Rokmas

patarimas tiems, kas įstojo į pirmą kursą ir žada naudotis viešuoju transportu: kadangi lsp gamyba 1 kurso dažnai užtrunka iki spalio vidurio (bent anksčiau taip būdavo, gal šie metai bus pirmi kitokie) siūlau pirmom dienom nueiti į dekanatą ir išsiimti pažymą, kad studijuojate, tada su ja darytis isic, taip sutaupysit pirmus 1-2 mėn už viešąjį ir tarpmiestinį transportą

Lietuvių, anglų, matematika, fizika, informatika. Visi 5 labai į temą ;]

Lietuvoj tai nereikia niekur jokių vidurkių, nes išvis yra nesąmonė kai rezultatą lemia dalykas, kurio tu niekada niekur studijose ir tos sferos darbe nenaudosi

iki 2016 pasikeis sistema dar bent n^n kartų, o ir vidurkis niekam nėra įdomus, reikalingi rezultatai tų pažymių, kurių dalykai reikalingi. Man irgi svaigo mokykloj neva vidurkiai kažką reiškia, bet čia neaišku kokia nesąmonė, per 6 metų patirtį, niekur nemačiau, kad kažkam būtų reikalingas vidurkis.

manau kiekvienas bent kažkiek mąstantis kreiptųsi į lamabpo pirmam etape pirmą dieną, kai tokia problema, na dar dar tarkim po pirmo etapo, bet ne tada, kai 3 etapas baigėsi.

įprastai universitetai savo tinklalapiuose skelbia likusias laisvas vietas, pvz VGTU gali rasti čia

jeigu jie stoja ten, kur moko kaip su plaktuku įkalti vinį į medinę lentą, tai ~85% taps gerais specialistais, jeigu jie stoja ten, kur mokoma teoriškai kam plaktukas reikalingas, ir kokie galimi jo panaudojimai, tai gerais specialistais, kurie įstojo su mažu balu taps ~15%, nes susiformavęs/besiformuojantis požiūris į žinių siekimą ir noras tobulėti atsispindi tame mažame/dideliame bale. Pats dabar galiu palyginti savo studijas ir visą kursą ir kitų specialybių su kuriomis teko daugiau susidurti kursus, labai gerai matosi praėjus keliems metams po bakalauro, kas kur nuėjo ir kad didžioji da

liudnasveidelis vėl šėlsta :D o šiaip aš irgi nekviesčiau, paskui būna, kad ateini pas neva specialistą, kuris nieko negali padėti iš savo sferos

esu turėjęs 10 sesijų, liko 1, kaip matai šmaikštumo netrūksta ;]

Namukuryba fake accountas :DDDDDDDDDDDDDDDD pridėsiu dar tai, kad kiti du accountai sukurti seniau, negu pačio Galantion

Tyčiojasi čia iš potencialių studentų kas netingi :D eitumėte geriau į statybos, suvirinimo ar santechnikų profesines mokyklas, tai ir nereikėtų dėl kiekvienos tūkstantosios stajamojo balo nervintis, ir darbo pastoviai reikalingo būtų, ir algos didesnės nei pusės su aukštaisiais ;]

tau į tokį klausimą atsakyt gali tik VGTU stojimo komisija, pažiūrėję tavo programą ir palyginę ją su VGTU aplinkosaugos

taip, kad visos inžinerijos daugmaš garantuoja sėkmę, jei nemali š, konkrečiai kas dėl kelių, tai nesiūlau stoti ten, tiems, kas galvoja, kad užtenka baigti ir graži ateitis nusimato, nes po 4 metų (jei šiemet stotų kas), bus panašiai kaip, 2009 su namų statybų burbulu, baigsis EU masinis finansavimas keliams, ir liks tik geriausiams darbuotojams vieta, o vidutinio lygio darbuotojai taps nereikalingi. grįžtant prie automatikos, jei psichologiškai nepalūši ir pats dalykas tau įdomus, perspektyvos panašios kaip IT

pasaulinės įmonės esančios Lietuvoje, kurios orientuojasi į užsienio rinką, IT sferos nelabai pasakysiu, nes aš su jomis neužsiimu, projektavime COWI, SWECO, CARL BRO... iš pirmo posto galima suprasti, kad neišeina suderinti, jeigu tokios problemos kyla, o tiek aš tiek Klicko esam pasiūlę tobulėti įmonėse, pirmus metus kitus daug neuždirbsi, bet jei tobulėsi, kils ir pareigos, arba pereisi į geresnę įmonę, o nedirbęs niekur, sunkiai gausi samdomą darbą už gerą algą

retai kur rasi darbą iškart atėjęs nuo nulio už gerą algą. niekas nekalba, kad visą gyvenimą už mažai reikia dirbti, bet pradžia realioje įmonėje suteikia kitokios patirties, negu bandant pačiam kažką sukti, metai kiti tikrai nepakenktų.

patarčiau nieko nekeisti, visiems reikia vienu gyvenimo momentu atsisedėti prie pc, vieniems reikia daugiau, kitiems mažiau laiko

nu tai žiūrėk kas dėstoma, net dviejų informatikos specializacijos tam pačiame universitete gali radikaliai skirtis.

tipo baigi 3 kursus vienoj programoj ir 4 kurse išeini, tai nei naudos yra tau iš naujų studijų, nei kas leistų, nes 2-3 kurse studijuotum kitus dalykus, kurie nesueitų su naujų studijų 4 kurso dalykais

elektronikos fakultetas bjauresnis, pažįstu ne vieną, kurie po 1 kurso savo noru išėjo iš jo, o perėję į fumdamentinių normaliai pabaigė. Aplinkos inžinerijos fakultete (AIF) lyginant apskritai VGTU mąstu yra nesunku. Pirmi 1,5 metų visur gali atrodyti bjaurūs dėl to, kad visur eina bendrieji dalykai, matematika, fizika, chemija, grafika... jie visur vienodai bjaurūs, nebent konkrečioje studijų programoje pataikysi ant kažkokio dėstytojo, bet čia betkur gali pasisekt/nepasisekt. Specialybiniai dalykai AIFe yra geriau sutvarkyti, nes dėstytojai laikosi normaliau tvarkos, nes AIF'o studentų at

kituose univeruose irgi tau būtų laiko švaistymas, nes univero paskirtis tai ne profkės (nors tu kaip suprantu jų paskirčių neatskiri), kad išmokyti konkrečius veiksmus atlikti. Jei mokytų konkrečių veiksmų tokia specialybė 3-5 metų laikotarpy taptų nieko verta. Aš irgi tiesiogiai iš 4 metų studijų (~40 studijuotų dalykų) naudoju 2-3 dalykus, visa kita naudojama netiesiogiai - geresniam bendram suvokimui, labiau pralavintam mąstymui ir panašiai. ir išvis baigiam ne į temą diskusiją.

ne studijos žemam lygyje, o studentų lygis žemas, visi pasiima kiek nori ir kiek sugeba

sveikas, Dishow, labai panašu į mane prieš 6 metus, rinkausi pagal tokius pačius kriterijus, pasirinkau studijas vgtu aplinkos inžinerijos fakultete. Į vgtu elektronikos fakultetą (ten automatikos programa) nesiūlau stoti, jei yra problemų su programavimu, geriau jau tada rinktis fundamentinių mokslų fakultetą, ten biški liberalesni dėstytojai. Lyginant statybos ir aplinkos fakultetus, aplinkos fakultete biški lengviau. O konkrečiai apie specialybę jos visos geros, labiau priklausys kaip tu pats mokysies, visada visiems bus reikalingi gerai išmanančių savo sferą specialistai. Nepamiršk ir to

jei tikrai gerus pažymius turi iš to kyla du variantai: 1. lieki čia, įstoji į gerą studijų programą, ją baigi ir gyvenimas juda toliau 2. važiuoji į UK, išeina 2 variantai: 2.1 įstoji po metų ten į eilinį koledžą ir tampi eiliniu grybu (bent pradiniam gyvenimo kelyje) 2.2 turi ant tiek gerus pažymius, kad į geresnias studijas ten gali įstoti, negu eilinis koledžas iš to išplaukia, kad 2.2 > 1 > 2.1 bet gale visko tavo teisė rinktis

negeriau tau pačiam kreiptis su savo išsilavinimu į atskirų univerų priėmimo komisijas, arba pažiūrėti jų puslapiuose? nemanau, kad tau labai įdomi būtų kokių nors kelių statybos ar suvirinimo inžinerijos studijos...

nebent išskirtinais atvejais, arba mokamą vietą paėmus, nes jei taip būtų, tai tada išsibalansuotų stojančiųjų skaičius, pagalvok kas būtų, jei 50 studentų parašytų į paskutinę vietą nepopuliarą programą, kurios konkursinis balas žemas ir paskui visi sugalvotų pereiti į ją, kiltų chaosas