justas

Kiek kainuoja el. parduotuvė?
 
„Per kiek laiko galite sukurti elektroninę parduotuvę ir kiek tai kainuos?“ – vienas pirmųjų ir dažniausių klientų klausimų. Atsakyti keliais žodžiais neįmanoma, taigi pabandysiu išdėstyti, nuo ko priklauso el. parduotuvės sukūrimo kaina ir kokie yra kainų rėžiai Lietuvoje.
 
Elektroninės parduotuvės sąvoka
 
Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kaip užsakovas suvokia el. parduotuvę, ko iš jos tikisi bei ko siekia. Pastebėjau, kad elektroninės parduotuvės samprata labai skiriasi. Kaip ir Užsakovų lūkesčiai. Vieni mano, kad reikia kurti tinklalapį su prekių katalogu ir įdėti užsakymų formą. Kiti galvoja, kad el. parduotuvė - daiktas, kurį galima „įsidėti“ į serverį ir dirbti. Vieni nori kopijuoti kitas el. parduotuves, kiti prašo programuoti pagal jų norus ir dizainą. Vieni el. parduotuvėje nori matyti klientų valdymo, komercinių pasiūlymų rengimo, sąskaitų išrašymo, net logistikos grandinės valdymo galimybes, kiti prašo integruoti el. parduotuvę su apskaitos ar kitomis programomis.
 
Dažniausiai klausiantieji patys niekada nėra nieko pirkę internete, nežino elektroninė komercijos principų ir ko, be kainos, norėtų paklausti.
 
Idealu, kai yra norinčių ir galinčių viską papasakoti. Blogai, kai el. prekybos sistemos diegimo partneris pasirenkamas pagal pirminę kainą, galutinę sąmatos eilutę, neįsigilinus į paslaugų turinį ir, tuo labiau, kompetenciją. Dažniausiai paslaugų tiekėjai siūlo itin skirtingus sprendimus, kurių tarpusavyje palyginti neįmanoma.
 
Patirtis leidžia daryti prielaidą, kad vyrauja du požiūriai į tai, kas yra el. parduotuvė:
1. Internetinis tinklalapis - katalogas su prekių krepšeliu.
2. Tinklalapis su rinkodarinių bei verslo valdymo įrankių visuma, kuri leidžia patogiai atlikti kasdieninius darbus.
 
Reikia pastebėti, kai kurie paslaugų teikėjai dar teikia ir mokymų bei profesionalių konsultacijų paslaugas. Bet apie žinių pirkimą mūsų versle, deja, kalbama mažai, nors mokytis tikrai yra ko… Džiugu, kad bent populiarėja SEO ir Google Analytics mokymai.
 
Vienareikšmiškai, el. parduotuvės pirkėjo dalis (angl. frontend – tai, ką visi matome užėję į el. parduotuvę) yra tik marketingo įrankis pardavimo procesui automatizuoti. Nematoma el. parduotuvės dalis (ang. backend) – pardavimo, logistikos ir klientų aptarnavimo procesų valdymas, yra bene svarbiausia, tačiau pradedančiųjų el. verslininkų nepelnytai pamirštama.
 
Projekto apimtis
 
Be abejo, visada reikia įvertinti projekto dydį. Norint tai padaryti, reikia daugiau žinoti apie patį projektą, užsakovo tikslus. Jau esu rašęs, ko turi paklausti profesionalus el. prekybos sistemų kūrėjas, siekdamas perprasti Jūsų verslo užmojus.
 
Paprastai didesni projektai skaidomi į etapus:
 
poreikių surinkimas, analizė ir specifikavimas: surašomi funkciniai ir nefunkciniai projekto reikalavimai;
projektinė dalis (dizainas, produkto diegimas, naujo funkcionalumo kūrimas, integracijos, mokymai);
marketingo įrankių gamyba;
reklamos kampanijų vykdymas ir optimizavimas;
nuolatinis darbo procesų automatizavimas. Visų įrankių tobulinimas ir naujų gamyba, įvertinus pokyčius rinkoje ir analizuojant pirkėjų elgseną bei atsiliepimus.
 
Bandant nustatyti kainą, reikia aptarti galimus projekto vystymo etapus, darbo principus ir sutarti dėl darbų apimties. Dar niekam nėra pavykę sukurti idealios el. parduotuvės iš karto, todėl svarbu racionaliai įvertinti, ką reikia padaryti pirmame etape. Idealu, kai pirmas etapas apsiriboja poreikių analize, o gamyba perkeliama į kitą etapą. Pradžioje neverta vystyti itin brangios, sudėtingos sistemos, verčiau daugiau dėmesio skirti marketingui, pirkėjo veiksmų studijoms ir kasdieninių darbo procesų analizei bei optimizacijai.
 
Reiktų prisiminti, kad nepakanka vien paleisti el. parduotuvę. Kur kas svarbesnė ir sudėtingesnė užduotis yra jos vystymas, kuriam reikalingas vienoks ar kitoks biudžetas. Atlikus detalią analizę, dažnai paaiškėja, kad norai prasilenkia su turimu biudžetu, todėl projekto skaidymas į etapus – dažna praktika.
 
Lietuvoje įprasta, kad paslaugų tiekėjai konkuruoja kaina. Pradiniame pasiūlyme numatomas tik minimalus planas, įtraukiama nedaug paslaugų, nes dažnai pirkėjas renkasi pagal kainą ir turi mažai patirties. Taip pat kiekvienas diegėjas žino, kad el. versle pardavėjas su sistemos kūrėju tarytum susituokia: nutraukti ryšius vykstant prekybai ne taip paprasta – projekto užsakovas nuolatos turės naujų poreikių ir užsakinės papildomus dalykus. Rimtas paslaugų tiekėjas gerai supranta, kad el. komercijos naujokui projektas nebus sėkmingas be aibės papildomų paslaugų ir kainos minimizavimas tokių paslaugų sąskaita yra paprasčiausiai nesolidus.
 
Kainų lygiai
 
Ideali situacija, kai užsakovas gali įvardinti investicijų sumą. Tuomet galima suplanuoti projekto eigą ir parinkti efektyviausius sprendimus. Bet kuriuo atveju, kaina visiems yra labai įdomu todėl pabandysiu įvardinti pirminės investicijos kainų rėžius.
 
Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje į el. komercijos sprendimus investuojamos labai skirtingos sumos ir gaunami itin skirtingi rezultatai. El. komercijos projektų kaina dažnai skiriasi šimtus kartų, kokybė bei rezultatai – taip pat. Kaip galima matyti, įprasti kainų rėžiai Lietuvoje yra šie:
 
El. parduotuvės nuoma. Paprastai nuomojamas standartinis įrankis, kuris ir yra pritaikytas nuomai. Funkcijų kiekis būna minimalus, nes priešingu atveju aptarnavimas taptų labai sudėtingas (mokymai, priežiūra ir kt.). Pardavėjai turi itin mažai galimybių keisti el. parduotuvės išvaizdą, funkcionalumą. Paprastai tokia el. parduotuvė atrodo šabloniškai, bet gali būti pakankamai tvarkinga. Ši paslauga tinka tiems, kurie dar nežino, ko nori. Net šioje kategorijoje kainos skiriasi kelis kartus, pvz.:
 
Freeshop.lt paslaugų kaina yra 33 Lt/mėn. be PVM,
Verskis.lt – 170 Lt/mėn. be PVM.
 
Manau, kad ne itin gerai nuskambėjęs projektas beribu.lt be reikalo kūrė el. parduotuvę – būtų pakakę išsinuomoti savaitei ;) Sąžiningame versle viskas sudėtingiau.
 
Standartinės el. parduotuvės įsigijimas su šabloniniu dizainu, kuris šiek tiek pakoreguojamas, kad tiktų prie pardavėjo logotipo. Kaina: 2 500 – 5 000 Lt be PVM.
Standartinės el. parduotuvės diegimas su autoriniu dizainu, įvairių mokėjimų metodų diegimas, duomenų importas, naujų funkcijų programavimas. Dažna web programavimo įmonė už tokio projekto pirminį etapą projektą prašo 10 000 – 30 000 Lt be PVM. Tiesa, gali kainuoti ir daugiau, jei reikia įdėti daug kūrybinio darbo, jei trokštamų funkcijų nėra standartiniame produkte, pageidaujama marketingo ir konsultavimo paslaugų.
Jeigu reikalinga integracija su apskaitos ar kita programa, atsiranda B2B (didmenos) ir sudėtingesnių funkcijų programavimo darbai, jeigu įskaičiuojame ir marketinginių įrankių kūrimą (pvz. unikalios lojalumo sistemos kūrimas), sistemą ruošiame itin dideliam pirkėjų srautui, kaina viršija 35 000 Lt be PVM. Patirtis sako, kad ši suma yra didelis psichologinis barjeras daugumai pradedančiųjų interneto verslininkų. Visgi jį perlipę jie dažniausiai investuoja ir daug daugiau.
Unikalaus verslo modelio el. parduotuvės su sudėtingomis integracijomis, pritaikymu skirtingoms rinkoms, kaina viršija 80 000 Lt be PVM. Turėčiau pastebėti, kad virš 200 000 Lt be PVM vertės el. komercijos projektų Lietuvoje sukuriama vienetai. Be abejonės, marketingui ir personalui išleidžiama daugiau.
 
 
Svarbi ne sukūrimo kaina, o investicijų dydis iki atsipirkimo
 
Per metus paprastai bent ketvirtadalis pradinės projekto sumos yra skiriamas el. parduotuvės vystymui, bet ši suma gali ir skirtis. Jeigu pardavėjui sekasi, el. parduotuvės tobulinimas pereina į kitą lygmenį: automatizuojami darbo procesai, kai kada iškeliami net dirbtinio intelekto kūrimo klausimai :) Prie SEO, naujienlaiškių ir kitos rinkodaros galima dirbti amžinai… Išleisti galima daug, bet svarbiausia visada matuoti investicijų grąžą.
 
Tai kiek verta skirti el. parduotuvės kūrimui?
 
Deja, tokios kiekvienam tinkančios formulės nėra… Jeigu turite unikalią, žinomą ir trokštamą prekę, logistika nesudėtinga, dirbs nedaug žmonių, tuomet reikės mažiau pinigų. Jeigu dirbsite konkurencingoje aplinkoje, bandysite išmokyti vartotojus pirkti jūsų prekę ar paslaugą internete, dirbsite su daug tiekėjų ir reikės automatizuoti daug darbo procesų, investicijos bus didesnės.
 
Apibrėžtų kainos ribų nėra. Lietuvoje veikia ne vienas el. verslo projektas, į kurį yra investuota daugiau nei milijonas litų. Patyrę verslininkai kalba apie el. verslo pradžiai Lietuvoje reikalingus 100 000 Lt. Į šią sumą įskaičiuojami personalo, marketingo, IT ir kiti kaštai. Bet dažnam prireikia didesnės sumos, kol el. verslas pradeda veikti nepriekaištingai, t.y. atneša pelną :)
 
Darius Lebedzinskas

Skaitytojas Darius Pacevičius pasakoja tapęs nepageidaujamu klientu „Swedbank“, nes bankui kilo įtarimas, jog jo pajamos gali būti įgyjamos neteisėtu būdu, jis pats gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti. Pats D. Pacevičius sako, kad apytiksliai kas mėnesį jis gauna po maždaug 100 eurų (345 Lt) iš „Google Ireland Ltd.“ už tai, kad savo administruojamuose skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklaminę nuorodą.
 
„Esu šio banko klientas apie gerus 4-erius metus ir niekad nesu turėjęs problemų. Pinigus gaunu iš Google kompanijos ir bankas puikiai žino, iš kur gaunami pinigai. Pinigus pasiimu kas mėnesį arba kas du, suma siekia tik apie 100 eurų. Įdomu, kaip su tokiomis sumomis galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus? Iš Google kompanijos per „Western Union“ perlaidas gaunu nuolat jau 3-ejus metus ir niekad nebuvo jokių problemų“, - pasakojo D. Pacevičius.
 
Savo ruožtu „Swedbank“ teigia, kad vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, tad jeigu kyla įtarimų apie galimai neteisėtai įgyjamas lėšas, nepriklausomai nuo gaunamų lėšų, bankas gali įvesti papildomų sąlygų klientui – jam su sąlygomis nesutikus, blokuojamos mokėjimo priemonės. Tiesa, bankas nepraneša, kad dėl įtarimų apie galimą kliento neteisėtą veiklą būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas.
 
„Šis konkretus klientas vengė bendradarbiauti su banku. Bankas gavo informacijos, kuri atkreipė dėmesį į klientą, todėl jo buvo paprašyta paaiškinti bei pateikti naujausią informaciją apie savo veiklą ir gaunamų lėšų kilmę, o klientas atsisakė. Dalykiniams santykiams nutraukti užtenka paties fakto, kad klientas atsisako arba vengia pateikti informaciją“, - DELFI sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.
 
Klientas: tapau vos ne nusikaltėliu
 
D. Pacevičius pasakoja, kad keliuose jo paties administruojamuose interneto skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklamines nuorodas ir už tai iš šios kompanijos Airijos padalinio kas mėnesį gauna maždaug po 100 eurų. Jo pasakojimu, pinigus „Western Union“ perlaidomis jam siunčia „Google Ireland Ltd.“, o „Swedbank“ su „Western Union“ yra sudaręs atstovavimo sutartį grynųjų pinigų pervedimo paslaugoms Lietuvoje teikti.
 
„Google“ moka arba čekiu, arba „Western Union“ perlaidomis, arba greituoju čekiu, kuris ateina per savaitę, bet už jį reikia papildomai sumokėti. Aš galiu pasirinkti iš šių trijų variantų. Čekį pasiėmus man nepatogu, nes reikia laukti mėnesį, kol jį išgrynina ir dar bankui reikia sumokėti apie 20 Lt mokestį. Man patogiau pasinaudoti „Western Union“ perlaida nueinu, gaunu pinigus per kelias minutes, už valiutos konvertavimą sumoku keletą litų ir viskas“, - teigė D. Pacevičius.
 
Pasak pašnekovo, pirmąją išmoką jis gavo 2009 m. balandžio 28 d. ir tai tęsėsi apie trejus metus, kol šių metų pradžioje atsiimant pinigus banko darbuotoja netikėtai prasitarė, jog jam, kaip klientui, taikomi apribojimai.
 
D. Pacevičius sako jokių apribojimų iš pradžių nepajutęs, bet vėliau jam buvo pranešta, kad bankas atsisako su juo sudaryti bet kokias naujas sutartis ar keisti jau sudarytas, o norėdamas atsiimti pinigų perlaidas jis turėtų kiekvieną kartą užpildyti Fizinio asmens deklaraciją bei pateikti įtikinamus paaiškinimus raštu dėl gaunamų lėšų kilmės, paaiškinti, kas jį sieja su lėšų siuntėju, už ką gaunami pinigai, pagal kokią sutartį bei pristatyti sutarties originalą.
 
Banko rašte nurodoma, kad jeigu sąlygos jo netenkina, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti su banku dalykinius santykius. Tame pačiame rašte buvo rašoma, jog „Swedbank“ turi žinių, kad per „Western Union“ pervedamos lėšos galimai yra įgyjamos neteisėtu būdų, o pats D. Pacevičius vengia nurodyti lėšų kilmę.
 
„Bankas mane pavertė nusikaltėliu, nes jeigu norėsiu pasiimti pinigus turėsiu jiems užpildyti krūvas dokumentų, panašiai kaip nusikaltėliai turi nuolat registruotis policijos įstaigose“, - piktinosi D. Pacevičius.
 
Jo teigimu, po kiek laiko nieko nepranešęs bankas užblokavo jo mokėjimo korteles bei prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos.
 
Argumentacija buvo panaši - „Swedbank“ vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei turi žinių, kad D. Pacevičius gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo mokėjimo kortelė – neteisėtai gautų lėšų išgryninimui, siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Bankas teigia, kad paprašius informacijos apie pirmąją operaciją, įvykdytą po mokėjimo paslaugų ribojimo, D. Pacevičius informacijos nesuteikė, tad kortelės blokavimas buvo būtina priemonė.
 
„ Apie tokius kaltinimus man pranešiau prokuratūrai ir policijai, nes pagal įstatymus pats bankas turi pranešti teisėsaugai apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Pinigus iš Google kompanijos gaunu už reklamą, nes turiu skelbimų svetaines. Banke „Swedbank“ dabar esu nepageidaujamas klientas“, - nusivylimo neslėpė D. Pacevičius.
 
Banko atstovė: klientas vengė bendradarbiauti
 
„Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė O. Barkauskaitė teigia, kad bankas nuolat privalo atlikti klientų piniginių operacijų ir sandorių stebėseną, be to, turi vykdyti netiesioginės ar netyčinės nusikalstamos veikos prevenciją – tai yra užkirsti kelią galimai nusikalstamoms veikoms. Todėl, anot jos, jeigu kyla įtarimas apie galimai nusikalstamą veiką, bankas turi teisę blokuoti mokėjimo kortelę ar imtis kitų priemonių.
 
Tiesa, paklausta, ar įtaręs apie kliento galimą nusikalstamą veiką bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, „Swedbank“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik pasakė, jog bankui ne visais atvejais būtina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
 
„Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas bankui draudžia teikti bet kokią informaciją apie tai, ar bankas kam nors teikė informaciją apie šį klientą. Be to, bankui ne visais atvejais būtina pranešti FNTT, tai priklauso nuo banko turimos informacijos pobūdžio – kaip esame pabrėžę, bankas vykdo bet kokios neteisėtos veiklos prevenciją, o dalykiniams santykiams su klientu nutraukti užtenka kliento atsisakymo arba vengimo pateikti informaciją“, - sakė O. Barkauskaitė.
 
Pasak banko atstovės, D. Pacevičius vengė bendradarbiauti su banku ir nepateikė prašomų duomenų. O. Barkauskaitės teigimu, bendradarbiauti su banku yra kliento pareiga, savo ruožtu bankas turi teisę prašyti informacijos ar dokumentų, nes turi vadovautis pačia naujausia ir tikslia informacija.
 
„Šiuo konkrečiu atveju bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją buvo gautos pagrįstos žinios, kad klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo turima mokėjimo priemonė gali būti panaudota neteisėtai gautoms lėšoms išgryninti siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Kliento buvo prašoma atsakyti į banko pateiktus klausimus apie lėšų kilmę ir naudos gavėją, tačiau jis atsisakė“, - teigė O. Barkauskaitė.
 
Paklausta, ar tiesa, kad D. Pacevičiaus gaunamų pinigų sumos siekė apie 100 eurų per mėnesį, „Swedbank“ atstovė teigė negalinti suteikti informacijos apie kliento operacijas, bet, jos teigimu, lėšų dydis nėra svarbus faktorius: „Bet kuriuo atveju perlaidų dydis nėra reikšmingiausias faktas kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymą. Juk bendrąja prasme klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtoms lėšoms legalizuoti, nuslepiant tikrąją naudos gavėjo tapatybę“.
 
Lietuvos bankas: klientas gali kreiptis į mus
 
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška sako negalintis komentuoti konkrečios situacijos, tačiau, jo teigimu, gali kreiptis ir į Lietuvos banką, kuris nuo šių metų pradžios nagrinėja gyventojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismine tvarka.
 
Tiesa, į Lietuvos banką galima kreiptis per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo gautas kliento netenkinantis banko atsakymas.
 
„Lietuvos banko priimtas sprendimas bus rekomendacinio pobūdžio, tai yra neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui – jiems išliks teisė kreiptis į teismą. Kaip rodo praktika, dauguma rinkos dalyvių atsižvelgia į tokias rekomendacijas“, - teigė M. Milieška.
 
Tačiau, jo teigimu, Lietuvos bankas reikalauja iš komercinių bankų ir kredito unijų vadovautis principu – pažink savo klientą.
 
„Tai būtina dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo. Bankai prieš teikdami paslaugas klientams ir vėliau privalo iš jų reikalauti ir gauti tam tikrą informaciją. Tokie reikalavimai nustatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atlikdamas bankų priežiūrą (ir per inspektavimus), Lietuvos bankas kontroliuoja, kaip tų reikalavimų laikomasi“, - aiškino M. Milieška.
 
Delfi.lt

Koks tikslas kopijuoti viską iš naujienų portalų?

http://net.tutsplus.com/tutorials/html-css-techniques/design-and-code-your-first-website-in-easy-to-understand-steps/

Koks tikslas kopijuoti viską iš naujienų portalų?

Koks tikslas kopijuoti viską iš naujienų portalų?

Koks tikslas kopijuoti viską iš naujienų portalų?

Laimingi tampame tada, kai nustojame klysti, nustojame klysti tada, kai sukaupiame daug gyvenimo patirties, o gyvenimo patirtį kaupiame klysdami.
(Sharma, Robin. Vienuolis, kuris pardavė "Ferrarį". Kaunas: Luceo. 2005, 114p.)

Puslapyje, kurio nenori indeksuoti:
<meta name="robots" content="nofollow" />
 
Nuorodos, kurios veda į tą puslapį:
<a href="blabla.php" rel="nofollow">blabla</a>
 
Išsamiau: http://support.google.com/webmasters/bin/answer.py?hl=lt&answer=96569

Skaitytojas Darius Pacevičius pasakoja tapęs nepageidaujamu klientu „Swedbank“, nes bankui kilo įtarimas, jog jo pajamos gali būti įgyjamos neteisėtu būdu, jis pats gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti. Pats D. Pacevičius sako, kad apytiksliai kas mėnesį jis gauna po maždaug 100 eurų (345 Lt) iš „Google Ireland Ltd.“ už tai, kad savo administruojamuose skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklaminę nuorodą.
 
„Esu šio banko klientas apie gerus 4-erius metus ir niekad nesu turėjęs problemų. Pinigus gaunu iš Google kompanijos ir bankas puikiai žino, iš kur gaunami pinigai. Pinigus pasiimu kas mėnesį arba kas du, suma siekia tik apie 100 eurų. Įdomu, kaip su tokiomis sumomis galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus? Iš Google kompanijos per „Western Union“ perlaidas gaunu nuolat jau 3-ejus metus ir niekad nebuvo jokių problemų“, - pasakojo D. Pacevičius.
 
Savo ruožtu „Swedbank“ teigia, kad vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, tad jeigu kyla įtarimų apie galimai neteisėtai įgyjamas lėšas, nepriklausomai nuo gaunamų lėšų, bankas gali įvesti papildomų sąlygų klientui – jam su sąlygomis nesutikus, blokuojamos mokėjimo priemonės. Tiesa, bankas nepraneša, kad dėl įtarimų apie galimą kliento neteisėtą veiklą būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas.
 
„Šis konkretus klientas vengė bendradarbiauti su banku. Bankas gavo informacijos, kuri atkreipė dėmesį į klientą, todėl jo buvo paprašyta paaiškinti bei pateikti naujausią informaciją apie savo veiklą ir gaunamų lėšų kilmę, o klientas atsisakė. Dalykiniams santykiams nutraukti užtenka paties fakto, kad klientas atsisako arba vengia pateikti informaciją“, - DELFI sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.
 
Klientas: tapau vos ne nusikaltėliu
 
D. Pacevičius pasakoja, kad keliuose jo paties administruojamuose interneto skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklamines nuorodas ir už tai iš šios kompanijos Airijos padalinio kas mėnesį gauna maždaug po 100 eurų. Jo pasakojimu, pinigus „Western Union“ perlaidomis jam siunčia „Google Ireland Ltd.“, o „Swedbank“ su „Western Union“ yra sudaręs atstovavimo sutartį grynųjų pinigų pervedimo paslaugoms Lietuvoje teikti.
 
„Google“ moka arba čekiu, arba „Western Union“ perlaidomis, arba greituoju čekiu, kuris ateina per savaitę, bet už jį reikia papildomai sumokėti. Aš galiu pasirinkti iš šių trijų variantų. Čekį pasiėmus man nepatogu, nes reikia laukti mėnesį, kol jį išgrynina ir dar bankui reikia sumokėti apie 20 Lt mokestį. Man patogiau pasinaudoti „Western Union“ perlaida nueinu, gaunu pinigus per kelias minutes, už valiutos konvertavimą sumoku keletą litų ir viskas“, - teigė D. Pacevičius.
 
Pasak pašnekovo, pirmąją išmoką jis gavo 2009 m. balandžio 28 d. ir tai tęsėsi apie trejus metus, kol šių metų pradžioje atsiimant pinigus banko darbuotoja netikėtai prasitarė, jog jam, kaip klientui, taikomi apribojimai.
 
D. Pacevičius sako jokių apribojimų iš pradžių nepajutęs, bet vėliau jam buvo pranešta, kad bankas atsisako su juo sudaryti bet kokias naujas sutartis ar keisti jau sudarytas, o norėdamas atsiimti pinigų perlaidas jis turėtų kiekvieną kartą užpildyti Fizinio asmens deklaraciją bei pateikti įtikinamus paaiškinimus raštu dėl gaunamų lėšų kilmės, paaiškinti, kas jį sieja su lėšų siuntėju, už ką gaunami pinigai, pagal kokią sutartį bei pristatyti sutarties originalą.
 
Banko rašte nurodoma, kad jeigu sąlygos jo netenkina, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti su banku dalykinius santykius. Tame pačiame rašte buvo rašoma, jog „Swedbank“ turi žinių, kad per „Western Union“ pervedamos lėšos galimai yra įgyjamos neteisėtu būdų, o pats D. Pacevičius vengia nurodyti lėšų kilmę.
 
„Bankas mane pavertė nusikaltėliu, nes jeigu norėsiu pasiimti pinigus turėsiu jiems užpildyti krūvas dokumentų, panašiai kaip nusikaltėliai turi nuolat registruotis policijos įstaigose“, - piktinosi D. Pacevičius.
 
Jo teigimu, po kiek laiko nieko nepranešęs bankas užblokavo jo mokėjimo korteles bei prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos.
 
Argumentacija buvo panaši - „Swedbank“ vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei turi žinių, kad D. Pacevičius gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo mokėjimo kortelė – neteisėtai gautų lėšų išgryninimui, siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Bankas teigia, kad paprašius informacijos apie pirmąją operaciją, įvykdytą po mokėjimo paslaugų ribojimo, D. Pacevičius informacijos nesuteikė, tad kortelės blokavimas buvo būtina priemonė.
 
„ Apie tokius kaltinimus man pranešiau prokuratūrai ir policijai, nes pagal įstatymus pats bankas turi pranešti teisėsaugai apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Pinigus iš Google kompanijos gaunu už reklamą, nes turiu skelbimų svetaines. Banke „Swedbank“ dabar esu nepageidaujamas klientas“, - nusivylimo neslėpė D. Pacevičius.
 
Banko atstovė: klientas vengė bendradarbiauti
 
„Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė O. Barkauskaitė teigia, kad bankas nuolat privalo atlikti klientų piniginių operacijų ir sandorių stebėseną, be to, turi vykdyti netiesioginės ar netyčinės nusikalstamos veikos prevenciją – tai yra užkirsti kelią galimai nusikalstamoms veikoms. Todėl, anot jos, jeigu kyla įtarimas apie galimai nusikalstamą veiką, bankas turi teisę blokuoti mokėjimo kortelę ar imtis kitų priemonių.
 
Tiesa, paklausta, ar įtaręs apie kliento galimą nusikalstamą veiką bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, „Swedbank“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik pasakė, jog bankui ne visais atvejais būtina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
 
„Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas bankui draudžia teikti bet kokią informaciją apie tai, ar bankas kam nors teikė informaciją apie šį klientą. Be to, bankui ne visais atvejais būtina pranešti FNTT, tai priklauso nuo banko turimos informacijos pobūdžio – kaip esame pabrėžę, bankas vykdo bet kokios neteisėtos veiklos prevenciją, o dalykiniams santykiams su klientu nutraukti užtenka kliento atsisakymo arba vengimo pateikti informaciją“, - sakė O. Barkauskaitė.
 
Pasak banko atstovės, D. Pacevičius vengė bendradarbiauti su banku ir nepateikė prašomų duomenų. O. Barkauskaitės teigimu, bendradarbiauti su banku yra kliento pareiga, savo ruožtu bankas turi teisę prašyti informacijos ar dokumentų, nes turi vadovautis pačia naujausia ir tikslia informacija.
 
„Šiuo konkrečiu atveju bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją buvo gautos pagrįstos žinios, kad klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo turima mokėjimo priemonė gali būti panaudota neteisėtai gautoms lėšoms išgryninti siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Kliento buvo prašoma atsakyti į banko pateiktus klausimus apie lėšų kilmę ir naudos gavėją, tačiau jis atsisakė“, - teigė O. Barkauskaitė.
 
Paklausta, ar tiesa, kad D. Pacevičiaus gaunamų pinigų sumos siekė apie 100 eurų per mėnesį, „Swedbank“ atstovė teigė negalinti suteikti informacijos apie kliento operacijas, bet, jos teigimu, lėšų dydis nėra svarbus faktorius: „Bet kuriuo atveju perlaidų dydis nėra reikšmingiausias faktas kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymą. Juk bendrąja prasme klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtoms lėšoms legalizuoti, nuslepiant tikrąją naudos gavėjo tapatybę“.
 
Lietuvos bankas: klientas gali kreiptis į mus
 
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška sako negalintis komentuoti konkrečios situacijos, tačiau, jo teigimu, gali kreiptis ir į Lietuvos banką, kuris nuo šių metų pradžios nagrinėja gyventojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus ne teismine tvarka.
 
Tiesa, į Lietuvos banką galima kreiptis per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo gautas kliento netenkinantis banko atsakymas.
 
„Lietuvos banko priimtas sprendimas bus rekomendacinio pobūdžio, tai yra neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui – jiems išliks teisė kreiptis į teismą. Kaip rodo praktika, dauguma rinkos dalyvių atsižvelgia į tokias rekomendacijas“, - teigė M. Milieška.
 
Tačiau, jo teigimu, Lietuvos bankas reikalauja iš komercinių bankų ir kredito unijų vadovautis principu – pažink savo klientą.
 
„Tai būtina dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo. Bankai prieš teikdami paslaugas klientams ir vėliau privalo iš jų reikalauti ir gauti tam tikrą informaciją. Tokie reikalavimai nustatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atlikdamas bankų priežiūrą (ir per inspektavimus), Lietuvos bankas kontroliuoja, kaip tų reikalavimų laikomasi“, - aiškino M. Milieška.
 
Delfi.lt

Naudodamas LESSCSS prie krovimo pridedi 45,9 KB, nepanašu, kad "taupai" krovimo laiką ir srautą + svetainė užklausia ne vien CSS, bet papildomai siunčiasi LESSCSS failiuką.

Naudodamas LESSCSS prie krovimo pridedi 45,9 KB, nepanašu, kad "taupai" krovimo laiką ir srautą + svetainė užklausia ne vien CSS, bet papildomai siunčiasi LESSCSS failiuką.

Bandei http://www.tablefixedheader.com/fullpagedemo/?

Internetinis adresas kurį suvedi naršyklėje kad patektum į svetainę ir galėtum klausinėti tokių klausimų.

Tubrūt vienintelis likęs žmogus, kuris forumo neteršia. Dėkoju

Trumpa Stanfordo paskaitos įžanga, kurioje paaiškinamos šių verslininkų klaidų priežastys ir pasekmės:
 

Neturėjimas aiškiai nustatytų tikslų ir misijos Bandymas kitiems įrodyti, kad esi protingas Gobšumas - visko darymas tik dėl pinigų Samdymas žmonių todėl, jog jie tau patinka, o ne todėl, kad tau jų reikia Nesuvokimas, kada reikia pasitraukti
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=364
 
Antroje dalyje aptariamos svarbiausios savybės, kurias turi turėti verslininkas:
 

Tikėjimas, kad gali kažką pakeisti (padaryti kažką kitaip nei visi) Aistra įgyvendinti savo idėjas - ne tik apie jas kalbėti, bet tiesiog - paversti realybe Būvimas nepataisomu optimistu - tikėjimas, jog tau gali pavykti net tada, kai dauguma mano priešingai Gebėjimas toleruoti neužtikrintumą - tai nuolatos lydi verslininką Natūralus (ne dirbtinis) rūpestis kitais žmonėmis - savo darbuotojais, klientais
http://ecorner.stanford.edu/authorMaterialInfo.html?mid=365
 
Visą paskaitą, kurią verta išgirsti kiekvienam, suskirstytą į trumpas dalis pagal aptariamą temą, galite pamatyti čia.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.

Šis dizainas gražus, išdirbtas, detalus ir t.t. - tačiau tikrai nėra draugiškas vartotojui - forumas turėtų pasižymėti galimybe greitai ir paprastai rasti informaciją, bei ją skaityti ir sekti. Reikia tikėtis, kad bus galimybė susigrąžinti "Default" išvaizdą.