Norėčiau jums pristatyti naują lietuvišką pakavimo medžiagų el. parduotuvę www.supakuota.lt
Supakuota.lt - tai pakavimo, siuntimo ir sandėliavimo medžiagų elektroninė parduotuvė. Supakuota.lt kviečia jus taupyti savo brangų laiką ir pinigus, įsigyjant visas jums reikalingas pakavimo prekes iš vienos vietos, neišanant iš namų ar ofiso. Supakuota.lt idėja - ne tik suburti visas pakavimo medžiagas po vienu stogu, bet ir leisti jums jas įsigyti kuo paprasčiau: jokių el. laiškų ar skambučių kainos sužinojimui ar paprastam klausimui - viskas internetu ir tik kelių mygtukų paspaudimų atstumu nuo jūsų durų.
Visų prekių kainos priklauso nuo perkamo kiekio: kuo daugiau perkate - tuo daugiau sutaupote. Supakuota.lt skatina kokybišką siuntų pakavimą ir siūlome klientui įsigyti pakavimo prekes lanksčiomis kainomis.
Turime sukūrę internetinį žemėlapį, kuriame kaupiami alternatyvūs turistiniai objektai, t.y. apleisti pastatai ir kitokie įdomūs inžineriniai, architektūriniai objektai. Bėda ta, kad mūsų aktyvių žmonių yra kol kas tik du (ir tai paskutiniu metu užsiėmę reikalais esam), o tokių objektų Lietuvoje tūkstančiai, tad jei manote, kad yra prasmė tokį žemėlapį turėti ir žinote kokį nors įdomią istoriją turintį ar vizualiai išsiskiriantį objektą, patenkantį į žemėlapyje nurodytas kategorijas, prašome prisiregistruoti prie sistemos ir nurodyti bent jau to objekto lokaciją :) O jei dar įkelsite kokią nuotrauką (ne vogtą!) ar trumpai ir aiškiai aprašysite patį objektą, bus išvis super!
Žemėlapio objektų kategorijos:
Aerodromai (Tai mažesni, ne taip plačiai žinomi aerodromai. Netinka Vilniaus, Kauno ar Palangos aerodromai) Apleisti pastatai, apleistos vietos Bokštai, kaminai (Labai laukiami apžvalgos bokštai, nuo kurių atsiveria panoramos. Netinka eiliniai dūmtraukiai) Bunkeriai, gynybiniai įtvirtinimai Kapinės (Tai karių kapai, žydų šaudymo vietos, senosios kapinės. Netinka eilinės eilinių žmonių kapinės) Naudingųjų iškasenų karjerai Sąvartynai, atliekų kaupyklos Tiltai, viadukai (Jie turėtų būti arba išskirtinės konstrukcijos, arba nuo kurių atsiveria graži panorama. Netinka Baltasis, Žaliasis Vilniaus tiltai, nors gal ir tokius reikėtų kaupti?) Užtvankos Kiti objektai
Kadangi apleistų pastatų ar bunkerių lokacijos atskleidimas gali turėti neigiamų socialinių padarinių, yra realizuotas tokių objektų lokacijos slėpimas, t.y. aprašomąją informaciją ir nuotraukas mato visi, o geografinę padėtį mato tik atitinkamą "rolę" turintys asmenys bei pats objekto autorius.
Na plačiau apie žemėlapį bus galima papasakoti jei išvis bus kažkoks susidomėjimas juo :)
Birželio pabaiga, sesija artėja į pabaigą. Sesijos pabaigos laukiu labiau nei įprastas studentas - po jos juk išskrendu dviem mėnesiams į Škotiją - gyventi, dirbti, gerai laiką praleisti. Nors pinigai nėra prioritetas numeris vienas - tačiau parsivežti ką nors daugiau nei magnetą su Škotijos vaizdais norėtųsi.
Pradžia
Sesija baigta (nors ir ne itin sėkmingai), šmutkės supakuotos,cigaretės nupirktos, bilietas atspausdintas. Naktinė kelionė Vilnius -Karmėlava, mašina aikštelėje palikta, bagažas priduotas, check-in padarytas, diržai prisegti - kylam! Skridau ramia širdimi - žinojau kad nebūsiu vienas, manęs lauks, mane palaikys. Gal ir visai karališkai, palyginus su kitais tautiečiais, kurie keliauja į Jungtinę Karalystę visiškai vieni, be artimųjų,nežinodami kur gyvens, ir ką dirbs. Aš skrendu pas brolį - nors ir toliau, bet vistiek namai. Dėl manęs jau sutarta darbo vietoje, skambutis dėl National InsuranceNumber interviu padarytas (nors ir ne aš skambinau, bet kam tai rūpi), pasitikimas oro uoste garantuotas. Pagalvoju, kad gal visai neblogai čia man nuskilo - geriau nei arti Lietuvoje kokioje nors kavinėj. Žinoma, draugai, pažįstami - to trūks, bet kas sakė, kad negaliu tokių susirasti ir čia, Edinburge? Iš minčių pažadina stiuardesė - prašo užsisegti saugos diržus, nes beveik pasiekus Edi pateikėme į oro duobes. Krato neblogai, bet užtat tik kelias minutes. To užtenka kad išsibudinčiau, ir pažvelgęs pro iliuminatorių išvysčiau rūke skendintį Forth Bridge - Edinburge esu nebe pirmą kartą, tad suprantu, kad tuoj leisimės. Slėgis po truputį krenta, lėktuvas ruošiasi leistis, bumpt! ir standartiniai keleivių plojimai nusileidus. Niekada nesupratau, kodėl jie ploja. Bet tegu pasidžiaugia- negi gaila man? Tylėdamas, vis dar su ausinukais ausyse pasiimu savo rankinį bagažą, prieš išlipdamas iš pačio lėktuvo tarsteliu trumpą cheers! stiuardesei. Ji man linkteli ir nusišypso Leisdamasis link autobuso, peržvelgiu kontingentą ir net nenustembu - matosi, kad pusė atvyko dirbti juodo darbo. Visai kaip ir aš - tik aš vasarai, ne ilgiau. Tikrai. Autobuso durys užsidaro, važiuojam apie penkias minutes, ir pasiekę kelionės tikslą išlipam. Pasų kontrolė. Laukiau beveik 20 minučių, kol stovėjau pirmas, ir gavau šansą parodyti savo vyšniavą pasą, bei galėjau pasiimti lagaminą. Einu link atvykimo salės. Staiga išsišiepiu iki ausų - daugiau nei po pusės metų pamatau brolį su jo mergina. Stiprus rankos paspaudimas ir broliškas apsikabinimas, ir švelnus pakštelėjimas į žandą nuo sesės. Kas iš to, kad ji man ne giminė? - Man ji jau sesuo, ir taškas. Išėję iš oro uosto iškarto sėdam į 35 autobusą, ir judam į centrą. Kelionė - 45 minutės,per jas spėjam pasikalbėti, pasipasakoti. Atvažiuojame į Princess Street. Kadangi dar nieko nevalgiau, užeinam į McDonals's. Tryse sumokam 12 svarų.Kadangi moku iš lietuviškos kortelės, kaina šiek tiek neramina, bet vėliau priprasiu nebeversti valiutos. Papietavę pasivaikštom po miestą - parodo, kur vyks mano interviu dėl NIN, kartu užeinam į banką,kad atsidaryčiau sąskaitą. Be jos dirbti negalima. Užeinam į LothianBuses -reikia nusipirkti mėnesinį bilietą - palieku 54 svarus. Vėlgi moku lietuviška kortele, tai vėliau žiūrint banko išrašą vėl nejauku darosi. Standartiškai foto gavosi prasta - nedraugauju su fotoaparatais. Negano to, dar klaida pavardėje. Bet čia smulkmena, svarbu galiojantis mėnesinis bilietas. Kadangi jau beveik 13h, Vita išskuba į darbą - dirba vakarinėj pamainoje, nuo 14h iki 22h. Mes su Mariumi grįžtame namo. Diena buvo ilga, bet smagi. Nulūžtu 10h vakaro.
Interviu, dokumentų pildymas,darbo pradžia.
Kitą dieną atsikeliu vienas. Marius dirba nuo 7,30, Vita vėl nuo 14h, todėl dar miega. Kambariokas - nuo 6 ryto. Kambarioko mergina - nuo 8. Tad šeimininkauju virtuvėj pats. Papusryčiavęs pasiimu visus reikalingus dokumentus, ir išvažiuoju į miestą. Pirma - interviu dėl NIN. Nenorėdamas pavėluoti esu 20 minučių anksčiau. Išgeriu kavos, pavartau kažkokį mados žurnalą, ir girdžiu kaip labai netaisyklingai taria mano pavardę - ateinu.Aptarnauja senyvo amžiaus darbuotojas. Įdomus seniokas, mėgsta pajuokauti. Pildydamas anketą seniokas juokais paklausia ar aš tikrai neturiu vaikų. Juokais atsakau, kad mano žiniomis tokių nėra. Abu nusijuokiam. Klausimas dėl orientacijos - vėl juokais klausia ar aš tikrai ne gėjus. Šiek tiek piktokai pasižiūriu, iškart atsiprašo ir nusijuokia. Tik tada supratau, kad jis vėl juokavo. na, nieko. Užpildžius anketą, seniokas pažada, kad per 7-14dienų gausiu laišką su savo NIN ir galėsiu pradėti dirbti. Padėkoju,jis palinki man sėkmės. Išeinu. Toliau bankas. Einu centrine gatve, kol pamatau šviečiančią raudoną Santander'o iškabą. Užpildau dokumentus, nuskenuoja mano IDir teises, pažada per savaitę atsiųsti kortelę ir sąskaitos numerį. Dienos darbai baigti - liko sulaukti trečiadienio - pagaliau interviu į darbą.Antradienio vakare išsiaiškinu kaip reikės važiuoti - kadangi tiek Marius, tiek Vita, tiek kambariokas Egis dirba ten pat - išaiškina greitai - sėdi į 34,važiuoji apie 20 minučių, kol nepamatai fabriko dešinėj pusėj. Simple? Simple. Trečiadienio rytas. Atsikeliu 7, kad nepramigčiau ir nepavėluočiau į interviu,kuris bus 9h. Susitvarkęs viską, 8h laukiu stotelėje. Po kelių minučių atrieda autobusas. Lipu į antrą aukštą, kad nepasimesčiau važiuodamas, ir nenuvažiuočiau per toli. Autobusas važiuoja apie 20 minučių, ir staiga stotelėje sustoja 10-iai minučių. Panikuoju kaip mažas vaikas pametęs tėvus parduotuvėje. Skambinu Mariui, bandau aiškinti kur esu. Jis mano, kad pravažiavau. Susiparinu. Esu velniai žino kur, iki interviu 15 minučių. Išlipu iš autobuso. Sakydamas kokias matau gatves, ir objektus šalimais, meldžiu, kad Marius žinotų kur esu. Jis atsidaręs Google Maps pasako, kad esu netoli darbo,reiks tik porą km nueiti pėsčiomis. Nusiraminu. Pasižiūriu į laikrodį - liko 10minučių ir porą kilometrų. Niekada nebuvau stiprus bėgikas. Pasileidžiu bėgte,vis dar laikydamas telefoną prie ausies. marius diktuoja instrukcijas, kol galop pamatau fabriką. Liko 3 minutės, o aš jau prie vartų. Lenta skelbia, kad esu prie "Burton's Biscuits". Na, spėjau. Marius išeina pasitikti,pakalbam, pasako, kas laukia per interviu manęs. Tiksliau mūsų visų, nes stovime gal 15 žmonių grupė, ir visi skirtingų tautybių, skirtingų rasių. Ateina agentūros atstovė Paulina. Miela lenkaitė. Atsiveda į ofisą, pasako, kad tai pirmoji dalis - Interview. Vėliau bus antroji - Induction. Per interviu duoda tokį lengvą testą, kad būtų gėda jame suklysti (valandų pavertimas AM-PM,paprastoji matematika, teksto suvokimas iš 3 sakinių ir 2 klausimų apie kompaniją) Žodžiu, kaip Marius sakė - testas patikrinti, ar nesi d*bilas. Viską padarau be klaidų. Užpildau sutartį, tačiau sudvejoju dėl NIN ir banko sąskaitos. Jų reikia būtinai, o man dar neatsiuntė jų paštu. Pasakau visa tai Paulinai. Ji liepia nesijudinti - atnešiu vėliau. Atrodo, viskas baigta,užtrukau apie valandą. Paklausia, ar galėsiu ateitį į antrą dalį - Induction -antrai valandai. Sutinku. Po Interview grįžtu namo. Dar turiu laiko, tad pažiūriu filmą. Vėl išvažiuoju iš namų į darbą. Šį kartą be nuotykių. Pasirodo,vyko remonto darbai, ir autobusas kuris važiavo tuo laiku turėjo nusukti kitu keliu. Matau jau SAVO fabriką dešinėj. Išlipu. Nueinu link vartų, vėl mūsų grupelę pasitinka agentūros (Red Rock) atstovas - šį kartą Sebastianas. Irgi lenkas. Nors, visi tame ofise lenkai. Supažindina su saugos instrukcijomis,papasakoja apie darbą, ką darysime. Vėl duoda klausimyną - šį kart žymiai sunkesnį, tačiau tai tik formalumas. Taisydamas darbus pasako, kas ką blogai parašė, kadangi tai tiesiogiai susiję su darbu, ir nedaryti klaidų darbe.Paėmęs mano darbą, pažiūrėjęs į pavardę šypteli: 'Oh, the famous brother!". Kažkaip net gera širdy pasidaro, kad žino mane ir mano brolį.Nusišypsau: "Yap, that's me". Popierizmas baigtas, aprodo fabriką. Dydis - kaip 5 futbolo stadionai į ilgį, ir kokie 3-4 į plotį. Nifiga sebia pastatėlis. Nuo vieno fabriko galo iki kito nuėjome per 10 minučių. Taip, jis TOKIO dydžio. Po Induction grįžtu namo. Beliko sulaukti laiškų dėl NIN ir banko sąskaitos, ir galėsiu dirbti. Penktadienį prabundu nuo skambučio į duris - atvyko paštininkas. Apsidžiaugiu gavęs savo svarbiuosius dokumentus. Iškart viską persiunčiu Mariui, ir jau po poros valandų sulaukiu skambučio iš Sebastiano -klausia, ar galėčiau šiandien 10h vakaro būti darbe? Garsiai pasitikslinu, ir kambariokas pataria - geriau dirbk iš ryto (6-14/day shift) arba po pietų(14-22/back shift) nei naktį (22-6/night shift). Pasakau, kad norėčiau rytinės arba popietinės pamainos. Jis supranta mane, ir siūlo ateiti pirmadienį 7 ryto, kad užpildyčiau visus likusius dokumentus, ir galėčiau pradėti dirbti.Padedu ragelį, ir širdį užplūsta euforija - pagaliau!
Darbas
Taigi, pirmadienį - į darbą. Jausmai dvejopi – džiaugsmas, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą, ir galėsiu leisti uždirbtus pinigus, o ne tuos kuriuos atsivežiau, ir jie po truputį ėjo į pabaigą. Kas šiek tiek neramino?Tai, kad dirbsiu fabrike. Atsiliepimų apie darbą fabrike girdėjęs esu tokių, kad net šiurpas krėtė – nuo nuolatinio nekvietimo į darbą, iki nugaros skausmų,kurie gerai nesibaigia. Tačiau atvažiavau ne tinginiauti. Tad pirmadienį jau esu darbe. Duoda safety boots, ausų kištukus, ir spintelės raktą. Taip pat pasakė mano ID numerį, su kuriuo galėsiu identifikuotis, kad atėjau į darbą. Taigi darbo dienos pradžia paprasta. Ateini į darbą apie 15-20 minučių anksčiau, kad spėtum persirengti, susitvarkyti, ir lygiai 6h dirbtum. Na, kadangi mano pirma diena, tai aš nuo aštuonių. Pirmas dalykas atėjus į darbą – užsidėti tinklelį plaukams – hairnet. (Dirbantys per agentūras skirstomi į baltus ir žalius. Tik pradėję dirbti gauna baltus hairnet'us yra matomi iš toli, kaip naujokai ir nieko nemokantys. Žali – nuolatiniai agentūros darbuotojai, pradirbę daugiau nei mėnesį, ir preziumuojama, kad jie viską moka.Taip pat yra mėlynos, raudonos ir geltonos kepurės. Mėlynieji dirba tiesiogiai įmonei (Burton's Food), raudoni – fire engineers,geltonų matęs tik vieną škotę, kuri pastoviai sėdi valgykloje, tad negaliudaug pasakyti apie tai. Taip pat turint barzdą reik užsidėti snood'ą – daiktą, kuris uždengia barzdą nuo galimo kontakto su produkcija.) Tik tada persirengti, užsidėti darbinius batus, ir pasiimti apsiausta, kuris dengia tavo rūbus – overall'ą. Persirengus, reikia būtinai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas – juk darbas su maistu. Atlikus visas plovimo procedūras, įeini į fabriką. Stovi tokie aparačiukai, į kuriuos suvedus savo ID numerį (mano buvo 159), ir uždėjus ant jo delną, tave identifikuoja (clock-in). Toliau eini prie milžiniškos lentos (labourboard) ir ieškai savo pavardės, ir vietos kurioje dirbsi. Paprastai visi turėdavo nuolatines savo vietas, tačiau kartais išmėtydavo po visą fabriką. Darbo vietos buvo vadinamos plantáis . Maniškis buvo Plant 4. Gaminome Rich Tea sausainius. Kad ir kaip bebūtų keista, visą laiką pradirbau Plant 4, išskyrus tas dienas, kai paprašydavau over-times. Aiškumo dėlei pasakysiu, kad pagrindinės pozicijos būdavo packing ir pickin. Packing'as- stovi prie konvejerio, ir monotoniškai 8h delioji sausainių pakuotes į dėžes. Picking – pačių sausainių rinkimas nuo konvejerio ir dėjimas į pakuotes. Mano plant'as buvo tiek automatizuotas, kad reikėjo tik pakuoti. Mane apmokė vienas lenkas Jacob, kuris buvo vienas maloniausių žmonių sutiktų visam fabrike. Kadangi esu pakankamai imlus naujovėms, greit įkutau, ir antroj dienos pusėj jau sekėsi neblogai. Ikitol, kol pasikeitė pakuotė, ir sausainius reikėjo dėti kitokiu principu. Tadajau sausainiai krito žemėn, nieko nebespėjau ir labai nervavausi, nes darbas buvo komandinis, ir jei vienam nesisekdavo, visos pakuotės krisdavo ant žemės.O sunkiausia vieta – kad konvejeris niekada nesustoja. Tad įsivažiuoti sunku,ir ypač, kai gamintojai keičiasi, ir reikia skirtingai pakuoti. Vienas juokingiausių dalykų – stovim su kolega ir pakuojam Morrison's 400 gr sausainių pakuotesuž 60p, o prieš mus dirbantys pakuoja lygiai tuos pačius sausainius, tik M&S 300gr pakuotes už 2 svarus. Taip išmokau, kad parduotuvėse dažniausiai reikia rinktis pigiausias prekes, nes dažniausiai produktas bus tas pats. Mūsų plant'e dirbome aš, 3 lenkai, 2 škotai, vienas pakistanietis, vienas australas,vienas bulgaras ir rusė. Plantleader'iai ir meneger'iai buvo visi škotai. Juos suprasti būdavo labai sunku, nes ta anglų kalba, kurios moko mokykloje visiškai nepalyginama su tuo, kaip kalba patys anglai. Todėl greit gavau pravardę Mr.America.
Darbinės pertraukos, bent mano pamainai būdavo pakankamai paprastos. Kadangi dirbome nuo 6 iki 14, tai turėjo dvi ilgąsias pertraukas, ir dvi trumpąsias. Nuo 7 iki 8 pasikeisdami gaudavome 15min toilet break, nuo 8 iki 10 būdavo tea break, kuris trukdavo pusvalandį,nuo 10 iki 11 dar vienas toilet break, ir paskutinis, ilgasis lunchbreak, kuris irgi trukdavo pusvalandį, trukdavo nuo 11 iki13h. Kadangi keisdavomės keturiese, tai sistema būdavo labai paprasta ir nesudėtinga. Kartais darbo metu grodavo radijas, kuri prablaškydavo rutiną.Artėjant 14 valandai, laukdavome backshift'o kurie turėdavo ateiti preciziškai tiksliai. 13:57 suskambėdavo pirmas skambutis, kuris reikšdavo, kad galima daryti clock-out jei jau yra atėjusi tavo pamaina. Jei ne – lauki antro skambučio kuris nuskamba 14:00. Tada jau nepriklausomai nuo to, ar atėjo tavo pamaina, viską gali mesti, ir eiti namo.
Darbo ypatumai
Maistas: valgyti galima buvo arba savo atsineštą maistą, arba pirkti valgykloje. Maistas valgykloje buvo ganėtinai skanus, neskaitant kelių neaiškių produktų kurių skonis šlykštus. Pavalgyti pusryčius ir pietus sočiai buvo galima už 4 svarus. Gaminantis namie išleidi panašiai, bet žinai ką valgai bent. Kolektyvas: jis buvo tikrai labai draugiškas. Su kiekvienų galėdavau pakalbėti apie viską. Su lenkais dažnai kalbėdavom apie panašumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir šiaip labai daug bendrų temų rasdavom. Su škotu buvo labai smagu pakalbėti apie futbolą - buvo didelis Edinburgo Hearts fanas, ir labai nekentė V. Romanovo. Paaiškino kuo skiriasi kiltas nuo sijono: "No, it's not a fu*king skirt. If I would be wearing some underwear, it would be a skirt. But now I have my balls swinging in the wind". Galiu pridurti, kad visi buvo draugiški, ir vieni iš kitų visada juokdavomės, ir juokavome tikrai juodai (pakistanietį vadinome fuc*ing terrorist, ir jis nepyko, ir vadino mus visus white as*holes) Asmeniškai pats gavau pravardę Mr. America dėl savo anglų kalbos tarimo. Lenkai: labai draugiški ir mandagūs. Greičiausiai man labai pasisekė, nes kiek teko girdėti, jie buvo vieni normaliausių visame fabrike. Labai smerkė per Lietuvos-Lenkijos rungtynes išsišokusius lenkų sirgalius, ir palaikė mūsiškius. Tikrai buvo apie ką pakalbėti su visais trimis, nes buvo baigę universitetą, bet dėl prastos situacijos Lenkijoje emigravo iš jos. Labai patiko sugebėjimas pasišaipyti iš pačių lenkų Jungtinėje Karalystėje: "I drink a lot, i smoke weed, I work 6 days per week. Because I am Polish. That's why." Britų požiūris į užsienčius: nors užsienčių yra labai daug fabrike, tačiau tai nereiškia, kad jie atima darbo vietas iš pačių škotų. Škotai patys nelabai ištveria tokio sunkaus darbo fabrike. Tačiau nepaisant to, jie labai nemėgsta lenkų. Mane dėl kalbos ir vardo panašumo irgi norėjo priskirti prie lenkų. Kol piktai nepakalbėjau, kad esu lietuvis, tol neatstojo. Buvo atvejis, kai su lenku kalbėjomės prieš darbo pradžią, ir priėjusi plantleader'ė pasakė "Talk your fuc*king Polish at home, lads". Tuomet supratau, kad jiems beveik visi užsieniečiai yra lenkai, ir jie nes nesiaiškins kur ta Lietuva yra. Vardas: Nors esu Dainius, ir kiek prašydavo, visada garsiai ir aiškiai spell'indavau D-A-I-N-I-U-S, jie to nei suprato, ir negalėjo ištarti. Tad britams buvau Danny, rusams - Danil, australui ir pakistaniečiui - Daniel. Kad ir kaip bebūtų keista, bet vieninteliai lenkai bandė ištarti mano vardą teisingai, ir jiems tai pavyko. Darbo laikas.:Būdavo labai sudėtinga, nes sužinodavai ar dirbi tik dieną prieš tai, kokią 16h. Parašydavo SMS kada darbas, ir turėdavai patvirtinti. Kartais būdavo taip, kad patvirtindavai savo pamainą, o atsikėlęs ryte 4:30 rasdavai žinutę, kad tau "day-off". Žinoma, geriau, nei nuvažiavus į fabriką sužinoti, kad jie neturi darbo tau. Ačiū dievui, man taip nepasitaikė. Bet kaip supratau iš kalbų. būdavo neretai taip. Kalbėsena: būdavo labai sunku suprasti tai, ką škotai bando sušvepluoti. Tas pats, kas mūsų kalbą palyginti su kokia žemaičių tarme. Taip pat keistai su valandomis būdavo "half seven" reikšdavo ne 6:30, o 7:30 (half past seven). Kaip ir kodėl jie tą "past" praleisdavo, nesupratau. Bet pasimokiau atėjęs į darbą porą kartų anksčiau.
Laisvalaikis
Iš pradžių pačiam atrodė, kad laisvo laiko bus labai daug. Darbas baigiasi 14h, namie būdavau apie 15h. Šiek tiek atsipūsdavau, nes 8 valandas praleidus ant kojų skaudėdavo ne tik jas, bet ir nugarą. Pirmomis dienomis labai atsipalaiduoti padėdavo alus - niekada nebūčiau pagalvojęs, kad mažas buteliukas šalto alaus galėjo suteikti tokią palaimą. Tačiau taip nebuvo dažnai - po truputį įsivažiuojant į darbo ritmą, alaus nebereikėdavo. Būdavo, grįžti iš darbo, palendi po dušu, nuo pečių nusiplauni prakaitą ir sausainių kvapą. Tada ką nors pasidarydavau pavalgyti - kadangi maistą gaminomės kartu su broliu ir jo mergina, darydavome pakankamai daug - kad užtektų pavalgyti namie, ir liktų įsidėti į darbą. Pasidaręs valgyti, ir po valgio šiek tiek leidęs maistui susivirškinti eidavau į sporto klubą. Nors, taip būdavo tik pirmomis dienomis. Ėjimo būdavo apie 25 minutės, važiuoti autobusu - apie 10. Sporto klubas patiko - moki 19 svarų per mėnesį, ir vaikštai kada nori (klubas dirbo 24/7). Vienintelis trūkumas (o gal labiau privalumas), kad mokėti reikėdavo per DirectDebit - nebuvo nei man Lietuvoje įprastų administratorių, kurie duodavo raktą nuo rūbinės spintelių, nei rūbinės - nieko. Ateini į sporto klubą, prie apsaugos vartų suvedi savo aštuonženklį PIN kodą, ir patenki į sporto klubą. Įeiti į persirengimo kambarius tas - suvedi kodą, ir tu jau viduj. Reikdavo nešiotis savo spynelę, nes viskuo pasirūpinti turėjai pats - tačiau kaip už 19 svarų per mėnesį buvo tikrai labai neblogai. Sporto klubas pakankamai naujas, modernus - PureGym. Po sporto klubo apie 7 vakaro grįždavau namo. Ir vakaras kaip ir baigtas - kadangi keldavausi apie 4:30, tai norint gerai išsimiegoti tekdavo eiti miegoti 8 vakaro. Nors, kaip Egis sakė - nesvarbu kada eisi miegoti - ar 8, ar 12 vakaro, vistiek neišsimiegosi, ir jausiesi kaip š*das. Ir tai buvo tiesa. Savaitgaliai buvo labai OSOM, nes nereikdavo eiti miegoti su šviesa, o keltis su tamsa. Savaitgalį dažniausiai važiuodavome į miestą, vakarop su lietuviais draugais susirinkdavome pas mus pavakaroti - BBQ, alus, kalijanas, kartais klubai. O tada jau vėl ateina sekmadienio vakaras, ir eini 8 miegoti, nes pirmadienį darban.
Naktinis gyvenimas
Buvau labai dėkingu laiku Edinburge - vasarą. Tuomet, kai jos pabaigoje vyksta didžiausias pasaulyje menų festivalis - Edinburgh Fringe Festival. Būnant Edinburge jo nepamatyti - tas pats kas būnant McDonald's nesuvalgyti mėsainio. Šimtai programų, tūkstančiai pasirodymų, artistai iš įvairių šalių - to niekada nebuvau matęs gyvenime. Centre artistų tiesiogine prasme pilna "ant kiekvieno kampo" - nuo piešėjų rankomis ir stiklu, iki dainininkų, šokėjų, ir magų. Asmeniškai buvo "Katerina Vrana: Feta With The Queen" ir "Chris Cross: Seeing Is Not Believing..." Pirmasis buvo graikės stand-up'as apie kultūrinius, etninius ir kitokius skirtumus tarp šalių - Graikijos ir JK. Buvo pašiepiamas oras, perdėtas mandagumas, pati karalienė, du kranai vonioje, stereotipai - viskas, su kuo susiduria užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje. Nors pasirodymo metu salė buvo pilna, ir tą daugumą sudarė britai, visi juokėsi iš to juodo humoro pasirodymo, kuriame britai buvo labai pašiepti. Antrasis pasirodymas buvo mago. Na, formaliai magas. Nelabai jam ten kažkas gavosi, nes atėjo išgėręs, ir kažko apsivartojęs (nors nenustebčiau, jei čia buvo įvaizdžio dalis). Pasirodymas buvo ne tiek žadinantis smalsumą, kiek juokingas - tačiau savo auditoriją atrado. Pasirodymai buvo nemokamai, bet aukos buvo priimamos. Ir tikrai daug kas metė ne tik monetas, bet ir kupiūras. Kalbant apie naktinį gyvenimą ne festivalio metu - buvome lietuvių kokteilių bare "aBSOLUTELY", naktiniuose klubuose "Capital" ir "Silk" lotynų Amerikos šokių klube "El barrio". Kadangi pats esu labiau klubinės muzikos mėgėjas, tad traukdavau į Silk'ą arba Capital'ą. Silk'as patiko tuo, kad gėrimai buvo salyginai nebrangūs (po 1-2 svarus) ir muzika buvo tikrai nebloga. Kas nepatiko - tualetuose esantys juodukai, kurie labai jau kiša savo paslaugas - kvepalai, ledinukai ir etc. Capital'e muzika taip pat nebloga, tačiau jis tolimesniame miesto centro gale, tad kartais vien dėl atstumo ten neidavome. Plius, gėrimų kainos nepalyginamai aukštesnės su Silk'u.
Buitis ir kaimynai
Gyvenome, kaip jau dažnai įprasta Britanijoje, sublokuotame 2 aukštų namuke. Įėjimu dalinomės su pakankamai jauna veterinare škote. Ji turėjo 2 šunis, kurie labai mėgdavo garsiai paloti. Už sienos - šeima su vaikais kurie labai mėgdavo mušti būgnais. Ačiū Dievui, tėvai būdavo supratingi, ir vaikai pernelyg neįsijausdavo. Kita vertus visi tie žmonės turėjo kaimynus 5 lietuvius, kurie mėgdavo tūsinti ir neatsisakydavo garsios muzikos savaitgaliais. Keletą kartų buvo atėję paprašyti patildyti muziką, nes negalėdavo susikalbėti (kaip supratote, sienos nebuvo pačios storiausios). Kaimynė, su kuria dalinomės ne tik įėjimu, bet ir mažu kiemeliu nebuvo labai supratinga ir išmani, iš kartais šunų ekskrementai kieme pragulėdavo po kelias dienas. Kitas gana erzinantis dalykas - nemokėjimas suprasti, kad mes ne jos tarnai. Kadangi gyvenome kaip ir kartu, tai ir priklausė šiukšlių konteineriai visiems. Ir juos reikėdavo tam tikromis dienomis išstumi į gatvę, kad išvežtu šiukšles (ant durų vidinės pusės buvo kalendoriukas su 4 spalvomis nuspalvintomis dienomis, kad būtų aišku, kurį konteinerį išstumti į gatvę - buitinių atliekų, žaliųjų atliekų, stiklo, arba popieriaus). Tačiau arba ji per daug dažnai susipainiodavo, ir išstumdavo ne tuos konteinerius, ko pasekoje turėdavo su tuo pačiu pilnu konteineriu turėdavome pragyventi dar dvi savaites. Bet kaip sakoma, čia smulkmenos. Kadangi mes dažnai baliavodavome, tai kaip kyšį už garsią muziką nunešdavome keptos lietuviškos mėsos, o ji mainais pasidalindavo pyragu, kurį dažnai kepdavo.Visumoje - kaimynė tikrai gera, ir draugiška - nepalyginsi su niurgzliais kaimynais, kokie yra Lietuvoje.
Gyvenamoji vieta, parduotuvės, maistas ir jo kainos.
Gyvenome labai patogioje vietoje - centras, universitetas, sporto klubas, parduotuvės - viską pasiekti galima buvo per mažiau nei 15 minučių kelionę autobusu. Artimiausią parduotuvę - babajinę - buvo galima pasiekti per minutę. Tesco - 5 minutės, Lidl - 10. Pigiausia būdavo apsipirkti Lidl'e - savaitei pavalgyti galima buvo nusipirkti už 40-50 svarų 3 asmenims (žalios mėsos, duonos, dažovių, makaronų, vaisių, pieno, sulčių, etc). Tesco maistas buvo brangesnis apie 20%. Tačiau jei reikdavo kokio vieno-kito produkto (pieno, sausų pusryčių, daržovių ar vaisių) eidavome į Tesco. Alaus kaina - vidutiniškai apie 2 svarus už litrą. Mes negerdavome tų pigių lenkiškų alų - rinkdavomės vokišką, belgišką alų. Kitas alkoholis - romo litras apie 17 svarų, degtinės - apie 13. Niekada neprašykite draugų, kurie vyksta į turistinę kelionę po Škotiją nupirkti viskio - geriamo viskio litras kainuoja apie 25 svarus. Kai gyveni ir dirbi ten, tai nėra daug, palyginus su lietuviškomis kainomis. Tačiau vežti lauktuvėms, ypač kai važiuoji su lietuviškais pinigais, tai yra ganėtinai brangu. Kartais, kai labai tingėdavosi daryti valgyti, arba būdavo savaitgalis, ir ruošdavomės į miestą - aplankydavome kebabinę. Netoli namų, skaniai gamina - kaina nuo 5 iki 10 svarų už picą arba kebabą. Picų nepalyginsi su lietuviškomis - skanios, traškios, didelės, ir sočios. Kebabai - tik bandelėje, su daug mėsos, daržovių ir t.t. (tikrai ne tai, ką matome Lietuvoje - nuo tų bent pavalgyti galima, ir žinai, kad tikrai gan sveika). Nerekomenduoju pirkti hotdog'ų nes skaniausia dalis jame turbūt bus bandelė. Dešrelės skonis šlykštus, ir kaip vienas draugas apibūdino - ne dešrelė, o negro p*mp*las. Manau, kad Ernestas (Loganas) ir kiti buvę ten man pritartų. Maistas darbe - ganėtinai skanus - už pusantro svaro galima gauti skanų kepsnį su bulvėmis fri (chips). Sriuba - apie pusė svaro, ir dažniausiai būna trinta. Kiek mačiau darbe, tai visi škotai ją valgo mirkydami duonos gabalą į sriubą, ir valgydami tą šlapią masę. Pusryčiams būdavo arba sausi pusryčiai (nusiperki pakelį dribsnių ir pakelį pieno) arba kažkokia angliškų pusryčių atmaina - į lėkštę įkrauna scrambled eggs, kurie greičiausiai padaryti iš miltelių, pupelių pomidorų padaže (tiksliau pomidorų padažo su pupelėmis) ir labai labai sūraus bekono. Ačiū dievui, kad darbe būdavo vandens fontanai, kurie išgelbėdavo, ir po poros valandų to sūrumo burnoje nebesijausdavo.
Oras, žmonės, šalis.
Kas labai nustebino, tai oras. Kad ir kaip visi yra įpratę prie lietingosios Škotijos, tačiau pirmą mėnesį kritulių nebuvo visai. Saulė kepino beveik kaip Lietuvoje, +25 pagal Celsijų buvo tikrai. Ta proga buvome ir prie jūros nuvažiavę - ko nedariau Lietuvoje gerus 7 metus, tą Škotijoje padariau per pirmą mėnesį. Paplūdimiai nebuvo patys tvarkingiausi, bet mes juk ne į Turkiją važiavome, tad mums tiko. Vanduo buvo šaltokas ir sūrus (pamiršęs buvau, kad jūra tai ne ežeras), tad pirmas gurkšnis privertė užsikosėti. Labai nustebino pradėjusi trauktis jūra - vėliau iki jos teko neblogai pasivaikščioti. Nors, po teisybei - nuėję gerą puskilometrį neištvėrėm. Vandens tik iki kelių, o dugnas beveik lygus. Tad kaip vaikai atsisėdome, ir sėdėdami pasimaudėme (kad ir kaip juokingai tai atrodė iš šalies). Per tą dieną įdegiau taip, kad oda nuo pečių pradėjo luptis dar tą vakarą. Jausmas nebuvo pats maloniausias, bet viduje džiaugiausi, kad neturėsiu "baltų marškinėlių" įdegio. Kas liečia patį kraštą - reto grožio šalis. Neįsivaizduojat koks malonumas naktį sėdėti virš miesto ir gerti alų, bei grožėtis vakarėjančiu Edinburgu. Kita kalnuotosios šalies pusė - kalnai pačiame mieste. Tad jei reikia kur nors nueiti, beveik visada pasitaikys kalnas arba pakalnė. Ir ne šiaip koks, kurio beveik nesijaučia, o toks, į kurį ir uždusti gali belipdamas. Žmonės labai draugiški, malonus, be kompleksų. Gal tai apsimetinėjimas, bet tai žymiai maloniau nei niurzgliai lietuviai, kuriems viskas netinka, viskuo jie nepatenkinti.
Lietuviškas maistas
Tik atvažiavus, kas be ko, buvo sunku buvo priprasti prie vietinio maisto - pieno skonis sintetinis, juodos duones nelabai yra, grietinės nerasta. Dėkui Dievui, visai netoli namų buvo lenkiškų maisto prekių parduotuvė. Kad ir kaip netikėtai varškės Lietuvoje ne itin valgęs, pirmas mano produktas nusipirktas lenkinėje buvo varškė su grietine. Prie viso to pridėjus šiek tiek uogienės gavosi visai padorus desertinis patiekalas. Žinoma, pieno produktai lenkiški, bet vis ne skysta britiška grietinėlė, kurią sunku suprasti kaip vartoti. Šiek tiek daugiau pagyvenęs ten, atradau dar vieną parduotuvę - rusiškų, lenkiškų, lietuviškų, gruziniškų prekių asortimentas nebuvo pats didžiausias, bet tai džiugino širdį. Tik užėjęs nusipirkau lietuviškos duonos, riebios lietuviškos grietinės, du indelius lietuviškų rūgštynių ir Vytauto vandens. Žinoma, kainos didelės - už viską palikau beveik 8 svarus, tačiau bent kas nors lietuviško. Išsiviriau skanios rūgštynių sriubos, ir mėgavausi ja beveik 3 dienas. Žinoma, jos kokiam mėnesiui buvau atsivalgęs po to karto, bet tikrai buvo verta. Lietuviškas alus - pusantro svaro už puslitrinį "Švyturio ekstra" pasirodė daugoka, tad nepirkau. Vokiškas "Budweiser" arba olandiškas (berods) "Bavaria" buvo taip pat neblogi. Duona, nors ir su lietuviška etikete, tačiau nebuvo labai lietuviška - kepta lenkų gamykloje Anglijoje. Tačiau geriau nei balta britiška. Už visą tai kokiam Lidl'e bučiau sumokėjęs kokius 4 svarus maximum, tačiau žinot kaip sako - lietuviškas maistas visur geriausias.
Radiniai
Turbūt menka naujiena, kad Anglijoje/Škotijoje gatvėje rasti visai neblogos kokybės daiktą nieko keisto. Na, mes nebuvom išimtis. Kartą einant į visai šalia esančią babajinę užstebėjom kažką labai panašaus į komodą. Kadangi kieme nebuvo nei staliuko, nei kažko panašaus į jį, tai nusprendėm prigriebti jį. Didžiausias bėda - kad ėjau su Jolanta, o komoda buvo gana sunki. Tačiau 100 metrų nuėję per 15 minučių su ta komoda, buvome kieme, ir turėjome improvizuotą stalelį. Kokybė jo nebuvo įspūdinga, bet žinoti kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Taip pat anksti ryte eidami į darbą su Mariumi pastebėjome visai neblogos kokybės baltą gražią sofutę. Kadangi jos pasiimti į namus, ir nepavėluoti į darbą neturėjome galimybių, tad nusprendėm grįždami iš darbo ją prigriebti. Deja, grįžtant kažkas mus aplenkė, ir jos jau nebebuvo. O būtų tikusi pas mus.. Dar vienas super radinys - spinta. Ėjom su Egiu į jo universitetą, ir netoli fakulteto pastebėjom į konteinerį atremtą išrinktą spintą. Pagalvoję, kad jos mus reikia, nusprendėm vėliau grįžti. Pasiėmėm Marių, ir pradėjom ją dalimis tempti namo - kaip voverės riešutus. Tuo metu tikrai pasijautė, kad Škotija yra labai kalnuota šalis, ir įprastinis kelias nuo univero iki namų, trukęs 5 minutes dabar virto 15 minučių didelės spintos nešimo į kalną. Na, per 3 valandas susinešėm spintą - su veidrodžiais, durimis, rankenomis ir net varžtais. Kitą dieną ją susirinkome - ir po 2 valandų supratome, kodėl taip keikėmės ją nešdami - prieš mus stovėjo trys spintos, ir mėtėsi pusė ketvirtos. Nifiga sebia. Bet kaip nemokamai, ir neblogos kokybės mums tiko. Taip pat jau be manęs jie yra parsinešę neblogos kokybės stiklinį žurnalinį staliuką, 5 kėdes, didžiulį fotelį, ir medinį stalą, kuris vėliau vėl buvo išneštas prie konteinerio. Ką dar manau verta paminėti - kad britai turi labai keistą požiūrį. kaimynas turi stalą - man irgi jo reikia. Ne tiek kiek reikia, bet nenoriu atsilikti nuo jo. Taip kieme pas mus atsirado beveik 400 svarų kainuojantis stalo ir 4 kėdžių rinkinys, kurį nusipirko kaimynė, matyt, pamačiusi, kad šalia gyvenanti kaimynų šeima irgi turi stalą. Ir visai nesvarbu, kad ji prie to stalo beveik nepraleido laiko, ir juo mėgavomės mes. Tačiau ji jį turėjo, ir jai, tikiuosi, buvo gera dėl to, kad neatsilieka nuo kaimynų.
Nuotykiai
Kaip ir kiekviena kelionė, taip ir iš neapsiėjo be nuotykių. Labiausiai streso ir baimės įvaręs nutikimas buvo, kai brolis ir kambariokas su draugėmis grįžo kelioms savaitėms į Lietuvą, tad likau visame bute vienas. Pasakė, kad nelaikyčiau lango net pridaryto (gyvenome pirmame aukšte) kai esu darbe, ar mieste. Na, pasakė, ir šventa. Kadangi laisva diena, atsikeliu gerokai įdienojus. Sumąstau, kad reikia vykti į miestą. Pasiemu raktus, sėdu į autobusą, ir jau centre. Praleidžiu geras 4 valandas, apsiprekinu neblogai, grįžtu namo su 3 maišais pirkinių. Išlipu iš autobuso, ateinu į kiemą, rakinuosi duris, ir jos nesirakina! Atrodo, kad būtų užstrigusios. Arba, kad iš vidaus užtrenkė. Sunerimstu. Pradeda lynoti. Prisimenu, kaip brolis pasakojo, kad jam irgi taip buvo nutikę - paklibino spyną 15 minučių į visas puses, raktą pasukinėjo, atsirakino ir tiek žinių. Bandau ir aš. Šnipštas. Praeina pusvalandis. Vis dar nieko. Apsidžiaugiu, kad bent į darbą rytoj nereikia - nei drabužių, nei rakto, nei pinigų neturiu, ir stoviu su trimis maišais daiktų. Užpanikavęs skambinu broliui į Lietuvą. Sakau situacija - ramina, sako, viskas ok, man irgi taip yra buvę, pasukiok raktą kaip sakiau. Bandau, vis dar nieko. Galvoju, kad reiktų spynų meistrą išsikviesti. Tada net nupurto - alga tai tik rytoj, o su savimi turiu tik 10 svarų, namie maximum 20 guli. Lietuvišką kortelę, kaip ir visas kitas korteles palikau namie. Ačiū Dievui, kad Wi-Fi iš namų veikia, tad pradedu ieškoti emergency locksmith'o. Randu vieną, skambinu. Sako: šimtas svarų, būnu po pusvalandžio. Primetu, kad nei grynais, nei lietuviškoje kortelėje, kuri guli namie, tiek neturiu. Susirandu dar vieną spynų meistrą netoli namų. GoogleMaps rodo, kad pėstute iki jo 15 minučių. Tačiau ir užsidaro jis už 15 minučių. galvoju, velniop, bėgsiu. Atbėgu per 10. GoogleMaps rodo, kad esu vietoje. Tačiau jokios iškabos, jokio ženklo, kad ten būtų spynų meistras nėra. Girdžiu kaip bažnyčios varpas mušą 6. Panika juoda. Šalia dirba parduotuvėlė. Užeinu pasiklausti, ar žino apie spynų meistrą, dirbantį netoliese. Nieko nežino, čia tokio nėra. Nusprendžiu pasiskambinti duotu numeriu. Deja, skambindamas į Lietuvą išnaudojau visą sąskaitą. Laimei mergina pasiūlo savo telefoną. Skambinu - nekelia. Padėkoju merginai, ir išeinu. Grįžtu namo nosį nukabinęs. Atsisėdu ant laiptų. Pradedu galvoti. Turiu raktus, bet negaliu įeiti į namus. Neturiu pinigų spynų meistrui. Negaliu net paskambinti broliui, nes sąskaita baigėsi, netoliese esanti babajinė kurioje galėčiau papildyti sąskaitą jau nebedirba. Išeidamas užrakinau suknistą langą, tad net per jį įlipti negaliu. Ateina SMS. Kažkodėl nudžiungu. Manau, kad meistras rado praleistą skambutį, parašė žinutę. Perskaitau. Garsiai lenkiškai nusikeikiu - ryt 6h ryto darbe. Te tau, boba, devintinės. Staiga išgirstu lojimą - kaimynės šunis kažko nerimsta. Apsidžiaugiu. Pabeldžiu pas ją. Girdžiu šunis prie durų. Tyla. Pabeldžiu dar kartą. Šunys suloja, bet visa dar tyla. Užmetu akį per langą - mašinos nematyti. Reiškia ir kaimynės nėra. Dar kartą nusikeikiu. Suskamba telefonas - skambina Marius, matyt, pasiteirauti, ar pavyko įeiti. Pakeliu, pasakau, kad nekažką. Pasiūlo parašyti lietuviams draugams, ar priims pernakvoti. Sakau, kad net sąskaitos neturiu. Jis pažada parašyti, gal pavyks ką suveikti. Po 5 minučių perskambina, pasako, kad priims. Atrodo, kad Puntukas nuo akmens nukrito - Lukas gyvena Sighthill'e - 5 minutės pėstute iki darbo. Nuvažiuoju su visais savo daiktais pas jį, pernakvoju ant sofutės, palikęs daiktus pas jį, nueinu į darbą. Atidirbęs pamainą, nieko nevalgęs ir piktas, kad vis dar negaliu įeiti į namus, gaunu sms nuo Mariaus - už valandos namuose bus spynų meistras, kurį atsiuntė agentūra. Ta proga iškart nueisiimu visą algą, pasiemu daiktus, ir skubu namo. Meistras neveluoja, viską sutvarko, ir dar nemokamai. Ar gali būti geriau? Pagaliau pasidedu savo daiktus, atrakinu tą nelemtą langą, kad turėčiau avarinį įėjimą, jeigu ką. Siunčia velniop darbą, kuris ką tik atsiuntė sms, ir kviečia rytoj (šeštadienį) į darbą. Man savaitgalis. Pagaliau.
Pabaiga
Per du mėnesius uždirbau beveik 1300 svarų, iš kurių beveik 300 išėjo nuomai. Maistui netaupiau (žalią mėsą pirkdavau 3-4 kartus per savaitę, nevengdavau lašišos, vaisių, alaus (kas be ko). Nusipirkau nemažai daiktų, drabužių (į PRIMARK užeidavau tik tokių drabužių, kur kokybė nelabai svarbi (darbinės maikės kojinės ir etc), nes prekindavausi NEXT, H&M ir panašiose parduotuvėse. To pasekoje parsivežiau beveik 300 svarų į Lietuvą.
Sveiki, gal kam patiks ši svetainė. Jos esmė - atrinkti naujausią ir populiariausią muziką, kad žmonėms patiems nereiktų vargti ieškant. Tema sūkuriau norėdamas išgirsti jūsų nuomonę, kaip būtų galima patobulinti svetainę. Ačiū už visus pasiūlymus!
vis dar susiduriame forume su apgavystėmis. 99% tokių atvejų - sandoris vyko per Skype. Mes neturime nei galimybių, nei laiko patikrinti skype paskyros IP ir panašiai. Todėl nuo šiol:
visi sandoriai PRIVALO būti naudojantis AŽ (gal būt ateityje taip pat ir per chat'ą). Atsikalbinėjimai, jog skype patogiau nepriimami. Sandorio eigoje PRIVALO būti aprašytos visos sąlygos.
Jeigu jus apgavo - sukurkite bilietą pagalbos centre. Aprašykite situaciją kuo detaliau, pateikite mokėjimo screen shot'us, nuorodą į paslaugos/prekės temą. Palikite NEIGIAMĄ atsiliepimą nariui. Paspauskite ant pradinės AŽ mygtuką pranešti.
Jeigu naudojatės skype, tokiu atveju prisiimate pilną atsakomybę apie sandorio baigtį. Forumo administracija gali atsisakyti kažką tirti. Tačiau jums padės policija.
Daugelis nukentėjusių klausia, ką daryti apgavystės atveju. Atsakymas tik vienas - kreiptis į policiją ir palikti neigiamą atsiliepimą. Administracija gali tik išmesti narį, daugiau nieko.
Kreipkitės į pagalbos centrą tik išskirtiniais atvejais:
norėdami pakeisti slapyvardį; norėdami sumažinti įspėjimų lygį; dėl tapatybės patvirtinimo problemų; dėl techninių forumo problemų; dėl apgavysčių/nesutarimų su nariais; dėl neteisingai paliktų atsiliepimų/atsiliepimų panaikinimo/redagavimo ir kt.; dėl atvejų, kada jums kyla klausimų vienokiu ar kitokiu atveju; dėl moderatorių veiksmų;
Visą kitą turite pranešti paspaudę mygtuką "Matai Pažeidimą? Pranešk!"
Temų/pranešimų trynimai, perkelimai ir panašiai; Pranešimai apie pažeidimus. Ir kt., nepaminėta prie pagalbos centro. Pranešimai paspaudus mygtuką matomi visai moderatorių/administratorių komandai. Tuo tarpu pagalbos centrą mato tik du administratoriai.
Nes dabar truputį bardakas, kada narys spaudžia mygtuką pranešti, ir ten parašo klausimą, į kurį laukia atsakymo ir panašiai.
Gerbkite savo ir mūsų laiką, kurį mes skiriame šiam forumui. Mes irgi turime darbus, hobius ir šeimas.
Tik Lietuvoje galima sugalvoti kažką panašaus... :) http://www.ekonomika.lt/naujiena/nuo-spalio-jokiu-losimu-internetu-43011.html?page=1 Mano manymu tai įgyvendinti, praktiškai neįmanoma :)
Sveiki, noriu pristatyti savo tinklalapį, tai Futbolo klubo Madrido "Real" fanų svetainė. Čia rašysim naujienas, kelsim video, dalinsimes informacija. Na tobulėti tikrai yra kur, o ir planuose yra ne vienas atnaujinimas.
Tačiau kolkas judame į priekį ir Ieškome dar vieno naujienų rašytojo. Taip pat žadame tokį dalyką kaip marškinėlių pardavinėjimas (su nuolaida aišku!). Aišku galvojame ir apie meet'us, susirinkimus kažkur Vilniuje žiūrėti kartu "Real"o varžybas!
Na viziją šiokią tokią parašiau. Dabar apie svetainę: Šiandieną užmoviau dizainą, apačios dar nėra, nes šiek tiek laiko pritrūkau... Ant dienų taip sakant turėčiau užbaigti. Bet norėčiau sulaukti sveikos kritikos ką dar galima būtų patobulinti tinklalapyje, ką gal būt atmest? Gal kartais esate FANAS ir lankystes dažniau?
Taip pat turim ir Facebook'o fanų puslapį, prisijunkit!
P.s. Gal kas turit sporto portalus ir norėtumėt apsikeisti reklama gal būt backlinkais?
Sveikia,Uzdarbis.lt esu naujokas :) Taigi labai smagu pasidalinti bus su jumis darbais,galbut gausiu ir pasiulimu uz atligi. Photosopu naudojuosi 6-7 metai,viskas prasidejo nuo pacio pirmojo,zinoma tobulejimui nera ribu,teko bandyti viska,Logo,manipuliacija,3D,Web dizainas,Digital art ir kitos smulkmenos,bet labiausei prisirisau prie Digital,ir logo:) Na ka manau nekantraujante isvysti mano darbus,taigi megaukites :)
Seni Logotipai ir Kiti darbai: http://i.imgur.com/HNUAX.jpg http://i.imgur.com/9k5E0.jpg http://i.imgur.com/I5WyO.jpg http://i.imgur.com/7OhUv.jpg http://i.imgur.com/KVLSw.jpg
„Apple“ išmanųjį telefoną „iPhone 5“ pristatė prieš metus. Per tokį laiką vartotojai pradėjo ilgėtis naujų JAV technologijų milžinės produktų, todėl antradienio dienos pristatymo jie laukia su nekantrumu. Į renginį kvietimus „Apple“ išsiuntinėjo prieš savaitę. Renginys vyks Kupertino miestelyje, Kalifornijoje esančioje kompanijos būstinėje. Turbūt neverta net minėti, jog labiausiai tikimasi išvysti naujus išmaniuosius telefonus. Taip, du. Pirmą kartą „Apple“ istorijoje per vieną renginį turėtų būti pristatyti ne vienas, o du išmaniojo telefono „iPhone“ modeliai. Vienas iš jų – sekančios kartos „iPhone 5S“, pakeisiantis „senstelėjusį“ „iPhone 5“. Kitas – biudžetinis „iPhone 5C“, nutaikytas į vidutines rinkas, tokias kaip Kinija ir pan.
Prabalsavau už „Studentas atidaro restoraną“ ir tikiuosi jis laimės. Tokio tipo kaip „10 gražiausių šuns kakučių“ straipsniai (?!) išvis nesuprantu ką čia veikia ir ko tikisi tokių temų autorius save siūlydamas į laimėtojus...
Kol kas, puslapyje laikau porą projektukų, bet gali būti, kad iš nuobodulio pridėsiu ir daugiau. Kol kas buvo "privačiam" naudojimui, bet kodėl gi nepasidalinus? Gal dar idėjų kokių duosite, tad tikrai verta :)
Temų kėliklis http://0xff.lt/common/UTB.png
Šiek tiek jQuery koduko, sukurto per vieną dieną. Iš principo, skirtas savų temų pridėjimui, kad būtų galima sužinoti, kada jas galima pakelti į viršų. Iš bėdos, galima naudoti ir temų pažymėjimui bei stebėjimui (gal kiek vėliau ir ši funkcija bus pridėta). Rezultatai už'cache'inami trumpam laikui, kad nelaužytume forumo :)
Narių žymėtojas http://0xff.lt/common/UT.png
Jau buvau kiek anksčiau rašęs apie šį skriptą pasiūlymų skiltyje. Skirtas vartotojų žymėjimui bet kokiu tekstu, spalva. Gerai pasižymėti nemėgstamus narius :huh:
Taip pat, pridėta ir uždarbis.lt portalo vartotojų, žinučių statistika, kam labai įdomu :)
Tikrai norėčiau išgirsti, ką galėčiau naujo sukurti, patobulinti ^_^
Sveiki dar kartą. Ką tik prisistačiau uždarbyje ne pačia linksmiausia gaida. Iš tiesų atėjau čia su vienu tikslu - noru tobulėti padedant kitiems. Kurdamas šią temą siekiu ne tik naudos sau, bet ir jums. Tad trumpai apibūdinsiu kuo galiu jums padėti.
Esu jaunas rašytojas, turintis išraiškingos kalbos bei gebėjimo kurti, dovaną. Rašau straipsnius, o šiuo metu knygą. Taip pat nevengiu kurti eilėraščių, eilių. Esu universalus žmogus. Į mane galite kreiptis, jeigu jums reikalinga nemokama pagalba kuriant tekstus. Galiu kurti įprastus tekstus, eilėraščius ir eiles (dviejų pastarųjų labiau vengiu). Konkrečias detales aptariu privačiai, tik įspėju, jog tomų kiekio tekstų nerašau.
Nesu aš laiko valdovas, tad savaime suprantama, jog vienu metu galiu padėti tik vienam žmogui. Taigi, pirmenybę teikiu rimtiems pasiūlymams. Galite drąsiai kreiptis privačiai dėl kūrimo - visa tai nemokama ir jokių papildomų sąlygų.
P.S. Neinscenizuoju geradario - tai tiesiog galimybė tobulėti man, o jums taipogi nauda.
Pastebėjau, jog uždarbyje vis daugiau atsiranda žmonių, kurie turi savo mažą verslą, pradedant nuo reklamos pardavimų, programavimo ar elektroninės parduotuvės, bet jie niekada netaps dideliais verslo žaidėjais, kadangi vienas didžiausių skirtumų tarp mažos įmonės ir didelios yra – planavimas. Maža įmonė neplanuoja savo veiksmų, neplanuoja savo biudžeto, gyvena šia diena – kaip bus taip gerai.
Taigi kodėl reikia planuoti metų veiklą?
Metų planas – veikia taip pat kaip ir išsikelti asmeniniai tikslai, planuodami veiklą Jūs išsikeliate savo įmonei tikslą, kurio ji siekia visus metus. Tai reiškia, kad jūs žinoti kur eina Jūsų įmonė ( ar veikla) ir ko ji siekia per metus. „Kai nežinai kur plauki, joks vėjas nepakeliui.“ Taip pat planuodami veiklą galėsite išanalizuoti ir suprasti savo didžiausią konkurencinį pranašumą ir „fokusuotis“ ties jo. Kiek pastebėjau dažniausiai įmonės gyvena su mintimi, „Kad kaip bus, taip bus gerai, svarbu, kad tik pelnas būtų.“ O tai yra labai blogas požiūris, kadangi įmonės vadovas turi matyti ilgąjį periodą ir kartais įmonės pelną aukoti dėl plėtros ir didesnio pelno.
Kaip reikia planuoti?
Pradedant planavimą svarbu suprasti, kad gerą planą sudaro trys pagrindiniai dalykai:
http://img203.imageshack.us/img203/3583/c6vk.jpg
Šios visos trys sąveikauja tarpusavyje ir tarp jų yra būtina sinergija. Reikia suprasti, kad gali turėti geriausią pasaulyje produktą, geriausią kainą ir reklaminę kampaniją, bet jei nebus rinkos kam tas produktas bus reikalingas – tai iš tavo verslo gausis šnipštas. Jei yra rinkoje poreikis, o tu turi gerą strategiją – tai trumpajame laiko periode tavo pardavimai bus neblogi, bet ilgajame periode praloši – jei neturėsi gero produkto. Jei turi produktą ir yra susiformavusi rinka – tai tau visada reikia turėti strategija, kaip iš tos rinkos paimti pinigus. Pamėginsiu aprašyti kaip reiktų analizuoti kiekvieną iš šių dalių:
Produktas – verslas
Šioje vietoje svarbu aiškiai suprasti savo įmonės veiklos ar produkto didžiausius trūkumus ir stiprybes. Taip pat šioje vietoje įsivertiname kiek turite resursų (materialiųjų, žmogiškųjų, techninių.) Įvertinimui tinka SWOT ( liet. SSGG) analizė, taip pat Canvas verslo modelio užsipildymas. Kas yra svarbiausia – tai būti teisingam ir nemeluoti sau, taip pat vadovautis kitų nuomone ir logiškais paaiškinimais – o, ne tokiais, kad „ man atrodo, jog mūsų produktas/ paslaugos yra pigiausios“ arba, kad mūsų produktas neturi silpnybių – tai yra melas, visi jų turi ir jei jūs nerasite to pirmieji, jūsų klientai tai suras už jus ir tai jums kainuos daug brangiau. Kai jau žinome visas savybes apie savo produktą/ paslaugą judame toliau.
Rinka
Dažnai žmonės yra įsitikinę, kad jų verslas ar produktas yra tikrai patraukus ir visiems reikalingas ir dažnai neanalizuoja rinkos, o kaip ją reiktų analizuoti? Yra du variantai, kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo būdai. Kiekybiniai – vadovautis reikia tik statistiniais duomenimis, google analytics šioje vietoje puikiai tinka, bei statistikos departamentas. Geriausia ant lapo paimti ir susirašyti potencialiausią pirkėją – amžių, lytį, išsilavinimą, vidutinis pajamas, gyvenamąją vietą, pomėgius. Antrasis būdas yra kokybinis – tai yra, paruošti anketą ir ją paplatinti tarp FB grupių, draugų, forumų ar šiaip tiesiog internete – taip sužinoti galite visus duomenis apie būsimus savo pirkėjus.
Strategija
Kai jau atlikote du pirmuosius punktus, Jums reikia sukurti strategiją. Strategijos svarbiausias dalykas yra suprasti ne tai ką darysite, o tai ko nedarysite ir kam laiko neturėsite – gi visi turim vieną ribotą dalyką, tai yra laiką. Kaip pavyzdžiai gali būti, jog šių metų strategija yra viską efektyvinti, arba kaip tik pakelti pardavimus. Gali būti ir kelios strategijos, nors aš apsiribočiau max 2. Strategija dar būtų galima apibūdinti kaip pagrindiniu dalyku, ko sieks Jūsų įmonė šiais metais.
Sakykime, jog atlikome šiuos veiksmus, žinome savo produktą, rinką ir kokią strategiją šiemet dirbsime, tada reiktų judėti prie tikrojo planavimo - planuoti savo iniciatyvas ir veiklas. Geriausia būtų, jog prie kiekvienos strategijos surašytumėte iniciatyvas ir tada prie iniciatyvos prirašomos veiklos, kas atsakingas ir iki kada jos turi būti padarytos.
Kadangi ganėtinai sunku paaiškinti visą planavimą, paėmiau vieno savo daryto plano excel failą ir jį pamėginsiu panaudoti kaip pavyzdį ir šabloną planavimui. Jis bus tuščias, pusiau LT, pusiau ENG išreikšti terminai, bet pamėginsiu paaiškinti kaip jį reiktų naudoti. ir tikiuosi, kad kam pravers.
Mes turėjome 4 produktus, kiekvienam produktui padarėme po SWOT analizę ir išanalizavome, analizavome produktų savybes pardavimų strategijas, marketingo - viską kas susieją su produktais.
2. GAP analizė
Nors produktai ir skirtingi, bet visoje analizėje buvo galima įžvelgti kelias pasikartojančias silpnybes, arba kelias silpnybes kurios buvo sudedamosios dalys didesnei silpnybei :) Todėl išsiskirstėm didžiausias silpnybės, kurios bendrai tiko įmonei. "Root cause" - dalyje išsinagrinėjome, iš kur tos silpnybės atsirado, ar jos yra procese ar produkte, o po to dėstėme idėjas, kaip tai galėtume išspręsti ir pakeisti stiprybe.
3. Strategija
Iš to gimė mūsų 3 skirtingos strategijos šiems metams. 1 viena susijusi su edukacija, kita su pardavimų padidėjimu, o trečia su veiklos efektyvumu.
4. Pardavimų analizė
Tiksliau reiktų sakyti, pardavimų tikslai - kiekvienam ketvirčiui suplanavome kiek žadame parduoti. pas mus pardavimai skirstome į pasirašytas sutartis ir realizuotas ( įvykdytas). Planuojat pardavimus svarbiausia statistika! Pas mus pardavimai vykdomi buvo skambučio - susitikimo - sutarties pasirašymo principu. Aiškiai žinojome, kiek reikia skambučių, kad vadybininkas gautų susitikimą ir kiek susitikimų reikia sutarties pasirašymui. Tada įvertinome kiek kiekvieną ketvirtį dirbs vadybininkų ir kiek padarys skambučių, pagal tai suplanavome pardavimus kiekvienam ketvirčiui.
5. Pagrindiniai tikslai
Šioje dalyje surašėme savo iškeltus tikslus kiekvienam produktui, bei savo strategijas,
6. Plan and timeline
Šioje dalyje ir galime sakyti suplanavome savo pagrindinius dalykus. IŠ anksčiau buvo paimta strategija - tada sukurtos iniciatyvos, kaip tą strategiją( tikslą) pasieksime, po to seka užduotys, kas įeina į iniciatyvos įgyvendinimą - kas atsakingas ir iki kada reikia padaryti darbą, bei kalendoriuje nuspalvinau, kad matytųsi, kada yra užimtas periodas, kada laisvas. Taip sukūrėme planą visoms 3 strategijoms.
Taip pat apačioje išsirašėme veiklas "must do", kurios yra privalomos daryti visus metus.
Patarčiau kuriant plan and timeline - veiklas sukurti tik ketvirčiui, o metams sukurti tik strategijas ir tikslus. Būtina, kas ketvirtį daryti buvusio ketvirčio analizę ir ateinančio ketvirčio planavimą.
Pats planas - nepadės Jums pasiekti geresnių rezultatų, reikia jį įgyvendinti, kad jūsų įmonė pasiektų daugiau.
Su planu kartu turėtų eiti kartu su biudžetu, bet manau, kad teksto vienam kartui bus pakankamai.
P.s pamėginau užkabinti sunkią temą, kuriai paaiškinti reikia bent poros h, tad jei kas neaišku būtų klauskite :)
