psok

Sveiki, taigi šiektiek papasakosiu apie savo kelionę, ir pačią Australiją.
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog pabaigęs gimnaziją, norėjau kažkur išvykti ir užsidirbti pinigų. Pasidomėjęs apie Australiją, ekonomiką, klimatą bei ten gyvenančius žmones ir kitus padarus. Pasidomėjus iš mano pusės viskas atrodė dar geriau nei galvojau, todel neužilgo užsidirbau pinigų pradžiai (Su savimi pasiemiau 12tūkst. litų + kreditinę su 2500lt dėl viso pikto, jei kas atsitiktų), pasidariau vizą ir atskridau!
 
Skridau iš Varšuvos į Dubajų, ten praleidau pora savaičių pas brolį, ir Kovo 2-tą įsėdau į Lėktuvą kuris mane nuskraidino į Brisbane'ą (Queensland), pietinę Australijos pakrantę.
Pirmas įspudis išlipus iš lėktuvo, nuostabu! Oras gaivus ir tuo pačiu šiltas. Pastatai nauji, mašinos gražios, žmonės linksmi.. Išėjęs iš orouosto sėdau į traukinį (Bilietas 17doleriu, ~5 stoteles) kuris mane nugabeno netoli centro, kur turėjau keletai naktų rezervaciją hostelyje (25doleriai naktis). Atvykęs pasidėjau daiktus, ir lėkiau į banką atsidaryti banko sąskaitos ir internetu užpildžiau Tax File Number paraišką (Kažkas panašaus į soc.draudimo numerį, be kurio negali legaliai dirbti). Pirmą savaitę praleidau tiesiog mieste, papludimyje, apsipratau su aplinka. Pradžioje maisto kainos atrodė nerealios, brangu, brangu ir dar kartą brangu. (Nors brisbane'as nėra iš brangesnių Australijos miestų). Maisto pasirinkimas didelis, kokybė nebloga, mat dauguma dalykų švieži. Dauguma vaisių pardavinėjami vienetais, obuolys 2dol. 3 bananai už 2dol. ir t.t.
 
Savaitė baigiasi, gavau banko kortelę, Tax File Number, laikas ieškotis darbo, o dirbt norisi pabandyt fermoje, todėl internete išsiaiškinau kur koks sezonas ir nusprendžiau jog reikia skristi visai į kitą pusę žemyno, Perth'ą. Bilietus nusipirkau, savaitei rezervaciją hostelyje pasidariau ir ką, lekiam. Skrydis 5val. laiko juostų skirtumas 2 valandos. Atskridau vėlai vakare, tax'u iki miesto hostelio už 35dol. ir į lovą rytoj laukia didelė diena. Ryte iškarto lėkiau į darbo agentūras (Jos dar iki dabar ieško man darbo), bet iš jų jokios naudos, todėl pasidomėjus labiau norint dirbti fermoje reikia belstis fermeriui į duris ir kalbėt į akis :) Tai ką sekančią dieną ieškau pirkti mašinos, nes artimiausios fermos už kelių šimtų kilometrų nuo miesto. Honda Civic už tūkstantį dolerių, yra! Po keletos dienų leidaus keliaut į viršų, kur šilčiau ir algos didesnės (Australijos minimumas 20.6dol. O regione link kurio važiuoju 30dol į valandą). Atstumas 2300km, per tris dienas pasiekiau Karratha, pabuvau prie Red Dog memorialo (Pastatytas filmas apie tai yra), važiavau visą kelią pajūriu, miegojau mašinoje. Į Karratha miestą atvykau naktį, (42 Laipsniai ir labai didelis humidity, del šių dviejų priežasčių nespėji nuo kaktos prakaito valyt, tikrai labai karšta). Ryte į agentūras ir į keleta įmonių, CV išnešioti visur pakalbėta, bet visos vietos užimtos ir darbų nėra. Na ką, šiam mieste padariau ką galėjau, lekiam toliau. Sekantis tikslas Darwin'as kuris dar už 2400km. Važiavau per degančius miškus (kuriuos gan dažnai žiniose rodo). Baisu, bet naktis, jokių ugniagesių, žmonėm visiškai normalu jog miškas dega ir tiesiog važiuoju paskui kitas mašinas. Na ka po keletos dar dienų atvykau į Darwin'ą, ryte pakėlė policininkas belsdamas į mano automobilio langą, Camping is not allowed. Tai ką kad ir bandau ginčytis jog aš ilsėjaus, neturiu jokios camping įrangos, ir pavargusiam važiuoti yra pavojinga todėl nuspredžiau pailsėti. Jiem neįdomu, reikėjo hotelyje kambarį išsinuomuot ir panašiai, na gerai, ką jau padarysi, bauda 140dol. Per kelias dienas per vieną agentūrą gavau darbą savaitei, naktinės pamainos, parduotuvėje lentynas išrinkt ir naujas surinkt, alga 40dol į valandą, labai gerai, - atsipirks bent jau važiavimas iki čia. Po šio darbo dirbau dar uoste, valiau iškasenų konvejerius. Darbas sunkus, rankos po darbo kruvinos, nugarą skauda, ir jėgų nebėra net valgyt pasidaryt. Pagal mano superviserį žmonės čia ilgiau savaitės neišdirba, man užteko dviejų dienų. Ieškom kito darbo ir vuolią, forklift driveris reikalingas, kas man visai patinka. Darbas už miesto, todėl už poros savaičių darbo nusprendžiu atsikraustyti arčiau darbo, ir mažą kaimelį, kur nuomojuos kambarį (180dol į savaitę). Dar iki šiol dirbu ten pat jau antras mėnesis.
 
Ir keleta fotografijų iš mano gyvenimo Australijoje:
 

Brisbane
 

Perth Cottesloe beach
 

Kažkur pusiaukelėj
 

Šeimininko beveik keturių metrų augintinis
 
 
Tai va, kam kažkas rūpi sužinoti apie Australiją, klauskit gal mokėsiu atsakyt, nors čia esu dar tik šiektiek daugiau kaip trys mėnesiai, bet šiektiek jau žinau :)
 
Papildymas:
 
Nuotraukos iš Dubajaus

jeigu nepatinka darbo salygos, tau direktorius pasakys tiesiai šviesiai - susikrauk tašes ir važiuok į lietuvą. oj aš dar čia daug ko neprirašiau, tiesiog per daug informacijos viską detaliai išpasakoti. nors tiems kas nori pradėti dirbti vokietijoje, čia gali būti pradžia užsikabinti. padirbus truputis, po to galite patys susirasti kokį darbą, arba stoti į darbo biržą. Darbo biržoje kalba tik vokiškai, jokia kita kalba jie nekalba. jeigu kas moka vokiškai, tai šaunu, kitu atveju reiks samdyti vertėją. kad šiame darbe reikia pastovių darbuotojų, tai tiesa. nors gerą labai darbuotoją atleido už tai kad per daug žinojo apie direktorių ir per daug kalbėjo. nors žmogus labai gerai dirbo ir šioje firmoje buvo pradirbęs daugiau kaip 10 metų. bet atsikratė žmogumi pats svenas. reikia manau visą sukauptą informaciją muitininkams perduoti. užsidarytų sauliui kelias į vokietiją visam gyvenimui ir negalėtų daugiau atsidaryti jokios firmos šioje šalyje. aš galiu sukelti nuotraukas į facebook puslapį apie kiaulių skerdyklą ir žarnų cechą. ir patalpinti čia nuorodą. bet jeigu kam įdomu tai prašau duokite žinoti.

:D

Dauguma profesijų, kurios buvo paklausios prieš dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų, dingo amžiams, nes šiuolaikinės technologijos tiesiog jas išstumė. Kai kurios iš šių profesijų buvo pavojingos gyvybei ir sveikatai, kitos naudojo vaikų darbą.
 

Šaltinis:
www.rašo.meDalinkites http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779164_Facebook-icon.png http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779312_Google-plus-icon.png http://jpeg.lt/paveiksleliai/1395779349_Twitter-icon.png
Fotografijos iš fresher.ru


 
Ar tikrai visos šios profesijos dingo?
Be abejones ne. Kai kurios sutinkamos po šiai dienai. Tarkim, ledo pjovėjai šiais laikais pjauna ledą skulptūrų drožėjams. Skaitytojai kaip ne keista būtų (juk XXI amžius už lango), paplite Lotynų Amerikoje, o Sielių plukdytojai iki šiol sutinkami sibire. Tam tikri Turkijos sluoksniai, vis dar naudojasi žmonių-žadintuvų paslaugomis. Bet manau gan šauniai šiais laikais žiūrėtusi eilutė CV lape – Lavonų grobikas.
 
Jūsų dėmesiui 10 profesijų, kurios dingo. Arba kaip išsiaiškinom, tolimuose kraštuose vis dar yra paklausios, nepaisant vakarų civilizacijos pastangų.
 
 
 
Berniukas – pinspotter’is
Pinspotter’iai praėjusio amžiaus 20-aisiai metais, buvo berniukai dirbę boulingo take. Jie statydavo kėglius ir paduodavo baulingo kamuolius.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/1.jpg
Berniukų – pinspotter’ių darbas kėglių takuose
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/2.jpg
Berniukai – pinspotter’iai
 
 
 
Žmogus-žadintuvas
Ši profesija atsirado Anglijoje ir Airijoje, o tokiems darbuotojams užduotis buvo žadinti žmones darbui. Signalui į langą ar duris buvo naudojamos lazdos arba smulkus akmenys.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/3.jpg
Su lazda per langą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/4.jpg
O čia matyt, spjaudo akmenim
 
 
 
Ledo pjovėjai
Šie žmonės užsiiminėjo tuo, kad pjaustydavo ledą ant užšalusių ežerų ir pristatydavo jį savo klientams, vyno rūsiams ir šaldymo kameroms. Toks darbas buvo laikomas pavojingų ir dažniausiai atliekamas ekstremaliomis sąlygomis.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/5.jpg
Ledo pjovėjai pjauna ledą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/6.jpg
Ledo pjovėjai
 
 
 
Žmogus-radaras
Anksčiau kariuomenėje buvo naudojami akustiniai veidrodžiai ir garso klausymosi prietaisai, tam, kad identifikuoti artėjančių priešų orlaivius, pagal variklių garsą.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/7.jpg
Žmogus-radaras įdėmiai klausosi
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/8.jpg
Žmogus-radaras
 
 
 
Žiurkių gaudytojas
Europoje šios profesijos žmonės kontroliuodavo žiurkių populiaciją, taip padėdami išvengti pavojingų infekcinių ligų plitimą.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/9.jpg
Žiurkių gaudytojai
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/10.jpg
Žiurkių gaudytojai kažką dirbą
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/11.jpg
Žiurkių gaudytojas demonstruoja savo vakarienę
 
 
 
Žibintininkas
Prieš elektros lempų atsiradimą, žibintininkai naudojo ilgus polius, su kuriais jie uždegdavo, gesindavo ir papildydavo degalais gatvių šviestuvus.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/12.jpg
Žibintininkas
 
 
 
Miško plukdytojai (Sielių plukdymas)
Senovėje, šiuolaikines technologijas ir sunkvežimius pakeisdavo stiprūs vyrai, kurie savo rankomis upėmis plukdydavo rastus iš kirtaviečių į medžio apdirbimo vietas.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/14.jpg
Miško plukdytojai
 
 
 
Komutatoriaus operatoriai
Ryšio operatoriai buvo neatsiejama telefono stoties dalis: jie sujungdavo tarpmiestinius pokalbius ir atlikdavo kitas pareigas, kurios šiuo metu įgyvendinamos skaitmeniniu būdu.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/15.jpg
Ryšio operatorės
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/16.jpg
O čia visas jų pulkas
 
 
 
Lavonų grobikas
Vadinamieji Kūno grobikai 19-ajame amžiuje buvo samdomi darbuotojai, kurie iškasdavo lavonus tam, kad vėliau juos atiduoti į medicinos universitetus. Teisiškai gauti lavoną studentų tyrimams buvo sunku, todėl mokslo įstaigoms tektado naudotis pagrobėjų paslaugomis.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/17.jpg
Lavonų grobikai
 
 
 
Skaitytojas
Skaitytojus samdydavo fabrikai, darbuotojų sąskaita, siekiant juos linksminti monotoniško darbo metu.
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/18.jpg
Skaitytojas
http://www.fresher.ru/manager_content/images2/professii-kotorye-navsegda-ushli-v-proshloe/19.jpg
Skaitytojas

Vasario viduryje, iš karto po šimtadienio šventės mokykloje turėjau progą išvykti į Vokietijos sostinę Berlyną. Kažko įspūdingo ir žavinčio nesitikėjau, nes tai turėjo būti ketvirtas kartas, kai aš aplankau šį miestą. Bilietus pirkome pusę metų į priekį, todėl viskas susiklostė kiek kitaip nei buvo iš pradžių planuota. Autobuso bilietus nusipirkome po 10 litų, visas 5 vietas, bet iš 5 turėjusių keliauti, likome tik trise, o dar vienas žmogus prisijungė galima sakyti paskutinę minutę.
 
Kelionė autobusu truko ~17 valandų, tad labai džiaugiuosi, jog bent kažkokią kelionės dalį pavyko užmigti. Apsistojome hostelyje, kuris įsikūręs tame pačiame name kaip ir Holiday Inn viešbutis, pačiame miesto centre, vos keli šimtai metrų nuo AlexanderPlatz. Keliaujantiems į Berlyną tikrai rekomenduoju šį hostelį – ONE80° hostels Berlin. Tiek vieta, tiek kaina, tiek aptarnavimas – superinis! Už 2 naktis keturviečiame kambaryje sumokėjome po ~88 litus.
 
Na, o dabar apie pačią kelionę. Detaliai visko nepasakosiu, pasistengsiu neišsiplėsti ir paminėti tik įdomius faktus, iliustruodamas juos nuotraukomis.
 
Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/keliu-dienu-kelione-i-berlyna/

Sveikas.
Aš pats atsidūriau tokioje pačioje kryžkelėje ir, tiesą sakant, pasirinkau tai, kas man atrodė primtiniausiai ir dabar link to judu. Tiksliau- bandysiu mesti studijas, kadangi nors tai man ir patinkanti sritis, tačiau gyvenimo su tuo susiet tikrai negalėčiau, o aš laikausi pozicijos, jog jei kažką darai- daryk kaip gali gerai. Taigi mesiu mokslus ir užsiimsiu veikla, kuri man patinka, kurioje aš geras ir kurioje man jokių "lubų" nėra, dėl to galiu galiu ir galiu tobulėt. Aišku, mano pasirinkimas mažai kam suprantamas, kadangi tai gana keistas žingsnis, žiūrint iš koncervatyvios viesuomenės žvilgsnio, dėl to tikrai sulauksiu nepritarančių ( dabar dar stengsiuos nesiskelbt, dėl to žino tik artimiausi žmonės, bet ir jų dauguma nepritaria, tačiua surprantu kodėl), tačiau gyvenu dėl savęs, nenoriu n metų daryt tai, ko nenori, kaip minėjai temos autoriau, atsikeli-darbas-namai-miegas, rutina man yra didžiausias "peilis", man reikia iššūkių, motoniškumo nepakenčių, dėl to ir negaliu eiti koja su kojom su kitais žmonėmis, kuriems "ta rutina" atrodo neišvengiamas dalykas :) Tikiuosi pavyks pasiekti užsibrėžto tikslo, kadangi tada turėsiu galimybes pasiekti tokį gyvenimo būdą, apie kokį visada svajojau :)

Kazkur skaiciau straipsni su patarimais kaip dirbtinai pagerinti bounce rate. Ten tokie pavyzdziai kaip vietoj pilno blogo iraso pateikimo pateikti tik dali su nuoroda "skaityti daugiau". Vien toks dalykas iskart pakelia bounce rate.
Nors realiai puslapio kokybe nepagereja, tiesiog pateikimas toks, kad reikiapapildomai spausti mygtuka.

US.LT - vienareikšmiškai.

O tai žiopliai,šitokius pinigus mokėti,gi galėjo iš GooglePlay nemokamai parsisiųsti. :D

Lietuviai nėra didelė tauta, bet per istoriją paliko daug paveldo už Lietuvos ribų. Tik apie didžiąją jo dalį menkai žinome.
 
Svetainėje Gabalėliai Lietuvos mėginu tai pakeisti: renku informaciją apie su Lietuva susijusias vietas užsienyje.
 
Čia sužinosite apie LDK pilis, lietuvių bažnyčias, lietuviškos kilmės vietovardžius, žymių lietuvių kapų vietas, atminimo lentas, skulptūras, memorialus, genocido/tremties vietas ir kita, kas "lietuviško" yra už Lietuvos ribų.

Nufotkinau viena fotikas issikrove, pakrovejo neturiu prie vietos <_<

Kad ir daug laiko praėjo, bet pakomentuosiu truputį ILTS pranešimus.
<<<Lietuvoje vienas avilys vidutiniškai duoda 40kg medaus. Jeigu pasiseks, - o sėkmę įtakoja labai daug faktorių (motininė, tranai, peržiemojimo sąlygos ir k.t.), tuomet gali ir 60kg ištraukti.>>>
 
Jeigu bitininkaujant pagrinde " ant rapso", tai taip, galima pasiekt apie 60kg, bet iškart kažin ar pavyks, labai nuo orų bus priklausoma, taip pat turint daugiau bičių šeimų, vidurkis smuks, nes bus sunkiau jas apžiūrėt ir tik turint bent 5 metų patirtį galima produktyviai dirbt, nes kitaip bus daug darbo dėl nieko, taigi pirmiausia reikalinga šiokia tokia praktika ir mokslai, bent savarankiški, kad galėtum tuo užsiimt rimčiau.
 
<<< Priklausomai nuo medaus rūšies (rapsas, grikiai, saulėgrąžos, lapuočiai ir t.t.) didmeninės kainos yra nuo 10 iki 7 LT/KG.>>>
Praktiškai Lietuvoj, jei nori eit į didmeną, gali bitininkaut tik su rapso kultūra, kadangi grikių pas mus tokių masyvų nelabai yra, tai tik priedas, saulėgrąžų plotai būdinga ne Lietuvai, o lapuočių ir kitą poliflorinį medų geriausiu atveju superka kaina kaip rapso medų ( bet jei poliflorinis- tai tikrai pigiau, ir tuos 7lt/kg sunku gaut).
 
<<< Ištikrųjų skaičiai labai neviliojantys, tačiau įsivaizduok dabar turint 100 avilių. Vidutiniškai iš avilio per sezoną ištraukiate 40KG. 40x100=4000KG. Keturios tonos. 4000x7 LT/KG=28000 LT per sezona. Čia skaičiavimai yra beveik tikslūs, atsižvelgiant kad jūsų medus bus lapuočių mišku arba miksuotų laukų. Jei rapsas čia galima dauginti iš 8. Kad pasiekti 100 avilių, reikia išgyventi bent du sezonus. Tačiau parduodant supirkėjams nereikai rūpintis nei transportu, nei bačkom kurias jie patys skiria, nei kitais dalykais. Vienintėlis dalykas, kuriuo reikai pasirūpinti tai veterinarijos patikrinimai bei sertifikatai, kurių reikalauja pirkėjai. Tačiau galiu nudžiuginti - Lietuvos medus yra vienas geriausių Europoje, o bičių šimos išgyvena mažiausiai du sezonus.>>>
 
Taip, sutinku kad pajamos tokios, čia net labiau pesimistinis variantas, šiaip turėtų būt bent kokia 60k lt, bet tik PAJAMOS. Visgi pelnas skiriasi stipriai, ypač pradžioj, kai reikia pirkti visą įrangą ( ir aš neturiu omeny, kad tie 50k ir skirti avilių įsigijimui ir technikai, realiai iš 60k lt pelnas yra 30-40k lt, tačiau nereikia pamiršti, jog būni įdėjęs visą vasarą ( tiksliau: balandis- rugsėjis) darbo, taigi jeigu dar atskaičiuoji darbo užmokestį ( svarbu darbą įvertint, to daug kas nedaro), tai pelnas nesigauna toks jau didelis, ypač kai ir žiemą turi kažkaip pragyvent. Taip pat, vien aviliams teks išleisti tikrai apvalią sumelę, kokia 20-30k lt, taip pat technika, kadangi šeimas gali tekt pervežinėt, taip pat ir medų akute neakiuosi, nesuksi rankiniu medsukiu. Taigi visgi išlaidos didelės ir atsiperka tik per ilgesnį laikotarpį, taigi arba reikia investuot pradžiai, arba pradėt nuo mažiau ir plėstis per kelis metus.
 
<<< Dabar atmeskite išlaidas už avilius (tiek mediena, tiek jų gamyba), peilius, medsukį (ar kelis), komunalines, indus ir specialius konteinerius - pirmi du sezonai nedžiugins. Džiugins tik vienas dalykas, kad medus 100 procentų bus iš jūsų nupirktas.
Mūsų klimatui geriausiai daryti avilius iš pušies.>>>
 
Iš smulkmeninių išlaidų ( kurios mums tokios atrodo) susideda išties apvalios sumos ir jas įvertinti tikrai reikia. Netgi jei ir pats gaminies avilius ir kitas dalis, nereikia pamiršti jog kainuoja ne tik medžiagos, kurias perki, bet ir darbas kurį įdedi, taigi reikia gerai apskaičiuot, ar tikrai verta pačiam darytis ( yra situacijų, kai reikia, bet ir būna, kai tikrai neverta).
 
<<< Kad labiau nudžiuginti, parašysiu dar jog viskas čia nėra taip sudėtinga kaip atrodo. T.y. viskas skamba sudėtingai, tačiau reikia labai tuo domėtis ir važinėti į seminarus. Bet nepamirškite vieno esminio dalyko - kiekvieną sezoną jūs patys galite mažiausiai iš 20 šeimų padaryti 15 naujų. Motininės išvedamos taip pat. Šeimos yra atskiriamos būreliais, todėl įmetus prie atskirtos šeimos dar ir motininę, sekmės atveju jos susigyvena ir tampa nauja šeima, kuri jau tą patį sezoną darys savo darbą. Ne visada motininė yra priimama, tokiu atveju bitės ras kitus namus. Tačiau tokių atveju ne taip dažnai pasitaiko. Ta gamta įspūdinga. :) Galite motinines atsivežti iš Karpatų (Ukrainos vakarų dalies) kalnų, ten jos didesnės ir ištvėrmingesnės. Lietuvoje jos sugyvena greitai, o ir šeimos tampa kitokios, kadangi motininė vadovauja visam paradui.>>>
 
Kad galėtum prisidaugint šeimų- jas taip pat stipriai ir susilpnini. Aišku, jei motinos neselekcionuotos, tai gresia spietimas ir tai geriau, nei nei prarasti didelę dalį bičių, medaus, tačiau šeima tikrai susilpnėja ir derliaus kiekis mažės, o nauja šeima beveik nieko neįneš, tokia tikrovė. Su motinų auginimu irgi yra daug niuansų, reikia ir veislinės medžiagos, ir augint tėvines šeimas, turi būt gana tinkama vietovė, kad būtų didesnė tikimybė, kad motinos apsivaisins kaip norima. O jeigu nori pirkti jau apvaisintas motinas- prašom, viena kainuoja 35-55lt, ne visas jas priima, nevisos ir bitėms įtinka. Beje, norint pasiekti tą "lygį", kai jau sugebėsi praktiškai nedaryt klaidų ir pastoviai gaut panašų kiekį medaus, t.y. išlaikyt vidurkį, kad nebūtų "kaip Dievas davė", teks mokytis labai daug ir intensyviai, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, tai kaip minėjau, reikės iš pradžių laikyt mažiau šeimų, arba eiti praktikuotis pas stambų bitininką, bet čia irgi loterija, nes galima pataikyti ant tokio "mokytojo", ant kurio nereikėtų pataikyt.
 
<<< Apie visa tai reikia skaityti ir domėtis, aš papasakojau faktus iš savo patirties, nors realiai visiškai nieko neskaitęs apie tai. Viską sužinojau iš tėčio ir parodų į kurias teko važiuoti. Verslas yra nešantis pelną, ir kas svarbiausia - nereikia sukti galvos dėl pardavimų. Konditerijos gamyklos, o ypatingai supirkėjai perka medų kad ir po 20 tonų (Euro furos standartai). Todėl nebijokite bandyti. Dirbti reikės labai daug, mano tėtis, priešingai nei aš, jautė aistrą šitam, todėl dabar yra daug lengviau. O šiaip darbo ir ypač žinių reikės labai daug pirmiems 3 metams.>>>
Kuo daugiau medaus turi, tuo esi patrauklesnis ir tuo geresnes sąlygas gauni. Sugebėdamas patiekti 10-20 tonų medaus jau gauni 9lt su trupučiu už kg, gal net ir 9,5lt.
 
<<< Jeigu turėsite 500 avilių, juos skirstikyte sektoriais skirtingose rajono ar apskirties teritorijose pvz po 60 (priklausomai kiek ir kokia augmenija). Nevenkite akacijų ir liepų, asmeniškai liepos yra viena iš daugiausiai paklausos turinčių medaus rūšių. Ukraina yra ta šalis, kuri Europoje dominuoja pagal kokybę, kainas ir kiekį. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal grikių (tamsus medus), saulėgrąžų (sukristalizuotas iš karto ir šviesus), kukūrūzų (labai šviesus ir saldus) importą. Tokios ten sąlygos, ir derlinga žemė. Tačiau lietuvių medus vertinamas dėl būtent mišriųjų miškų ir rapsų kokybės (kadangi miškų ir rapsų tręšimas dar nėra toks perdėtas kaip vakaruose). Bandykite apsodinti kokią teritoriją avietėmis (labai geras medus), mėlynėmis ir t.t. Čia pagal fantaziją. Beje, pienių medus vienas iš brangesnių iš visų medaus rušių, o pačios pienės kaip piktžolės, jų nereikia visiškai prižiūrėti. Todėl pabandykite eksperimentą, prisodinkite didelę pievą apskodinti pienėmis, pamatysite kokia medaus spalva. Kiekviena medaus rušis turi savo unikalių sąvybių bei naudą, todėl šis produktas dar ilgai turės poreikį. Nes ką duoda gamta - tą ima ir žmogus.>>>
 
Na, manau nelabai verta pačiam bandyt dar ir " su žeme dirbt", nes tada bus sunku prižiūrėt didesnį skaičių bičių šeimų. Visgi Lietuvoje galima remtis tik rapso kultūra, kitos gali būt tik priedai, nes liepų medaus pas mus galima išgaut tik keliose vietose grynesnį, o jei jis toks nėra- tai jis poliflorinis ir kaina jo maža. Aviečių rast taip pat sunku, nes reikia didesnio kiekio, mažai kas augina, bet jos tikrai medingos. Apie šiuos augalus reikėtų labiau domėtis tada, jei tavo klientūra yra mažmeniniai pirkėjai, t.y. žmonės, kurie ieško skanaus ir kokybiško medaus, bet sudėtinga su jomis prasimušt į didmeną. Aišku, rapso pilna tik pietvakarių ir vidurio Lietuvoj labiau, tai kitur sunkiau su čia kultūra, bet Lietuvoje nėra tokie dideli atstumai, tai jei teks pavažiuot 50km- neturėtų būt bėda, pasaulyje profesionalai važinėja šimtus ar tūkstančius kilometrų.
 
<<< Neparašiau, kad dar be naujų šeimų išvedimo, galima gaudyti speičius. Ant medžių dedami tam tikri mediniai aviliai (dėžės), vidus sutepamas medumi ar ėdedama korys. Bitės iš aplinkinių teritorijų suskrenda ir apsigyvena ten. Jūs nuimate, nuvežate su visa dėže jas ir permetate į avilį. Štai jums ir naują šeima. Tai čia antras būdas šeimų skaičiui padidinti. Dar vienas - paprasčiausias yra pirkti motininę ir dėti kelias bites. Gan brangiai išeina, tačiau viską automatizavus jūs per sozoną galite labai praplėsti savo avilių skaičių.
Ir nepamirškite, kad maždaug kas du sezonus reikai keisti motininę avilyje. Tie, kurie užsiima profesionaliai tuom, tai daro kas metus. Motininės efektyvumas pasireiškia būtent jos amžiuje - kuo jaunesnė, tuo efektyvesnė. Jug ji deda kiaušinėlius iš kuriu išsirita tūkstančiia naujų bičių. Tad rūpinkitės motininėmis.
Beje, 500 avilių = 20 tonų = 140000 LT. Kaip sezoniniam darbui - tai labai padorūs skaičiai, o ir darbi, kai viskas automatizuota - nėra daug. Tiksliau darbo yra, tačiau sistemingai veikia ir nėra sudėtiningumo. O per žiemą galite ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, bei užsiimti kita veikla. Čia aš rašau iš patirties, kadangi pinigus investuoju į savo web projektus.>>>
Spiečiai gali užsiimti būdamas mėgėjas, o ne profesionalas, nes visgi reikalinga laiko, būna lūkesčių nepatenkina, taip pat gali gauti ligotų spiečių ( kažkada teko tokį pasigaut, tai gerai kad gerai baigės ir šeima pati susitvarkė, nes dar kiek, ir gali būt reikėję skyrių visą naikint, t.y. ir avilius degint, ir bičių šeimas nužudyt, nuo to niekas neapsaugoti).
Kaip minėjau, nauja motina yra brangi, dar nevisos priimamos, būna problematiškų, traninių ir etc, taigi išlaidų gaunasi, pačiam augint irgi sudėtinga, nes reikia ir žinių, šiokios tokios įrangos ir labai svarbu- tikslumo. Turint 100 b.š. galima augintis, 500 b.š.- ne.
Vienam apžiūrėt 500 b.š. yra ŽIAURIAI sunku, t.y. neįmanoma, nes pirmiausia po tokio sezono mirsi, nes darbo tikrai daug, taip pat ir vidurkis stipriai kris, nes nespėsi prižiūrėt, keist motinas ir pnš. Tokiu atveju reikia samdomos jėgos, kas kainuos papildomai, ypač kai už minimumą tau tokio rizikingo darbo niekas nedirbs ;) Žiema tikrai gana ramoka, t.y. aplankai kartais bičių šeimas, skuti rėmukus, lydai vašką, gramdai pikį ir tvarkai inventorių, nes kažkokį procentą vis reikia pataisyt, tačiau reikia paskirt tą laiką ir žinių gilinimui,t.y. knygų skaitymui, seminarų lankymui ir pnš.
Tikrai nenoriu atbaidyt nuo šio verslo, tačiau noriu parodyti realiai, kas ir kaip, kad jeigu kas norėtų tuo užsiimti, iškart „matytų visą vaizdą“. Kaip tik labiau skatinu imtis šio verslio profesionaliu lygiu, kadangi mums profesionalų tikrai trūksta.

Aš irgi dar prieš tris metus investavau į tėčio verslą, už kurį dabar gaunu kažkiek pinigų veikloje beveik nedalyvaudamas (sezonui atėjus). Realiai galima uždirbti pakankamai, ypatingai vėlesnėje verslo stadijoje, kai jau aviliais ir vieta jiems sustatyti, rūpintis nebereikia. Lietuvoje bičių sezonas yra gan trumpas - 3 mėnesiai. Bet turint norą ir potraukį bitėms (aš asmeniškai bijau jų), galima daug uždirbti nesukant galvos kam parduoti. Lietuvoje vienas avilys vidutiniškai duoda 40kg medaus. Jeigu pasiseks, - o sėkmę įtakoja labai daug faktorių (motininė, tranai, peržiemojimo sąlygos ir k.t.), tuomet gali ir 60kg ištraukti. O toliau skaičiuok pats. Lietuvoje medaus kaina į rankas yra apie 16LT/KG, bet kad tokiu būdu parduoti visą medų, kad ir turint 50 avilių yra nerealu. Todėl, jeigu norite užsiimti tuo teks parduoti didmeniškai bačkose (po 300 KG dažniausiai) į užsienį arba Lietuvojos supirkėjams. Lietuvos supirkėjai labai pigiai superka, kadangi patys gabena svetur.
 
Priklausomai nuo medaus rūšies (rapsas, grikiai, saulėgrąžos, lapuočiai ir t.t.) didmeninės kainos yra nuo 10 iki 7 LT/KG. Ištikrųjų skaičiai labai neviliojantys, tačiau įsivaizduok dabar turint 100 avilių. Vidutiniškai iš avilio per sezoną ištraukiate 40KG. 40x100=4000KG. Keturios tonos. 4000x7 LT/KG=28000 LT per sezona. Čia skaičiavimai yra beveik tikslūs, atsižvelgiant kad jūsų medus bus lapuočių mišku arba miksuotų laukų. Jei rapsas čia galima dauginti iš 8. Kad pasiekti 100 avilių, reikia išgyventi bent du sezonus. Tačiau parduodant supirkėjams nereikai rūpintis nei transportu, nei bačkom kurias jie patys skiria, nei kitais dalykais. Vienintėlis dalykas, kuriuo reikai pasirūpinti tai veterinarijos patikrinimai bei sertifikatai, kurių reikalauja pirkėjai. Tačiau galiu nudžiuginti - Lietuvos medus yra vienas geriausių Europoje, o bičių šimos išgyvena mažiausiai du sezonus.
 
Dabar atmeskite išlaidas už avilius (tiek mediena, tiek jų gamyba), peilius, medsukį (ar kelis), komunalines, indus ir specialius konteinerius - pirmi du sezonai nedžiugins. Džiugins tik vienas dalykas, kad medus 100 procentų bus iš jūsų nupirktas.
 
Mūsų klimatui geriausiai daryti avilius iš pušies, tačiau nepamirškite, kad vyksta dažnos medaus ir net bičių vagystės. Todėl pasirinkite tokią vietą aviliams sudėti, pas žmones kurie leidžia savo teritorijoje statyti avilius. Suprantama, kad kur bitės, ten geresnis derlius, kadangi vyksta žiedadulkių pernešimai. Todėl žmonės ypatingai nesipriešina ir leidžiasi priimti jūsų avilius. Tik atsižvelkite į augaliją. Tai svarbu jūsų medui. Bitės plius minus dirba 4 km spinduliu, todėl tai yra svarbus faktorius būsimies jūsų aviliams. Pagal nesakytiną taisyklę - už vieną avilį kažkieno teritorijoje jūs turėtųmėte padovanoti vieną kilogramą medaus, tai turint 20 - 20 kg. Tay nėra daug, juolab kad aviliai bus kažkieno prižiūrimi (aktualu nuo vagysčių).
 
Kad labiau nudžiuginti, parašysiu dar jog viskas čia nėra taip sudėtinga kaip atrodo. T.y. viskas skamba sudėtingai, tačiau reikia labai tuo domėtis ir važinėti į seminarus. Bet nepamirškite vieno esminio dalyko - kiekvieną sezoną jūs patys galite mažiausiai iš 20 šeimų padaryti 15 naujų. Motininės išvedamos taip pat. Šeimos yra atskiriamos būreliais, todėl įmetus prie atskirtos šeimos dar ir motininę, sekmės atveju jos susigyvena ir tampa nauja šeima, kuri jau tą patį sezoną darys savo darbą. Ne visada motininė yra priimama, tokiu atveju bitės ras kitus namus. Tačiau tokių atveju ne taip dažnai pasitaiko. Ta gamta įspūdinga. :) Galite motinines atsivežti iš Karpatų (Ukrainos vakarų dalies) kalnų, ten jos didesnės ir ištvėrmingesnės. Lietuvoje jos sugyvena greitai, o ir šeimos tampa kitokios, kadangi motininė vadovauja visam paradui.
 
Apie visa tai reikia skaityti ir domėtis, aš papasakojau faktus iš savo patirties, nors realiai visiškai nieko neskaitęs apie tai. Viską sužinojau iš tėčio ir parodų į kurias teko važiuoti. Verslas yra nešantis pelną, ir kas svarbiausia - nereikia sukti galvos dėl pardavimų. Konditerijos gamyklos, o ypatingai supirkėjai perka medų kad ir po 20 tonų (Euro furos standartai). Todėl nebijokite bandyti. Dirbti reikės labai daug, mano tėtis, priešingai nei aš, jautė aistrą šitam, todėl dabar yra daug lengviau. O šiaip darbo ir ypač žinių reikės labai daug pirmiems 3 metams.
 
Jeigu turėsite 500 avilių, juos skirstikyte sektoriais skirtingose rajono ar apskirties teritorijose pvz po 60 (priklausomai kiek ir kokia augmenija). Nevenkite akacijų ir liepų, asmeniškai liepos yra viena iš daugiausiai paklausos turinčių medaus rūšių. Ukraina yra ta šalis, kuri Europoje dominuoja pagal kokybę, kainas ir kiekį. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal grikių (tamsus medus), saulėgrąžų (sukristalizuotas iš karto ir šviesus), kukūrūzų (labai šviesus ir saldus) importą. Tokios ten sąlygos, ir derlinga žemė. Tačiau lietuvių medus vertinamas dėl būtent mišriųjų miškų ir rapsų kokybės (kadangi miškų ir rapsų tręšimas dar nėra toks perdėtas kaip vakaruose). Bandykite apsodinti kokią teritoriją avietėmis (labai geras medus), mėlynėmis ir t.t. Čia pagal fantaziją. Beje, pienių medus vienas iš brangesnių iš visų medaus rušių, o pačios pienės kaip piktžolės, jų nereikia visiškai prižiūrėti. Todėl pabandykite eksperimentą, prisodinkite didelę pievą apskodinti pienėmis, pamatysite kokia medaus spalva. Kiekviena medaus rušis turi savo unikalių sąvybių bei naudą, todėl šis produktas dar ilgai turės poreikį. Nes ką duoda gamta - tą ima ir žmogus.
 
Sėkmės versle ir parašykite kaip sekasi.
 
P.S. Nuvažiuokite į Apimondia 2015 (tai pasaulio bitinkų ir viso bitininkystės sektoriaus atstovų suvažiavimas), kuris vyks Italijoje - Veronoje (jeigu neklystu). Čia kaip bitininkystės (medus, bitės, augalai, skiepai bitėms, skiepai nuo erkių, muilai bei kita produkcija iš medaus, koriai, aviliai ir visa kita) pasaulinė paroda, kuri vyksta kas du metus. Per paskutiniąją parodos dieną yra renkamas kitas miestas, kuriame vyks ta paroda. Kaip olimpiada. :)
 
Galiu patalpinti keletą nuotraukų iš ten, jeigu domina.
 
Neparašiau, kad dar be naujų šeimų išvedimo, galima gaudyti speičius. Ant medžių dedami tam tikri mediniai aviliai (dėžės), vidus sutepamas medumi ar ėdedama korys. Bitės iš aplinkinių teritorijų suskrenda ir apsigyvena ten. Jūs nuimate, nuvežate su visa dėže jas ir permetate į avilį. Štai jums ir naują šeima. Tai čia antras būdas šeimų skaičiui padidinti. Dar vienas - paprasčiausias yra pirkti motininę ir dėti kelias bites. Gan brangiai išeina, tačiau viską automatizavus jūs per sozoną galite labai praplėsti savo avilių skaičių.
 
Ir nepamirškite, kad maždaug kas du sezonus reikai keisti motininę avilyje. Tie, kurie užsiima profesionaliai tuom, tai daro kas metus. Motininės efektyvumas pasireiškia būtent jos amžiuje - kuo jaunesnė, tuo efektyvesnė. Jug ji deda kiaušinėlius iš kuriu išsirita tūkstančiia naujų bičių. Tad rūpinkitės motininėmis.
 
Beje, 500 avilių = 20 tonų = 140000 LT. Kaip sezoniniam darbui - tai labai padorūs skaičiai, o ir darbi, kai viskas automatizuota - nėra daug. Tiksliau darbo yra, tačiau sistemingai veikia ir nėra sudėtiningumo. O per žiemą galite ruoštis artėjančiam vasaros sezonui, bei užsiimti kita veikla. Čia aš rašau iš patirties, kadangi pinigus investuoju į savo web projektus.

Pasireklamuosiu ir aš čia :)
 
Nesenai atidariau savo kebabinę Kaune. Gaminu įprastą kebabinių maistą ir savo firminį "Čyto Kebabą".
Čyto kebabas įpatingas tuo, kad jis gaminamas ir pats yra visiškai kitoks nei pardavinėjami Lietuvoje. Į jo sudėtį įeina daugiau nei 10 rūšių daržovių, varškė, keptos bulvės ir keli lašeliai citrinos! Receptą parsivežėm iš Vokietijos.
 
Dirbu dar neilgai, tad nėra dar didelio pastovumo, ryte kartais tenka vėluoti truputi, o vakare užsidaryti kokiu pusvalandžiu anksčiau. Kolkas dirbu nuo antradienio iki sekmadienio 11:00-20:00. Pati veikla sekasi nei gerai, nei blogai. Žmonės grįžta ir antra ir trečia karta, tačiau labai trūksta reklamos.
 
Visada laukiu kritikos ir patarimų, kaip viską geriau padaryti, tad jei turite patarimų ar matote mano klaidas, būtinai parašykite. :)
 
Adresas:
Kovo 11-osios g. 130. (priešais Prekybos centrą "Savas")
 
Prisegu nuotrauką kaip atrodo patalpos iš lauko, jeigu sugalvosite atvykti, lengviau rasite:

 
P.S. Jeigu įdomu, galėsiu sukurti atskirą temą ir ten papasakoti kaip viskas prasidėjo, su kokiais sunkumais susidūriau, kokias klaidas dariau ir pan.

Patį Uždarbį atradau berods kažkokiu būdu, kai dar užsiiminėjau bux'ais ir panašiu (kaip dabar atrodo) mėšlu. Tada Uždarbis būdavo geriausia vieta išsikeisti surinktus doleriukus į litukus, kadangi dar buvau nepilnametis. O dabar čia lankausi vien iš įpročio. Ir dažniausiai esu tik stebėtojas, skaitinėjantis ką rašo kiti.
 
Nustebau pamatęs, kad esu tarp Naudingiausių 2013m narių. Tačiau dar labiau nustebau pamatęs, kad mano pasakojimas apie praėjusią vasarą yra tarp Mėgstamiausių VISŲ laikų pranešimų. :rolleyes:

Linkiu, kad dar ne viena jubilieju atsvestumete :)

Dideli sveikinimai. Tikrai pats geriausias forumas Lietuvoje! O didžioji dalis mūsų manau užsiregistravo pirmiausiai norėdami vienaip ar kitaip užsidirbti, tai pasako ir forumo pavadinimas :) O vėliau forumas lieka kaip "erdvė", be kurios būtų daug sunkiau. Asmeniškai čia užeinu kiekvieną dieną. Tie kurie pradžioje atėjo siekiant užsidirbti (tarp jų ir aš), vėliau dažnai čia sugrįžta su įvairiais gyvenimo klausimais, bei atsakymais. Pradžioje su noru juk tau padėtų, vėliau su noru padėti kitiems ;)

Sveikinimai :) Nuostabus forumas, tikiuosi dar tobulės :)
 
KyCaS (5) - 54vieta mmm :D Lauksiu marškinėlių.
 
P.S Geriausias forumas kokį esu matęs lietuvoj :)

Didžiausi sveikinimai dešimties metų proga ;)

Sveikinimai !!!

Sveikinimai gražaus jubiliejaus proga :)
Pats palyginti gan nedaug diskutuoju įvairiuose temose, labiau mėgstu skaityti ir duoti patarimus tais klausimais, į kuriuos tikrai žinau atsakymus. Tačiau, kadangi Kernius šiais metais siūlo papasakoti savo istorijas, tad ir pasinaudosiu šia proga bei pabandysiu pats prisiminti nuo ko pradėjau :)
Uždarbis.lt forumą atradau jau prieš 7 metus. Na, atradau gal ir anksčiau, tačiau prieš tiek laiko užsiregistravau ir prisijungiau prie visos bendruomenės.
Atsimenu, kad prieš kokius maždaug 10 metų su klasioku iš bibliotekos pasiėmėm knygą apie tinklalapių kūrimą ir norėjome išbandyti kažką naujo. Aišku, tai buvo HTML pagrindai, bet bent jau šiek tiek tais laikais "pačiupinėjom" kaip kuriami puslapiai ir pan. Dabar tikriausiai visiems juokingą būtų, bet tuomet mums atrodė, kad čia kažkas "labai kieto", nes su FrontPage kažką padėlioti jau sugebėjom, suprasti HTML vieną kitą komandą ir pan. :) Aišku, norint patalpinti savo puslapį reikėjo kažko tokio, ko dar nežinojom... Pradėdami ieškoti to "kažko, kur galima patalpinti puslapį", atradom uždarbis.lt forumą. Dar kurį laiką buvau tik stebėtojas iš šalies, kuris tik skaitydavo temas.
Prieš tuos 7-8 metus klasiokas pasakė, kad internete galima uždirbti pinigų. Pagalvojau - negi tikrai internete imanoma užsidirbti? Nuo tada pradėjau ieškoti kas ir kaip bei su kuo valgoma, kad uždirbti bent kelis centus internete.
Čia ir vėl naudingiausia buvo uždarbis.lt pagalba... Vėl pradėjau ieškoti infotmacijos, skaityti kitų patarimus, kol galiausia pats 2007-02-17 užsiregistravau čia.
Pirmuosius centus uždirbau iš reklamų spandinėjimo ir kodų suvedinėjimo. Surinkęs kelis pirmuosius centus ir gavęs juos į e-gold tuomet jaučiausi kaip tikras verslininkas :D Juk "pinigai" buvo uždirbti naudojantis internetu, bet ne atliekant kažkokį tai fizinį ar pan. darbą :rolleyes:
Dar po kurio laiko uždarbis.lt atradau skelbimą, jog žmogus parduoda kažkokį tai skriptą ir apmoko kaip dirbti su google AdSense. Net nežinau dar tuomet kas tai per velnias yra ir susigundžiau. Aišku, jis mane apmokė kaip dirbti, padėjo, gavau savo pirmąjį čekį iš google, jį išsigrįninau... Aišku, su tuo čekiu vėliau atkeliavo ir ban'as :D
Po to ban'o pradėjau ieškoti kaip dar galima užsidirbti internete... Tuomet pradėjau domėtis, kaip galima gauti pinigus iš SMS žinučių. Aišku, čia vėl viską sužinojau uždarbis.lt pagalba. Tuomet dar buvo gan populiarios SMS pažintys. Iš vieno forumiečio nusipirkau SMS pažinčių script'ą, jis man jį sutvarkė ir pajungė su mokėjimai.lt sistema. Viskas, ką man beliko padaryti, tai reklamuoti ir prižiūrėti tą puslapiuką. Pardavėjas žadėjo, kad jis man turėtų atsipirkti po 2-4 mėn. Bet viskas įvyko daug greičiau ir jau po poros savaičių man jis buvo atsipirkęs :) Aišku, sumos nedidelės - keli šimtai litukų. Bet kaip pirmieji bandymai tai sakyčiau gan neblogi buvo tuo metu :rolleyes:
Įkvėptas tokios "sėkmės" nusprendžiau toliau plėsti tinklalapį. Čia vėl į pagalbą atėjo uždarbis.lt forumo nariai :) Susiradau žmogų, kuris sukurtų erotikos galeriją tame pačiame puslapyje ir vėl sujungtų su mokėjimai.lt sistema. Pelnas dar labiau pradėjo augti :D
Dar po kurio laiko tuos uždirbtus pinigus investavau į naujų projektų pirkimą... Vėliau pastebėjau, kad, turėdamas kelis projektus, nei vieno pilnai nesugebu prižiūrėti, tad pradėjau juos pardavinėti.
Dar po kelių metų nusprendžiau pats kažką naujo sugalvoti, o ne pirkti jau kitų paleistus ar sukurtus projektus. Čia vėl bandžiau kažką su suaugusiems skirta rinka - ieškojau programuotojų, kurie išpildytų mano pageidavimus. Po to pats pradėjau ieškoti script'ų, kurie man tiktų, bandžiau juos redaguoti kiek pats sugebėjau, vėl samdžiau programuotojus ir pan. Galiausiai buvo užėjęs toks bumas, kai kurdavau naujus projektus, juos paleisdavau, jie pradėdavo nešti man pelną, atsipirkdavo ir juos parduodavau bei už tuos pinigus vėl kurdavau naujus.
Po kurio laiko nusprendžiau išbandyti save grafikos srityje :) Čia pradėjau bandyti piešti logotipus ir pan. Kai kuriuos darydavau už ačiū, už kitus gaudavau ir pinigėlius. Kai kuriuos ir dabar matau naudojant internete ir nei kiek nuo to laiko nepakeistus, kas mane labai džiugina :)
Žinoma, buvo ir kelios nesėkmės per visą tą laiką. Tačiau tai tikriausiai tik į naudą man įšėjo ir įkrėtė proto, kad prieš perkant kokį projektą reikia pasverti ar aš sugebėsiu su juo susitvarkyti, nes kitu atveju gali prarasti dar daugiau pinigų :)
Pernai baigiau studijas ir dabar dirbu bei gaunu pastovias pajamas, tad bent jau kol kas esu šiek tiek aprimęs su įvairiais projektais ir investavimais. Bent jau iki tol, kol atšoksiu savo vestuves :)
 
Sėkmingų, laiminingų, protingų ir pinigingų Jums visiems Naujųjų metų ;)
Pagarbiai
gkanapinis

internete radau nemaza tiekeju sarasa. Tikiuosi kam nors parvers Su naujais visus. :)
Baby & Nursery Goods(1).pdf
Bags & Handbags.pdf
Balloon & Party Products.pdf
Wholesale Batteries(1).pdf
candle Wholesalers.pdf
Cash & Carry Suppliers.pdf
Clearance & Stocklots.pdf
Watches & Clocks.pdf
Clothing & Fashion(1).pdf
Pound Lines.pdf
Wholesale Cosmetics.pdf
Wholesale Footwear Suppliers.pdf
Furniture Importers.pdf
Garden & Leisure Wholesale.pdf
General Wholesalers & Importers.pdf
Gift & Gadget Suppliers.pdf
Haircare & Accessories Wholesale.pdf
Wholesale Health & Beauty Products.pdf
House Hold Products.pdf
Wholesale Jewellery UK.pdf
Toiletries Wholesale(1).pdf
Wholesale Tools & Hardware.pdf
Wholesale Toys England(1).pdf
Wholesale Car Accessories.pdf
Wholesale Plants & Flowers.pdf
Latest list of Suppliers.pdf

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

Su naujais visus ! Ta proga pasidalinsiu internete rastais tiekėjų sąrašais, gal kam bus įdomu, gal rasite kas patiks :)
TIEKĖJU NETIKRINAU IR KOLKAS NEBANDŽIAU!
 
 
Didelis sarasas tiekeju.pdf
Rubai.pdf
Kompiuterija.pdf
suppliers.pdf

Dar keli, kažkada uždarby radau
List of Wholesale Suppliers.pdf
Wholesale Toys England.pdf