unity

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Sveiki, broliai ir seserys. Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais apie lietuvių taip pamėgtą šalį- Angliją. Konkrečiau šnekėsiu apie Londoną. Viską sakysiu naujoko lūpomis, nes esu čia tik nuo Sausio, tačiau gal kažkam, galvojančiam sieti ateitį ar bent jau praleisti vasarą, padėsiu savo istorija nuspręsti važiuoti ar nevažiuoti. Kodėl Anglija ir kaip čia atsidūriau? Lietuvoje gyvenau Vilniuje, mokiausi ISM universitete ir vieną dieną sėdėdamas jame supratau per aukštai užsikėlęs savo kartelę, supratau, kad įstojau ne ten, kur noriu ir kad neįsivaizduoju savęs kaip finansininko ar dar ko. Mečiau mokslus, o kadangi mane visada traukė užsienis, svetima kultūra,žmonės ir šiaip norėjau pagyventi sąvarankiškai ant savo pečių, iškart pradėjau galvoti kaip ir ką čia padaryt. Susiradau pažįstamą Londone, paklausiau kaip situacija su darbais. Jis sakė pakalbėjęs su restorano menedžeriu, kuriame jis dirba ir menedžeris sako tegul atvažiuoja, kur nors tikrai prakišim (tas restoranas turi didžiulį tinklą). Atvykau į Londoną, draugas priėmė gyventi pas save. Ir štai pirmoji pamoka - niekada per daug nepasitikėk užsieniečiu, tu jam čia esi niekas. Menedžeris, žadėjęs daug, išsiuntė vos porą laiškelių kažkur, iš kur ,aišku, atsakymų jokių. Supratau, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs pečių ir pradėjau ieškoti darbų baruose (ten turiu patirties). Kadangi CV nebuvo nieko, kas būtų susiję su anglišku darbu, niekam ir nebuvau įdomus. Nuėjau į porą agentūrų - nieko. Ir kažkodėl sugalvojau nusiųsti laišką darbdaviui ieškančiam barmeno part-time. Iškart man paskambino ir sako atvažiuok pasišnekėti. Po kiek laiko pradėjau ten dirbti, prasidėjo pažadai koks tu geras, kaip aš tau suteiksiu full time, tu būsi čia vos ne menedžeris ir t.t. Kitas dalykas iškart pasirodęs keistas - kai paklausiau kiek man žada mokėt, sakė dabar 6 už valandą, nes mano bankininkas yra atostogose, nežinau kiek tau max galiu mokėt, kad abu laimėtumėm su mokesčiais. Bankininkas atostogose prabuvo apie 1,5 mėn., supratau, kad dirbu nelegaliai ir išėjau, tuo labiau kad darbdavys buvo toks, ko be paprašysi, tas later later tomorrow tomorrow. Vėliau anglija.lt atsiradau skelbimą, kad ieško padavėjo lietuviškame restorane, pakvietė, sakė bus full time. Padirbau tris dienas ir gaunu laišką, senas kolektyvas per tave gauna mažiau valandų, galiu pasiūlyti tau tik part time. Sakau ok, nes galvojau bent kažkoks pinigų šaltinis, kol ieškosiu kito darbo. Atrašo - galvojau tau netiks, todėl jau pakviečiau kitus kandidatus. Tad antroji pamoka, žinoma visiems - Tautietis Anglijoje ne draugas. Visi pradėjo "knisti" protą, ko tu ieškai tik tuose restoranuose, atvažiavai čia ir nori normalaus darbo, eik ieškokis kokio fabriko ar pan. Tačiau aš į tai nekreipiau dėmesio ir vadovavausi taisykle, kuria galėčiau laikyti trečiąja pamoka - KAS IEŠKO, TAS RANDA . Atsiradau darbą viename geriausių restoranų Londone su tokia alga, kad nesigailiu iššvaistęs nemažai laiko, kad galų gale dirbti tokiame restorane. Viskas pradeda taisytis, gyvenimas įgauna naujas spalvas. Man čia labai patinka, patinka žmonės, patinka judėjimas, patinka tai, kad senukas šluodamas gatves vaikšto su šypsena. Gal aš čia dar per mažai laiko, bet tikiuosi, kad į Lietuvą grįžti reikės tik giminėms ir draugams aplankyti. Kol kas tiek, ačiū už dėmesį, klauskit jei kas įdomu. :)

Iki 18 metų dirbdavau įvairiose chaltūrkėse, darbas buvo sunkus, ypač dirbant su trinkelėmis, bet pinigais nesiskųsdavau. Bandžiau internete užsiimti el.prekyba, tačiau tinklai iš kur siųsdavau prekes pradėjo grybauti, paskutinis siuntimas kažkodėl nuskaitė svarą kaip už 4.9lt ir su tuo rišau, bet reikės vel kažką galvoti (buvau per 2sav iš to pasidaręs 600lt :) ). Nuo šios vasaros pradžios pradėjau dirbti Charlie Picoje, Vilniuje, padavėju. Darbas tikrai patinka, grafikas nuostabus, kolektyvas irgi, alga realiai priklauso nuo tavęs, nes už pusę etato alga nekokia į kortelę krenta, tad turi pasistengt su žmonėm, kad gaut arbatos. Dirbu ~6-7h, vakare, esu pasidaręs ir 220lt ir 120lt..vienu žodžiu įvairiai (50lt stabiliai). Bet kas smagiausia dirbant padavėju, kad pinigų tu realiai turi kiekvieną dieną, tad ir bakas neliūdi ir kebabas skaniai susivalgo :)

Iki 18 metų dirbdavau įvairiose chaltūrkėse, darbas buvo sunkus, ypač dirbant su trinkelėmis, bet pinigais nesiskųsdavau. Bandžiau internete užsiimti el.prekyba, tačiau tinklai iš kur siųsdavau prekes pradėjo grybauti, paskutinis siuntimas kažkodėl nuskaitė svarą kaip už 4.9lt ir su tuo rišau, bet reikės vel kažką galvoti (buvau per 2sav iš to pasidaręs 600lt :) ). Nuo šios vasaros pradžios pradėjau dirbti Charlie Picoje, Vilniuje, padavėju. Darbas tikrai patinka, grafikas nuostabus, kolektyvas irgi, alga realiai priklauso nuo tavęs, nes už pusę etato alga nekokia į kortelę krenta, tad turi pasistengt su žmonėm, kad gaut arbatos. Dirbu ~6-7h, vakare, esu pasidaręs ir 220lt ir 120lt..vienu žodžiu įvairiai (50lt stabiliai). Bet kas smagiausia dirbant padavėju, kad pinigų tu realiai turi kiekvieną dieną, tad ir bakas neliūdi ir kebabas skaniai susivalgo :)

Pradėjau dirbt 14 metų skrajučių nešiotoju. Už pirmas dvi dienas gavau 10 ar 15 litų... Vėliau iki ~19 metų sistema ir dirbančių kartu ratas tiek išsiplėtė, jog po pamokų lėkdavau ne namo, o pilna kuprine skrajučių po miegamuosius rajonus. Dirbom 2-10 žmonių, kiekvienam kliūdavo nuo 10 iki 100 litų per dieną, o geriausias užsakymas, kurį teko derint kelionės po Europą metu, atnešė penkiaženklę sumą per kiek daugiau nei mėnesį... Gerokai palengvėjo darbas, kuomet išsilaikiau teises, gyvenu Vilniuje, dirbdavau Šiauliuose, Klaipėdoje, gretų jų esančiuose kaimuose, soduose...
 
Deja, nuo 2008 užsakymų vis mažėjo, dėl krizės įmonės ieškodavo preteksto nemokėti, net jei pamatydavo laiptinėje ant žemės iškritusią skrajutę (kuri dažniausiai iškrisdavo dėl pašto dėžučių ne pačios geriausios būklės) sakydavo nemokėsią išvis ir pan... Be to, būdavo pavesdavo ir kiti nešiojantys, dėl kurių pinigų negaudavom visi... Dėl tokių „bairių“ teko atsisakyt skrajučių verslo ir pradėjau dirbt daugiau internete... Niekada neuždirbau itin gerų pinigų interneto dėka, pirmo kurso antroj pusėj pasiūlė darbą universitete, šiuo metu vis dar dirbu universitete, nesiskundžiu, darbas puikiai suderinamas su studijom (kai dirbi ir mokaisi ten pat), be to, lieka laiko ir papildomai veiklai internete, tad gyvent galima :)
 
Džiaugiuosiu, kad pradėjau dirbti anksti, maždaug nuo 16 metų visai nebereikdavo kaulyt pinigų iš tėvų, išmokau skaičiuot, nors iki šiol su taupymu problemų kyla - tai kokia kelionė, tai koks prietaisas į buitį...

Mažiau klausyk ką kas sako ;) Iš paprastų perpardavimų jei turi savo galvą ir esi imlus bei greit susigaudai kaip kur ir kas gali pasidaryt į mėn. bent 1000-2000 lt. pliuso. Nebūtina net e-shopą pakurt. Ir patariu neužsiimt su rūbais. Tai nemanau kad tokia suma yra mažai žinant kiek žmonės LT valstybėj uždirba. Sėkmės ir mažiau klausinėk, o daugiau pasiskaitinėk forume - nereikės nei klausimų uždavinėt, info - pilna.