Pirmokas

Naudoju tokį pat kaip Pypsiukas, tik ne už 15 svarų, o už 2 su puse. Nebrandinis, bet kokybė ir "apsismaukimas" liuks.

Jeigu sava tėvynė nesiskaito su tavim, kodėl tu turi su ja skaitytis? Niekada nesmerkiau ir nesmerksiu išvažiavusių. Manau dar 30 proc. daugiau būtų išvažiavusių, nu bet sakykit, ką norit bet vienatvė žudo. Mane pjauna net ilgesnės komandiruotės kažkur svetur Lietuvoje, jau nekalbu apie užsienius. Yra, žinoma, žmonių, kurie susikuria svetur sau artima aplinką, bet tokių mažai. Pagrinde rutina - darbas namai darbas namai.Antras dalykas, dauguma išvažiavusių paragauna geresnio gyvenimo svetur ir realiai nebėra jokių galimybių čia grįžti, darbo negausi, o už 800lt prie esamų sąlygų nedirbsi, draugų ratas per n metų irgi išsibarstęs arba jų išvis nėra ir t.t

Jeigu sava tėvynė nesiskaito su tavim, kodėl tu turi su ja skaitytis? Niekada nesmerkiau ir nesmerksiu išvažiavusių. Manau dar 30 proc. daugiau būtų išvažiavusių, nu bet sakykit, ką norit bet vienatvė žudo. Mane pjauna net ilgesnės komandiruotės kažkur svetur Lietuvoje, jau nekalbu apie užsienius. Yra, žinoma, žmonių, kurie susikuria svetur sau artima aplinką, bet tokių mažai. Pagrinde rutina - darbas namai darbas namai.Antras dalykas, dauguma išvažiavusių paragauna geresnio gyvenimo svetur ir realiai nebėra jokių galimybių čia grįžti, darbo negausi, o už 800lt prie esamų sąlygų nedirbsi, draugų ratas per n metų irgi išsibarstęs arba jų išvis nėra ir t.t

Nenusišnekėk. Daugiausia išėjusių pailsėt yra dėl skolų ir dekanatui giliai p.. dėl ko ir kaip, jeigu turi visas pažymas. Neduoda pažymos daktarai, nunešk vokelį ir duos. Nėr problemos. Bijai/nepatogu nešt, registruokis į privačią kliniką.

Jei reikia telefono - iphone, jeigu reikia žaislo - s3.Tik kainų segmentai kiti. Jau verčiau lyginti S3 ir 4s.

labai šaunu, bet ir pats narys click galėtų pasimokyt iš šio nario pasitikėjimo.
 
Kai neseniai naktį labai reikėjo mb, o seb sąskaitoj neturėjau lėšų(jis neturi swed), nesutiko pervest mb ir palaukt iki ryto swed.
 
Taip kad giria tą, kuris elgias priešingai, nei jis pats. :)

Alytaus meet'as. Mažai žmonių buvo, tai teko ir šunį priimt į kadrą.

Paskambink pasakyk, kad užminuotas lėktuvas, tada tiksliai spėsi pasišvilpaudamas nueiti.

Įsikalkit į galvą, kad dokus jau reikia "rankoje" turėti, dar besikuriant pp acc.. O ar tikri ar pafotoshopinti, jūsų reikalas. Be dokų nieks nekalbės.

Gal tu pradėk pirmiau savo mieste vežioti visokius krovinius, na kaip perkraustymas ir t.t. Poto įsivažiuosi daugiau patirties, daugiau kažką ir mąstyk.

O kartais tau nereikia jtag'o? Ką meistrai šneka apart nepataisomas?

Daug apie popierizmą nežinau, bet žinau kad galėsi dalyvauti "Ūkininkas ieško žmonos" B-)

Jūs tik nesvaikit apie 2 ar 4tą benderį pirmam kurse. Be čekių ir draugų ten pakliūt šansų 0. Gyvenau ketvirtam ir informatikus kišo tik į trečią ir ketvirtą aukštą, kur salygos buvo niekinės palyginus su pirmu ir antru. Bėgdavo skūstis informatikai į valdybą, kaip jiems sunku ten gyvent. 4to barako valdytoja yra maladec bobutė, duodavo prikolų ir vienas sargas, nevengiantis čėrkos. Tik rūkymui griežtai sakydavo ne.Žiemą mokėt 200 su pliusu, taip, kad galima ir apie butą pagalvot.

Dirbu laisvai samdomu pijoku :D

Tu pirma ten pakliūk :) Mano draugelis irgi va taip svaigo, doleriukai jau galvoje sukosi, lakstė Lietuvoje, vizą gavo, buvo ambasadoje, viskas zjbs, tik važiuok ir ką? Nusipirko bilietus už 4k, bilekiek šaibų ant dokumentų paliko, nuskrido, ant paskutinės muitinės pasitaikė jaunas inoringas pareigūnas ir parskraidino pilietį atgal į Lietuvą, veidas nepatiko. Ant galeko -8k lt ir banas. Galimybės panašios kaip ir su JAV. Kaip ten pakliūni, tai sutinku, kad pinigą galima gerą užkalt.

Siūlau nuomuot sodybą. Nes pagal apklausą vieni nori pokerį pažaist, kiti alaus išgert, treti į pirtį nueit. Kas norės alų gers, kas pirtį garinsis, kiti pokeriaus. Visi patenkinti. Tuo labiau, kad pasirinkus tinkamą dieną kainos nesikandžioja.

Tu pirma ten pakliūk :) Mano draugelis irgi va taip svaigo, doleriukai jau galvoje sukosi, lakstė Lietuvoje, vizą gavo, buvo ambasadoje, viskas zjbs, tik važiuok ir ką? Nusipirko bilietus už 4k, bilekiek šaibų ant dokumentų paliko, nuskrido, ant paskutinės muitinės pasitaikė jaunas inoringas pareigūnas ir parskraidino pilietį atgal į Lietuvą, veidas nepatiko. Ant galeko -8k lt ir banas. Galimybės panašios kaip ir su JAV. Kaip ten pakliūni, tai sutinku, kad pinigą galima gerą užkalt.

Bandymas užmigti miške ir netikėtas instruktoriaus poelgis

Šalta balandžio naktis. Aplink kur be pažvelgtum vien miškai ir pelkės. Nors šalia savęs neturiu termometro, tačiau jaučiu, kad dabar kokie -2 laipsniai šalčio. Gerai, kad mano budėjimo laikas baigėsi, tad nieko nelaukęs nusimetu savo kariškus batus, bei kitelį ir kelnes. Tarsi žuvis įsliuogiu į miegmaišį su pašiltinimu. Jaučiu mane užplūstančia šilumą. Ech, gera žinoti, kad dabar galėsiu miegoti iki paryčių!
 
Miške dislokuota visa kuopa, tad padalinus ir paskaičiavus laiką, kiekvienam kareiviui išeina budėti po gerą pusvalandį. Budi po du karius. Turbūt nėra tokio kario, kuriam patiktų naktį praleisti spaudžiant šaltukui, kai vos už kelių metrų tavęs laukia šiltas guolis. Kareiviai kenčia dantis sukandę. Kai kurie bando šokinėti, kiti trina rankas ir visa tai tam, kad bent kiek sušiltum.
 
Aš tuo tarpu vis labiau grimztų į miego karalystę. Šalia manęs kareiviška kuprinė, kuri naudojama tarsi pagalvė, galvai pasiremti. Po mano nugara tie patys kariški batai, kuriuos bandau išdžiovinti. Rūbus ir kitą šlamštą palikau prie palapinės. Joje ir taip nėra vietos. Ji ankšta. Miegame dviese.
 
Miegmaišyje laikau savo geriausią draugą - automatą. Šis žaisliukas turi būti visada šalia kareivio, nes niekada nežinai, ko galima tikėtis, o ir pačiam ramiau žinanti, kad esi pasiruošęs.
 
Būčiau sau ramiai miegojęs, jei ne tas trakštelėjimas, kuris sukėlė įtarimą. Mano kolega saldžiai miegojo, tad nusprendžiau jo nežadyti. Stipriau suspaudžiau savo automato buožę. Prasisegiau miegmaišį, kad galėčiau laisviau judėti tuo atveju, jei mus užpultų. Labai nustebau, kadangi buvo justi artėjantys žingsniai, tačiau mūsų budintys nieko nedarė, tarsi nieko negirdėtų.
 
Ir staiga kažkas labai stipriai griebė mano automatą, tarsi norėdamas jį atimti. Laikiau savo automatą it vaiką. Darykit, ką norit, bet aš jo nepaleisiu. Šis keista situacija mane suglumino, kadangi užpuoliko veido nebuvo matyti.
 
Ir staiga į danga pakilo raketos. Visa mūsų stovyklavietė nušvito tarsi naujųjų metų naktį. Pasigirdo riksmai. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto. Taip pat pamačiau kas buvo tas šunsnukis, kuris panoro įsigyti mano automatą nemokamai. Tai tebuvo viso labo instruktorius, kuris panoro išbandyti mano budrumą.
 
Deja, nebuvo laiko kalbėti su tuo instruktoriumi. Kuopai buvo duotas įsakymas keisti dislokacijos vietą. Vyko masinis palapinių ardymas ir daiktų pakavimas. Į savo karišką kuprinę mečiau viską bet kaip, kadangi reikėjo labai skubėti. Jau po 5 minučių mūsų būrys paliko tą prakeiktą stovyklavietę.
 
Mes nežygiavome, mes tiesiog bėgom. Niekas nežinojo kur tiksliai mes judam. Aplink tamsu, nors į akį durk. Vienintelis orientyras, kad mes bėgome keliu. Per tą chaosą pamečiau savo komandos draugą. Užmaskuoti veidai nerodė jokių ženklų, tad tiesiog judėjau į priekį tikėdamasis, kad viskas turėtų paaiškėti pasiekus galutinį sustojimo tašką.
 
Netrukus sustojome. Instruktoriai mums pasakė, kad tai tebuvo viso labo mokymų dalis. Mes turime būti pasiruošę ir aš su juo sutinku. Geriau būti pasiruošus netikėtumams, negu būti užkluptiems stovyklose. Aišku, tą naktį budėjusiems kareiviams buvo įsakytą nereaguoti į tą cirką, kurį man iškrėtė instruktorius, tačiau tikrame kare taip nebūtų atsitikę. Mums būtų buvę pranešta.
 
Orientacinis žygis arba 5 valandos klampojimo pelkynuose


Likusią nakties dalį mes saldžiai miegojome. Instruktoriai dar neprarado žmogiškumo, tad jokių netikėtų atakų nebuvo planuota. Ryte turėjo prasidėti kitas žygio etapas - orientacinis žygis.
 
Šių žygių tikslas išmokyti karį gerai orientuotis vietovėje. Jums duodamas žemėlapis ir porininkas. Pirmą ką padarome, tai žemėlapyje nustatome savo buvimo vietą. Instruktorius duoda pirmo taško koordinates. Nusistatai jas žemėlapyje. Jeigu esi labai stropus, gali nustatyti atstumą nuo savo vietos iki pirmo taško. Tada žygiuoji skaičiuodamas savo žingsniu poras. Sakykim 100 metrų yra 60 žingsnių porų. Pasiskirstai kas veda, kas skaičiuoja atstumą. Paprasta, bet labai efektyvu!
 
Pabudau šeštą valandą. Čiupau savo sausą davinį. Jame radau šokolado, riešutų ir specialiai pagamintos duonelės. Sušlamščiau viską tarsi nebūčiau valgęs kelias dienas. Negaišdamas laiko susirinkau savo daiktus. Būnant miške būtina akylai saugoti savo daiktus, nes kitaip jie gali atsidurti pas instruktorių, o tada teks daryti labai daug atsispaudimų norint juos išpirkti.
 
Sustojome ant kelio. Susirikiavome kaip pridera tikriems kareiviams. Gavome koordinates ir pradėjome žygiuoti. Kareivių būrys išsiblaškė po mišką.
 
Kuprinė sunki. Ją teks nešioti dar keturias valandas, tad palinkiu sau stiprybės ir žygiuoju toliau. Su porininku kalbamės apie nereikšmingus dalykus. Čiulba paukščiai. Jaučiu artėjantį pavasarį, o ir saulė vis dažniau palepina.
 
Ir štai pirmas mūsų taškas. Kabo čia pat. Medyje. Rodos eičiau ir ranka pasiekčiau, tik deja viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Iki pusės smengu į žemę. Kuprinės svoris mane gramzdina gilyn, tarsi būčiau patekęs į liūną. Kolegos laiku ištiesta ranka mane gelbėja nuo dar baisesnio likimo. Šiaip ne taip išsikabaroju iš purvyno ir tvirčiau suspaudžiu naujų koordinačių lapelį.
 
Patikrinu žemėlapį, o tašką rodo kažkokiame upelyje. Ech, teks ir vėl šlapti. Tokia ta kareivio dalia. Orientaciniai žygiai dažniausiai ir pasibaigdavo būtent visapusiu sušlapimu. Ne kartą teko plotis į purvą su veidu. Atrodydavau kaip Afrikos juodčkis. Būdavo ir juoko ir pykčio, kadangi kol atsikeli, kol susitvarkai reikia kantrybės.
 
Gerai jeigu žygis praeidavo ramiai, bet kartais būdavo, kad tau skirdavo nuobauda ir prie papildomo kuprinės svorio prisidėdavo dar keletą plytų. Instruktoriai už pamestus daiktus miške liepdavo daryti atsispaudimus. Juokinga, jei nebūtų graudu. Pavargęs po nakties pratybų dar minkai papildomus atsispaudimus, nes per savo užmaršumą ir skubėjimą sugebėjai pamesti ginklo dėtuvę ar atotampą.
 
Fizinis skausmas moko karį suprasti, kad už viską reikia būti atsakingam. Jau iki gyvo kaulo įgrisęs, bet teisingas posakis. "Jeigu nedirba galva, dirba raumenys". Paprasta, bet efektyvu.
Dar šis tas


Be orientacijos ir tiesiog paprastų žygių miške dar dalyvavome ir įvairiuose pasalose, bei reiduose. Galėjai pasijusti it šiuolaikinis veiksmo filmų herojus. Aplink sproginėja bombos, skrenda malūnsparniai, girdėti įvairūs riksmai. Chaosas, kurio civiliniame gyvenime nepatarsi.
 
Buvo dienų, kai į mišką ne norėjosi eiti. Atsikeli ryte, o nuotaika prasta ir už lango lyja. Rodos gulėtum kuopoje ir nieko neveiktum, tačiau karinė pareiga išlieka. Susidedi daiktus ir jau stovi koridoriuje laukdamas komandos išžygiuoti.
 
Miško žygiai taip išsekina, kad nebesinori nieko. Grįžti į kuopą. Susitvarkai daiktus. Tada pietūs, o po jų prasideda kita dienos fazė. Paskaitos, kuriose tiesiog miegi. Miškuose mus privesdavo prie mūsų galimybių ribų. Neleisdami miegoti jie ugdė mūsų ištvermę.
 
Pripažinsiu, man miške patiko. Nežinau kaip jūsų gyvenimai, tačiau man trūko to adrenalino, tos dinamikos, kurią civiliniame gyvenime gausi nebent žaisdamas dažasvydį. Aišku ne viskas rožėmis klota, tačiau vertinanti procentine išraiška sakyčiau, kad 70 procentų laiko praleisto miške buvo nauda man.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba trys mėnesiai drastiškų pokyčių
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai

O todėl, kad tokių kaina siekia europinės kaina, nes geruose serviuose geros kainos ir plius perekupčikas uždirbt nori, tai kam man pirkt kažkokią maklę, jeigu už tuos pačius pinigus galiu nupirkt europietį?

Siūlau nuomuot sodybą. Nes pagal apklausą vieni nori pokerį pažaist, kiti alaus išgert, treti į pirtį nueit. Kas norės alų gers, kas pirtį garinsis, kiti pokeriaus. Visi patenkinti. Tuo labiau, kad pasirinkus tinkamą dieną kainos nesikandžioja.

Siūlau nuomuot sodybą. Nes pagal apklausą vieni nori pokerį pažaist, kiti alaus išgert, treti į pirtį nueit. Kas norės alų gers, kas pirtį garinsis, kiti pokeriaus. Visi patenkinti. Tuo labiau, kad pasirinkus tinkamą dieną kainos nesikandžioja.

Siūlau nuomuot sodybą. Nes pagal apklausą vieni nori pokerį pažaist, kiti alaus išgert, treti į pirtį nueit. Kas norės alų gers, kas pirtį garinsis, kiti pokeriaus. Visi patenkinti. Tuo labiau, kad pasirinkus tinkamą dieną kainos nesikandžioja.

Siūlau nuomuot sodybą. Nes pagal apklausą vieni nori pokerį pažaist, kiti alaus išgert, treti į pirtį nueit. Kas norės alų gers, kas pirtį garinsis, kiti pokeriaus. Visi patenkinti. Tuo labiau, kad pasirinkus tinkamą dieną kainos nesikandžioja.

Galvojau, kad čia tikrai turėtų būti pelninga niša, bet jei monopolį turintis tinklalapis sunkiai išgyvena, vadinasi Lietuvos rinka dar netinkama (ir išvis ar bus tinkama) tokio tipo projektams.

Užtruko ~5s googlei susirast.
 

<html> <head> <title>Simple Ajax Example</title> <script language="Javascript"> function xmlhttpPost(strURL) { var xmlHttpReq = false; var self = this; // Mozilla/Safari if (window.XMLHttpRequest) { self.xmlHttpReq = new XMLHttpRequest(); } // IE else if (window.ActiveXObject) { self.xmlHttpReq = new ActiveXObject("Microsoft.XMLHTTP"); } self.xmlHttpReq.open('POST', strURL, true); self.xmlHttpReq.setRequestHeader('Content-Type', 'application/x-www-form-urlencoded'); self.xmlHttpReq.onreadystatechange = function() { if (self.xmlHttpReq.readyState == 4) { updatepage(self.xmlHttpReq.responseText); } } self.xmlHttpReq.send(getquerystring()); } function getquerystring() { var form = document.forms['f1']; var word = form.word.value; qstr = 'w=' + escape(word); // NOTE: no '?' before querystring return qstr; } function updatepage(str){ document.getElementById("result").innerHTML = str; } </script> </head> <body> <form name="f1"> <p>word: <input name="word" type="text"> <input value="Go" type="button" onclick='JavaScript:xmlhttpPost("/cgi-bin/simple-ajax-example.cgi")'></p> <div id="result"></div> </form> </body> </html>