unity

Iki 18 metų dirbdavau įvairiose chaltūrkėse, darbas buvo sunkus, ypač dirbant su trinkelėmis, bet pinigais nesiskųsdavau. Bandžiau internete užsiimti el.prekyba, tačiau tinklai iš kur siųsdavau prekes pradėjo grybauti, paskutinis siuntimas kažkodėl nuskaitė svarą kaip už 4.9lt ir su tuo rišau, bet reikės vel kažką galvoti (buvau per 2sav iš to pasidaręs 600lt :) ). Nuo šios vasaros pradžios pradėjau dirbti Charlie Picoje, Vilniuje, padavėju. Darbas tikrai patinka, grafikas nuostabus, kolektyvas irgi, alga realiai priklauso nuo tavęs, nes už pusę etato alga nekokia į kortelę krenta, tad turi pasistengt su žmonėm, kad gaut arbatos. Dirbu ~6-7h, vakare, esu pasidaręs ir 220lt ir 120lt..vienu žodžiu įvairiai (50lt stabiliai). Bet kas smagiausia dirbant padavėju, kad pinigų tu realiai turi kiekvieną dieną, tad ir bakas neliūdi ir kebabas skaniai susivalgo :)

Tiesą sakant, Panvezys šneka tokius vėjus, kad baisu ir skaityt. Kelionės kaina 100-200 LITŲ? Tu nuo Vilniaus iki Palangos už mikriuką vien 40 litų sumokėtum. 70-80 svarų gali mokėt, BET atvirai sakau, jei turi biškį daugiau pinigų - skrisk, kelionė mikriuku yra tragedija. Atsivežk pinigų, kad turėtum susimokėti už mėnesį ir plius dar kitą (ovdrug nerasi darbo), namo tik atvykus imti nepatariu, nes tik prisidarysit papildomų problemų (registruot taxus, concilus, vanduo, elektra ir pan.) Apsigyvenkit geriau arčiau, skirtinguose namuose, bet bent jau apsitrinkit. Su banko kortelėm, deja, nėra taip lengva. Mačiau rašė Panvezys, kad Barclay ir Halifax lengvai atidaro - BULLSHIT. Tai bankai į kuriuos reiktų eit paskutinėj vietoj, NEBENT turi proof of address, ko irgi nemanau, kad turėsi pirmą kartą atvykęs į šalį. Kai atrandi darbą, gali prašyti menedžerio, jog parašytų tau laišką į banką, įrodantį, kad tu jam dirbi ir pan. Aišku, tik atvykus užsiregistruok NIN. Beje, kiek pinigų tau prireiks priklauso ir nuo to, į kokį miestą važiuoji. Sėkmės!

Kad žinok nebūtina mokėt piešt ;) Pažįstu vaikinuką, kuris ant popieriaus geriausiu atveju kokią keverzonę suregztų, o web puslapių dizainus puikiai padaro. Tas pats ir su logo :)
Ir tas pats piešimas yra išmokstamas, pati irgi primiršau, nors kadaise piešiau daugmaž padoriai, bet prisiminti (ar išmokti iš naujo) padeda knyga "You Can Draw in 30 Days", ten 30 pamokų su bonus pamokomis, kasdien reikia skirti apie valandą, pradžioj pratimai tikrai lengvi, vėliau sudėtingėja, jei sudominau, knygą pdf galima parsisiųst čia: http://kickass.to/you-can-draw-in-30-days-the-fun-easy-way-to-learn-to-draw-in-one-month-or-less-mark-kistler-mantesh-t8434058.html ;)

Sveiki, šovė į galvą tokia idėja.. Kadangi Lietuvėlė mūsų daininga tauta, sukurti puslapį, kur žmonės galėtų kelti video kaip jie dainuoja, o kiti žmonės vertintų, komentuotų ir pan. Aišku tai galima daryt su youtube, bet youtube'jė žmogus taip atsiskleisti negali, nes vienintelė reklama žmogui yra jis pats. Interneto svetainėje apie kurią kalbu, viskas būtų vietoje, žmonės ir ateitų ten tam, kad pasiklausyti kaip dainuoja lietuviai. Galima būtų padaryti kažkokį top'ą, su laiku prizai ar dar kas nors panašaus. Manau yra daugybė žmonių, kurie turi scenos baimę, todėl neina į Lietuvos Balsą ar X faktorių, prieš savo kamerą daug drąsiau. O gal dar kas ir pamatytų :)) Kaip jums atrodo ar realu, kad bent kažkiek pasisektų toks variantas? Ačiū.

Sveiki, šovė į galvą tokia idėja.. Kadangi Lietuvėlė mūsų daininga tauta, sukurti puslapį, kur žmonės galėtų kelti video kaip jie dainuoja, o kiti žmonės vertintų, komentuotų ir pan. Aišku tai galima daryt su youtube, bet youtube'jė žmogus taip atsiskleisti negali, nes vienintelė reklama žmogui yra jis pats. Interneto svetainėje apie kurią kalbu, viskas būtų vietoje, žmonės ir ateitų ten tam, kad pasiklausyti kaip dainuoja lietuviai. Galima būtų padaryti kažkokį top'ą, su laiku prizai ar dar kas nors panašaus. Manau yra daugybė žmonių, kurie turi scenos baimę, todėl neina į Lietuvos Balsą ar X faktorių, prieš savo kamerą daug drąsiau. O gal dar kas ir pamatytų :)) Kaip jums atrodo ar realu, kad bent kažkiek pasisektų toks variantas? Ačiū.

Baigus prekintis ir einant link automobilio daug kam gali patikti (ir paklausa nemaža):
 
1) Karšti pyragėliai/bandelės etc.
 
2) Gera kava (popieriniuose puodeliuose-patogu automobilyje)
 
3) Ir 1+2 variantas viename
 
B-)

Galima pardavinėti tam tikras prekės, pavyzdžiui maikes kokias išskirtines ar dar kokius tai suvenyrus. Tik žinoma, čia reiktų daugiau investuoti, arba tartis su tiekėjais, kad duotų "skolon" su sutartimis.

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Esi visiškai teisus, kad ir esi "savas", tėvynainis kaip tik bandys tave apeiti, pasakodamas, kad yra vienaip, nors bus kitaip. Kuo mažiau lietuvių aplink, tuo daugiau naudos.
 
Esu 100% už mokslus ir vadovaujuosi ta mintimi, kad mokytis niekada ne per vėlu. Iš vienos pusės atrodytų eik mokytis, kai tau bus 60. Ne, aš taip nemanau. Mokytis reikia, kažkokį diplomą turėt reikia, tačiau mano nuomone užsienietiškas diplomas > lietuviškas diplomas. Tikrai turiu planų mokytis čia, tuo labiau kai su studentiškom paskolom viskas tik studento naudai.
 
Prieš važiuojant čia gali atrodyti, kad anglų moki puikiai. Tačiau išgirdęs tikrą britą gali pagalvoti "blemba, kokia kalba jis čia šneka?" (net nelyginu su škotišku akcentu). Buvo visokių baerių, kai parduotuvėje panelė išnešioja bandeles degustacijai, aš praeidinėju ir ji man sako "hello, how are you?" ir kartais tas jų akcentas nuskamba taip keistai, kad atsakau "no, thanks". Aišku vėliau juokėmės su draugu, kai jis pasakė kas tik ką įvyko. O šiaip pripranti ir viskas liuks. Svarbu šnekėt, nebijot, nes čia yra laaabai daug žmonių, kurie kalbėt praktiškai nemoka visai. Svarbu prasilaužti, per daug negalvoti ar aš tinkamą laiką dabar panaudosiu, ar stilingai sakinį sudėliosiu..svarbu šnekėti! Daug ką daro angliška televizija, jeigu knygas mėgstat- išvis puiku. Kalbėt, kalbėt ir viskas bus ok :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Anglijoje nestudijuoju nieko, bet tikrai ateityje neatmetu šios galimybės, pradžioj reikia "apsišlifuot". Atvažiavau čia kol kas įtvirtinti anglų žinias, pagyventi sąvarankiškai, užsidirbti, kad nebereikėtų prašyt tėvų pinigų.
 
 
Dirbt tikrai apsimoka, nors niekas tikrai nelaukia išskėstomis rankomis. Pati šalis man yra įspūdinga, man patinka jų kalba,akcentas, patinka važiuot pro jų architektūros kūrinius, patinka, kad apie viską pagalvota, susisiekimas išvystytas tobulai. Patinka tas jų net perdėtas mandagumas ar noras pagelbėti. Aišku, rasių skirtumas didžiulis, žmonės įvairūs, bet kol kas viskas liux :)

Kadangi mano širdis priklauso krepšiniui, tik atvykęs pradėjau ieškoti krepšinio komandos. Iškart atrašė viena komanda, tai treniruojuosi su ja, jei nesutampa laisvalaikis su treniruote, einu pažaisti lauke. Šiaip nuvažiuoju kur po miestą pasivaikščioti. Niekada nemėgau vaikščioti ilgų distancijų, Londone tai daryti dievinu. Fotkinu kiekvieną įdomesnį pastatą ar ką nors, kas užkliūna už akies. Veiklos čia daug, atsidarinėja pilnai ir ZOO parkas, būtinai reikės nueiti. Planuoju kas be ko nueiti ir futbolo pasižiūrėti. Turbūt būtų nuodėmė Anglijoje nenueiti į futbolo varžybas. Aišku ir su draugais kažkur nueinu alučio atsigerti. Galima padaryti viską, kad ir daug dirbant, svarbu susiplanuoti savo laisvas dienas ir viską spėsi pamatyt, patirt.

Esi visiškai teisus, kad ir esi "savas", tėvynainis kaip tik bandys tave apeiti, pasakodamas, kad yra vienaip, nors bus kitaip. Kuo mažiau lietuvių aplink, tuo daugiau naudos.
 
Esu 100% už mokslus ir vadovaujuosi ta mintimi, kad mokytis niekada ne per vėlu. Iš vienos pusės atrodytų eik mokytis, kai tau bus 60. Ne, aš taip nemanau. Mokytis reikia, kažkokį diplomą turėt reikia, tačiau mano nuomone užsienietiškas diplomas > lietuviškas diplomas. Tikrai turiu planų mokytis čia, tuo labiau kai su studentiškom paskolom viskas tik studento naudai.
 
Prieš važiuojant čia gali atrodyti, kad anglų moki puikiai. Tačiau išgirdęs tikrą britą gali pagalvoti "blemba, kokia kalba jis čia šneka?" (net nelyginu su škotišku akcentu). Buvo visokių baerių, kai parduotuvėje panelė išnešioja bandeles degustacijai, aš praeidinėju ir ji man sako "hello, how are you?" ir kartais tas jų akcentas nuskamba taip keistai, kad atsakau "no, thanks". Aišku vėliau juokėmės su draugu, kai jis pasakė kas tik ką įvyko. O šiaip pripranti ir viskas liuks. Svarbu šnekėt, nebijot, nes čia yra laaabai daug žmonių, kurie kalbėt praktiškai nemoka visai. Svarbu prasilaužti, per daug negalvoti ar aš tinkamą laiką dabar panaudosiu, ar stilingai sakinį sudėliosiu..svarbu šnekėti! Daug ką daro angliška televizija, jeigu knygas mėgstat- išvis puiku. Kalbėt, kalbėt ir viskas bus ok :)

Anglijoje nestudijuoju nieko, bet tikrai ateityje neatmetu šios galimybės, pradžioj reikia "apsišlifuot". Atvažiavau čia kol kas įtvirtinti anglų žinias, pagyventi sąvarankiškai, užsidirbti, kad nebereikėtų prašyt tėvų pinigų.
 
 
Dirbt tikrai apsimoka, nors niekas tikrai nelaukia išskėstomis rankomis. Pati šalis man yra įspūdinga, man patinka jų kalba,akcentas, patinka važiuot pro jų architektūros kūrinius, patinka, kad apie viską pagalvota, susisiekimas išvystytas tobulai. Patinka tas jų net perdėtas mandagumas ar noras pagelbėti. Aišku, rasių skirtumas didžiulis, žmonės įvairūs, bet kol kas viskas liux :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Anglijoje nestudijuoju nieko, bet tikrai ateityje neatmetu šios galimybės, pradžioj reikia "apsišlifuot". Atvažiavau čia kol kas įtvirtinti anglų žinias, pagyventi sąvarankiškai, užsidirbti, kad nebereikėtų prašyt tėvų pinigų.
 
 
Dirbt tikrai apsimoka, nors niekas tikrai nelaukia išskėstomis rankomis. Pati šalis man yra įspūdinga, man patinka jų kalba,akcentas, patinka važiuot pro jų architektūros kūrinius, patinka, kad apie viską pagalvota, susisiekimas išvystytas tobulai. Patinka tas jų net perdėtas mandagumas ar noras pagelbėti. Aišku, rasių skirtumas didžiulis, žmonės įvairūs, bet kol kas viskas liux :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)