Galėčiau daugybę priežasčių išvardinti kodėl Lietuvoje gyventi gera: Todėl, kad Lietuva - gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.
Mūsų kaimai - vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių "E".
Ne visi lietuviai susiraukę, ir nevisada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką - yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.
Lietuviai turi neįtikėtiną sugebėjimą susivienyti, būti patriotiški, ir iškovoti laisvę ne ginklu, o daina. Galime didžiuotis savo turtinga istorija, mūsų protėviai buvo tikri didžiavyriai, ir kiekvienas iš mūsų turime tai savo kraujyje.
Nuostabi ne tik mūsų juoda duona. Nuostabūs šaltibarščiai, cepelinai, naminė gira, alus, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, rūgpienis ir daugybė kitų patiekalų, kurių labai ilgisi emigravę tautiečiai.
Mes turime braliukus - latvius. Mes mylime juos, o jie - mus. Ar daug šalių gali pasigirti tokiais broliškais santykiais su kaimynais? Turėtumėm dar vienus braliukus - prūsus, deja istorija taip susiklostė, kad pasaulyje likom tik mes ir latviai - daugiau baltų šioje žemėje nebėra...
Vilnius - nuostabus miestas. Jį giria turistai, kaip labai jaukų, žalią, su nuostabiu senamiesčiu. Aš taip pat tai matau kiekvieną kartą eidama senamiesčio gatvele - dievaži koks jis gražus. Kas gali būti smagiau už riedėjimą dviračiu, saulėtą dieną, savo mieste?
Mes kalbame viena seniausių ir viena mažiausiai pakitusių pasaulio kalbų. Tai turbūt reiškia, kad turime vertybes, jeigu sugebėjome išsaugoti savo kalbą net per visus karus ir okupacijas, ar ne? Mūsų kalba giriama kaip labai daininga ir turtinga, o išmokti jos yra gerokai sudėtingiau nei daugelio kitų kalbų (taip jau būna su turtingomis kalbomis) :)
Mes mokame labai nuoširdžiai ir triukšmingai sirgti už šalies sportininkus. Visi būname tikri patriotai kai vyksta rimtas krepšinis, nesvarbu ar tu moksleivis, ar verslininkas, ar Prezidentė :)
Čia mano draugai, giminės, pažįstami veidai, panašios aktualijos. Jokioje kitoje šalyje nesijausčiau "savesnė" nei jaučiuosi čia. Juokinga, bet net su užpuoliku gatvėje aš turėčiau daugiau bendrumų, nei su kokiu kitos šalies piliečiu. Juk mes abu užaugome čia, kalbame ta pačia kalba - aš dar turiu šansą su juo susikalbėti :)
Mes turime karštas vasaras, ir baltas žiemas. Galime džiaugtis tikromis Kalėdomis, kokias rodo filmuose, važinėtis rogutėmis, slidėmis ir snieglentėmis, o paskui su nekantrumu laukti vasaros. Jai atėjus kiekvienais metais būname tokie laimingi - pagaliau šilta, saulė, ežeras, šašlykas su draugais. Mėgstu šilumą, bet gyvendama kokioje Ispanijoje pasiilgčiau sniego. Ir Kalėdos man nebūtų Kalėdos, jeigu aplink auga palmės...
Čia mano namai. Net nebūdama emigrante galiu drąsiai pasakyti kad myliu savo Tėvynę, nepaisant ekonominių ar kitokių sunkumų.
wildchild sureagavo į twea Kodėl Lietuvoje gyventi gerai?