Rtfm

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Rašau šį blogą - pasakojimą, norėdamas pasidalinti su jumis savo įspūdžiais, patirtais šią vasarą svajonių šalyje Amerikoje. Kažkas kažką jau girdėję, kažkas ir patyrę, kai kam reikia atsakymų į tam tikrus klausimus. Galbūt juos čia suras. Jei pasakojimas nepasirodys išvaizdus, patrauklus ar nė kiek neįtraukiantis – nesmerkit, nes tai pirmasis mano bandymas sukurti kažką viešai publikai
 
Pradžia.
Viskas prasidėjo vieną 2010 metų lapkričio mėnesio vakarą. Leisdamas vakarą su drauge jos namuose, į kuriuos ji buvo visai nesenai įsikėlusi, sužinojome, kad jos kambarioke dirba mokesčių grąžinimo agentūroje ir galėtų mums pagelbėti ieškant darbo . Na žinome mes įsivaizdavome, kad ji galbūt susisiektų su galimais darbdaviais, tačiau mes gavome tik sąrašą, kuriame nurodytos pinigų sumos, kurias uždirbo studentai iš senesnių metų. Bet juk tai vis geriau negu nieko. Taigi nieko ilgai nelaukę, netgi tą patį vakarą ekspromtu nusprendėme, kad reikia važiuoti, juk nėra čia ko laukti, galimybė tokia, tik kartą gyvenime pasitaiko. Tad jau kitą dieną pradėjome aiškintis, kurią agentūrą pasirinkti. Jos yra dvi: PLC ir ZipTravel. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jos dirba su skirtingomis amerikos agentūromis: ZipTravel su Intrax, o PLC su CCUSA, na ir PLC ilgiau yra šioje srityje. Visgi mes pasirinkome ZipTravel galvodami, kad tai ilgą laiką kelionių srityje dirbanti įmonė. Neapsirikome. Na o nuo šitos vietos prasideda visa „malonioji vieta“, kitaip sakant – popierizmas, beje jau pradžioje tenka susimokėti pinigėlių – avansas kaštavo 150 lietuviškų pinigų. Nuolatinis lakstymas į ZipTravel, klausimų kruvos (natūralu, juk tai pirma kelionė į JAV), kelionė į ambasadą, bilietų užsakymas ir visi kiti niuansai. Nenoriu aš daryti šiai agentūrai reklamos, bet reikalus jie tvarkė tikrai sklandžiai ir neturėjom visiškai dėl ko jaudintis.
Pamaniau, kad kai kuriems gali būti įdomų už ką ir kiek tenka mokėti, tad čia pateiksiu sarašą:
1. Avansas – 150;
2. Programos mokestis – 750 (Kai teko mokėti, mokestis buvo 299$. Kalėdinė akcija – pasisekė);
3. SEVIS mokestis – 87,96 (už tai, kad jus įtrauktų i sekimo programą);
4. Pasas – 100 (kadangi tuo metu teturėjau ID kortelę, teko pasigaminti );
5. Bilietų avansas – 150;
6. Ambasados mokestis – 364 (priklausomai nuo esamo kurso)
7. Bilietai pirmyn/atgal į/iš JAV – 1587;
8. Bilietas Amerikoje New York – Salt Lake city – Jakcson – 659;
9. Pinigai, kuriuos vežiausi pradžiai į JAV – 1050 (individualus klausimas, bet vežtis patartina)
Suma iš viso: 4898 LT
 
Darbo paieška arba išmok rašyti motyvacinį.
 
Darbo paieška nebuvo ilga (beje darbo ieškojome patys, nes jei naudojiesi agentūros paslaugomis suma gerokai išauga). Matuojant laiku - iki trijų savaičių, gal net mažiau, matuojant išsiųstais laiškais ~600. Žinoma, galimų darbų jau nebebuvo likę daug. Manau tai įtakojo ir tuometinė ekonominė situacija JAV. Pirmasis darbos pasiūlymas atkeliavo iš Jacksono, Wyoming valstijos, kurioje yra žymusis Yellostown nacionalinis parkas. Atsakinėti neskubėjom, nes tikėjomėms sulaukti atsakymo iš kokio nors darbdavio, kurio lokacija yra paplūdimys. Deja, nesulaukėm. Pasirinkom pradinį variantą. Sąlygos tikrai atrodė neblogos, atlyginimas taip pat, na o darbas – Housekeeping ( meksikietiškai – housekeepy). Čia vėl gi vyko popierizmo darbai , kurių yra per akis. Buvo ir pokalbis su darbdaviu telefonu. Vienu žodžiu, vėl jokių nesklandumų nebuvo, reikalai praėjo sklandžiai.
 
 
Welcome to the United States of America!
 
Taigi taigi mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Balti, juodi, indai, žydai ir visi jie nori pakliūti į JAV. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip tai pargrįžt. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems, mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: Welcome to United States of America! Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Bet pareigūnui paklausus ar nesivežame jokių vaistų, maisto – sumelavome, na o jis patikėjo. Pastebėjimas toks, kad amerikiečiai tikrai naivūs ir jie patiki didžiąja dalimi ką tu jiems sakai. Beje, kitiems lietuviams nepasisekė, jiems teko atsisveikinti su savo mėsomis (na ir kas liepė sakyt, kad turit mėsos). Toliau vyko kosmetiniai reikalai: ėjimas į WC, aprangos keitimas ir kiti dalykai. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasideda mūsų pažintis su Amerika...
 
 
Big Apple
 
Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro .
Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavarge po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
http://www.part.lt/img/6a22b8ab2a1447a6a01deaceb4e56a61156.JPG
 
 
Gyvenamoji vieta
 
Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas . Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.
 
http://www.part.lt/img/c640034fc6076ba7579f776398fe089d168.JPGhttp://www.part.lt/img/2aaa5e837c261b1d38019e715387b413773.JPG
 
 
Darbas
 
Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais bet koks europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
Tarkim tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.
 
http://www.part.lt/img/9d3633a6aa56180313d4c20d6f49a8d8627.JPGhttp://www.part.lt/img/b4bc0b261638912693f71b0502d6086c903.JPG
 
Internacionalizmas
 
Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės . Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.
 
http://www.part.lt/img/949995d6ff4b3503c43840293da7c13f651.JPG
 
 
Pabaigai
 
Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama.
 
Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.
 
P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.
http://www.part.lt/img/fc13ccbc9106046ea33ac5b1bfa9f6179.JPGhttp://www.part.lt/img/70546b20d5b6011ce259be43b148c21f645.JPG
http://www.part.lt/img/ef04f25ccd7d99b62bc9183c7680299274.JPGhttp://www.part.lt/img/7e30c1f80470a35f122217200f92c296233.JPGhttp://www.part.lt/img/7ee990440a448c0c768589218a18a88e190.JPG

Sveiki,
 
As sia vasara buvau isvykes i USA. Tad galiu pasakyti viena - "nevaziuokit", nes grize i Lietuva po poros dienu noresit sugrizti :D

Sveiki,
 
As sia vasara buvau isvykes i USA. Tad galiu pasakyti viena - "nevaziuokit", nes grize i Lietuva po poros dienu noresit sugrizti :D

Manau kad Jankunas bus tas 13 zaidejas. Panasu , kad Butautas rimtai nusiteikes is Jomos izaideja padaryt, nors kiek vyksta kontrolines rungtynes Jomantas VISISKAI nieko nepadaro, bet zaidzia toliau. O Jankunas gavo pasireikst tik pries GB ir toliau sedi ant suolo, nors turetu jau vis dazniau isiliet i zaidima. Aisku, nesuprasi kas ten Butauto galvoj verda :)

Manau kad Jankunas bus tas 13 zaidejas. Panasu , kad Butautas rimtai nusiteikes is Jomos izaideja padaryt, nors kiek vyksta kontrolines rungtynes Jomantas VISISKAI nieko nepadaro, bet zaidzia toliau. O Jankunas gavo pasireikst tik pries GB ir toliau sedi ant suolo, nors turetu jau vis dazniau isiliet i zaidima. Aisku, nesuprasi kas ten Butauto galvoj verda :)

http://img39.imageshack.us/img39/3001/tottenham.gif
 
Tottenham +0 (AH) @ 1.70 7.5/10 (188bet)
 
Jau senai esu paemes sita ir matcui artejant jauciu vis daugiau ir daugiau pasitikejimo, kad pickas yra ityn geras, todel nusprendziau papostint siandien ,kad kas ima mano pickus galetu pagaut didesni koeficienta ,nes manau ,kad iki rytojaus jis gali nukrist. West Ham namuose priims high-flying Tottenham. West Ham pirmame ture laimejo pries Wolves komanda isvykoje rezultatu 2-0. Taciau rezultatas anaitol neatspindi ivykiu aiksteje , Wolves turejo progu, taciau nesugebejo ju realizuoti, tuo tarpu West Ham isnaudojo savo patirti ir realizavo savo progas, nors pati nezaide "ispudingai". Aplink komanda dabar sklenda daug gandu ir tai negali neitakoti komandos "nuotaikos" blogaja prasme. Visu pirma G.Zola ateitis yra neaiski, nors pats treneris tvirtina ,kad yra "100% Commited to West Ham". Komandos ramstis M.Upson taip gali palikt komanda dar sia vasara... Tuo tarp Spursu stovykloje yra puikios nuotaikos, komanda paeme 6 taskus is 6 galimu ir ji to visiskai nusipelne ,nes zaidzia tikrai ispudingai. Zaidejai labai pasitiki savimi ,puikiai perdavineja kamuoli,zaidejai supranta vienas kita ,daro mazai klaidu,labai greitai pereina i puolima. Siuo metu tiesiog nematau silpnu vietu Spursu komandoje! Savaites viduryje Tottenham tiesiog sutraiske Hull'a rezultatu 5-1. Tame matce hat-tricku pasizimejo G.Defoe ,kuris yra tiesiog "on fire". Zodziu matosi ,kad komanda LABAI potobulejo ir matosi ,kad tikrai vasara daug dirbo ir puikiai pasiruose naujam sezonui. Nors West Ham nera toks varzovas kaip Hull ir ko gero bus nusiteikes rimtai pasipriesint, as tiesiog nematau kaip Tottenham gali pralaimet sias rungtynes ,jie dabar yra visa galva aukstesni uz West Ham komanda!

Nera siandien varzybu :unsure:

Nera siandien varzybu :unsure: