkam iš aplinkos prireiks programuotojo pagalbos.
 
Dėl to daryti “belekaip, kad tik veiktų, o užsakovas gal nepastebės” – nepateisinamas variantas. Nes vėliau gali išlysti visokių netikslumų ir nesklandumų, ir už kiekvieną iš jų gausite vis mažiau karmos taškų užsakovo akyse.
 
* * *
 
Čia yra tik dalis principų, kurių stengiuosi laikytis, kurdamas projektus kitiems. Bendrai visus juos galima apibūdinti taip – kad tam laikui tas projektas tampa ir jūsų kūdikiu, reikia žiūrėti taip tarsi kurtumėte jį sau ir bandyti parodyti rezultatą. Tada užsakovai tai vertins ir sugrįš.
 
O gal jūs turite kažkokių tips’ų, kaip efektyviau bendrauti ir dirbti su užsakovais?

http://dab1nmslvvntp.cloudfront.net/wp-content/uploads/2013/12/chart1-1024x853.png
http://www.sitepoint.com/best-php-frameworks-2014/

http://dab1nmslvvntp.cloudfront.net/wp-content/uploads/2013/12/chart1-1024x853.png
http://www.sitepoint.com/best-php-frameworks-2014/

http://dab1nmslvvntp.cloudfront.net/wp-content/uploads/2013/12/chart1-1024x853.png
http://www.sitepoint.com/best-php-frameworks-2014/

Prisijungsiu i sia diskusija isreiksti savo, neabejotinai labai svarbios visiems, nuomones :)
 
Asmeniskai as Lietuvoje niekuomet neuzsiimciau freelancinimu paprasciausiai del to, kiek tai nervu kainuoja. Vien siame forume paskaicius galima susidaryti ispudi, koks yra samdanciuju poziuris. Toliau paminesiu kelis aspektus:
 
1. Buvo pamineta 6400lt/men alga - imho cia gera alga (senior lygio zmogui), bet nera kazkoks stebuklas. Iki 5000lt gali uzdirbti net nebudamas senior, su keletos metu patirtimi ir zinoma priklausomai ar technologojos kurias naudoji bus ant bangos. Nebent cia kalba eina apskritai apie studentus. Tai tarkim, imam dar sumazinta reiksme - i rankas 4000lt. Realybeje darbo vieta kainuoja beveik 8000lt, su visais mokesciais. Tuomet papildomi benefitai - privatus sveikatos draudimas, sporto klubai ir pan. Bei darbo priemoniu parupinimas - kompiuteris, mokamas softas ir pan.
IMHO, gaunasi kazkur 9000-10000lt/men. Bet ar daznas Lietuvos samdytojas linkes tiek moketi?
2. Toliau darbo nestabilumai - dirbdamas darbe uztikrintai gaunu visa savo paketa kiekviena menesi. O su freelancingu, tai labai viskas nestabilu - viena menesi yra uzsakymu, kita ne. O jei nera siuo metu darbo, tai joks samdytojas nera linkes man moketi uz laukima. Todel bent UK ar JAV, vien faktas, kad tu dirbi freelanceriu ar pagal kontrakta sako, kad turi uzsimesti gana dideli procenta virsaus, kompensuoti nestabilumus. Pvz. paziurekit kokios sumos sukasi tame paciame Londone, uz kontraktoriu paslaugos. Tai jau galim paskaiciuoti ~12000-15000lt/men. Kas linkes tiek moketi?
3. Stresas. Kai kam tai patinka, kai kam ne - skonio reikalas, taciau svarbu pamineti. Dirbdamas darbe tu gali nebendrauti su klientais ir niekas tau nekvarins galvos su nesamonem. Jei projektu vadovas isterikas ir jaucia pareiga pastoviai spardit uzpakalius - laikas keist darba. Bent siuo metu tikrai yra daug imoniu, kur labai nestresinga darbo aplinka. O dirbdamas freelanceriu, turesi irodinet kiekviena centa ir kiekviena kasta skupiam samdytojui - kam man to reikia?
4. Valandos ar projektas. IMHO, valandinis ikainis yra naudingiausias samdytojui, o ne samdomajam. Visu pirma, tuomet galima pastoviai monitorint progresa ir sprest ar jis tenkina ir pan. O galu gale, nezinau kaip webiniai projektai (php ir pan.), bet bent dirbant su enterprise (zinau nuvalkiotas zodis, kuris nieko nereiskia, bet geresnio apibudinimo nerandu) sistemomis, ypac jei kazka integruot reikia, is tiesu labai sunku tiksliai prognozuot viska, nes visuomet iskils kazkokiu nenumatytu problemu. Paprastai kiek tu ivertini laika, kad optimistiskai per tiek padarytum, bent is 3 kartu reikia daugint realu laika. Todel tiek rimtos imones, tiek atskiri freelanceriai ismoksta uzsiprasyt gerokai daugiau nei patys planuoja, nes paprasciausiai jei susidursi su problemomis, kaip paskui tam skupam samdytojui paaiskint, kad va yra nenumatytu problemu ir kainuos brangiau.
 
 
Tai tiek mano pamastymu :)

Tavo atveju manau labai tiktų NFQ akademija ir pan. mokymai-praktika:
http://www.nfq.lt/apie-akademija/
 
Dar teko matyt praktiku, jei neklystu net mokamu Tieto (Java) ... dar kazkur buvo ...
http://www.tieto.lt/...ams/menuo-su-it
 
Dar norečiau patart tau iskart labiau specializuotis - nesvarbu, kad dabar ziniu ir praktikos mazai - tuo labiau reiktu koncentruotis i siauresne sriti - tik tada imanoma padaryt proverzi ...
 
Pvz. PHP developeris, Java developeris, .NET/C# developeris, front ent developeris (html/css/ux), Python developeris ir t.t.
Veliau matysi, gal pasirinksi programavima orientuota i Mobile, i Cloud, Big Data ar HA ir t.t.
 
Kadangi IT pasaulyje viskas keiciasi gana greit, sekti pokycius ir islaikyti zinias sviezias nelengva ... uztenka paziuret, kad ir i ta pati programavima webui, kas buvo aktualu pries 5 m. ir kaip pasikeites poziuris dabar ... O kiek nauju galimybiu ir issukiu atvere virtualizacijos technologijos, mobiliuju prietaisu antpludis ar tas pats
 
Aš pats irgi dabar esu tam tikroje kryžkelėje - iki šiol dirbau tokiu labiau bendro profilio IT specialistu (kompu remontas, serveriu prieziura, IS administravimas, etc).
Taip sakant visko po biski, mano issilavimas irgi toli nuo IT ... Tai per 10+ metų priėjau išvados, kad š.. gaunasi. O dar esu provincijoje - tai alga maža, perspektyvų faktiškai jokių ir progreso irgi beveik nėra, nors atrodo stengiesi, domiesi ...
 
Tai dabar irgi mastau - ar eiti labiau i versla (ieskau ideju nedideliam verslui, generuoju idejas ...ir visai nebutinai su IT) arba kita kryptis - pavadinciau tai IT Pro su aiskia specializacija ir perspektyva.
 
Is darbo skelbimu susidariau vaizda, kad daug perspektyvu turi .NET/C# developeriai, JAVA developeriai, Virtualizacijos specialistai, IT sysadminai su shell / powershell ziniom.
 
Zodziu programavimo gebejimai tikrai pakankamai vertinami, bent jau Vilniuje, Kaune ar Uzsienyje.
 
Beje, ka pastebejau - labai isidarbinimo perspektyvas pagerina puikus anglu ir pageidautina bent supratimas dar bent vienos kalbos, pvz. svedu, norvegu, danu, vokieciu ir t.t.
 
Tai va.

Išmokti skaityti ilgesnius nei pora pastraipų tekstus ir naudotis Google paieškos sistema ...;)
 
 

Pilnai pritariu. Jei niekas nepasikeis, po 2014 m. faktiskai tik UAB.
Nepamiskit, kad ir socialiai draustas normaliai esi tik UAB (biuletenis, atostogos ...) ... o nei MB, nei II, nei idv. veikloje to negauni, nors sodrai ne taip jau mazai moki, bet gauni labai mazai ...
Buh. apskaita tik idv. daug paprastesne, o kituose variantuose, kaip suprantu, nelabai ka ir skiriasi ...
 
Nors as dar tikiuosi, kad MB vis del to pakoreguos tuos mokescius, nes kitaip tai beveik nelieka privalumu ...
pvz. as tai kad nereikia tureti 10 000 LT. steigiant privalumu nelaikau ... Pinigu galima pasiskolint, galima pirkt uab su isimtu kapitalu ir t.t.
O ir siaip siais laikais si suma nera tokie jau dideli pinigai ... Jei jau zmones telefonams negaili tukstantiniu sumu ;), tai imonei gi reikia pradzioje tureti kapitalo isivaziavimui bent pusmeciui ...
 
MB mazas privalumas tas, kad steigiant gali savo baldus, kompus, irankius apiformint kaip kapitala ir jei teisingai suprantu, tai bus ilgalaikis turtas, kuri galesi nurasineti dalimis ...
Tai cia gerai tiems, kurie turi sukaupe kazkokios irangos ar baldu ar dar ko nors ... Cia tarsi galima sumazint pelna po to is ju ...
Bet to pelno uzdibima labai apsunkins pakeitimai po 2014 m. .. ;(
 
O tiems, kurie MB isteige darydami koki startupa, kur kokie 3 zmones programuoja ar gamina ka norspvz. kokius 12 men beveik be jokiu pajamu ir tikisi ateityje tik isvyste savo produkta padaryti rimtus pardavimus - jiems 2014 m. pakeitimai faktiskai reiskia bankrota ... Nebent spejo iki 2014 m. susirast stambu investuotoja, kuris dave pakankamai lesu ...

http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=6c5fb602-47f7-4829-bd7b-69c114a03822&pageno=1

Sunkiai mes susišnekam.
 
Todėl paaiškinsiu paskutinį kartą, jei prekės rinkos kaina yra 121 Lt. tai pas PVM mokėtoja bus ta kaina ir pas ne PVM mokėtoją. PVZ.
 
Tiekėjas PVM mokėtojas. Parduoda prekę už 100 Lt. + 21 Lt. PVM.
 
Tarpininkas A. Ne Pvm mokėtojas. Perka prekę už 121 Lt. ir parduoda su 10% antkainiu už 133.1 Lt.
Tarpininkas B. PVM mokėtojas. Perka prekę už 100 Lt. + 21 Lt. PVM. ir parduoda už 110 Lt. + 23.1 Lt. PVM. Viso 133.1 Lt.
 
Edvino112 pvz. Jis perka iš vokiečių už 100 Lt. ir prisideda jam 19 Lt.PVM. Jei jis nori uždirbti 10%, jis gi neparduos už 110 Lt. (ne pats sumokėjo 119 Lt.) todėl parduoda už 131 Lt.
 
Kaip ir sakiau nesvarbu ar moki pvm ar ne kaina prekės nesikeičia, nes neparduosi pigiau nei pirkai. Jei teiki paslaugas ir nesi PVM mokėtojas tada jau gali ant to žaisti, kad pigiau atliksi paslaugas ir pan. Bet jei esi tarpininkas ir perki prekes tokiom pačiom kainom kaip kiti, neturėsi šansų pigiau pardavinėti.
 
Todėl ir sakau kad fiziniam asmeniui visiškai vienodai ta kaina su PVM ar be jo.

Aš turiu kažką prieš, perskaičiau postą ir imesiu savo 2ct. Taigi:
 
Dedikuoju šį post'ą ne visiem išvykusiem, bet turbūt daugumai. Pradėsiu prašviesdamas apie bendrą situaciją(taip kaip aš ją matau, taip kaip ir yra.).
 
Kaip viskas prasidėjo.
Emigracija iš Lietuvos į Angliją prasidėjo kai pas mus dar tikrai prastai nebuvo, dauguma emigruojančių buvo žmonės turintys specialybę bei išsilavinimą. Pradėjūs trūkti kvalifikuotu specialistu, užsienio rinkai nebuvo sunku pateikti pasiūlymus Lietuviam kurie tikrai keltų norą pabandyti išmauti. Bet, bet bet... Tais laikais salygos nebuvo pagrindinis rodiklis kodėl žmonės išmaudavo, pagrinde buvo jaunų žmonių begalinis noras pakeisti aplinką į ta "vakarietišką" pasaulį, Londono gatves su milijonais žmonių. Pagrindas buvo tas, kad mūsų pasaulis buvo žymiai mažesnis nei Londono, galimybių kiekiu, ekonomine situacija.
"Nėr darbo, paskola kabo, babkių reik ant BMW e46."
Taigi, žlugus visai mūsų neišsilavinusių chebrantų rinkai a.k.a stroikė, prisieėme paskolų stroisčikai pradėjo jausti, kad dega užpakalis ir niekam Vasios, kuris patsobniku už geras babkes jau 3 metų patirtį aikštelėje turi ir yra sertifikuotas klijų maišymo specialistas(pats sau) nebereikia. Minėjau žodį paskolos, turbūt viena iš priežasčių kodėl kai kurie žmonės išvažiavo, tačiau apie tai per daug išsiplėsti nenoriu, negaliu teisti jų dėl to, kad jie buvo totalus idiotai neįvertinę savo rizikos ir galimybių prisipirko visokiu aubi a6, kad galėtų dažus patogiai vėžiot ir pripirko visokiu kompiuteriu savo vaikams. Oi, beveik pamiršau - 1 metro istrižainės telikas kabantis šalia sovietinio kilimo taip gražiai dera. Taigi, Vasiukui išvarius į Anglus ir susiradus darbą už nesveikus pinigus(bl prikin 7 svarai i valandą čia karočia vapšė Lietuvoj apie tokias babkes net pagalvot negalima, vodke kasdien perku), pradėjo tysti seilė jo brigadai, kuri vis dar Lietuvoj kaupia šūdą ir galvoja kaip čia susirasti darbą*. Visi brigadinikai suprato, kad Vasia ten maudosi babkėse po truputi pradeda savo pilną sugebėjimų ir sertifikatų bei anglų kalbos žinių krepšį perkelinėt į Anglija. Štai ir prasideda traukinukas - Vasia pasiima brigada, brigada pasiima chebra savo, chebra pasiima savo chebra. Ir sklinda istorijos, kaip ten Angluose pinigai ant medžių auga, kaip ten pigiai trenginas Aldi kainuoja, kaip ten Tesco akcija vištai padaro ir dar daug daug daug šūd*.
 
*Kaip čia susirasti darbą - populiarus reiškinys Lietuvoje, dažniausiai vykstantis kieme arba prie darbo biržos su korešais(nuo 2 iki 5 korešu). Pagrindinė tematika: Seimas gando***, vagia pinigus iš mūsų, kaimynas su nauja mašina "paliubomu prisivagė nes dirba kažkur ten, nu karočia kaip seimas tik ne seimas" ir beabejo svarbiausia reiškinio kulmninacija: "Ai einam alaus".
Kaip Angluose gerai, pinigai ant medžių auga.
Čia truputi jau artėju prie išvadų, pasistengiu per daug pamokslų neskaityt. Taigi, skambant visom linksmom istorijom kaip anglijoje nuostabu, grįžtant draugams iš anglijos ir leidžiant pinigus be saiko Lietuvoje(Sveiki atvyke į matematiką kuri jums gali padėti suprasti valiutos konvertavimą ir valiutos vertę wooohooo), susigundo tie žmonės kurie dar nieko čia ir nebandė padaryti, 17-18-19-20 metų chebra kuri prisiklausius tų visų gražių istorijų, pasiskaitę straipsnių delfyje mauna i Anglija, nes matai Lietuvoj tokia žopa, kad čia vapše(!!!!!) darbo nėra ir za vasimsot litov ja rabotat nibudu. Kaltinu visus šitus pasakojimus ir visą kitą durną informacija tuom, kad atmuša žmonėm norą kažko siekti, padaro juos elementariais dundukais kuriuos tenkina mažas atlyginimas anlgijoje, kad galėtų patenkinti savo primityvius poreikius. Visas šitas mėšlas jaunimui sugadino įvaizdi apie darbą, kad darbas tai nėra tik pinigų kalimas, kad darbas tai yra savirealizacija ir karjeros siekimas nėra kažkoks tai mitas. O dabar kas belieka jiem, džiaugtis savo Pickerio atlyginimu, melstis, kad permes ant Bobcato važinėt ir kartais naktimis pasjavoti apie darbą ofise team leaderiu(Oj kaip gaila, kad nemoku anglų kalbos pragyvenes čia jau 3 metus).
Kam man ta anglų kalba, ka tu durnas, anglai visi lopai
Ok, chebra emigravo, chebra uždirba babkes, chebra po biški adaptuojas prie kitos aplinkos, chebra įsijaute, kad savo kaimuose jau ne naujokai jie pradeda standartinį Lithuanian pride procesą. Anglai lopai, nedirba, sėdi ofise ir mum čia aiškina ką daryt. "Pažiūrėk į manageri, lopas važinėja su nauja semiora karočia vapšė duha*". KODĖL? Į šį klausimą sau atsakyt negalėjau, na bet matyt kylą šioks toks pavydas, nes tik pradėjus gauti tuos išvajotus 1300 poundu atrodo, kad visas pasaulis po kojom, viską gali pirkt, į Lietuva atvažiaves visus bomžais vadint ir t.t. Ohhh visai pamiršau... Anglų kalba. Sveikinu visus kurie važiuoja į Anglija nemokėdami daugiau nei 10 žodžių, na bet turbūt iki čia nesugebėjot paskaityt(kažkoks lopas prirašė belekiek karočia ainu alaus). Sveikinu ir tuos kurie gyvena 5+ metus anglijoj ir toliau ni bumbum angliškai. Visi jūs esat begalviai dundukai, tokie patys kaip ir tie "babajai" ar Lenkai kurių taip nemėgstat. Atvažiuojat į šalį kuri jum suteikia afigenas garantijas(oooo taip, kaip gera vaikus gimdyt anglijoje), suteikia jum darbą, būstą ir dar krūva dalykų kuriuos jūs galvojat, kad užsitarvanot patys. Ne, tai jie užaugino visa tai savo jėgom ir jiem atsibodo toliau tai daryti, kai pamatė, kad yra bomžų kurie už kapeikas gali dirbti tai ko jie patys nenori.
Išvados
Susideginkit. Juokauju, geriau tegul sudegina jus visos soc. garantijos ir benefitai kurie su laiku dings ir pradėsit naują žliumbimo erą anglijoje, pykdami, kad nebemoka jum už tą vaiką kurį gimdėt vien dėl to, kad gaut babkiu. Jūs siaurapročiai kurie tingi kažko siekti, daryt kažką pačiam, statyt savo ateitį nesvarbu ar tai būtų kaimas sussex'e ar Prienų rajonas. Baisu pagalvot, kad auga karta kuriem jau yra įkalta į galvą, kad mokytis neapsimoka nes Lietuvoj nėra darbo, tad geriau iškart į Anglija varyt ir nesveikas babkes gaut. Kam jum tos babkės? BMW nusipirkt, kad poto už draudimą apgaudinėtumėt visą sistemą ir prasukinėtumėt varkes, kad nereiktu mokėt puse savo algos. Nusipirkti kokios brangios vodkės, kad galėtumėt savo backyarde isiamžint su kokia nors dviejų litrų Jacko bonke ir poto feisbuke įmetus parašyt "Musu kasdienibe". Taip taip, Lietuviui žiaurei malonu padaryti įspūdi kitiem, parodyt kokį brangų gerimą jis gali ipirkti(Ooo taip skrydžiai iš UK: "MAN ČIA KAS BRANGIAUSIA DUOKIT"). Dėja kažkai nematau tų pasakojimų ar nuotrauku iš darbų kur po 12 valandų šiftus fabrike prie kelių laipsnių šilumos, kojų sanariam baigiant išnykti dirba mūsų pažibos, turtingieji Lietuviai. Visa tai aišku yra mano subjektyvi nuomonė, tačiau man atsibodo klausyt kaip čia lietuvoj blogai ir kad čia neįmanoma nieko nuveikt. Pabrėžiu, TINGINIAI, štai kas jus esat. Pas mus nėra taip blogai, pas mus viskas įmanoma. Nesiplėsiu čia ir nepasakosiu kaip, tikiuos nerašysit "tai davai pasakyk kaip čia pragyvent normaliai, nusipirkt bmw e46 lietuvoj(330d su koža)?". Manau, kad patys žinot tik kažkaip visos galimybės atrodo kaip kažkokia pasaka po visų tu sekmės istorijų anglijos fabrikuose.
 
 
 
 
Visalaika kilo noras išpasakot ką aš manau apie visą šitą nesamone, neskiriu šitų žodžiu žmonėm, kurie išvažiave kažkur stengiasi ir kabinasi kaip tik gali į naują aplinką. Emigracija aš palaikau, pats irgi būčiau ne prieš kažkur išmauti, bet tikrai ne dėl blogos ekonominės padėties Lietuvoje, o dėl tokių žmonių kuriuos čia aprašiau, kurių Lietuvoje dar yra nemažai.

Perskaičiau visą temą. Nustebęs... Įžvelgiu problemą. Mūsų mąstymas iškreiptas, kurį iškreipė tikriausiai dar mokykloje mokydami, mokytojai pasakojantis kiek daug pasieksim kai baigsim universitetus, kolegijas, turėsim aukštojo mokslo diplomus. Gyvenimas yra gyvenimas, kuris bėga, o mes esame tas - kas esame dabar. Ne kas buvome anksčiau ir ne kas būsime, BET KAS ESAME. Dirbate fabrike - esate paprastas darbininkas, turite savo verslą - esate verslininkas. Dirbate statybose - valio jūs statybininkas. Kiekvienas valgo savo duona, t.y. tai ką mato ant stalo. (Perkeltine prasme šneku, kad kiekvienas gyvena savo gyvenimą). Atminkite kuo greičiau susitaikysite su tuo kas esate, tuo laimingesni būsit. Visi mes kalbam apie gerą gyvenimą, aukštus laipsnius ir siekius, bet visi juk nesulipsim ant Everesto k. viršūnės. Dauguma kalbėjo apie rutiną darbas - namai - namai - darbas ir buvot labai nusiminę tuo. O kur rutinos nėra? Ji visur yra: Lietuvoje, Meksikoje, UK, Amerikoje visur. Visur reikia dirbti. Fabrike, banke, policijos nuovodoje, ligoninėje, šachtuose - visur. Darbo diena yra 10 valandų, nesvarbu ką dirbi - pavargsta visi. Todėl siūlau mažiau vergti apie rutiną ale kuri čia taip nepalieka gyvenančių UK. Iš karto pasakau, kad skirta ne visiems, bet kai kurie dar iki dabar nesupranta, kad visos problemos ir kyla dėl jų. Vienas verkia, o mūsų niekas UK nemėgsta, t.y. britai konservatyvūs mūsų atžvilgiu, komentuoja ir šneka apie emigrantus už nugarų, o mes dirbam kaip arkliai 7 dienas per savaitę. Iš karto tokiems keliu klausimą: kas būtų jai britai į Lietuvą važiuotu dirbti? Tikriausiai ne už nugaros atsistoję rėkautumet: O tas ryžas, o tas storas eina i KFC, o tos bobos kokie papai ir t.t., bet su pagaliais trankyt mieli tautiečiai pradėtų, nes Lietuva juk lietuviams! Kiti burnoja sunkaus gyvenimo, sunkaus darbo, bet net nesusimąsto, kad kitaip ir būti negali, nes atvažiavo čia su apskritu 0 - nėra namų, draugų, giminių, pažinčių, anglų kalbos. Tai ko jus norit? Po mėnesio nusipirkti namą, susirasti draugų ir dar po mėnesio tapti anglais? Ir dar sakot, tai tikrai ne man. Aš taip negyvensiu, susikursiu geresnę ateitį. Turėčiau pasakyti, neskubėkite taip sakyti, nes vietoje to, kad darytumėte kažką rašote į forumą, pakabinę nosis kaip negerai UK. Atsiminkit vieną, kad atvažiavom čia, visada būsim emigrantai, kol gyvensim svetimoje šalyje, o jei norim gyventi turim prisitaikyti ir išmokti gyventi taip kaip čia gyvena žmonės, kuriems UK yra gimtoji žemė.
Išmokit kalbą tam, kad suprastumėte kas vyksta aplinkui. Kad neliktų sienų bendraujant, padėkit, būkit mandagūs ir tolerantiški, nes kaip elgsitės jūs taip ir su jumis. Nešvaistykit pinigų veltui, nebūkit ta vartotojų masių auka - pirkti, pirkti. Pataupykit savo sunkiai ar lengvai uždirbtus pinigus ir investuokit juos į save, į mokslą, pasaulio bei kultūrų pažinimą, ir jai turit svajonių ar norit įsigyti bilietą į "geresnį gyvenimą", turit užsidirbti tai savo kailių, nes tik 1 iš kelių milijonų pasiseka, kuris nieko nedarydamas gyvena kaip žuvis vandenyje. Bet svarbiausia yra daryti, o ne diskutuoti, kaip šiais laikais madoje. Žmonės, darykit!
 
Ir pabaigai norėčiau pasakyti dar kai ką: "Nesidairyk toli, nes viską rasi čia, lai kasdienybė tampa tavo šventykla."
 
Visur yra ir gėrio ir blogio, egzistuoja pusiausvyrą pasaulyje, o kokią spalvą įžvelgiame labiau čia jau nuo mūsų pačių priklauso.

Bankuose reikės užstato bent už 0,5 mln. ir tai negarantuoja, kad ką gausi ...
 
Aš tai siūlyčiau dar syki viską permąstyti - gal tu gali startuoti su mažesne suma ..? Gal gali ko nors atsisakyti iš pradžių, pirkti kažką ne naują , o naudota ar nuomotis, ar imti lizingu ir t.t.
 
Ypatingai stenkis mažinti išlaidas biurui, ne pagrindinei įrangai, pradžioje kuo mažiau darbuotojų ...
Svarbu pradėjus užsitikrinti kažkokius pastovius (bent kažkiek ) pinigų srautus ... Jei pajamų srautas bus, tada galėsi gerinti , papildyti ir t.t.
 
NEinvestuok į nekilnojąmą turtą - nebent tikrai turi Labai Gerą pasiūlymą - bet verslo pradžioje daug geriau neįsigyti jokio NT - visada spėsi, kai idėja jau bus patikrinta, isivažiavusi ...
 
Nežinau tavo verslo srities, tai pabandžiau savo nuomone apie bendrus, daugumai tinkamus dalykus parašyti ...
P.S. jei startuosi ne vienas, labai apgalvok savo komanda - žmonės labai svarbu. Pasirink tuos, kurie turi motyvacijos, turi kompetencijos ir t.t.
 
Aš pats dirbu IT srityje - jei kokios pagalbos ar patarimo - kreipkis, patarsiu ar padėsiu, jei sugebėsiu ;)
Rašyk man į [email protected]
 

Manau pirmiausia reikia pasirinkti kas bus pirkėjai? Kokią sritį imam? Ar bus prekiaujama maisto produktais, ar elektronika, ar automobilių detalėmis, ar dar kažkuo kitu? Taip daug lengviau rasti vadybininką su tos srities patirtimi.
 
O jei prekiaut bet kuo, tai nemanau, kad kažkas rimto gautųsi. Pirmiausia nebus tokio vadybininko, kad galėtų ištirti visą rinką ir rasti iš kur geriausia nupirkti ir kur parduoti. Tuo pačiu ir investuotojams didelis klausimas ar išvis bus surastas vertas dėmesio sandoris.