Silke

Siūlau pradėti nuo Python ar Ruby. Rekomenduoju jas todėl, kad jos yra paprastos sintaksės kalbos labiausiai primenančios anglų kalbą, taip pat tai multiplatforminės kalbos naudojamos tiek darbastalio tiek WEB aplikacijomis. Ruby ypač populiari WEB aplikacijoms.
 
Jei neskaitant šių, dar rekomenduočiau JavaScript, todėl, kad ji populiariausia ir turbūt plačiausiai panaudojama kalba, dabar ir serverio pusėje su Node ir Rhino. Nenoriu rekomenduoti pradedantiesiems, kadangi ji turi gan bjaurokų savybių, ypač kodo organizacijoje, kurios gali supainioti naujokus.
 
Stipriai nerekomenduoju C/C++, ir Java'os, kadangi jos tiesiog prideda bereikalingumo sudėtingumo naujokui. Pradžioje svarbu suprasti principus, ką geriau padeda įgyvendinti sintaksiškai gražios ir paprastos kalbos kaip python ar ruby.

http://www.php.net/manual/en/pdostatement.bindparam.php
 
Pats paprasčiausias dalykas. Apskritai, negalima kišti į užklausas išorinių duomenų tiesiogiai (prijunginėti kaip stringų). Reikia visada naudoti prepared statements.

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Nesunku nueiti ir pasižiūrėti. Nors nedirbu su C++, kiek suprantu, <exception> suteikia standartinį exception tipą bei naudingas funkcijas, o <stdexcept> - standartinius konkrečius exceptionus (kaip out-of-range, ir pan.)
 
http://en.cppreference.com/w/cpp/header/stdexcept
http://en.cppreference.com/w/cpp/header/exception

Nesu kodinęs vindovsui su cpp, todėl ką šiame kontekste tiksliai daro – nežinau.
Šiaip šitas reikalas skaitomas taip: jei components != 0 (nelygu NULL), tada vykdomas kodas. components gali būti NULL tuo atveju, jeigu alokacija, dėl kažkokios priežasties, nepavyko.

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Todėl, kad Lietuvoje dar labai žemas stand-up'ų ir bendrai humoro lygis, pas mus nėra tokios kultūros. Visi per daug susikaustę ir jei ir pajuokaujam, tai dažniausiai kitų žmonių sąskaita. Tikiu, kad tai įtakojo daug faktorių, kaip kad didelis socialinių sluoksnių pasiskirstymas ir pan., bet daugiausiai tikriausiai Rusija po kurios padu buvom ilgą laiką, o jų humoras irgi itin prastas, bent jau man. O ir pati lietuvių kalba labai literatūriška, skambi. Anglų kalbos žodžiai daug trumpesni ir žodžiai seka sklandžiau vienas po kito, gaunasi vientisa žodžių tėkmė, kurios linksmiau klausytis.
 
Aš irgi buvau vienam open-mike Lietuvoj, visi juokės, viskas labai faina, bet nors ir manau, kad buvo pora gerų juokelių, daugiausiai pas mus žiūrovai tiesiog dar nėra reiklūs, ypač kai ateina pažiūrėti to gyvai. Be to, pastebėjimas, gyvai žiūrėti tikrai linksma dažniausiai, nors po to YouTube nebe taip. Spėju, kad tai lemia atmosfera bei išgerto alaus kiekis ;) Manau, kad visa stand-up'ų scena ilgainiui vystysys ir tobulės su sąlyga, kad vis atsiras naujų žmonių, kurie atneš naujų vėjų ir stums senbuvius į priekį dar labiau stengtis. Tad ir pats jei nori ne vien sekti užsieniečiams iš paskos, bet kad ir lietuviai pavarytų, prisidėk ir prie lietuvių stand-up'ų. Vien atėjimas į renginį pažiūrėti daug ką reikštų. Manau čia galioja visose srityse, ne vien stand-up'uose. Visi mėgstam pakritikuoti kaip Lietuvoj dar kas nors lėvai, bet tai naturalu ir tik nuo mūsų priklauso, kas bus ateity.
 
Apie tai, kad stand-up'ai padeda tobulėti anksčiau nesusimąsčiau, bet pagalvojus gal kartais iš tikrųjų padeda, ypač kai apie ką nors juokauja, tu visas sau juokies, o po to susimąstai kad blemba, čia apie mane praktiškai :D

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mane turbūt dauguma čia žino kaip žmogų, besidomintį programavimu, bet nesvetimas man yra ir standupas :)
 
Susidomėjau kažkiek, galima sakyti, 2008-aisiais (lyg?), su lietuviškuoju „Humoro Klubu“. Tiesą sakant, plačiau per keletą metų ir nepradėjau domėtis, tik pastaruoju metu atradau populiaresnius užsienio komikus: Louis CK, George Carlin, Jimmy Carr, mažiau žinomą Bo Burnham, ir pan.
 
Bet vienas dalykas, apie kurį kartas nuo karto pagalvodavau, kaip apie nerealią svajonę, buvo pačiam išbandyti savo jėgas juokaujant ant scenos. Dėka HK surengto open mike praeitų metų kovą, svajonę įgyvendinti pavyko.
 

 
Iš pradžių gal ir pats nepatikėjau, jog žmonės juokėsi ir iš esmės buvau vienas iš keleto juokingų žmonių tą vakarą. Po to prasidėjo gyvenimas nuolatiniu galvojimu, kada bus kitas toks šansas, kokius juokelius sakysiu, ir t.t.
 
Šansą gavau tų pačių metų lapkritį dar viename HK open mike. Tačiau ten padariau tai, ką, sakoma, vis tiek kada nors turi padaryti žmogus, darantis standupus - bombinau. :D Nesiteisinant, tada jau ir publika atrodė reiklesnė, nei pirmąjį kartą. Jei anąkart net nejuokingiems žmonėms buvo leidžiama pabūti ant scenos ir (galbūt) pasitaisyti, dabar publika jau buvo įpratusi vos po poros nejuokingų minučių žmogų „nuploti“ nuo scenos. Pats gavau dvi ironiškų plojimų bangas, kol galiausiai, greit supylęs likusius juokelius, nulipau nuo scenos. Video taip pat turiu, bet net gėda rodyti :)
 
Tada ta euforija, nuolatinis galvojimas apie standupą baigėsi. Neneigsiu, vis tiek buvo nusivylimo, jog šįkart nepavyko, nors ir žinojau, jog susimauti - normalu. Tačiau buvo be galo smagu, kai šį vasarį atvažiavę į Alytų po beveik 5 metų pertraukos, „Humoro Klubo“ komikai pakvietė ant scenos pašnekėti ir mane, „apšildyti“ juos. Kadangi naujų juokų per tuos keletą mėnesių nesukūriau, sumečiau greitą sąrašą juokų iš abiejų praeitų pasirodymų (todėl dauguma ir kartojasi)... Žmonės vėl šiek tiek juokėsi. Buvo pusė velnio :)
 

 
Tikiuosi, kad dar surinksiu naujų juokelių ir išdrįsiu užlipti ant scenos. Tiesa, ateitis kol kas siejasi su užsieniu, o ten prie nepatyrimo prisidėtų ir kalbos barjeras bei daugiau konkurencijos... Tikrai negalvoju, jog galėčiau ar turėčiau tapti tikru komiku. Laimingas būčiau, jei tai bent liktų smagia laisvalaikio veikla. Ir dar tokia, kuri sektųsi :)

Mysql isvis tokiam reikalui nera tinkamas. Cia idealiausias variantas Redis+WebSockets.

Program Sviesoforas; Var t : integer; begin Write('Įveskite minutes: '); ReadLn(t); if t = 12 then begin WriteLn('Dega žalia šviesa.'); end else if t = 13 then begin WriteLn('Dega raudona šviesa, tuoj užsidegs žalia.'); end end.

Firefox - FireBug. Įsirašyti addon'ą, F12 įjungs. Eisi į Console. Paspausi, ką nori paspausti, praplėsi įvykį - rasi visą informaciją.

Sveiki,
 
Na, kalbant su vienu klientu, kilo mintis paklausti kitų - kokie jūsų programavimo įkainiai, t.y., už kiek parsiduodate? :D Ar taikote valandinį tarifą, o gal sutariate konkrečią sumą už projektą ar tam tikrą jo dalį? Ir aišku, būtų gerai, kad prie to pasakytumėt ir savo darbo patirtį/išsilavinimą (aukštasis išsilavinimas, savamokslis, etc.) :)
 
Nes yra tekę paskaityti ir apie tokius, kurie už 5Lt dizainą sukoduoja... :lol: Na, žodžiu, tikiuosi, kad ir jums bus įdomu ir laukiu jūsų atsakymų :)

Nu tiesiog čia jau elementari saugumo skylė, o ne kodo grožio reikalas :)

Panašu, kad parametrų bindinimas yra tik insert'uose, bet ne select'uose? :/
 
Templeitų sistema irgi lyg kažkokia yra, bet kai kur vis tiek spjaudomas HTML iš PHP.

Panašu, kad parametrų bindinimas yra tik insert'uose, bet ne select'uose? :/
 
Templeitų sistema irgi lyg kažkokia yra, bet kai kur vis tiek spjaudomas HTML iš PHP.

Panašu, kad parametrų bindinimas yra tik insert'uose, bet ne select'uose? :/
 
Templeitų sistema irgi lyg kažkokia yra, bet kai kur vis tiek spjaudomas HTML iš PHP.