Sypsnius

Oras
Taigi šiuo metu taip karšta kad keliauti ir veikti kažko neina tai radau laiko parašyti dar truputį ką nors. Blogumai didžiausi šiuo momentu turbūt karštis, kada jokio vėjo jokių debesų ir saulutė prikaitina 40 laipsnių, o tarp pastatų nuo įkaitusio betono kai nėra vėjo termometro stulpeliai pasiekia 50 laipsnių. Viešbučio kambariuose su 24/7 veikiančiu kondicionieriumu 30 laipsnių. Su klientais juokauju, kad kondicionieriai made in China, tai bent kiek eina suvaldyti pykti ir nepasitenkinimą. Tokiame karštyje, man kur net Lietuviškos vasaros yra per karštos tragedija. Naktimis miegoti net neįmanoma, nes guli ir jauti kaip ant kūno kaupiasi pelkės prakaito. Geriausias įvykis susijęs su temperatra buvo, kada autobuso termometras vidurdienyje stoint spūstyje rodė 58 laipsnius.

Tokio darbo didžiausi pliusai
 
Vienas didžiausių pliusų šito darbo iki šiol, tai sutinkamų žmonių įvairovė. Kada eini per VIP klientų ložę, o ten įvairių įmonių vadovai ir agentai iš viso pasaulio. Prisiklausiau istorijų iš viso pasaulio kampelių. Apie žmonių charakterius, kainas, nekilnojamojo turto burbulus, kalbų ypatumus. Ypač plepūs būna tie kurie keliauja vieni, nėra su kuo pasikalbėti, tai kai atsisėdi šalia jų bare, tai kartais išeinam iš baro tik kai padavėja pasako, kad jie užsidaro. Prisižiūriu nuotraukų iš kelionių, parodo žmonų nuotraukas, vaikų.
 
Labai smagiai atšventėme Kanados dieną, tai perėjom per miestą porą restoranų ir pora barų. Net sugbėjome rasti kinietę kuri šios šentės proga net ant krutinės išsitatuiravo kanados lapą :D pasirodo studijavo Kanadoje.
 
Dažniausiai visiem labai įdomu ką aš čia veikiu, tai būna dažniausias klausimas, kada papasakoju savo istoriją kaip ir kodėl atsiradau Kinijoje ( o realiai pradžia visko, kad Anglijoje radau 1 RMB ir nusprendžiau kad noriu pats jį išleisti, ir išleidau pirmam bilietėliui autobusu važiuoti) tai visi labai linksmai pasiklauso ir tada patys pradeda pliurpti.
 
Labiausiai šokiravusi pokalbio pradžia buvo, kai priėjo pirmą kartą matomas klientas, net nepasakęs labas paklausė iš kur aš, o tda tik išgirdęs atsakymą paklausė ką tokio galėtum papasakoti apie Lietuvą, kad nustebintum. Tai visų pirma, pats buvau taip nustebintas, kad net nežinojau ką pasakyti, o po to kai pradėjau kažą sakyti pritrūkau angliškų žodžių, tai gavosi nesąmonė. Bet sekančią dieną su tuo klientu 4 valandas prapliurpėme apie ES ir rusiją. Nes amerikonas net nelabai supranta, kas išvis yra ES, ir ko mes taip prišiškai nusiteike prieš rusiją.

Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
 
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją.
Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
 
Agentūra
 
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus.
Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
 
Darbo pokalbiai
 
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype.
Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados.
Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
 
Popierizmas ir biurokratija
 
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai.
Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa.
Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
 
Atostogos ir laiko tempimas
 
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
 
Naujienos
 
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
 
Galvos skausmai
 
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos.....
P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
 
Patarimai
 
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
 
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
 
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas
2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku
3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
 
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
 
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
 
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti

Visų pirma, sveikintina tai ką darai ir tame yra realios vertės, tik ne visi geba, o kartais ir ne visi nori ją susirast.
 
Visų antra, liūdna matyti, kad darosi įprotis ir norma užsipulti dažną forumo iniciatyvą.
 
 
 
Išminčiai ir detektyvai, kreipiuosi į jus:
Kada ateis ta diena, kai suprasit, kad ne tik, kad trukdot bendruomenei augti, o ir iš savęs darot artistus?
Kada suprasit, kad sveikai augama per kūrybą, o ne konkurenciją?
 
P.S. Tiems kas bandys pateikti argumentus, kad tai vardan kokybės ar kad konkurencija skatina augimą - atsakau iškart, kad tai tik pora stereotipų, kurie užprogramuoti nesėkmei.

nu ir kas ? ar del to mum dabar nebereiketu ziuretu situ fainu video ?
Prilyginai lietuviska projekta su didziajai dalia zmoniui nezinomu projektu ir dar sugalvojai isvardinti visus imanomus minusus, net nepaminedamas pliusu. Daugiau pozityvo, chebryte !
Pilnai nukopijuotai su tais paciais vedejais ir identiskomis temomis, pansekovais ? Ar ta turejau omeny ?
P.S. BBD as ant to transformerio ir ant visu jo 1.2 lemono pieshku, lietuviskas projektas tai gaivus vejo gusis sia neitiketinai karsta gegruzes 25 diena.

Jų požiūris į manę toks, kad jiems atrodo, jog man čia labai nuobodu, aš labai vienišas, šeima toli ir panašiai. Nes jie visada visur buriais. Tai jiems atrodo, kad as čia bliaunu namie is vienatves, tai visi vadovai stengiasi man surasti draugu ir merginą :D nes prieš mane dirbusi slovake per metus laiko susirado kinieti vyra ir jau istekejo. Tai jie nori, kad ir aš taip :D
 
I negrus poziuris ne koks, cia tobulumas kuo sviesesne oda, sviesus plaukai, ir melynos akys. VIenu zodziu jei tikras vokietis pagal visus apibrezimus atvaziuotu visos susilydytu cia :D
 
Kas dar apie merginas, tai bent man asmeniškai čia tiek galimybių akis paganyti.....
Mano požiūriu čia ledinių merginų labai daug, ir tikrai ateina tokių klienčių, kad akių neina atitraukti, bet kai pabandai pakalbinti, supranti kad apart hello ir thank you daugiau nemoka nei žodžio angliškai.
 
Bet smagu būna su italų klientų grupele aptarinėti klientes :D

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Sveiki, aš vis dar gyvas :)
 
Taigi jau 1,5 mėn aš čia Kinijoje. Bet niekaip nerasdavau laiko ir nusiteikimo prisėsti ir parašyti. Siaip turbut pacioje pradzioje atsakysiu į keletą esminių klausimų kurie kilo kitiems ir buvo įdomūs man.
 
Ar atvykus į Kiniją tikrai ištinka didelis šokas? - NE, niekas čia tikrai nėra taip labai jau kitaip ir WOW. Ypač jei vyksti į didžiuosius miestus kaip kad aš.
 
Ir pratesiu po darbo, nes ką tik paskambino supervaizerė ir iškvietė į darbą, kažkas nutiko.

Tai vat tas ir yra, kad dauguma kas reklamuojasi garsiai, greitai yra blokuojami, arba tiek plačiai naudojami, kad greitis tragiskas.
 
Po kolkas OPenvpn tikrai atrodo neblogai, reiks daugiau pasiskaityti
 
 
Po kolkas man ir taip rašymo užtenka, o ir šiaip nežinau kiek verta ir kiek bus skaitančių, nes pats nesu didelis rašytojas.
 
Dabar ir taip daug reikalų. VPN kaip ir aišku jau, bes su draudimu problemos didelės, Lietuvoje visi palyginus brangiai nori, o su tarptautiniais sunku susišnekėti ir atsakymus gauti. Nors ir Lietuvoje tikrai turėjau juokingų situacijų kada nueini pas draudėją gyvai ir susiduri su tokiomis situacijomis, kada net nežino kur randasi kinija. Beveik niekas negalėjo atsakyti kokia tvarka su kinijos ligoninėmis, į kurias galėčiau kreiptis į kurias ne. O ir kainos nuo 400 iki 1500 eurų metams

Jų požiūris į manę toks, kad jiems atrodo, jog man čia labai nuobodu, aš labai vienišas, šeima toli ir panašiai. Nes jie visada visur buriais. Tai jiems atrodo, kad as čia bliaunu namie is vienatves, tai visi vadovai stengiasi man surasti draugu ir merginą :D nes prieš mane dirbusi slovake per metus laiko susirado kinieti vyra ir jau istekejo. Tai jie nori, kad ir aš taip :D
 
I negrus poziuris ne koks, cia tobulumas kuo sviesesne oda, sviesus plaukai, ir melynos akys. VIenu zodziu jei tikras vokietis pagal visus apibrezimus atvaziuotu visos susilydytu cia :D
 
Kas dar apie merginas, tai bent man asmeniškai čia tiek galimybių akis paganyti.....
Mano požiūriu čia ledinių merginų labai daug, ir tikrai ateina tokių klienčių, kad akių neina atitraukti, bet kai pabandai pakalbinti, supranti kad apart hello ir thank you daugiau nemoka nei žodžio angliškai.
 
Bet smagu būna su italų klientų grupele aptarinėti klientes :D

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Jų požiūris į manę toks, kad jiems atrodo, jog man čia labai nuobodu, aš labai vienišas, šeima toli ir panašiai. Nes jie visada visur buriais. Tai jiems atrodo, kad as čia bliaunu namie is vienatves, tai visi vadovai stengiasi man surasti draugu ir merginą :D nes prieš mane dirbusi slovake per metus laiko susirado kinieti vyra ir jau istekejo. Tai jie nori, kad ir aš taip :D
 
I negrus poziuris ne koks, cia tobulumas kuo sviesesne oda, sviesus plaukai, ir melynos akys. VIenu zodziu jei tikras vokietis pagal visus apibrezimus atvaziuotu visos susilydytu cia :D
 
Kas dar apie merginas, tai bent man asmeniškai čia tiek galimybių akis paganyti.....
Mano požiūriu čia ledinių merginų labai daug, ir tikrai ateina tokių klienčių, kad akių neina atitraukti, bet kai pabandai pakalbinti, supranti kad apart hello ir thank you daugiau nemoka nei žodžio angliškai.
 
Bet smagu būna su italų klientų grupele aptarinėti klientes :D

Jų požiūris į manę toks, kad jiems atrodo, jog man čia labai nuobodu, aš labai vienišas, šeima toli ir panašiai. Nes jie visada visur buriais. Tai jiems atrodo, kad as čia bliaunu namie is vienatves, tai visi vadovai stengiasi man surasti draugu ir merginą :D nes prieš mane dirbusi slovake per metus laiko susirado kinieti vyra ir jau istekejo. Tai jie nori, kad ir aš taip :D
 
I negrus poziuris ne koks, cia tobulumas kuo sviesesne oda, sviesus plaukai, ir melynos akys. VIenu zodziu jei tikras vokietis pagal visus apibrezimus atvaziuotu visos susilydytu cia :D
 
Kas dar apie merginas, tai bent man asmeniškai čia tiek galimybių akis paganyti.....
Mano požiūriu čia ledinių merginų labai daug, ir tikrai ateina tokių klienčių, kad akių neina atitraukti, bet kai pabandai pakalbinti, supranti kad apart hello ir thank you daugiau nemoka nei žodžio angliškai.
 
Bet smagu būna su italų klientų grupele aptarinėti klientes :D

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Išvyka į miestą
Vieną savaitgalį išvažiavome su kolegėmis į miestą, tai pasijutau kaip koks ateivis. Metro visi vaikai pirstais bado, visi žiūri. Prekybos centre ale slapta nuotraukas daro su telefonais. Tėveliai atneša vaikus, išlemena angliškai pora žodžių, kad vaikas nori hello pasakyti, bet priėjus arčiau, tas vaikas pradeda bliauti ir šoka mamai į glėbį :D
Komplimentų per pirmą savaitę turbųt girdėjau daugiau nei per visą savo gyvenimą prieš tai :D iš visų, koks grazus, koks aukstas. O kokios grazios akys ir panasiai.
Nauja supervisere, visiskai nesneka angliskai, bet antra diena sugebejo islementi vieną sakinį, ir pats pirmasis sakinys buvo: „kokios dideles, melynos ir grazios tavo akys“.
Mieste zmones mojuoja pasako hello, jeigu atsakai tuo paciu pilnes kelnes laimės, bet jeigu paklausiu „ how are you“ ar ka nors panasaus, nieko nesupranta ir tiesiog toliau sypsosi.
Restorane kai pietauju, tai beveik kiekviena diena atsiranda kleintų kurie eina paskui mane ir į savo lesktę dedasi ta patį ką ir as. Nesuprantu koks tikslas sito.
Ir šiaip dar už savo viesbučio ribų tesugebejau sutikti 2 žmones kurie angliskai sugebejo pasakyti daugiau nei hello.

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Tai pradzioje tie pagrindiniai klausimai, kas nepasitvirtino, is to, kuo visi gasdino, ar sakė.
Kultūrinis šokas? – Jokio, man londone didesnis kultūrinis šokas buvo, ir daugiau nesamonių mačiau. Čia viskas labai normaliai, ypac pekine nusileidus aerouoste visiškai viskas normaliai, neskaitant to, kad visas personalas moka vos pora žodžių angliškai.
Žmonių masės, stumdymasis? – Jokio išskirtinio, žmonių masės kaip bet kokiame didmiestyje, o šiaip aišku dar ir tas, kad aš kitoks, tai manę visi pamato ir išvis visur praleidžia
Čia viskas labai pigu? – Tikrai ne, yra pilna prekių kurios brangesnės nei Lietuvoje, o ką bekalbėti, kad daug prekių tikrai brangiau nei Anglijoje. Kinija tikrai nebėra pigi šalis, kur galėtum su pora šimtų eurų gyventi.
Kinai jau moka anglų kalbą, tą vadinamą kinietišką anglų? – Nė velnio, jie išvis nemoka anglų kalbos, ir pamiršk, kad lengvai rasi žmogų kuris bent porą žodžių angliškai suprastų.
Jie viską nori parduoti, ir pamatę užsienietį, galvoja kad jis pinigų maišelis ir viską siūlo? – Tikrai ne, gal ir mano, kad aš pinigų maišelis, bet realiai dar niekur niekas nebandė man kažko įsiūlyti, pakelti kainą ar kitaip apgauti. Turguose jie išvis manęs bijo, ir slepiasi, kad tik nieko nepaklausčiau, nes bijo, kad nesupras ką sakau.
 
O dabar įspudžiai iš pačios kelionės
Nusileidau pekine ryte 7 val, aerouostas buvo beveik tuščias, eini pagal rodykles, dauguma ženklų ir anglų kalba. Atgavau sėkmingai lagaminus, dar Vilniaus aerouoste sutikau porele kuri irgi skrido kartu į Pekiną savaitei atostogų, tai jiem dar pagelbėjau, nes aš galėjau nusileidęs Kinijoje naudotis aerouosto WIFI, jie ne, nes turėjau wechat acc. Aeruoste susiradau pirmus vartus, nes nuo tų vartų buvo tiesioginis autobusas į mano miestą. Iš darbuotojų turbūt 5 kartus išgirdau klausimą ar tikrai noriu vykti į Tianjin. Labai nustebino, kad prie bet kurių durų įeiti ar išeiti iš aerouosto stovi po 3-5 apsauginius su metalo detektoriais ir kitais aparatais, apsaugos belekiek. Prasinešiau darbovietei,kad sėkmingai nusileidau ir jau lipu į autobusą.
Autobuse griežtai visi keleiviai turi prisisegti, tikrino darbuotoja kokius 3 kart, ar visi prisisege. Puse valandos trukome vien iš aerouosto teritorijos išvažiuoti. Po to 2 val kelionė į savo miestą. Įdomiausia ką mačiau per autobuso langą, kad realiai pervažiuoant iš vieno miesto į kitą, nelabai ir pastebėjau kad būtų miestas baigesis :D kaip visą laiką mačiau daugiaaukščius taip ir mačiau. Pilnos pakelės ir grioviai dviračių. Vairavimas tragedija, keliai geros kokybės, visur išbraižytos linijos, bet niekam nerūpi, visi važiuoja kaip nori, jeigu autostrada 3 juostų, mašinos vietomis važiavo 5 eilėmis, svarbu telpi, ir viskas. Bet ir avarijų kas pora kilometrų mačiau.
Atvykus į savo stotį išlipau, apsižvalgiau, vaizdas primena Lietuvą prieš 20 metų, ant langų grotos, daug duobių, aptriuše pastatai. Įėjęs į vidų panelę sedinčia ir rankose sukinėjančią mano vardą. Aišku to vardo net nereikėjo, nes buvau vienintelis ne kinietis autobuse. Po poros minučių supratau, kad ji nė žodžio nešneka angliškai. Išėje lauk pradėjom laukti taksi. Net sakinė „wait taxi“ ji man parodė telefone su vertėju. Su taksi važiavome 1,5 val, kad iš miesto centro stoties pasiekti miesto pakraštyje esantį viešbutį. Per tą laiką pabendravome telefonais su translatu. Ji man bandė paaiškinti kas manęs laukia atvykus į viešbutį, ir ką aš dar šiandien turėsiu padaryti, bet dėl klaidų gausybės nelabai supratau.
Viešbutyje pasitiko visa delegacija, visi ranką spaudė, prisistatinėjo. Po visų tų pasitikimų, pietų. Dingau miegoti, nes buvau nemiegojęs ~50 val. Vakare pabudęs išėjau pasivaikščioti, tai gatvės aplink buvo visiškai tuščios.
 
Jei kas turi kokių klausimų, klauskite tiksliai

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.