Tikra teisybė šiame ilgame tekste ;) Gerbiu šitą žmogų, kuris taip parašė :) Kiekvienas turi turėti savo galvą, o ne mokytojos ar mokytojo nešioti :) Bet to niekas nesupranta, nes visi šablonizuoti :) Na tik saujelė kitų kurie turi savo galvas atsiranda :)
P.S.: Egzaminas tai tavo langas į ateitį, bet ar tu tiki ta ateitimi, kai į tavo kelią nori įsibrauti dar šimtai tokių kaip tu?
zinai kaip ta pavadinsi : sablonas - instrukcija - taisykles... kam isradinet dvirati jei toks jau yra. Kam surinkinejant spinta galvot kur kokia lentyna det jei instrukcijoj pavaizduota ir gali sudet zymei greiciau paziurejas i ja. Aisku antra spinta renkant nebereik instrukcijos, bet pirmam kartui reik, nes tada viska gali atlikt greiciau. Tas pats su dauguma darbu ir dalyku, kam daryt sunkiau jei gali lengviau juk per duslintuva netaisysim masinos variklio.
Egzų nelaikiau, bet jau tas šabloniškumas tai tikrai žlugdo. Geriausia, kai duoda lygtis kokias spręst matematikoj. (Čia iš žemesnių klasių): a) 2x = 5x-5 b) 14-5x = x .... Ir taip kokių 100 prirašai per pamoką.. Man jokios naudos, aš po penkių perpratau viską ir po to jau pradėjau mintinai skaičiuot. Čia, aišku, gali atrodyti, kad „aš per protingas sedėt su tais debilais“, bet kartais taip jau ir atrodo. O dar geriau buvo, kai mačiau kitą žmogų, sprendžiantį lygtį: Atlieka visus veiksmus, lieka 5 = x 5-x = 0 (perkelia x'ą) -x = -5 (perkelia 5) x = 5 (padalina iš -1)
Paklausus, kam taip rašai, atsakė: „mane taip mokytoja mokė, tavęs ne?“. Atsakiau, kad „5=x yra tas pats, kas x=5“, bet kur Tau.. O žmogus atrodo ir mąstantis, ir galvojantis, bet.. vėlgi, į galvą įkalti standartai.
Bet kurioj pamokoj yra „schema“, kaip ką daryti. Fizikoje - užsirašai, kas duota, ką rasti, formules ir sprendi.. Matematikoj - viskas žingsniais, Lietuvių kalboj (morfologinis nagrinėjimas pvz.) - grynas „kalimas“. Galbūt tokios pamokos, kaip geografija, istorija nėra jau tokios šabloniškos, bet po kiek laiko tą irgi pastebi.
Senojoje mokykloje, „kur sustiprinta anglų, o mokykla prestižinė“ (ir kaip aš iš jos galėjau išeit „geresnės mokyklos ieškot“, daugumai neaišku) anglų pamokos vykdavo taip: 1-2 pamoka: žodyno iš knygos galo vertimas; 3-4 pamoka: teksto skaitymas, vertimas, „Readingo“ užduočių atlikinėjimas (iš vadovėlio, iš eilės); 5 pamoka: gramatikos skaitymas, mokytojos pakomentavimas (paskaitymas nuo tos pačios knygos); 6-10 pamoka: gramatikos ir pratybų darymas, teksto mintinas „deklamavimas“; 11-15 pamoka: gramatikos, pratybų tikrinimas; (mokytoja: „Taip, teisingai“, „Ne, neteisingai“, „Tu kaip visada blogai darai“. Mokytoja viską tikrina nuo savo knygos) 16-17 pamoka: knygos pratimų „viskas iš eilės“ darymas. 18-20 pamoka: žodžių kontrolinis, gramatikos testas, jų taisymas.
Aš taip +- tą pamokų skaičių paimiau, bet jei aš tą schemą dar dabar moku.. O jau antri metai, kaip nesimokau tenais. Man apmaudu, kad mokytoju gali tapt bet kuris, mokantis skaityti, rašyti ir šiek tiek suprantantis tą dalyką..
Pritariu siai kazkieno nuomonei. Todel ir mokinuos tik tuos dalykus, per kuriu pamokas igytos zinios man pades/bus reikalingos ateity, o ne visus kaip dauguma. Gerbiu tuos zmones kurie zino ko nori ir mokinasi tik tai kas reikalinga, o neima viso to sh** i galva. ;)
P.S. Cia visiems dvyliktokams reikes tokias kalbas sakyti ?
pirmos pastraipos banalios, butu geriau jei iskart pasuktu prie reikalo ir taip nustebintu auditorija. Mintis, tai teisinga ypac Lietuvoje, nes net ir baigus bakalauro, magistro studijas daugumai apie gerus darbus galima tesvajoti, todel visi tie mokslai gaunasi kone beprasmiai.
Visiškai sutinku ir mokykloje tą patį kartojau, ypač apie interpretacijas jog visi žmonės turi mąstyti kitaip, jog mokykla padaro iš mokinių "vartotojišką visuomenė" o ne kažkas kitas.
Man buvo labai sunku pasirinkti stilių,kuriuo galėčiau pateikti savo kalbą.Nusprendžiau,kad norėdamas įtikti didžiąjai auditorijos daliai,privalau pasakyti ką nors populistiško.Tokiomis progomis tai netgi privaloma.Kita vertus,lieka dar ir mažesnė dalis klausytojų,žmonių kuriems svarbi mano subjektyvi nuomonė.Todėl ją irgi išgirsite.O kol kas pradėsiu populistine gaidele-kaip koks gimnazijos direktorius,kiekvienų metų pabaigoje kartojantis tuos pačius žodžius.Niekas šio atkartojimo,žinoma, nepastebi,nes salėje niekada nebūna žmogaus,besiklausančio jo kalbos.Na,gal tik pavaduotoja. Kad ir kaip ten bebūtų,artėja pabaiga.Pabaiga,kuri yra veikiau nauja pradžia,naujas matas,kuriuo matuosime tolesnį savo gyvenimo etapą. Abiturientai-tarsi bėgikai,įveikę ilgą distanciją,yra pasirenge kirsti finišo liniją-egzaminų sesiją...Arba,jeigu norite dar vienos metaforos,egzaminai-tarsi durys į ateitį.Ir kuo geriau išlaikysime egzaminus,tuo plačiau praversime tas duris,tuo platesnes ateities perspektyvas susikursime ir taip toliau..... Bet visa tai - šlamštas,didžiausia nesąmonė.(Kaip jau pastebėjote,pereinu prie savo radikalios nuomonės reiškimo.) Matote,aš neseniai susimąsčiau apie pačius egzaminus.Esmė ta,brangieji,kad egzaminai ir pati mokykla žlugdo jaunų žmonių asmenybes,verčia mus visuma ir naikina kiekvieno individualumą.Taip,taip,skamba dramatiškai.Bet juk čia mes tarnaujame standartams,visuomenės ir kitų žmonių sukurtoms taisyklėms.Štai,pavyzdžiui,lietuvių ar anglų rašinys yra ne kas kita,kaip daugybės taisyklių visuma,be išimties taikoma kiekvienam gimnazistui.Tuo kuo geriau mokinys rašo samprotavimo rašinį arba anglu esė,tuo jis yra tipiškesnis standartas,nes idealiai pataiko į apibrėžtą "gerai" ribą - telpa į rėmus.Galime daryti išvadą,kad samprotavimo rašinių lyderis yra kartu ir didžiausia klasės vidutinybė.Jis tarsi masiniam visuomenės gyvenimui paruoštas produktas,kurį suvartoja mokslo sistema.Štai kodėl dešimčia balų įvertintas rašinys yra viso labo žmogaus silpnumo patvirtinimas:moksleivis sutinka su kitų žmonių primestomis normomis ,yra didžiulio mechanizmo detalė,vienas mažytis sraigtas subanalėjusio visuomenės gyvenimo variklyje. Dauguma iš mūsų mokyklą paliekame išplautomis smegenimis,tarsi robotai užprogramuoti atlikti tam tikrus neišsišokančius ir neoriginalius veiksmus.Taip,mokykla yra nauja pradžia,ir čia aš privalau sutikti su daugumos nuomone.Tačiau tai - mūsų asmenybiu kūrimo arba visiško jų sunaikinimo pradžia.Egzaminai čia,deja,niekuo dėti.Jie neišspręs nei vienos iš jūsų,kaip individualisto,problemos,o tik parodys,kaip per dvylika metų supanašėjote su bendra visuma ir kiek jums reikės dirbti,kad vėl nuo jos atitrūktumėte.Liūdna tiesa,tačiau daugelis iš jūsų niekada nebeatsistatys po šio degradacijos proceso,o taip ir liks valstybės prisitaikėliais pilkame bendraminčių liūne.O tų kurių dar galutinai nepasiglemžė sistema,atras naujas ir savitas gyvenimo ateities idėjas,kurias bandys įgyvendinti.Deja,ir ne visiems iš jų pavyks patvirtinti atrastas tiesas.Deklaravę pralaimėjimą prieš visą santvarką,jie taip pat įsilies į niekinį visuomenės gyvenimą. Tad kas lieka?Saujelė išrinktųjų,dar tikinčių savo,o ne bendrų žmonių mąstymu.Jie sėdi čia,salėje,ir ten,už salės ribų. Tai - būsimi ir esami autoritetai,mąstytojai,asmenybės galinčios keisti sistemą ir neigti įprastumą.Norėdamas paguosti likusius,galiu pasakyti,kad be jūsų neiškiltų nei vienas šios mažos dalelės abiturientas.Be daugumos niekada nesuprastume,kas yra toji kuriančioji šalies ir pasaulio mažuma. Šia kalba aš,anaiptol,neraginu jūsų,brangūs abiturientai,ignoruoti egzaminus.Priešingai - linkiu kuo geriau pasirodyti šiame etape,tačiau aiškiai suvokiant visą jo menkumą.Jūs turėsite nusižeminti prieš vyraujančią tvarką,kai kurie iš jūsų galbūt išduos savo principus,tačiau svarbiausia šįkart-pergudrauti sistemą,pralaimėti mūšį,bet toliau kovoti kare už individualumą ir asmenybės laisvę.Privalote laikinai apgauti save baltu melu,kuris yra pateisinamas,nes turi aukštesnį tikslą.Maža to,turite suprasti,kad jūs visada būsite skurdžioje pralaimėtojų pusėje,o jūsų darbas,geriausiu atveju,bus prilygintas Sizifo darbui.Deja,bet sistema visada laimi kiekybine persvara (to įrodydamas bus ir mūsų karta),tačiau kokybe mes galime ją pralenkti.Ir tai yra požiūris,kurio norėčiau,kad paliktumėte čia visuotinio sumasinimo įstaigą. O dabar direktorius sakys savo kalba.
Taigi va,žinoma čia ne mano mintys,o kaip supratote perskaitę,tai kažkurios gimnazijos direktoriaus.Mama davė perskaityti ir sugalvojau parašyti čia į forumą. Iš mano pusės,tai čia labai protinga mintis,kuriai aš pilnai pritariu.. Taigi,kokia jūsų nuomonė šios temos atžvilgiu? P.S atsiprašau jei bus daug klaidų,nes tekstas didelis,tai rankos biski nutirpo kol parašiau visą ;)
