Nerijus

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org