nawaras

Matau mano tema net prie svarbių pridėta, tai būtu visai negražu neatnaujinti :))
 
 
Taigi, kaip ir praitais metais, taip ir šią vasarą grįžau čia parduoti savo jėgos bei smegenų..:)
 
Kas naujo? Įmonė kurioje dirbu nemažai prasiplėtė, tiek pagrindinėj mano darbo vietoj, tiek aplinkiniuose Kento rajonuose. Iš esmės tai viskas darbe yra lyg ir taip pat, tik skirtumas tas jog, dabar turiu kur kas daugiau darbo nei praitais metais, o žmonių dirba tiek pat. Pastaruoju metu dirbu nuo 6 iki 19 val. + Šeštadieniais dažniausiai 8-10 val..... Dabar kogero teks dirbt ir sekmadienį 10 val, praeitą sekmadienį reikėjo dirbti 4 val. bet atsisakiau, po visos savaitės arimo pagaliau norėjos atsibusti naturaliai, o ne nuo to įkyraus žadintuvo melodijos.
 
Kaip bebūtu keista, šiais metais gavau šiek tiek įdomesnio darbo, kadangi kalbu angliškai, ir beje visai neblogai :) buvau paskirtas agentūros darbuotojų ( taip, mes juos samdomės kai visko patys nesuspėjam) viršininku (supervisor) ,o sekės linksmai ir idomiai kartais net su ašarom (ne mano) ir liūdnai :D Dauguma darbuotojų buvo britai, tik pačioj pradžioje dirbo rumunų šeima, su jais kaip ir jokių problemų nebuvo, kalbantys angliškai, bet jie buvo labai kaprizingi ir gal net drįsčiau teigti labai išlepę.. Antrą dieną į darbą atsinešė pagalves, kad jiem būtu minkščiau dirbt :)) sekančią dieną jie pareiškė pretenzijas kad pietų pertrauka jiem prasideda per vėlai, ir alkani dirbt nenori, pasikalbėjas su jais nusprendėm kad aš pasitarsiu su savo viršininku ir kažkaip spręsim jų problemas, deja šeimynėlė sugalvojo po pietų nebepasirodyti, man nuo to tik palengvėjo, mažiau terliotis reikėjo :)
Su agentūros žmonėmis (Aš juos vadinu agentais), pas mus yra labai viskas griežtai ir paprasta, dar prieš pradedant dirbti naujokam vis kartodavau: "Nepatinka darbas, nepatinku aš, nepatinka kažkas iš esamų darbuotojų, ar per sunkus darbas? susirenkat daiktus ir važiuojat namo" per mano rankas pracirkuliavo grubiai 150 agentų, 75% baigia karjierą tą pačią dieną... jei matau kad žmogus stengiasi, ir dirba, bet silpnokai, suteikiu antrą šansą.. jei jo neišnaudoja, važiuoja namo. Kas yra agentai? pas mus jie yra visiškas nulis, niekam iš viršininkų niekas apie juos neįdomu, aš prafiltruoju geriausius, vakare agentūra sulaukia skambučio kad reikia naujų žmonių. Viskas iš ryto vėl naujas filtravimas :) Tik nepagalvokit kad aš koks beširdis šunsnukis ir niekšas, kuris žaidžia žmonių likimais... Aš labai mėgstu stebėt, bendraut su žmonėmis, ilgai netrunka perprasti, išsiaisškint daug informacijos apie žmogų.
Beto aš pats čia dirbu antri metai ir sistemos jau atsikandes, kaip sakoma vagis vagį atpažįsta, ar kažkas tokio :)
 
 
Dar ir šiuo metu, pas mus dirba keletas agentų, pora iš jų, geriausi iš to mano mėnesio vadovavimo ir filtravimo.... dabar mano šitie užauginti darbininkai gali kur kas geriau dirbt nei šio ūkio senbūviai kurie čia kontraktus turi jau nepirmi ir ne antri metai:)
 
Gana apie darbus, pakalbėkim apie gyvenimą!
 
Gyvenimas čia labai nepakito, už nuomą moku tiek pat ~150 gbp į mėn ( tik dabar geresnioj šiek tiek vietoj gyvenu)..Oras anglijoj kaip visad labai neprognozuojamas ir kvailas, dėl ko pastaruoju metu turiu problemų su kraujo spaudimu.Kalbos žinios patobulėjo labai smarkiai...net keista iš tiesų pačiam :) patarimas būtu nemokmantiems kalbos: Ne gramatikos, ne teorijos, taisyklės svarbiausiai, o kaip tu sugebėsi susikalbėt su žmogum, taigi siūlyčiau daugiausiai dėmesio skirt praktikuojantis kalbėt, bei klausyt, puikios priemonės yra prieš jūsų akis, kompiuteris :) pasileidi filmą filmuką ar serialą anglų kalba, ir užsidedi ant viršaus lietuviškus subtitrus :)
 
Maistas gal kiek ir pabranges, bet tikrai nėra taip kad viskas begalo išbrango, vis dar savaitę prasimaitint galit nuo 10 iki 30 svarų (priklauso nuo jūsų mitybos įpatumų). Man atrodo ir kuras šiek tiek pabrangęs bet aš kai jo nenaudoju tai galvos ir nesuku :)
O šeip drabužiai, apyvokos daiktai tai kaip ir liko tom pačiom, o gal net ir geresnėm kainom :)
 
Kolkas tiek, esu pavargęs, neprigalvoju ką čia dar prirašyt, tai jei turit kažkokių klausimų, nesikuklinkit :)
 
P.S praeitais metais sulaukiau daug žinučių su prašymais suderint darbą, deja to padaryt negaliu :) kolkas man vienintėlis žinomas būdas čia įsidarbint tai būt kažkieno iš esamų darbuotojų giminaičiu, draugu ir t.t :D nu beveik kaip lietuvoj giminių kraštas,Ai visai pamiršau galima bandyt dar ewit į tą agentūrą kurią mes samdom :Dhttp://a3.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-prn1/553800_484876328191904_1869991109_n.jpg

gumtree.co.uk
 
Ne visi pažįstamų turi, tad visiems skirtingai viskas. Kodėl manai, kad svetainės nepadės? Lietuvoje kažkodėl susiranda darbus per skelbimus, tai atseit uk kitaip yra? Jei "bandei" ieškoti ir nepasisekė, nereiškia, kad ir kitiems taip turi būti.
 
Nereikia šaipytis iš žmogaus, nemanai, kad gal ne visi prie kompiuterio praleidžia kiauras dienas ir nemoka taip gerai naudotis paieškos sistemomis kaip kai kurie?

Yra viena žvalgytis, bet visai kitką išvažiuot :lol:

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Labai idomios mintys, beto man patinka šios diskusijos, rytoj kai atpachalinsiu puse paros prisijungsiu ir aš :)
 
p.s kiek paskaičiau galiu pakomentuot tik tiek :) kad kambary kaip čigonai devyniese kaip jau kažkas viršui minėjo ( tik netokiais skambiais žodžiais) gyvena tik visiškai žemai puole žmonės ir marozai kurie užsiima visokiom nesamonėm ir alkoholizmais.

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Labai idomios mintys, beto man patinka šios diskusijos, rytoj kai atpachalinsiu puse paros prisijungsiu ir aš :)
 
p.s kiek paskaičiau galiu pakomentuot tik tiek :) kad kambary kaip čigonai devyniese kaip jau kažkas viršui minėjo ( tik netokiais skambiais žodžiais) gyvena tik visiškai žemai puole žmonės ir marozai kurie užsiima visokiom nesamonėm ir alkoholizmais.

Labai idomios mintys, beto man patinka šios diskusijos, rytoj kai atpachalinsiu puse paros prisijungsiu ir aš :)
 
p.s kiek paskaičiau galiu pakomentuot tik tiek :) kad kambary kaip čigonai devyniese kaip jau kažkas viršui minėjo ( tik netokiais skambiais žodžiais) gyvena tik visiškai žemai puole žmonės ir marozai kurie užsiima visokiom nesamonėm ir alkoholizmais.

Na Lietuvoj už paprastą juodą darbą minimumas "į rankas" apie 800 litų (pvz.: kokioj maximoj), ten - apie 800-1000 svarų (pvz.: bet kokiam fabrike), nors realiai dauguma gauna apie 1500 svarų; tai kurioj vietoj čia tas "svaigimas" nelabai supratau :) Nereikia būt dideliu matematiku kad skirtumą pasiskaičiuot.

Nepritariu tokiai nuomonei, koks čia savęs ieškojimas kai ten gauna 5-10 kart didesnę algą nei Lietuvoje už tą patį tegul ir ######ną darbą? Be to ten ir kainos praktiškai visų daiktų ir produktų mažesnės nei Lietuvoje.
 
 
Jei visi tas galvas turėtų tai neliktų paprastų darbininkų visi būtumėm seimūnai, verslininkai, direktoriai ir pan... O užsienyje tikrai NEdaugelis gyvena "kamūrkėse" ir minta ryžiais. Taip daro tik buduliai ir prasigėrę tautiečiai. Normalūs gyvena dideliuose kambariuose dideliuose namuose valgo ką tik nori ir dar sutaupo mažiausiai 2000 litų per mėnesį (čia jau atmetus nuomą, maistą, pramogas ir kt.).
P.S.: Gal todėl tą emigraciją ir piešia kai kas juodom spalvom nes patys niekada nebuvo emigravę, tad kalba ne iš patirties o bobučių šnektų prisiklausę...

idomus straipsnis. As pats siai dienai esu pasirinkes vadinkim ta sunkesny kelia, ir kol man tas kelias uzdirba ant duonos ir pramogu ,bei matau siokiu tokiu perspektyvu ,tai as niekur neemigruosiu, taciau! jeigu ateitu sunkios dienos ir mano dabartinis pasirinktas kelias man pasidarytu per sunkus, as tikrai lekciau i uzsieni ,bet ne tam ,kad ten pasilikti, o tam ,kad greiciau uzsidirbciau nauja pradini kapitala savo naujos idejos realizacijai, nes uzsienyje ta kapitala susitaupyti kelis kart lengviau nei Lietuvoje.

Yra didelis skirtumas, tarp emigranto, kuris išvažiuoja gyventi, ir emigranto, kuris išvažiuoja tiesiog užsidirbti.
Jeigu išvyksti tik užsidirbi, tai kokio velnio nuomotis didžiausius apartamentus bei išlaidauti valgant prabangų maistą? Juk užtenka paprasto kambariuko, kuriame galėtum tik normaliai grįžęs iš vergovės išsimiegoti ir ruoštis sekančiai darbo dienai. Kodėl vergovės? Todėl, jog didžioji dalis važiuoja dirbti nekvalifikuotus-nemėgstamus darbus, todėl žmonės būna tokie nelaimingi, taip keikia užsienio valstybes ir nori grįžti į Lietuvą. O kas pasiginčys, jog Lietuvoje ne tas pats? Kiek savo gimtojoje šalyje dirbsi nemėgstamą darbą, kiek svetur - visur bus taip pat blogai. Ir kas gi dėl to kaltas? Ogi patys žmonės, nesugebantys nieko siekti.
O emigrantai, kurie išvykę ne užsidirbti, o tiesiog gyventi, galiu pasakyti, tikrai gyvena ne taip, kaip kai kurie įsivaizduoja. Šis žmonių neigiamas požiūris ir susiformuoja iš tų nepatenkintų juodadarbių paistalų.
 
Beje, man labai įdomu, kodėl žvelgiama tik į didžiąją masę - juodadarbius? Juk yra ir labai daug išsilavinusių, patenkintų gyvenimu žmonių, kurie svetur atranda laimę ir į Lietuvą grįžti nori tik... atostogoms!

Jeigu turi daug pinigų, nereikškia, kad esi turtingas. Svarbu kaip juos investuoji. Jeigu nusiperki xbox ir n žaidimų ir mašiną su 3l varikliu, tai nereikškia, kad esu turtingesnis už tą kuris skaito knygą ir važinėja viešuoju transportu/dviračiu ar elektromobiliu (nors pastarieji brangūs).
 
Svarbu, kad galvoje, o ne sąskaitoje. Skridau su emigrantais lėktuve, tai baisesnio vaizdo dar nemačiau.

Jo, is tikruju, taip pat noreciau pasakyti, jog tai buvo tirkai ganetinai geras straipsnis ! :) Tikrai nebuvo nuobodu skaityti, nes , bent jau man , tai pavyzdziui patinka tokie kaip sakant "mastymo" tekstai. Mano nuomone, kad teisingai issireiskiau.. :D
Siaip ar taip, is tikruju, daugelis siais laikais saukai, rekia, kad emigracija , tai XXI amziaus maras , XXI amziaus tremties traukinys ar pns. Na, ne esme, mano nuomone yra NE. :D :D
Tai vat, gryztant prie to paties Lietuvybes dalyko, noreciau pasakyt, jog daugelis is musu , bent jau is aplinkos masto, kad jeigu lietuvis emigravo i uzsieni, tai jau viskas, kabam, jis nebelietuvis ar pns, aisku, tai yra tiea, tik tada , jeigu tu sedi kokiam vokietijos uoste, geri airiska kava ir sneki su savo vaikais angliskai pats budamas lietuvis... Taigi, ka as noreciau pasakyt, einant prie minties pabaigos, tai ta, jog mano nuomone, siais laikais Emigracija tirkai nera lengviausias kelias, tai tiesiog ieskojimas, ieskojimas geresnie gyvenimo, kaip jau sake pilietis virsuje, kurio mes tikrai nusipelneme ir nemanau, jog palikdami savo saly mes negalime vadintis lietuviais, kadangi zmones, jezau, MES juk gyvename XXI amziuje, Sovietinis rezimas ir SSRS jau seniai atgyveno , kai nebuvo galima isvykt svetur... Dabar viskas kitaip, megapolija ar pns. Na zodziu, mano nuomone lieka galutine ir tikriausiai negincijama, tol kol tu ieskai geresnio gyvenimo sau ir savo seimai bei saugai savo Lietuviskas saknis, kad ir budamas uz sienos, tol tu tikrai gali vadintis lietuviu, nes , jau kaip minejo... VISI MES NUSIPELNEM GERESNIO GYVENIMO>

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

tautiškumas yra idomus dalykas :) vienėm užtenka nepamiršt savo kalbos, dar kitiem užsidėt apyrankę ant rankos, į ją žvilgtelt ir jaust tautiškumą, kiti negali be tėvynės tverti nė akimirkos :) Asmeninis reikalas, o kas pas paukščius ar pirmykščius galvelėj dedas niekas nežino:)

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Čia skaitinėjau forumą, ir pastebėjau žmogelis Movado sukūręs temą tokia beveik kaip šita :) Taigi nusprendžiau pasidalint savo patirtim taip pat kaip jis, tikiuos nesupyks :)
 
 
Taigi, pardavinėju savo vasarą aš taipogi, Anglija, išsvajota lietuvaičių, lenkaičių, irštva [Nors pastaruoju metu labiau kogero Norvegija, Danija ane?].Aš paprastas, jaunas žmogelis kuris nenorėjo prašvaistyt vasaros lietuvoj, na arba pradirbt lietuvoj už 1k litų, beje visai netikėtai gavau darbo pasiūlymą (pažystami pažystami):)) darbas legalus,su kontraktu, žemės ūkyje, konkrečiau laukuos.Sakyčiau kad darbas nėra lengvas, papraikaituot gaunam kaip reikiant, pilna darbo diena skaitos 8 valandos, bet dazniausiai dirbam 10-12 wal (su pietumis 11-13) po 8 valandų skaičiuojas overtaimas.Taigi galima sakyt kad užsidirbam dvi algas, viena normali, kita susidaro iš overtaimo.Įmonė labai rimta, žinoma visam pasaulyje, gerbia ir skaitos su darbuotojais, kaip sakoma vieta tobula, prarasti darbo vietą būtu labai skaudus smūgis.
 
Kaip jau minėjo Movado, tavo reikalas kur tu gywensi, ar nuomosies kambarį, ar butą, ar namą, kiek padoresnę vietelę (pas mane kaime) galima pasiimti maždaug už 250-300 swarų mėnesiui.Mano darbovietė, įdarbindama siūlo gyventi jų karavanuose, kaina 35 svarai į savaitę (įeina dujos, elektra, vanduo ir kt..) kadangi aš neturėjau daug pasirinkimo tai ir sutikau čia gyventi.Mano karane gywena du lenkai ir su manim du lietuwiai.Salygos nėra blogos, bet nėr ir įpatingai geros, ištiesų labai daug priklauso nuo to kokie žmonės yra tavo "kambariokai" maniškiai tikrai neaukseliai :D bet nesiskundžiu.Tiesa.. jei kitais metais vėl parduosiu savo vasarą, o kogero taip ir bus, jau reikės mastyt apie kokią padoresnę vietelę, :)
 
Laisvalaikis, jo turiu nedaug, day off būna sekmadieniais, bet ne visais, pastaruoju metu buvo per visus sekmadienius.Kai jau būna laisva, varau į londoną, pas seses pasibūti :) kelionė į abi puses kainuoja 22 swarus, tiek uzdirbu per tris owertaimo walandas, taigi manau kad tikrai karts nuo karto galima ir nuvažiuot iki londono.
Jei nevarau į sostinę tada su lietuviu išvarom į miestelį pasitūsint, arba šiaip atsigeriam alaus karavane.Lenkų laisvalaikis leidžiamas su buteliais dažniausiai, su daug butelių.
 
Britai, o gal tiksliau britės.. buvom vieną savaitgalį miestely (jūs nė neisivaizduojat koks čia nenormaliai aktyvus naktinis gyvenimas) po sunkios sawaitės pasitūsinti išlindom, dauguma klubų, barų, ir kitų įstaigų yra nuo 21 metų, bet į daugelį ir nuo 18 įleidžia.Taigi grižtu prie bričių, britės tai ne lietuvės, prie jos prieisi, pakalbinsi,pakviesi pašokt, tai ji nusisuks ir nueis, neduok dieve dar pasakysi kad iš lietuvos esi, tai apšauks rusu, lenku ar dar velnias žino kuo, išviso, paklausia where are you from, pasakai lithuania, tai pasižiūri kaip į koki dauną, tipo what the ###### is that.... :D nežino kas per dievo užmirštas kampelis tai yra, pamini euroviziją, ir ten jurgio pasirodymą, tai biški kažką lyg ir tarsi prisimena... o šiaip tai vistiek vat šiek tiek pasišnekėjimu nusisuka ir nueina savo keliais, peršasi tokia nuomonė kad tik iš mandagumo su tavim ten šnekučiavosi.Užėjom į rimtesnį klubą, ten su merginom situacija ta pati, tai nusprendėm biški išgerti, pasiėmėm 18 shotų (geras dealas buvo :D ) vat kai nusinešėm juos prie stalo, tai iškart prispito krūva žmonių, ir mergelės jau labai draugiškos tapo....Padariau tokia išvadą, jei merginai nenuperki išgert, ji į tave nė nežiurės... taigi jei nori su kokia mergina pasišnekėt gal užteks kokio kokteilio,kad pakviest pašokt kogero vieno jau neužteks, o apie sexy time tai tik pasvajot galima :))
 
Taigi pradžiai tiek, sorry už padrikas mintis, parašysiu ant dienų vėl ka nors, nes jau meigot reik... už 7 wal keltis į darba :) jei turit kokių klausimų, rašykit :)
 
http://img9.imageshack.us/img9/7512/p6171332.jpg

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?

tautiškumas yra idomus dalykas :) vienėm užtenka nepamiršt savo kalbos, dar kitiem užsidėt apyrankę ant rankos, į ją žvilgtelt ir jaust tautiškumą, kiti negali be tėvynės tverti nė akimirkos :) Asmeninis reikalas, o kas pas paukščius ar pirmykščius galvelėj dedas niekas nežino:)

Iškart atsiprašau už gramatines, leksikos, skyrybos ir kitas klaidas, rašau ne mokslinį straipsnį o tiesiog lieju savo mintis, laisvą minutę!
 
Dažnai tenka tokius žodžius matyti spaudoje, girdėti iš įvairių sluoksniu žmonių, ir apskritai ore dvelkia tokia nuomonė.
 
Taigi pradėkim nuo pradžių.
 
Kompiuterį naudojančių žmonių vienas geriausių draugų Viki - emigraciją įvardija kaip žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. O viso to kaltininkas yra – politinės ar ekonominės priežastys, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.
 
Emigracija visuomet tiek žmonių tiek gyvūnijos tarpe visada egzistavo, ir visados egzistuos. Elementariausias pavyzdys būtu kad ir paprasščiausi paukščiai, atėjus šalčiams jie traukiasi kur šilčiau, kur gali išgyventi, ir sukurti šeimą, lietuvoje kalendoriuj net turim išskirtas dienas kada jie grįžta atgal.
 
Antras pavyzys nukelia mus daug metų atgal, kai dar nebuvo jokių patogumų, žmonės gyvendavo urvuose, arba mažyčiuose nameliuose ar dar velniai žino kur, jie pragyvendavo iš gamtos išteklių: žuvaudavo, grybaudavo, medžiodavo ar dirbdavo žemę. Įsivaizduokim situaciją: staiga užplūsta kokia stichinė nelaimė, išdžiūsta upė, užslenka ledynas, ar dar kažkas su kuo nepakovosi... Kas vyksta? elementaru, žmonės susipakuoja ir ieško palankesnių salygų egzistuoti, keliauja, ieško vietovių kur galėtu toliau gyventi.
 
Tas pats yra ir šiomis dienomis, pasidaro nepalanku egzistuot vienoj šalyje, reik judėt į priekį. Dabar jūsų galvoje kogero sukasi mintys, kad kas sukasi tas ir prasisuks. Taip tai yra tiesa, kas sugeba suktis tas ir prasisuks net ir kėbliausiomis salygomis, bet kiek tokių žmonių yra? vienetai, kiti tiesiog kenčia esamus nepatogumus, ir keikiasi.Dauguma žmonių tiesiog bijo tos emigranto etiketės, dar kiti neturi galimybės kažkur išvykt.
 
Dėl ko žmonės emigruoja iš lietuvos? Atsakymas visiem aiškus, žmonės nori ne tik egzistuoti bet ir pagyvent! vidutinė gyvenimo trukmė šiuo metu yra 70-80 metų, ar nors vienas iš jūsų nori puse savo gyvenimo pragyventi nuo algos iki algos? Žinoma kiekvienam savo, kiekvienas savo gyvenimo kalvis, bet manyčiau kad daugelis tikrai nori arba norėtu gyventi geriau.
 
Įsivaizduokim kad lietuvoj gaunam atlyginimą 1500. susimokam mokesčius už būstą ( žiemos metu neretai sumokam daugiau nei puse atlyginimo, automobilio išlaidos, maistas, šiek tiek pramogų ( jei yra poreikis), kitos išlaidos...ir viskas STOP STOP STOP pamiršom svarbų dalyką: toks idomus ir šlykštus dalykas "Nenumatytos išlaidos"
jug visi galim suplanuoti kiek reikės savaitei benzino, arba kiek suvalgysim dešros, bet mes niekaip negalim numatyt kada mum įkals į automobilio galą koks kelių erelis, arba kada mus užpuls kokia liga.. Kas tuomet? aš nežinau... nors ištiesų žinau, tuomet prasideda minusas, sunkumai.. ties šia vieta žmonės dažniausiai ir suklumpa, gerai jei turi santaupų, o jei ne? prasideda įvairios skolos, paskolos ir kitas š. iš kurio kažkas gyvena.. o paprastas žmogelis pradeda ristis žemyn, iškart sumažėja pramogų biudžetas, prasideda tikrasis gyvenimas nuo algos iki algos.
 
 
Gyvenimas svetur, man net juokingai skamba tokie žodžiai "Emigracija lengviausias kelias" jug gyvenant užsienį niekas niekam pinigų už dyką nedalina ( žinoma yra žmonių kurie gyvena ir iš įvairių pašalpų) , žmonės kurie nori kažko pasiekti, ir to siekia DIRBA, daugiau ar mažiau bet dirba. Paradoksalus, bet ir visiem žinomas faktas: žmonėm nereikia gyvent nuo algos iki algos, vėlgi viskas priklauso nuo mūsų pačių.
 
Gana man čia paistyti, pagrindinė mintis būtu labai paprasta ir nešališka "Gyvenk kaip nori gyvent, o ne taip kaip kažkas tave verčia" gyvenimas šiais laikais yra per trumpas kad jį leisti su liūdesiu veide.
 
Kaip pradžioj taip ir pabaigoj jus paliksiu su retoriniu klausimu , saviem apmastymams.Dėkui kad skaitėt.
 
Kodėl turėtume rinktis sunkiausią kelią?