E, klausyk snargliuk, kas tau nepatinka? Gi neverciu skaityti, tu kaip nori taip isivaizduok mano tas sumas, man neidomu tavo nuomuone, as statau tokiom sumom ir viskas (mano past. nesvarbu kad po tokiu sumu musamas koeficientas ir keicias totalas), tu galvok ka nori snargliuk, matos gyvenime nieko nemates, didziausia kupiura kuria rankoje laikei tai 50Lt Basanavicius, ne tau man kazka aiskinti, as turiu pilna zmoniu, kurie zino kaip as statau ir zino mano sumas, o tu geriau nesakyk nieko jei neturi ka pasakyti. Statau daug metu, nieko neirodinesiu, kaip noriu taip vedu dienorasti, padeciau jumis visus i pavesi snargliai.
Sitas tai pagerintas :}}} Visu pirma tonybete padejus tukstanti litu ant zaidejo totalo esant kofui 1.85 jis iskart krenta iki 1.70, o pats totalas ant 0.5, tai tu padejes virs 1000lt turejai numusti abieju zaidejus kofus, nebent kazkas mete 1000lt antreip nei tu statai (rofl) Teko viena karta sneketi Klaipedos akropolyje esanciame tonybete su kasininke kai staciau del sito kofu kritimo, nes atejes statyti neatsimenu tiksliai uz koki zaideja buvo numustas kofas, paklausiau kaip cia kas, sako minimaliai 1000lt uztenka numusti kofui, tai kokius tu cia sudus sneki ir pisi prota kitiems as nesuprantu. Ir isvis arba tu labai turtingas kazkokios gamyklos direktorius arba tiesiog nestatai tokiu sumu, nes tavo pasirinkti statymai yra 50/50, geriausiu atveju 60/40. Vot tak zodziu.
Galėtų prie temų būti mygtukas - Ignoruoti, kad jos nekiltu daugiau prieš kitas temas, kurios yra tvarkingos su statistika ir šio to vertos. Žinoma kiekvienas tai galėtu pasirinkti savo nuožiūra, šiaip pamąstymas Moderatoriai...
Šitas žmogus ir man įdomus :) Deda tūkstančiais, vis sako, kad čia kitų nuomonė nesvarbi, bet kaip jau ne vienas žmogus sakė, būtų daug kartų lengviau įdėt tą bilietuką su suma ir įrodyt ir nebekvaršintų čia niekas galvos... Na, bet tiek to geriau užtrukt kaskart atrašinėjant 15 eilučių tekstus, kur išjuokiamas žmogus prašantis kažkokių įrodymų, pasakant, kad jis nieko nesupranta. Kitų nuomonė nesvarbi, bet atsakinėt, vistiek atsakinėjama į tas žinutes ir pats dienoraštis vedamas, reiškia kažkokią paskirtį turi, ar tai reklamuotis (tokią šio dienoraščio prasmę aš bandau įžvelgti), ar tai kitokią svarbą jis čia turi, bet jis rodomas kitiem, tai vis dėlto ta nuomonė turėtų logiškai būt svarbi... Keistokai. Žmogus vis skelbiasi, kad yra pliuse, bet kaip tą pliusą pamatyt, kai dienoraštis yra 47 puslapių ir balansas joks nevedamas, o ir patys įvykiai dažniausiai skaičiuojami tada kai sueina, o kai papuola duobės, tai tiesiog dedami pickai, kol vėl pradeda eit (aš tokią nuomonę susidariau, galbūt klystu, ne taip dažnai užmetu čia akį, beje ar pliusas, ar minusas aš nesiginčiju)? Galu gale, autorius nurodė, kad jau nebeverta jam čia dėti pickų ir nutarė neberašyt čia kurį laiką, nes jau ir taip nemokamai daug pridalino, laikas mokėti pinigus... Matyt, pirkėjų neatsirado (vėlgi spėjimas)... Tiesa, autorius pažadą ištesėjo, pora dienų neberašė ir vėl grįžo su ta pačia sistema :) Vis dėlto nenorių sumenkinti pačių pickų, gal jie ir neblogai eina, užmetu akį kartais (kaip ir į dauguma dienoraščių), bet ta visa betvarkė ir šiek tiek keistokas pačio autoriaus elgesys, gero įspūdžio nesudaro, tai paskui vėlgi man kelia įtarimą kokia šio dienoraščio prasmė, jeigu tai tikrai siejasi su pickų pardavinėjimu, tai toks dienoraštis sunkiai gali pritraukti klientų... Nors ir autoriui mano nuomonė(kaip ir daugelio kitų) turbūt nesvarbi, bet įtariu šitas postas bus perskaitytas, ar ne taip?
Gal tu nebepisk proto kad uzdejus 1.5 gabalo uz Gonluma nepasikeicia totalas ir kofas, tu visiskas kelmas geriau rasytum cia unitais uzuot savo dura ijunges sakytum "man px kad jus galvojat sumos tikros" juokdarys, neatsibodo tusciais zodziais tiesos irodinet? Pora bilietuku i printeri imestum atskanintu uzuploadintum arba prisegtum max 1 min truktum, arba nufotkintum ir per laida iskarto i pc, nei karto to nepadarei tik rasai betka. Jeigu moderatoriai neuzblokuos sitos temos po 2 dienu susikursiu savo tema, kur niekam nieko screenais neirodinesiu ir deliosiu po 1 milijona statymus.
paprasykit moderatoriu kad uzrakintu sita tema, ji nenaudinga niekam, temos autorius deda isgalvotas sumas, negana to poto nesusiveda statistikos ir irodineja, kad yra dideliam pliuse, nesamone, irodinek sau exeli ar worde, visiskai bereiksme sita tema.
http://uzdarbis.lt/t80823/klausas-ir-renatasrenatas-kleinauskas-lt917300010097243440-vagys/page__p__885008__hl__renatas__fromsearch__1#entry885008 sutapimas ar ne ?Beja tas budinas (mantux44) skundesi zmogumi kurio nick buvo renatast
http://uzdarbis.lt/t224893/mantas-budinas-mantuxas44-sukcius/page__hl__renatas__st__20 2 psl(patikrinkit ar sis zmogus neturi daugiau acc)
cia ne antras jo acc http://uzdarbis.lt/n64758/renatast/ ?
Išlipam mažo miestelio degalinėje. Pasiutusiai karšta. Sėdime ant bortelio ir labai stebimės, kad čia nuolat visi atvažiuoja pirkti ilgų batonų (juos čia pat skrudina/kepa/nežinau, bet visiems jie ryškiai labai patinka :)
Susigundome ir mes vieną tokį įsigyti, suplojame 1,6euro, ir išsvajotai uogienei mūsų pietų biudžeto jau nebe užtenka... O kaip norėtųsi... Anyway, tunas irgi labai neblogai :)
Esame ramūs ir nei kiek nepanikuojam. Palyginus su dviem paskutinėm dienom, šiandien mums pasiutusiai sekasi.
Mūsų dėmesį patraukia du šešiasdešimtmečiai senukai (labai netradicinės išvaizdos - labai linksmi ir stilingi). Mes jiems taip pat pasirodom įdomūs. Jie tariasi. Mes įsijungiam į pokalbį. Nepatikėsit, bet jie važiuoja link Madrido! Važiuoja dviem atskiromis mašinomis ir nesugalvoja, kuris mus pasiims ir ar iš vis pasiims (puppy dog's eyes] ir mes jau važiuojame apdulkėjusiame blondino mašiniukyje. Nuotaika puiki, kraštovaizdis taip pat [kažkas panašaus į visus tuos muzikinius klipus, kai jaunimas sėda/pavogia/pasiskolina kokį tais automobilį ir karštą vasaros dieną važiuoja kažkur-belekur
Sustojame pasiusioti, mes sugalvojame nupirkti melioną ir visi kartu pasivaišinti. Tėvukai pasišauna mokėti, bet aš pirma paduodu du eurus. Jie prieštarauja, bet aš nepasiduodu. Tada jie sugalvoja įkalti alučio ir tie mano du eurai padvigubėja (jų sąskaita).
Alus šaaaltas ir be proto gardus, melionas tirpsta burnoje (suvalgome jį visą) ir tęsiame kelionę.
Tai buvo viena tų ilgesnių atkarpų. 4valandos kelio nėra taip jau mažai ir jos ypač pailgsta, kai važiuoji su nepažįstamu žmogumi nemokėdamas jo kalbos.
Jis mus paleis apie 80km iki Madrido, tad skambiname savo draugui ir pasakome, kad mes jau visai netoli (tiesa, anas veikėjas jau anksčiau norėjo mus pasiimti, bet mes nusprendėme, kad 500km kelio į vieną pusę yra per daug ir neleidome jam to padaryt.
80km iki Madrido. Mano širdis džiūgauja. Šiandien vakare mes turėsim namus (ir stogą virš galvos, ir lovą, ir karštą vandenį, ir visus kitus patogumus, būdingus tik namams :)).
Nusiperkam Melviną, bet apie jį kitą kartą :) (visiems linkiu gero savaitgalio!) ---------------------------------- ----------- 2012.05.28.
Taigi apie Melviną :)
Melvinas - tai meliono, pirkto iš marokiečio degalinėje už paskutinius marokietiškus pinigus, vardas. Kodėl Melvinas ir kodėl melionas buvo personifikuotas?
- Melvinu tą melioną pavadino Martynas, piešdamas jam akis, nosį ir burną. - Sužmoginom tą lauktuvėm pirktą daiktą, nes buvome labai laimingi, kad per vieną dieną nuvažiavome apie 500 - 600km. Buvo sunku tuo patikėti, bet taip buvo ir negana to, mes pirkome LAUKTUVES namams, kurių svečiais tą vakarą ruošėmės būti. N-A-M-A-M-S :) Turėjome tiek džiaugsmo, kad dviese juo dalintis atrodė šventvagiška [labai maloniai nučiuožė stogas].
Stovėjome toje degalinėje ir strakinėjome iš laimės. Pūtė stiprus vėjas iš virš mūsų pakibusio debesies, bet tai nei kiek mūsų nebaugino, nes jei per valandą ar dvi mes nieko nesutranzuojame, skambiname Tatai ir važiuojame į už Madrido esančią jo rezidenciją.
Beet spėkit, kas nutiko :) Mums sustojo ispanų šeima - mama ir tėtis, kurie savaitgalį lankė savo vaikus, gyvenančius už 400km nuo Madrido. Mes buvome jų vaikų amžiaus, tad širdis suspurdėjo pamačius tokius mielus vaikučius su Melvinu, kuris pietų metu buvo su didžiu liūdesiu papjautas, rankose :)
Matyti tirpstančius kilometrus kelio nuorodų ženklinime kartais būna net smagiau nei tirpstančius kilogramus svarstyklėse (čia bandžiau kažkaip labai mandrai/nebanaliai pasakyti, kad buvo žiauriai faina važiuoti Madrido link tik nežinau ar man tai pavyko0 Žodžiu - laimės buvo pilnos kelnės. Vos viena valanda ir mes jau stovime vienoje iš daugelio Madrido metro stotelių ir slepiamės nuo lietaus. Nedidukas nerimas kutena širdį, labai tikimės, kad mūsų draugas mus suras sėkmingai.
Nepatikėsite, bet kaip tik taip ir nutinka. Nepaisant visų ant kelio virstančių medžių ir grybauti linkusios navigacijos, mūsų draugas su kitu ne ką prastesniu draugu jau ČIA :) Nespėjom nei normaliai įsipatoginti baltame "kabluke", o mums jau buvo paserviruotas alutis - gardutis - lietuviško svetingumo ir relax'o simbolis. Šios dienos vargai vargeliai jau baigėsi, mes važiuojam namo. Tiesa, kur tie namai mes nežinojom, žinojom tik tiek, kad mūsų jau laukia šaltibarščiai ir kotletukai. --------------------------------------------------------- 2012.07.16
Sveiki visi ištvermingiausi nekantruoliai :) Man labai gėda, kad taip ilgai nerašiau. Visko labai daug vyksta paskutiniu metu ir geriau nerašyti visai, nei rašyti bet kaip, tiesa? :)
Tagi. 12 metų ispanijoje gyvenančiai lietuvių šeimai mes buvome tokia pati dovana kaip ir jie mums. Gera kalbeti lietuviškai, jaustis laisvai ir saugiai. Neturėjome jokio plano ar įsivaizdavimo, kiek mes pas juos užtruksime, bet niekas lauk mūsų nevijo ir mes nebuvome labai prieš, mėgaudamiesi lietuvišku jų svetingumu. Tarpusavyje jie kalbėdavosi ispanų lietuvių kalbos mišiniu. Puikiai suprantu tą būseną, kai po kurio laiko, ilgiau pagyvenus užsienyje, lengviau tampa tam tikrus iššireiškimus pasakyti svetima kalba, nei sava. Tiesa, turėjo jie 13metų dukrą, kuri jau senokai nebuvo lankiusi tėvynės ir jau kalbėjo su labai stipriu ispanišku akcentu, tad tam tikra prasme jaučiau pareigą kuo daugiau su ja bendrauti, kad ji perimtų taisyklingą lietuvių kalbą. Buvo smagu ir naudinga.
Po kelių dienų ekskursijų, sočių pietų, kalno saldumynų ir visų kitų nuostabių dalykų pajutome, kad mums jau laikas. Aš dar turėjau vilčių ir ambicijų suspėti į savo puseserės vestuves, o Martynuo žūtbūt reikėjo suspėti į darbo biržą, nes daugiau atidėlioti jau nebebuvo galima. Tiesa, laiko turėjome ne tiek jau ir daug - apie 10 dienų ir dar laaaaaabai nemažą gabalą Europos prieš akis. Bet kas mums, jauniems maksimalistams? :)
Iš pat ryto Tatos kabluku pajudėjome degalinės link. Tata buvo labai geras ir pusiau planuotai, pusiau ne mus pavežėjo gerokai už Madrido ir paleido geriausioje tame gelyje esančioje degalinėje. Tada dat nežinojome, kad ši diena bus tikriausiai labiausiai ne pagal planą diena mums pagelbėsiantiems vairuotojams :) Good for us and not soo good for them :)
Buvo gana keista vėl stoti į trasą. Jautėmės pailsėję ir atitrūkę nuo įprastos tranzavimo eigos. Kažkaip keista... eiti, klausti, rodyti žemėlapį... :)
Netrukus mūsų žvilgsnį patraukė du keistos išvaizdos ispanai, pietaujantys degalinės papavėsyje. Priėjome, paklausėme, puiku! Bet yra vienas BET - jie važiuoja kartu, bet dviem skirtingais automobiliais, kuriuose turi po vieną laisvą vietą. Pirmą kartą per visą kelionę Martynas ir aš išsiskyrėme. Tiesa, man truputi labiau pasisekė, nes "mano" ispanas kalbėjo angliškai (tiesa, nebuvo jis ispanas, jis buvo senovinius papuošalus gaminantis amatininkas iš Bražilijos berods), o Martyno bendrakeleivis nemokėjo nei žodžio angliškai. Bet kadangi Martynas turėjo nepaprastai nuostabų talentą užmigti bet kur ir bet kada, didelės moralinės žalos jis nepatyrė :)
Mus pavežėję draugai buvo sutarę susitikti ir mus kartu vėl suvesti vienoje didelėje degalinėje. Bet kažkas kažko nesuprato, jie tapusavyje nesusišnekėjo ir mane pavežęs vyrukas turėjo padaryti nemažą lanką ir grįžti apie 10 km, nes netyčia pravažiavo degalinę. Na, svarbiausia viskas baigėsi laimingai ir mandagiai atsisveikinę ir gavę dovanų ilgą batoną mes patraukėme ieškoti kitų mus pavežiasiančių geradarių :)
Ilgai ieškoti neteko :) Po kokių 10minučių mes jau sėdėjome tokio gerai pačiuožusio ir ispanišką punk roką klausančio vyriškio automobilyje :) Buvo smagu. Turėjau progą vėl šiek tiek pakalbėti prancūziškai ir nupasakoti, kas mes, iš kur mes keliaujam ir koks mūsų tikslas. Tas vyriškis vašžiavo iki San Sebastian - Baskų krašto ir buvo puikus įrodymas, kad šiandien mes tikrai duosim garo :) ---------------------------------- 2012-08-13
Garo tą dieną mes tikrai davėm lygiai tiek pat, kie tas vyriškis nusukdamas kokius 15km į priešingą jo tikslui pusę [tokiu būdu geri žmonės tampa dar geresniais papildomų savo kuro sąnaudų dėka ;] Juk nepaleisi dviejų jaunų žmonių kažkur niekur, kur jiems tikrai niekas nesustos. Ačiū jam. Nieko nepadarysi.
Jau seniau buvau girdėjusi apie San Sebastian, nes ten studjavo mano Erazmus laikų draugas. Žinojau, kad tai taisi maža šalis didelėje šalyje (visi kelio ženklai, visos nuorodos surašytos dvejomis kalbomis: baskų ir ispanų. Nors baskų kalba yra tarsi ispanų kalbos atmaina, bet manau, kad tenykštis gyventojas būtų stipriai įžeistas, jei pavadintum jį ispanu). Gamta ten taip pat ne itin ispaniška - pakrante nusidriekusios kalvos, apaugusios lapuočių miškais. Smėlio ir raudono dirvožemio spalvas keičia mums artimesnės, įprastesnės spalvos. Jau po truputi jaučiu, kad esame atčiau namų.
Užsukam į neidelį parkelį ir suvalgom lauknešėlį, kurį mums ryte įdėjo tata ir jo dukra Regina. Maisto racionas gana neįpratas - virti kiaušiniai su duona :) Džiugesio mūsų veiduose nedaug, nes per tas kelias dienas jau buvom gerokai palepę nuo tatos gaminamo maisto gardumo (tuomet dar kartą įsitikinau, kad vyrai gamina geriau). Tačiau tuo mūsų pietūs nesibaigia, nes pasilelgiam labai moteriškai - nueinam į prekybos centrą ieškoti markerių (nes neturime kaip užsirašyti naują kryptį) ir prisiperkam visokiausių plastmasinių saldumynų (na nesugebu atsilaikyti prieš įtikinamą Martyno argumentaciją: ,,Dvi bandelės tik už 1 eurą!"). Sėdim, valgom, storėjam akyse. Cukraus kiekis kraujyje pakankamas, einam tolyn.
Lipu per aukštą tvorą, skiriančią greitkelį nuo miestelio užribų. Martynas padeda man persikelti kuprinę ir iš minimalios pagarbos vietiniams policijos pareigūnams užsidedam ant kuprinių tas šlykščiai žalias liemenes, nes nelegaliai kiūtinam greitkelio pakraščiu. Šį kartą mums niekas nepypsina, nes galbūt mano, kad mes esame kokie vargšai kelių darbininkai, prisnūdę per pietų pertrauką ir pavėlavę išvažiuoti į kitą "tašką" su kolegomis kelininkais. Šiame kelyje mes netranzuojame ir neerzinam vairuotojų. Matom kelio ženklus, kurie byloja, kad už 8 km turi būti degalinė. Pamažu, bet kantriai žingsniuojame tolyn.
Kažkas sustoja už mūsų. Blogas ženklas, - pagalvoju, - tikriausiai neišsisuksime be policijos pareigūnų dėmesio. Laimei, aš klydau ir tą akimirką labai apsidžiaugiau. Mums sustojo kelių darbininkas su puspriekabe. Jis nelabai suprato, ką mes darom ir kur mes einam, bet faktas kaip blynas - tos ryškios liemenės sutaupė mums kokius gerus 5km kelio pėsčiomis (matyt suveikė kelininkų liemenių solidarumo kodas). Martynas sėdi priekyje, o aš kažkokiu būdu sugebu susirangyti UŽ jų dviejų sėdynių esančiame tarpe.
Esame DIDELĖJE degalinėje, su DAUG fūrų. Nepasisekti tiesiog negali. Lipam į lenkų fūristo kabiną, kuri užtikrina mums kelionę į Prancūziją ir pravardę man, kurios ligi šiol negaliu atsikratyti.
Buvo ir nejauku, ir juokinga klausyti to vidutinio amžiaus vyriškio, kuris pasinaudodamas Martyno padaryta klaida - pasakymu, kad mes NE PORA - nuolat manęs visko klausinėjo ir siūlė man viską, ką tik galima buvo pasiūlyti. Su juo važiavome ilgai, pro langus smalsiai stebėdami besikeičiantį kraštovaizdį, kuris po truputi išduodavo, kad mes važiuojame namų link :)
Taip kikendami ir krizendami privažiavome didelę degalinę, kurioje mūsų draugas turėjo ilsėtis ir saldžiai miegoti. Jau buvo vėlu, truputi krapnojo lietutis, bet nebuvo nejauku - toje vietoje buvome ne vienintėliai tranzuotojai ir tai truputį ramino. Eidami įsigyti vakarienės, pakeliui peržvelgėme fūrų numerius, bet nieko labai perspektyvaus neaptikę, pradėjome po truputį žvalgytis vietos palapinei ir miegui.
Mūsų akis ir ausis patraukė neįprastos išvaizdos fūra angliškais numeriais, kiuris stovėjo prie pat degalinės durų. Tada sutikome Charles :) Grojo seną gerą popsą (,,Everything but the girl"), seną techno (Robert Miles). Nelabai tikėdamiesi mums palankaus atsakymo vis tik paklausėme, kur jis važiuoja :) Ir jo atsakymas mus labai nudžiugino. Džiugino ir tai, kad jis kalbėjo nepriekaištinga anglų kalba! :)
Jo sunkvežimio kabina buvo tarsi palaiminga oazė: gera MUZIKA, visas maišas burnoje tirpstančių guminukų, kuriuos mums leido visus suvartoti, nes jam jie visai nepatiko.
Charles buvo labai fainas žmogus - nutrūkstgalvis vaikis suaugusio žmogaus kostiume, pasiūlantis naktinių klubų apsauginiams išsiaiškinti, kuris yra tikras senukas ir kam negalima ten eiti :) Šį kartą jis vežė obuolius iš Portugalijos - darė draugui paslaugą, tačiau paprastai jo darbas labai stipriai skyrėsi nuo įprastinių - jis buvo sportinių žirgų transportuotojas, kuriam kartais tekdavo pervežti didžiulius pinigus kainuojančius sportinius žirgus iš vieno žirgyno į kitą. Jis labai mėgo savo darbą ir daug mums visko pasakojo: pradedant žirgų charakteriais ir baigiant įvairių tautų žmonių mentaliteto skirtumais.
Tiesa! Galiu pasigirti, kad tą naktį aš tapau oficialia fūros vairuotoja! Taip taip, buvau užfiksuota net dokumentuose ir pagal išgalvotą planą nuvairavusi tam tikrą atstumą išlipau kažkur laukuose :) Tikiuosi, jūs nepatikėjote, tačiau pareigūnai turėjo turėti tuo patikėti :)
Tai va, noriu paklausti, kodėl kiti pardavinėja moneybookers ar paypal ir keičia į swedbanką ar SEB? Kokie kriterijai ir nauda to darymo?
Juk pavyzdžiui iš moneybookers į LT banką persiųst kainuoja tik 1.8 euro, ir dar bankas nuskaičiuoja 5 Lt. O juk pardavinėdami valiutą tai pavyzdžiui, kad ir eurus tai pardavinėja ~3.30 kursu ir manau daugiau nueina į minusą. Ar čia pagrindinis kriterijus tai laikas, kad nereikia laukti? Ar aš dar kažko nežinau?
- Ką jūs galvojate apie gyvenimą? - klausiu jį. Vilkė nustoja kramtęs. - Rytais galvoju kitaip negu vakarais, žiemą kitaip negu vasarą, prieš valgį kitaip negu pavalgęs, o jaunystėje, ko gero, kitaip negu senatvėje.
Gerai, kalbi kad čia nesamonė, absurdas ta emigracija dėl geresnio gyvenimo. Padorūs žmonės kuriasi savo įmonias, tu pagalvok apie ką kalbi, kalbi apie Lietuvos studentus. Įmonei įkurti reikia nemažo kapitalo, tam kad ta įmonė būtu stipri, nes paprasčiausiai jei busi kažkokia smulki įmonė tave kompanijos sutryps. Tai va prieiname prie to kad reikia kapitalo, studentas baigęs mokslus manai gali įkurti įmonę? Nemanau kad reikia taip juokauti, gal teigsi kad išeitis paskola. Bet niekas jos nesuteiks, nes esi studentas neturi pajamų paskolos negausi. Dirbti, ir taupyti savo įmonei... Hm, nemanau kad tai praktiškai įmanoma. Baigus studijas dirbsi geriausiu atvėju už 1k lt per mėnesį. O būna tokių atvėjų kad dirbi už 800lt, atiduoti 600mokesčiams ir visą likusį mėnesį valgyti "šprotus" ir koncervus ir ką bekalbėti apie taupymą. Man nesvarbu vadink mane nepadoriu, ar dar kuo, bet aš nesiruošiu ištisus mėnesius valgyti koncervus. Taigi ačiū už pasiūlimą, bet man geriau važioti į užsieni gal ir dirbti darbą nepagal specialybę bet užtat turėti maisto rankose :)
Yra viena gera citata. Pažiurėkime į dabartinius seimūnus... Graudu. Vienas girtas pabėga iš įvykio vietos, kitas vėl kažką tai padaro, kol Tu, butent Tu, Lietuvi, pakeisi dabartinę Lietuvos padėtį praeis dar dvidešimt metų (kiek pamenų į seimą gali eiti būdamas keturiasdešimties, tad jei tau dabar +-20, paskaičiuok), po dvidešimties metų busi Lietuvos mokesčių ir minimalaus atlyginimo nualintas žmogus, ir nepatirsi to ko galėjai patirti emigruodamas, siekdamas geresnio gyvenimo. Gal tavo vaikai ir geriau gyvens, gal...
Apie mokslą net nebešnekėsiu, neverta, koks tikslas mokytis Lietuvoje, kai gali mokytis užsienyje, kur tiek reikiama įrangą mokslui, tiek mokymo programos geresnės.
Aš to neskatinu, ir niekada to nedarysiu, viskas priklauso nuo žmogaus noro ir poreikių, galbūt vienam gerai čia, kitam blogai. Aš asmeniškai čia nepasilikčiau, kodėl? Pastaruosius puse metų pradėjau įtemptai dirbti (motyvacijos gavau iš čia, siekiant geresnių mokslo rezultatų, į tai darbo įdėjau žiaurei daug, teko atsisakyti, net ir mėgstamų pomegių. Per tous mėnesius supratau, kad man Vilniaus Universitetas yra ta stotelė, kurioje sustočiau jei neišeitų patekti ten kur svajojiu, ne paslaptis, kad liko mokytis pora metų, ir per tous puse metų sugebėjau savo vidurkį pakelti iš 8.2 (pirmas pusmetis) iki 9.18 (antro pusmečio einamieji pažymiai), sieksiu maximumo, nes planuoju stoti į geriausius Jungtinės Karalystės universitetus. Dabar kilo klausimas ar man verta mokytis daugiau, jei į tą patį VU galėčiau įstoti nesunkiai (bent, jau aš taip manau)? Verta, noriu pasiekti kažko daugiau, tad man emigracija ir mokslas užsienyje yra vienintelė išeitis. Kaip ir minėjau, viskas priklauso nuo žmogaus.
tu tavo statymu sumu rasymas juokingai atrodo.gi visiem px kiek statai , svarbiau ar laimi ar ne o pastave kazkokia paliava net nesugebi parasyt kiek laimi ir pralaimi.
Užsiregistravęs čia jau prieš kelis metus (2008-03-15 nesenai buvo ketvirtosios metinės), tačiau aktyviau lankytis čia pradėjau ne taip ir senai. Taigi aš vadinuosi Gugis jau nuo neatmenamų laikų. Šiuo metu esu studentas ir dar tinginys. Daug kas sako, kad turiu įdomų humoro jausmą, tačiau jis patinka ne visiems :angry: Kadangi čia yra "IT ir verslo bendruomenė" tai apie tai ir pakalbėsiu... IT mano gyvenime reiškia nemažai. Dar būdamas jaunas iš smalsumo bandžiau visas iš eilės programas, mokiausi su jom dirbti. Gaila ne visas programas įvaldžiau, ne visom buvo noro ar valios. Bet prie kelių programų prisirišau. Kaip dailininkui teptukas, taip PC man tapo kūrimo įrankiu. Negalėdavau nustigti vietoje vis norėdavosi ką nors kurti ir sulaukti pagyrų :wub: . Kadangi manyčiau turiu lakią vaizduotę kūriau ir šiokius tokius komiksus, ir filmukus. Kiek vėliau ir svetainių kūrimu pradėjau domėtis, bet ir to man neužteko. Užsimaniau rimtesnio programavimo. Susipažinau su įvairiom programavimo kalbom. Bet prisirišau prie dviejų - ActionScript ir C#. Kaip prieš tai minėjau prisirišau prie kelių programų - viena iš jų (turbūt man pati pačiausia) - Flash. Viskas prasidėjo nuo filmukų kūrimo (http://videogaga.one.lt/user/Gugis deja tik maža dalis išliko). Vėliau kaip išmokau ir ActionScript kūriau žaidimukus kuriuos aš pats vienas žaisdavau <_< . Bet visai nesenai dėl vieno iš jų (http://kubilinatorius.lt/) sulaukiau ir daugiau dėmesio :blush: . Šiaip esu "pilnas" įvairiausių planų, idėjų. Dauguma tų planų žlugo, kai suprasdavau, kad aš vienas įgyvendinti to negaliu dėl vienos dielės problemos. Kuriant kokį nors IT projektą neapsieisi be gražios grafikos. Taigi ta bėda - aš neturiu dailininko ar dizainerio gebėjimų. Dar moksleivis buvau todėl ir negalėjau skirti lėšų dizainerio paslaugoms. Surasdavau bendraminčių kurie iš pradžių su entuziazmu norėdavo prisidėti bet po kelių dienų visada dingdavo. Bet dar šiai dienai turiu idėją kurios lengvai nepaleisiu. Pagaliau pasisekė surasti patikimą bendramintį. :)
Pabaigai filmukas kuriuo užbaigiau animatoriaus karjerą http://www.youtube.com/watch?v=rRoj30So-Ag
Vasario 14d. 21:35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. "Bayer 04 Leverkusen" - “FC Barcelona”. Tiesioginė transliacija Nepacios idomiausios rungtines bet ziuret galima :D
ledaz13 gavo reakciją nuo wytas008 Klausimas dėl piniginių keitimų