Derosi

Kaip viena mergina iš Ekvadoro man yra sakiusi, kad jos ne tokios moralinės princesės kaip lietuvės :D

Aš visada kai peržiūriu rengiamių programavimo kursų baigiamo nuotraukas, galvose stovi vaizdas, kad 95 proc. žmonių ten tiesiog išmetė eurus.

Aš visada kai peržiūriu rengiamių programavimo kursų baigiamo nuotraukas, galvose stovi vaizdas, kad 95 proc. žmonių ten tiesiog išmetė eurus.

Aš visada kai peržiūriu rengiamių programavimo kursų baigiamo nuotraukas, galvose stovi vaizdas, kad 95 proc. žmonių ten tiesiog išmetė eurus.

Tie 5, 10 metų praeis labai greitai. Po tiek laiko manau ir elektromobiliai dar bus mažesnei daliai žmonių pasiekiama, o čia apie savavaldžius vaikus į darželį vežančius kalba... tai nebent ateis kai jau mūsų vaikai taip anūkus leis į darželį.

Tie 5, 10 metų praeis labai greitai. Po tiek laiko manau ir elektromobiliai dar bus mažesnei daliai žmonių pasiekiama, o čia apie savavaldžius vaikus į darželį vežančius kalba... tai nebent ateis kai jau mūsų vaikai taip anūkus leis į darželį.

Taupiai. Nebent nei paskola, nei nuoma nėra.

Normalus maistas. Vištiena, kiauliena, košės, vaisiai, daržovės, kiaušiniai. Aš maistui apie 100 eurų palieku.
 
Kas merginas liečia, tai seniau leisdavau pinigus per pasimatymus, tai kavinės, tai kinas, tai dar kokios pramogos. Po to paskaičiavau kiek išeidavo pinigų, tai persidėliojau savo prioritetus. Tokios pramogos tik vienam arba su draugais, o su merginomis tik kava arba pasivaikščioti, jeigu ne namie.

Buvo tema apie uždarbiečių atlyginimus, bet man dabar įdomu, kaip jūs paskirstote savo uždirbtus pinigus? Turiu omeny išlaidas, kiek išleidžiate maistui, pramogoms ir kitiems mokesčiams.
Galiu aš pradėti:
 
nuoma, komunaliniai ir kiti kasmėnesiniai mokesčiai – 300 eurų.
 
pramogos, maistas, kitos ir netikėtos išlaidos – 200 – 250 eurų.
 
Ir likęs atlyginimas eina taupymui.
Man 27 metai, vaikų ir merginos nėra.

Buvo tema apie uždarbiečių atlyginimus, bet man dabar įdomu, kaip jūs paskirstote savo uždirbtus pinigus? Turiu omeny išlaidas, kiek išleidžiate maistui, pramogoms ir kitiems mokesčiams.
Galiu aš pradėti:
 
nuoma, komunaliniai ir kiti kasmėnesiniai mokesčiai – 300 eurų.
 
pramogos, maistas, kitos ir netikėtos išlaidos – 200 – 250 eurų.
 
Ir likęs atlyginimas eina taupymui.
Man 27 metai, vaikų ir merginos nėra.

Buvo tema apie uždarbiečių atlyginimus, bet man dabar įdomu, kaip jūs paskirstote savo uždirbtus pinigus? Turiu omeny išlaidas, kiek išleidžiate maistui, pramogoms ir kitiems mokesčiams.
Galiu aš pradėti:
 
nuoma, komunaliniai ir kiti kasmėnesiniai mokesčiai – 300 eurų.
 
pramogos, maistas, kitos ir netikėtos išlaidos – 200 – 250 eurų.
 
Ir likęs atlyginimas eina taupymui.
Man 27 metai, vaikų ir merginos nėra.

Buvo tema apie uždarbiečių atlyginimus, bet man dabar įdomu, kaip jūs paskirstote savo uždirbtus pinigus? Turiu omeny išlaidas, kiek išleidžiate maistui, pramogoms ir kitiems mokesčiams.
Galiu aš pradėti:
 
nuoma, komunaliniai ir kiti kasmėnesiniai mokesčiai – 300 eurų.
 
pramogos, maistas, kitos ir netikėtos išlaidos – 200 – 250 eurų.
 
Ir likęs atlyginimas eina taupymui.
Man 27 metai, vaikų ir merginos nėra.

Buvo tema apie uždarbiečių atlyginimus, bet man dabar įdomu, kaip jūs paskirstote savo uždirbtus pinigus? Turiu omeny išlaidas, kiek išleidžiate maistui, pramogoms ir kitiems mokesčiams.
Galiu aš pradėti:
 
nuoma, komunaliniai ir kiti kasmėnesiniai mokesčiai – 300 eurų.
 
pramogos, maistas, kitos ir netikėtos išlaidos – 200 – 250 eurų.
 
Ir likęs atlyginimas eina taupymui.
Man 27 metai, vaikų ir merginos nėra.

Gera tema! Pats esu ######noje situacijoje, kad visą gyvenimą (man 25 metai), pradirbau tiesiog patogų darbą už 750 eurų ir tiek. O toliau aš visiškai nežinau ko noriu. Atrodo, kad ir kuo bandyčiau užsiimti, su laiku tai tampa neįdomu. Aš nieko nekaltinu, kaltu tik save matau. Mano draugai, brolis, sesė kuriasi gražius gyvenimus, o aš tiek laiko stoviu vietoje ir net nežinau kur eiti. Ir šitas nežinomybės jausmas ir suvokimas, kad tavo laikas eina, tikrai yra labai lievas.

Gera tema! Pats esu ######noje situacijoje, kad visą gyvenimą (man 25 metai), pradirbau tiesiog patogų darbą už 750 eurų ir tiek. O toliau aš visiškai nežinau ko noriu. Atrodo, kad ir kuo bandyčiau užsiimti, su laiku tai tampa neįdomu. Aš nieko nekaltinu, kaltu tik save matau. Mano draugai, brolis, sesė kuriasi gražius gyvenimus, o aš tiek laiko stoviu vietoje ir net nežinau kur eiti. Ir šitas nežinomybės jausmas ir suvokimas, kad tavo laikas eina, tikrai yra labai lievas.

Ir tai turbūt galioja ne tik Coding School, bet ir visiems kitiems programavimo kursams.

Investicijos ir tokios didelės įmonės su savo padaliniais Lietuvoje - puiku: darbo vietos, finansinė nauda (nors ir ne itin didelė) valstybei, kur kas geresnis įvaizdis, išskiriantis iš kaimynų.
Pažiūrėjau, kokios lengvatos yra Kauno LEZe, kurį renkasi dauguma (labai didelis privalumas Kaunui, jog šalia yra tokia zona). 6 metai be pelno mokesčio, po to dar 10 metų 50% mažesnis pelno mokestis, užsienio investuotojams neapmokestinami dividendai pelno mokesčiu bei nereikia mokėti NT mokesčio. Žvelgiant į lengvatas ir Continental atvejį, kur vargu ar pelnas iš viso čia rodomas bus (juk gaminamos dalys, kurios keliaus į kitus padalinius), panašu, kad visa reali nauda Lietuvai - darbo vietos ir darbuotojų mokami mokesčiai. Toliau tik išlaidos perkant paslaugas, medžiagas ir kiti poreikiai, tad finansiškai neatrodo stebuklas. Didžiausią naudą, ko gero, pajus Kaunas. Tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas, didesnės apyvartos aplinkinėse paslaugų įmonėse (darbuotojai valgys, turės kažkur gyventi, jei atlyginimai bus aukštesni - daugiau išlaidaus ir t.t.)
Kitos ateinančios grand įmonės su šimtais ar tūkstančiais darbo vietų - vėlgi gera paskata ir vėlgi daugiausiai Kaunui. Jo geografinė lokacija ir LEZas yra puikus potencialas ir toliau augti.
 
Kalbėti, kad tokios įmonės pabėgs ir perkels gamybą kažkur kitur, tikrai neverta. Cocacola atvejis galėtų būti vienas iš nedaugelio pavyzdžių, tačiau tikrai ne Prisma ir Freshmarket. Prisma atėjo skandinavišku principu, turėjo gana daug unikalių produktų, tikrai ne pačias žemiausias kainas, taikė kiek išskirtinius, lietuviams neįprastus darbo metodus (pats pasisveri, gali prasilenkti su kitu pirkėju nesusitrenkęs šiknom ar nebraukdamas šonu per lentynas ir pan.), kurie nepasiteisino - didelė erdvė kainuoja, o pradėjęs augti kasininkų stygius tapo dar vienu nemenku iššūkiu mano akyse sugadinęs prisma - atsirado didelės eilės. Beje, teko pastebėti, kad Ozo Prisma kasininkų kaita buvo gana maža, daugumą puikiai žinojau lankydamasis 2-3 kartus per mėn. Iki šiol sau neradau tikrai gero atitikmens Prisma prekybos centrui. Bet čia jau mano asmeninė nuomonė. Kas liečia įmonės investicijas, jos nebuvo tokios didelės kaip GAMYBOS įmonių. Patalpų savininkas, daugeliu atveju, nėra prekybos centras, jis tik nuomininkas. Prisma taip pat pasišalino ir iš labai panašios rinkos - Latvijos.
 
Freshmarket atvejis paliko labai daug klaustukų daugumai. Staigiai mesto didelės investicijos (nauja e-prekybos rinka, didelis kiekis elektromobilių...) ir iš karto paskelbiama apie bankrotą. Net nepatyręs verslininkas tokių nesąmonių nepridaro, kaip Freshmarket atrodo iš šono. Ten įtarimų galima mėtyti visokių, bet, panašu, tiesos jau ir nebesužinosime.
 
Cocacola atvejį nagrinėjau mažiausiai, bet Cocacola, kaip ir Mcdonalds išgyvena ne pačius geriausius laikus ir ieško sprendimų. Ilgai geriausiais savo srityje laikyti vardai praranda pozicijas ir pardavimus, tad nieko keisto, kad gana maža šalis, tokie kaip Lietuva, pralaimi Lenkijai ir viskas iškeliauja ten, kur jau stovi ne viena jų gamykla-pilstykla. Tai yra optimizavimas. Nuo Alytaus iki Radzymin, kur yra viena iš Cocacola gamyklų Lenkijoje, vos per 300 km. Tad nėra didelio poreikio turėti dar vieną Alytuje.
 
Man tik labai įdomu, kaip seksis naujai atėjusioms įmonėms Lietuvoje rasti visus reikiamus specialistus, nes gerų specialistų trūkumas tikrai jaučiasi, o nekvalifikuotų darbininkų daug jiems tikrai nereikės.

Anksčiau visada buvau prieš paties emigravimą, bet dabar tai yra bene didžiausia gvildenama mintis. Turiu visišką laisvę, jokių įsipareigojimų ir atsakomybių. Todėl kodėl neišvykus? Šeimoje santykiai blogi. Su tėčiu nebendrauju, su mama bendravimas labai dalykiškas. Galbūt to pasekoje neužmezgu ir nesu užmezgęs rimtų draugysčių su mergina ir neturiu draugų, su kuriais man patiktų būti. Iš esmės neturiu net ką čia palikti. Turiu vieną patinkantį darbą, bet jis yra nuotolinis. Moka 650 eurus ir šis darbas man praverstų emigravus. Papildomi pinigai prie susirasto darbo užsienyje. Kokią šalį rekomenduotumėte? Pradžiai turėčiau 2k eurų ir kas mėnesį plius 650 eurų iš minėto darbo. Moku tik anglų ir silpnai rusų, bet galvą turiu ir pasimokyčiau tos šalies kalbos. Ir man svarbu ne tik pinigai. Dar noriu nuotykių, savęs išbandymo ir kažkokio stipraus, naujo impulso.

Anksčiau visada buvau prieš paties emigravimą, bet dabar tai yra bene didžiausia gvildenama mintis. Turiu visišką laisvę, jokių įsipareigojimų ir atsakomybių. Todėl kodėl neišvykus? Šeimoje santykiai blogi. Su tėčiu nebendrauju, su mama bendravimas labai dalykiškas. Galbūt to pasekoje neužmezgu ir nesu užmezgęs rimtų draugysčių su mergina ir neturiu draugų, su kuriais man patiktų būti. Iš esmės neturiu net ką čia palikti. Turiu vieną patinkantį darbą, bet jis yra nuotolinis. Moka 650 eurus ir šis darbas man praverstų emigravus. Papildomi pinigai prie susirasto darbo užsienyje. Kokią šalį rekomenduotumėte? Pradžiai turėčiau 2k eurų ir kas mėnesį plius 650 eurų iš minėto darbo. Moku tik anglų ir silpnai rusų, bet galvą turiu ir pasimokyčiau tos šalies kalbos. Ir man svarbu ne tik pinigai. Dar noriu nuotykių, savęs išbandymo ir kažkokio stipraus, naujo impulso.

Dėl panelių tiesa, praėjusiais metais būtent su viena tikrai šaunia mergina susipažinau troleibuse. Malonu netgi prisiminti kaip užkalbinau. O dabar kai važiuoju su mašina, nieko nematau. O problemų aišku yra daugiau, jos susijusios su sveikata ir psichologija, bet tai nepradėsi dabar verkti forume. Su jomis reikia susigyventi ir priimti kaip iššūkį.

Taip, aš pasportavęs. Lankiau sporto klubą, turėjau gerą figūrą, galėjau ruoštis varžyboms ir girdėjau pagyrų tiek iš merginų, tiek iš draugų. Dabar antri metai lankau kovos menus ir nukrito šiek tiek svorio, nes visai kitoks sporto principas, bet žinau, ką kalbu. Apskritai sportas mane sieja nuo vaikystės ir man tai labai geras būdas pamiršti problemas bei atsipalaiduoti.
 
Tačiau tai psichologinių bėdų negydo. Raumenys gali atlikti tokią pačią funkciją kaip kaukė. Suteikti apgaulingą įspūdį, bet tikrasis veidas gali pasirodyti bet kada. Žinai tokį Raimondą Jokubauską? Jis toks pasportavęs, gražios nuotraukos, treneris ir taip toliau. Tačiau pažiūrėjus kaip jis kalba, matyti, kad viduje jis baikštus žmogus. Nedrąsūs žvilgsniai, drebantis balsas.
 
Štanginė dar yra toks sportas, kuriame viskas remiasi į tavo discipliną. Tau reikia varžytis su savimi ir tokiu atveju nereikia trykšti pasitikėjimu savimi. Tiesiog viską atlik tvarkingai virtuvėje ir salėje. O kai tave motyvuoja vidinis nusivylimas, tai gana gerai gaunasi. Tačiau tai nėra krepšinis, futbolas, boksas ar dar kokia sporto šaka, kur tiesiogiai turi grumtis prieš kitą žmogų. Tu gali vienas pats būti geriau išsiugdęs tos sporto šakos įgūdžius, tačiau daug labiau tikėtina, jog nusileisi prieš techniškai silpnesnį varžovą, jeigu jis už tave bus vien psichologiškai stipresnis, turi didesnius "kiaušius" ir žudys žvilgsniu.

Siaurokai žiūri, jeigu manai, kad kuo labiau užkačiojęs, tuo labiau gali būti gerbiamas kitų vyrų. Gaaaalbūt. Galbūt pirmą kartą pamatę jie tave gerbs, bet būdamas silpnas psichologiškai tu tos pagarbos neišlaikysi. Juk sakoma, kad sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Lygiai tas pats galioja su pinigais. Nebent tada veiks tik dirbtinė draugystė ir pagarba dėl siekio turėti naudos sau. Tačiau pinigai ir raumenys nėra tas dalykas, kuris gilias žaizdas gydytų.
Be to, jeigu jau taip paviršutiniškai žiūri, galbūt tada geriau būti labai geru ir žinomu kovotoju, nei raumeningu spinta?

Taip, aš pasportavęs. Lankiau sporto klubą, turėjau gerą figūrą, galėjau ruoštis varžyboms ir girdėjau pagyrų tiek iš merginų, tiek iš draugų. Dabar antri metai lankau kovos menus ir nukrito šiek tiek svorio, nes visai kitoks sporto principas, bet žinau, ką kalbu. Apskritai sportas mane sieja nuo vaikystės ir man tai labai geras būdas pamiršti problemas bei atsipalaiduoti.
 
Tačiau tai psichologinių bėdų negydo. Raumenys gali atlikti tokią pačią funkciją kaip kaukė. Suteikti apgaulingą įspūdį, bet tikrasis veidas gali pasirodyti bet kada. Žinai tokį Raimondą Jokubauską? Jis toks pasportavęs, gražios nuotraukos, treneris ir taip toliau. Tačiau pažiūrėjus kaip jis kalba, matyti, kad viduje jis baikštus žmogus. Nedrąsūs žvilgsniai, drebantis balsas.
 
Štanginė dar yra toks sportas, kuriame viskas remiasi į tavo discipliną. Tau reikia varžytis su savimi ir tokiu atveju nereikia trykšti pasitikėjimu savimi. Tiesiog viską atlik tvarkingai virtuvėje ir salėje. O kai tave motyvuoja vidinis nusivylimas, tai gana gerai gaunasi. Tačiau tai nėra krepšinis, futbolas, boksas ar dar kokia sporto šaka, kur tiesiogiai turi grumtis prieš kitą žmogų. Tu gali vienas pats būti geriau išsiugdęs tos sporto šakos įgūdžius, tačiau daug labiau tikėtina, jog nusileisi prieš techniškai silpnesnį varžovą, jeigu jis už tave bus vien psichologiškai stipresnis, turi didesnius "kiaušius" ir žudys žvilgsniu.

Taip, aš pasportavęs. Lankiau sporto klubą, turėjau gerą figūrą, galėjau ruoštis varžyboms ir girdėjau pagyrų tiek iš merginų, tiek iš draugų. Dabar antri metai lankau kovos menus ir nukrito šiek tiek svorio, nes visai kitoks sporto principas, bet žinau, ką kalbu. Apskritai sportas mane sieja nuo vaikystės ir man tai labai geras būdas pamiršti problemas bei atsipalaiduoti.
 
Tačiau tai psichologinių bėdų negydo. Raumenys gali atlikti tokią pačią funkciją kaip kaukė. Suteikti apgaulingą įspūdį, bet tikrasis veidas gali pasirodyti bet kada. Žinai tokį Raimondą Jokubauską? Jis toks pasportavęs, gražios nuotraukos, treneris ir taip toliau. Tačiau pažiūrėjus kaip jis kalba, matyti, kad viduje jis baikštus žmogus. Nedrąsūs žvilgsniai, drebantis balsas.
 
Štanginė dar yra toks sportas, kuriame viskas remiasi į tavo discipliną. Tau reikia varžytis su savimi ir tokiu atveju nereikia trykšti pasitikėjimu savimi. Tiesiog viską atlik tvarkingai virtuvėje ir salėje. O kai tave motyvuoja vidinis nusivylimas, tai gana gerai gaunasi. Tačiau tai nėra krepšinis, futbolas, boksas ar dar kokia sporto šaka, kur tiesiogiai turi grumtis prieš kitą žmogų. Tu gali vienas pats būti geriau išsiugdęs tos sporto šakos įgūdžius, tačiau daug labiau tikėtina, jog nusileisi prieš techniškai silpnesnį varžovą, jeigu jis už tave bus vien psichologiškai stipresnis, turi didesnius "kiaušius" ir žudys žvilgsniu.

Taip, aš pasportavęs. Lankiau sporto klubą, turėjau gerą figūrą, galėjau ruoštis varžyboms ir girdėjau pagyrų tiek iš merginų, tiek iš draugų. Dabar antri metai lankau kovos menus ir nukrito šiek tiek svorio, nes visai kitoks sporto principas, bet žinau, ką kalbu. Apskritai sportas mane sieja nuo vaikystės ir man tai labai geras būdas pamiršti problemas bei atsipalaiduoti.
 
Tačiau tai psichologinių bėdų negydo. Raumenys gali atlikti tokią pačią funkciją kaip kaukė. Suteikti apgaulingą įspūdį, bet tikrasis veidas gali pasirodyti bet kada. Žinai tokį Raimondą Jokubauską? Jis toks pasportavęs, gražios nuotraukos, treneris ir taip toliau. Tačiau pažiūrėjus kaip jis kalba, matyti, kad viduje jis baikštus žmogus. Nedrąsūs žvilgsniai, drebantis balsas.
 
Štanginė dar yra toks sportas, kuriame viskas remiasi į tavo discipliną. Tau reikia varžytis su savimi ir tokiu atveju nereikia trykšti pasitikėjimu savimi. Tiesiog viską atlik tvarkingai virtuvėje ir salėje. O kai tave motyvuoja vidinis nusivylimas, tai gana gerai gaunasi. Tačiau tai nėra krepšinis, futbolas, boksas ar dar kokia sporto šaka, kur tiesiogiai turi grumtis prieš kitą žmogų. Tu gali vienas pats būti geriau išsiugdęs tos sporto šakos įgūdžius, tačiau daug labiau tikėtina, jog nusileisi prieš techniškai silpnesnį varžovą, jeigu jis už tave bus vien psichologiškai stipresnis, turi didesnius "kiaušius" ir žudys žvilgsniu.